DOK-1190
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00833-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 19 d. paduotu pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Byloje priimta Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi teismas tenkino iš dalies pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 13.12-39 bei šiuo nutarimu paliktą galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir nutarė bylos medžiagą grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos kasacinis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria panaikinta Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis ir nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI-13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; taip pat klausimas dėl kitos bylos dalies išspręstas iš esmės – atmestas pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 13.12-39 (kuriuo paliktas galioti 2023 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 4VI-13) panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismas padarė išvadą, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 4VI 13 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (nutarties 22, 23 punktai). Dėl prokuratūros 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės, nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo, o patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą (nutarties 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš prokuratūros nutarimų turinio ir pateiktos tyrimo medžiagos matyti, kad prokurorės tyrė faktinius duomenis dėl tarnybiniame pranešime nurodytų tirtinų aplinkybių, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino, atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Siekiant nustatyti su tyrimo objektu susijusias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, prokurorė kreipėsi dėl tyrimui reikšmingų duomenų pateikimo į VĮ Registrų centrą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, VĮ Turto banką, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, Palangos miesto savivaldybės administraciją, rinko duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės. Tyrimo metu buvo atsižvelgta į valstybės turto privatizavimo teisinį reglamentavimą. Iš nutarimų turinio matyti, kad buvo įvertinti inspekcijos pateikti duomenys, jog 1998 m. spalio 12 d. inventorinėje byloje galbūt padaryta techninė klaida, skaičiuojant pastato bendrąjį plotą, ir bendras plotas nurodytas galbūt 29,12 kv. m mažesnis nei faktinis; prokuratūra tyrė aplinkybes, ar tai turėjo įtakos pradinės kainos viešajame aukcione nustatymui. Vertinimo ataskaitoje turto vertė buvo apskaičiuota lyginamuoju metodu apskaičiuojant kvadrato kainą ir ją padauginant iš esamų kvadratų, todėl pridėjus 29,12 kv. m, pradinė kaina galėjo būti nustatyta 36 196 Lt didesnė, kartu įvertinta, kad skirtumas tarp privatizavimo objekto pradinės kainos (120 000 Lt) ir kainos, už kurią jis buvo parduotas (406 286 Lt), aukciono dalyviams pakėlus kainą nuo pirminės nustatytos kainos, yra beveik keturis kartus didesnis (nutarties 33, 34 punktai). Be to, prokuratūra tyrė detaliojo plano, kurį atsisakė patvirtinti pareiškėja, o vėliau detalųjį planą patvirtino inspekcija, atitiktį bendrajam planui ir specialiajam planui (nutarties 36-38 punktai). Taigi, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo išanalizuoti ir teisiškai įvertinti nurodytuose prokuratūros nutarimuose (nutarties 35, 42 punktai).
Kasaciniu skundu pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį.
Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojančią prokurorą išsamiai tirti ir įvertinti aplinkybes, turinčias reikšmės viešojo intereso gynimui (skundo 3.1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teisės aiškinimas, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo nurodytas faktinio pastato ploto neatitinkantis plotas (29,12 kv. m mažesnis už faktinį pastato plotą). Vadinasi, buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos nurodyti tikslius faktinę situaciją atitinkančius aukcione parduodamo objekto duomenis bei disponavimo valstybės turtu principai (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 8 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d.)) (skundo 26, 27, 29 punktai). Sudarydama 2011 m. rugsėjo 30 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį turto įgijėja turėjo pastebėti pastato ploto neatitiktį faktiniam plotui (skundo 36, 37 punktai).
2. Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. TT-12 patvirtinto teritorijos planavimo dokumente – detaliajame plane, kurį pareiškėja buvo atsisakiusi tvirtinti, tačiau kurį 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. TT-12 patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, planuojama teritorija patenka į I–ąją kurorto griežto režimo sanitarinę apsaugos zoną bei pajūrio juostą, todėl šioje teritorijoje veiklą reglamentuoja Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas (skundo 30 punktas). Detaliojo plano 4.1 ir 4.8.3 punktuose nurodoma, kad numatoma rekonstruoti esamą pastatą Užkanavės g. 31, Palangoje, į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą, o toliau paaiškinta, kad „numatoma veikla – trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, rūbų ir daiktų saugyklos, sezoninis bistro-baras, dušai, WC ir pan.“. Nė viena iš nurodomų veiklų neatitinka detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio specialiojo plano 43 punkto nuostatos, nurodančios, jog pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu (skundo 31 punktas). Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendime (sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi byloje Nr. eA-438-520/2023) padarė išvadą, kad minėtas detalusis planas prieštarauja specialiojo plano 43 punktui, draudžiančiam pirmoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, organizuojant 2011 m. rugsėjo 22 d. viešąjį aukcioną dėl pastato – radiotechninio posto, esančio Užkanavės g. 31, Palangoje, sudarant 2011 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 85-11, buvo pažeistas Privatizavimo įstatymas, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d.), Civilinis kodeksas (skundo 32 punktas).
3. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą res judicata principą, nes nesivadovavo šią bylą pirmą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-914-642/2023, 20 punkte, padaryta išvada, kad priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje Nr. eA-438-520/2023, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar kartą konstatavo atskirų detaliojo plano dalių prieštaringumą aukštesnės galios teisės aktams, o tai nagrinėdamas skundus turėjo ištirti aukštesnysis prokuroras; šioms aplinkybėms ištirti Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (skundo 42, 45 punktai).
4. Apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia principą – teisingumą vykdo tik teismai (CPK 6 straipsnis). Aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimas, tačiau nepanaikinimas prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, lemtų situacijos, kai teismo neteisėtu ir nepagrįstu pripažįstamas vienas sprendimas (aukštesniojo prokuroro nutarimas), tačiau tokiu nepripažįstamas prokuroro pirminis sprendimas (skundo 47 punktas).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Noor Legal“ (j. a. k. 304032386) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 19 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 3237.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
