T. S. pagal BK 176 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-695/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45204-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo T. S. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo T. S. gynėjas advokatas M. Martinaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą T. S. nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad T. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką liko neįrodyta. Teismų sprendimuose T. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o teismų sprendimai neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai nuo kitų, neatskleidė bylos esmės. Teismų išvados padarytos nesiėmus procesinių priemonių teisingam bylos išsprendimui, aplinkybėms nustatyti ir įrodymų prieštaravimas pašalinti. Tarp nuteistojo atliktų veiksmų ir realiai kilusių sunkių pasekmių, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes atsakomybę už saugių darbo sąlygų sudarymą bei kontrolę atiteko UAB „Lukba” direktoriui T. L.. Esminiai prieštaravimai nebuvo pašalinti apeliacinio proceso metu, todėl nutartis yra pagrįsta prielaidomis bei abejonėmis. Teismai netinkamai atskleidė nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir būtinuosius požymius, neištyrė visų įrodymų ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Vertindami įrodymus, teismai nepagrįstai pirmenybę suteikė nuteistąjį kaltinantiems duomenims ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos bei BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodinėjimo principus. Kasatoriaus nuomone, neatsakingas, rizikingas ir savavališkas paties nukentėjusiojo elgesys tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nelaimingo atsitikimo kilimu. Nors T. S. ir padarė byloje surinktais įrodymais nustatytų Lietuvos Respublikos darbų saugos norminių aktų reikalavimų nežymius pažeidimus, t. y. nepakankamai išsamiai parengdamas įmonės veikloje aktualių darbų saugos instrukcijas ir nepakankamai pagal jas apmokydamas įmonės darbuotojus, tačiau jis nesuvokė ir nenumatė, kad dėl šio jo veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingi padariniai kito asmens (įmonės darbuotojo) sveikatai ar net gyvybei, todėl, nenustačius jo kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo), negali būti pripažįstamas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo T. S. gynėjas kelia įrodymų pakankamumo klausimą, kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo T. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl kaltinamojo akto trūkumų, dėl įrodymų vertinimo, dėl T. S. padarytos veikos kvalifikavimo). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas BPK pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo T. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 176 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. S. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis