Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Nr. DOK-6164

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34694-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktu ieškovo G. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas G. Š. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei K. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 ir 4 dalių bei 3.177 straipsnio normas. Ieškovo teigimu, esminė CK 3.174 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga – pasikeitusios aplinkybės arba vaiko atidavimas auginti ir gyventi su kitu iš tėvų, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas paliko ieškovo ir atsakovės sūnaus gyvenamąją vietą nepakeistą, nors byloje buvo įrodytos ir nenuginčytos aplinkybės, kad iki ginčo kilimo vaikas buvo atiduotas auginti ieškovui, su kuriuo anksčiau nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bei atsiradusios kitos naujos aplinkybės. Ieškovo teigimu, vaiko perdavimas jį laikinai (penkiolikai mėnesių) auginti ieškovui yra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Taip pat ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-114/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-114/2013">3K-7-114/2013</a> pateikto išaiškinimo, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, kadangi nepaskyrė teismo psichologijos ekspertizės, siekdamas išsiaiškinti, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomone, o vadovavosi tik Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada. Anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas nevertino vaiko norų ir neskyrė tam pakankamo dėmesio, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a> pateikto išaiškino dėl vaiko nuomonės išklausymo.

Be to, ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neanalizavo byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, nesivadovavo pusiausvyros principu ir įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovui. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, neanalizavo ir nevertino aplinkybių, buvusio atsakovės elgesio ir vaiko gyvenamosios vietos sąlygų iki ginčo kilimo, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė slėpė nuo ieškovo savo gyvenamosios vietos adresą, geranoriškai neaptarė vaiko gyvenamosios vietos sąlygų, taip pat į tai, kad visą vaiko buvimo pas atsakovę metu ieškovas neturėjo galimybių susisiekti su vaiku.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui G. Š. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 8.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidovienė

Andžej Maciejevski