Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2262

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00787-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 13 d. paduotu atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Lithuanian glass recycling“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:,,Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei UAB,,Verenta“ iš atsakovės BUAB,,Lithuanian glass recycling“ administravimui skirtų lėšų 159 080,15 Eur skolos, 5386,64 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 164 466,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti. Priteisti ieškovei UAB,,Verenta“ iš atsakovės BUAB,,Lithuanian glass recycling“ administravimui skirtų lėšų 5315,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti trečiajam asmeniui,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ iš ieškovės UAB,,Verenta“ 1427,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Verenta“ 15,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės BUAB,,Lithuanian glass recycling“ administravimui skirtų lėšų 40,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygų dėl skolininko nesąžiningomis sąlygomis sudaryto sandorio privalomumo ir šiuo sandoriu pažeidžiamų kreditorių teisių taikymo ir aiškinimo. Skolininkas savavališkai, be kreditorių sprendimo, su UAB „Verenta“, kuri buvo susijusi su bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi UAB „Verslo efektas“ (UAB „Verenta“ turėjo 50 proc. UAB „Verslo efektas“ akcijų), sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nesąžiningomis sąlygomis ir jis kreditoriams buvo ekonomiškai nenaudingas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes ir vertindami CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas atitinkamai pažeidė ir įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles.

2. Nėra suformuotos teismų praktikos dėl „naujo kreditoriaus“, kurio reikalavimas atsirado savavališkai be bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo, po bankroto bylos iškėlimo, pareigos įrodyti, kad sandorio sąlygos sudarytos ekonomiškiausiu ir naudingiausiu būdu, ir ar „naujasis kreditorius“ turi įrodyti nereikalingų bankroto proceso vykdymui patalpų nuomos būtinybę, negyvenamųjų patalpų nuomos sąžiningos kainos ir delspinigių dydį.

3. Naujų įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, nes tai buvo siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė