Dėl teisės normų, reglamentuojančių patento pripažinimo negaliojančiu pagrindus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-433-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00029-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7; 2.7.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Švedijos įmonės „AstraZeneca AB“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Slovėnijos įmonės „Krka tovarna zdravil, d.d.“ ieškinį atsakovei Švedijos įmonei „AstraZeneca AB“ dėl patento Nr. LT 3287 B pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių patento pripažinimo negaliojančiu pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu patentą Nr. LT 3287 B „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“.

Atsakovė Švedijos įmonė „Astra AB“ (šiuo metu „AstraZeneca AB“) pateikė patentinę paraišką Nr. IP1941 Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) gauti 1994 m. gegužės 18 d. patentą „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ (prioriteto paraiškos Nr. 9301830, prioriteto data 1993 m. gegužės 28 d.). Ši paraiška paskelbta 1994 m. gruodžio 27 d. oficialiame VPB biuletenyje; 1995 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas patentas Nr. LT 3287 B (toliau – ir Patentas, ir ginčo patentas), jis galiojo iki 2016 m. gegužės 17 d.

Ieškovė teigė, kad išradimas „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ (toliau – Išradimas) nėra patentabilus (Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 45 straipsnio 1 punktas); ginčo patentas neatskleidžia išradimo pakankamai aiškiai ir iki galo, kad jį galėtų panaudoti atitinkamos srities specialistas (Patentų įstatymo 45 straipsnio 2 punktas); Patento objektas yra platesnis negu paduotos patentinės paraiškos turinys (Patentų įstatymo 45 straipsnio 3 punktas).

Pagal Patento apibrėžties 1 punktą, ginčo patentas yra siejamas su optiškai grynais piridinilmetilsulfinil-benzimidazolų dariniais, būtent: (+)-5-metoksi-2{[(4-metoksi-3,5-dimetil-2-piridinil)metil]sulfinil}-1H-benzidmidazol ir (-)-5-metoksi-2-{[(4-metoksi-3,5-dimetil-2piridinil)metil]sulfinil}-1H-benzimidazol Na+, Mg2+, Li+, K+, Ca+ ar N+(R)4 druskos, t. y. omeprazolo(+)-enantiomero ir (-)-enantiomero Na+, Mg2+, Li+, K+, Ca+ ar N+(R)4 druskos. Ši patento apibrėžtis susijusi su minėtų junginių sinteze, farmaciniais preparatais ir optiškai grynų junginių naudojimu.

Stereoizomerai yra junginiai, turintys tuos pačius sudedamuosius atomus ir tuos pačius ryšius tarp šių atomų, tačiau jie pasižymi skirtingu išsidėstymu.

Enantiomerai yra nesutapatinami stereoizomerai, kurie yra vienas kito veidrodinis atspindis. Enantiomerai pasižymi skirtingu optiniu aktyvumu: enantiomeras, kuris sukasi pagal laikrodžio rodyklę poliarizuotos šviesos plokštumos atžvilgiu, yra (+)-enantiomeras; enantiomeras, kuris sukasi prieš laikrodžio rodyklę poliarizuotos šviesos atžvilgiu, yra (-)-enantiomeras. Abiejų enantiomerų mišinys lygiomis dalimis vadinamas raceminiu mišiniu arba racematu. Abiejų enantiomerų atskyrimas iš racemato vadinamas junginio išskirstymu.

Omeprazolas yra racematas (abiejų enantiomerų mišinys lygiomis dalimis). Omeprazolas aprašomas patente Nr. EP5129, patento paskelbimo data – 1979 m. spalio 31 d. Jis buvo žinomas ginčo patento paskelbimo metu (Patentų įstatymo 3 straipsnis).

Omeprazolo stabilizavimas sudarant druskas su bazėmis (tokias kaip Na+, Mg2+, Li+, K+, Ca+ ar N+(R)4) žinomas iš patento Nr. EP0124495, paskelbimo data – 1984 m. lapkričio 7 d., t. y. nėra naujas (Patentų įstatymo 3 straipsnis).

Omeprazolas ir jo farmaciškai priimtos druskos, būtent šarminių metalų druskos (natrio druska ir kalio druska), aprašytos patente Nr. US5075323, paskelbimo data – 1991 m. gruodžio 24 d.

Patente Nr. DE4035455A1, paskelbimo data – 1992 m. gegužės 14 d., aprašytas piridinilmetilsulfinil-benzimidazolų išskaidymas į optinius antipodus. Pagal nurodytą patentą, omeprazolo (+)-enantiometras ir (-)-enantiometras bei jų druskos su bazėmis, taip pat atradimas, kad ypač tinkamos omeprazolo druskos yra natrio, kalio, kalcio, aliuminio ir magnio druskos, priklauso šiuolaikiniam technikos lygiui. Šių omeprazolo druskų su bazėmis paruošimas yra aprašytas. Ginčo patento 1 punkto objektas, ieškovės nuomone, priklauso šiuolaikiniam technikos lygiui.

Ginčo patento aprašyme teigiama, kad ginčo patento objektas išsprendžia tokias problemas: 1) optiškai grynos druskos yra stabilios racemizacijai tiek neutraliame pH, tiek šarminiame pH; 2) atrasti junginiai su geresnėmis farmakokinetinėmis ir metabolinėmis savybėmis, pasižymintys geresniais terapiniais rodikliais, tokiais kaip mažesnis interindividualių svyravimų laipsnis. Ieškovės teigimu, nurodyti duomenys atskleisti neaiškiai ir neišsamiai, todėl ginčo patento išradimo negali panaudoti atitinkamos srities specialistas, patento objektas yra platesnis negu paduotos patento paraiškos turinys.

Ieškovė nurodė, kad ginčo patentas gali turėti įtakos jos teisei tiekti į rinką farmacinį preparatą, kurio sudėtyje yra (-)-omeprazolo druskų, kadangi atsakovė formaliai turi išimtinę teisę į ginčo patentu saugomą Išradimą, t. y. produkto gamybos būdą bei patį produktą (Patentų įstatymo 26 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl patento Nr. LT 3287 B pripažinimo negaliojančiu.

Teismas nustatė, kad Išradimo objektas yra nauji optiškai gryni junginiai (+)-5-metoksi-2-[[4-metoksi-3,5-dimetil-2-piridinil)metil] sulfinil]-1H-benzimidazolo arba (-)-5-metoksi-2-[[4-metoksi-3,5-dimetil-2-piridinil)metil] sulfinil]-1H-benzimidazolo Na+, Mg2+, Li+, K+, Ca+ ir N+(R)4 druskos, kur R yra alkilas su 1–4 anglies atomais, jų ir farmacinių kompozicijų, kurių sudėtyje kaip aktyvūs ingredientai yra šie junginiai, gavimo būdai bei šių junginių panaudojimas farmaciniuose preparatuose, taip pat tarpiniai šių junginių gavimo produktai (Patento apibrėžtis). Išradimas skirtas optiškai grynoms naujoms Na+, Mg2+, Li+, K+, Ca+ ir N+(R)4 druskoms, pasižyminčioms geresnėmis farmakokinetinėmis ir metabolinėmis savybėmis, kurių terapinis poveikis yra geresnis (mažesnis interindividualių svyravimų laipsnis). Junginiai pagal Išradimą gali būti naudojami su skrandžio rūgštimi susijusioms ligoms ir skrandžio bei žarnyno uždegiminėms ligoms, tokioms kaip opa, dvylikapirštės žarnos opa, stemplės uždegimas ir gastritas, gydyti.

Teismas nurodė, kad išradimo naujumas paneigiamas, jei išradimo objektas ir visos jo charakteristikos yra aiškiai nurodyti viename konkrečiame dokumente, priklausančiame technikos lygiui, o nėra išvesti iš kelių atskirų dokumentų ar to paties dokumento atskirų dalių.

Teismas konstatavo, kad patentas Nr. EP0124495 atskleidžia raceminės formos omeprazolo šarmines druskas, o ne optiškai grynas enantiomeriškos formos omeprazolo druskas kaip ginčo patente. Patentas Nr. EP0124495 nepateikia jokios informacijos apie atskirų enantiomerų, jų druskų gavimą ar atskirų enantiomerų savybes.

Patentas Nr. EP005129 aprašo tik raceminės formos omeprazolą. Raceminis junginys nepaneigia atskirų enantiomerų naujumo.

Patente Nr. US5075323 neatskleidžiama nei optiškai grynų enantiomeriškos formos omeprazolo druskų, nei jų gavimo būdų, nei šių junginių panaudojimo farmaciniuose preparatuose.

Patento paraiškoje Nr. DE4035455A1 nepaminėta, neatskleista kokia nors konkreti optiškai gryno omeprazolo enantiomero druska. Šioje paraiškoje aprašytu būdu omeprazolo enantiomero gauti negalima.

Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytose mokslinėse publikacijose neatskleidžiamas optiškai grynų (-) ir (+)-omeprazolo enantiomerų gavimo būdas ir neaprašomos optiškai grynos omeprazolo enantiomerų druskos. Publikacijos susijusios tik su analitiniais raceminių junginių tyrimais.

Teismas teigė, kad ginčo patento aprašyme nurodyta, jog Išradimo atspirties taškas yra ne omeprazolo enantiomerai, bet raceminės omeprazolo druskos, aprašytos patente Nr. EP0124495. Todėl optiškai grynos omeprazolo enantiomerų druskos turi būti lyginamos ne su negrynais omeprazolo enantiomerais, o su raceminio omeprazolo druskomis. Dėl šios priežasties ginčo patente nėra duomenų apie optiškai grynų omeprazolo enantiomerų druskų privalumus, lyginant jas su negrynais omeprazolo enantiomerais. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti dokumentai nepaneigia Išradimo naujumo.

Teismas, remdamasis Europos patentų tarnybos (toliau – ir EPT) Apeliacinės tarybos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu byloje Nr. T 1677/11-3.3.01 (kuriuo atsakovės patentas Nr. EP1020460 „Omeprazolo (-)-enantiomero natrio druska“ paliktas galioti), nustatė, jog Išradimo artimiausias technikos lygis yra patentas Nr. EP0124495, o ne patentinė paraiška Nr. DE4035455A1. Šis EPT Apeliacinės tarybos sprendimas taip pat patvirtina, kad optiškai grynos omeprazolo enantiomerų druskos išsprendžia ginčo patente iškeltą (atsižvelgiant į artimiausią technikos lygį, t. y. patentą Nr. EP0124495) techninę problemą – gauti junginius, kurių terapinis poveikis būtų geresnis nei raceminio omeprazolo, būtent užtikrinti mažesnį individualių svyravimų laipsnį. EPT Apeliacinės tarybos sprendime nurodyta, kad Taryba įsitikinusi, jog įrodymų svarumas patvirtina, kad omeprazolo (-)-enantiomeras lemia geresnes terapines charakteristikas ir mažesnį terapinio poveikio svyravimą tarp individų, palyginti su raceminiu mišiniu.

Teismas nurodė, kad EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas taip pat patvirtino, jog iki ginčo patento prioriteto datos atitinkamos srities specialistas neturėjo jokios pagrįstos motyvacijos sintetinti omeprazolo enantiomerų druskas, turėdamas tikslą vartoti jas kaip vaistus, todėl atsakovės Išradimas yra naujas.

Teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai dėl aiškaus ir išsamaus patento savybių neatskleidimo, platesnio Patento objekto turinio nėra pakankami tam, kad būtų įrodyta, jog Patentas neturi pramoninio pritaikomumo, kad Patento objektas yra platesnis negu patentinės paraiškos turinys. Ieškovė nenurodė konkrečių ginčo patento aprašymo trūkumų, trukdančių atitinkamos srities specialistui įgyvendinti šiuo patentu saugomą išradimą (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1998 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patento išdavimo taisyklių 20 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį, pripažįstant patentą Nr. LT 3287 B „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ negaliojančiu pagal visus Išradimo apibrėžties 1–21 punktus.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė Patento aprašymo bei apibrėžties atitikties įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1994 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimams. Kadangi ieškovė kaip savarankiškus ieškinio faktinius pagrindus nurodė aplinkybes, kad Patento esmė neatskleista ir Patento objektas išėjo už patentinės paraiškos ribų, pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti su tuo susijusias aplinkybes, jas nustatyti ir įvertinti.

Kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Patente yra pareikštas ne vienas išradimas, bet grupė bendra išradybos mintimi susijusių išradimų. Kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, patento paraiškos, išradimo apibrėžties bei aprašymo reikalavimus, Patento pavadinimą, Išradimo aprašymo, Išradimo apibrėžties bei referato turinį, konstatavo, kad Patento apibrėžtis yra mišri (viena vertus, ji yra daugiapunktė, naudojama kiekvienam išradimui apibūdinti, išplečiant ir (arba) patikslinant jo esminių požymių visumą atskirais realizavimo ir panaudojimo atvejais; kita vertus, ji apibūdina susietų bendros išradybos minties išradimų grupę, t. y. optiškai grynus junginius, jų gavimo būdus, farmacinę kompoziciją (preparatą) su šiais junginiais, šių junginių panaudojimą, tarpinį junginį optiškai grynų junginių sintezei).

Kolegija pažymėjo, kad Patente nurodyti išradimai priskirtini būdams, medžiagoms ir būdų bei medžiagų panaudojimui. Kaip Patento objektas nurodytos medžiagos yra individualūs mažamolekuliai junginiai ir kompozicija (farmacinis preparatas); Patento objektą taip pat sudaro individualių junginių pagaminimo būdai, šių junginių panaudojimo kitų medžiagų (kompozicijų) gamyboje būdai, taip pat individualių junginių panaudojimas (terapijoje). Patente nurodyti išradimai yra išvestiniai, nes sukurti ankstesnių išradimų (omeprazolo ir jo druskų) pagrindu kaip jų patobulinimai. Kolegijos teigimu, Patento 1, 7, 10–12 ir 15–21 punktai yra nepriklausomi, o 2–6, 8–9 ir 13–14 punktai – priklausomi.

Kolegija konstatavo, kad Patento apibrėžties 7–14 punktai, skirti būdams kaip išradimo objektams apibrėžti, neatitinka Taisyklių 21.2.4 punkto reikalavimų, nes jų bendrojoje dalyje nurodyta tik išradimo objekto pavadinimas, tačiau nenurodyti esminiai požymiai, sutampantys su artimiausio analogo požymiais, kurių visuma sudaro technikos lygio dalį ir su kuriais turi būti lyginami apibrėžties punkto skiriamojoje dalyje nurodyti esminiai požymiai, skiriantys išradimą nuo artimiausio analogo.

Išradimo apibrėžties 1–6, 15–16 ir 21 punktuose, apibūdinančiuose individualius junginius, yra nurodytas tik junginių pavadinimas, bet nenurodyti reikalaujami kiti esminiai junginio požymiai: išskyrimo šaltinis, elementų sudėtis, molekulinė masė, medžiagos optinis aktyvumas, spektrinės analizės duomenys, spalva, medžiagos fizinis būvis, tirpumas ir spalvinės reakcijos (Taisyklių 21 taisyklės 21.3.4 punkto a papunktis).

Kolegija pažymėjo, kad Išradimo aprašyme pateiktos apibrėžties 1–6 punktuose nurodytos junginių grupės dalies junginių kai kurios fizikinės bei cheminės savybės ir kiti duomenys. Nors Patento aprašyme nurodytas tikslas panaudoti optiškai grynus išradimo junginius terapijoje, tikintis geresnio terapinio poveikio, tačiau nepateikta duomenų apie jų (optiškai grynų išradimo junginių) panaudojimą pagal tokią paskirtį. Kadangi išradimas yra vaistas žmonių ir gyvūnų tam tikriems susirgimams gydyti, aprašyme turėjo būti pateikti duomenys, įrodantys, kad šis vaistas skirtas atitinkamoms ligoms, nurodytoms Išradimo apibrėžties 19–20 punktuose, gydyti, tačiau Patente nepateikta tokių duomenų. Patentuoti junginiai yra biologiškai aktyvios medžiagos, todėl turėjo būti nurodyti biologinio aktyvumo ir toksiškumo kiekybiniai rodikliai, tačiau ir jie nepateikti (Taisyklių 20 taisyklės 20.3.5.4 punktas).

Kolegijos nuomone, nors Išradimo apibrėžties 17 punkte aprašomas išradimas vartojamas vienaskaitos forma „farmacinis preparatas“, išradimo aprašyme kalbama apie farmacinius preparatus kaip išradimo objektą – kompoziciją. Tai patvirtina, kad patentinę paraišką padavęs asmuo (atsakovė) siekė gauti plačiausią teisinę apsaugą, t. y. visoms kompozicijoms, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis bet kurio junginio pagal Patento 1–6 punktus. Iš 17 punkto apibrėžties neaiški kompozicijos rūšis (kompozicijų rūšys) bei esminiai kompozicijos (kompozicijų) požymiai. Kita vertus, iš Patento aprašymo matyti, jog yra pateikiami kiekybiniai duomenys apie aktyvaus junginio kiekį bendrame preparato svoryje. Iš šių duomenų, VPB išvados galima spręsti, kad kiti kompozicijos junginiai yra neutralūs, t. y. kad galimai Išradimo apibrėžties 17 punkte pareikštos kompozicijos sudėtis nurodyta kokybine išraiška – išradimo junginys ir farmacijoje įprasti priedai. Kolegija konstatavo, kad ir tokiu atveju išradimo apibrėžtyje turi būti nurodyta aktyviosios junginio dalies kiekybinė reikšmė kompozicijos sudėtyje kaip atitinkanti „efektyvų kiekį“. Aktyvaus junginio kiekybinė reikšmė Išradimo apibrėžties 17 punkte nenurodyta. Patento aprašyme pateiktuose pavyzdžiuose kiekvieno ingrediento kiekis turi būti nurodomas tokia vienetine reikšme, kuri yra ribose, nurodytose išradimo apibrėžties intervale (Taisyklių 20 taisyklės 20.3.5.4 punktas).

Kolegija sprendė, kad Išradimo apibrėžties 17 punkte pareikšto išradimo esmė nėra atskleista aiškiai ir išsamiai, kaip to reikalauja įstatymas. Kadangi kompozicijos pavyzdžiai pateikti tik su aktyviais junginiais – natrio (R ir S) bei magnio (S) druskomis, o apibrėžties 17 punkte aprašomo farmacinio preparato aktyvus ingredientas nurodomas kaip optiškai grynas junginys pagal bet kurį Patento apibrėžties 1–6 punktą, t. y. visų šešių metalų R ir S enantiomerų druskos, šis Patento objektas yra platesnis nei paduotos patentinės paraiškos turinys.

Kolegija nurodė, kad Patente aprašant žinomą technikos lygį iš esmės buvo nurodyti informacijos šaltiniai, kuriuose aprašyti analogai, taip pat analogo požymiai (omeprazolas bei jo šarminės druskos yra efektyvūs skrandžio rūgšties sekrecijos inhibitoriai ir yra naudingi kaip antiopinės medžiagos), nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti norimo techninio rezultato. Aprašant išradimų grupę, kiekvieno išradimo analogai nurodomi atskirai (Taisyklių 20 taisyklės 20.3.2 punktas). Aprašyme tiesiogiai nenurodyti kiekvieno iš išradimų analogai atskirai, tačiau galima daryti išvadą, kad tie patys šaltiniai buvo laikomi visų išradimų analogais.

Kolegija konstatavo, kad išradimo aprašyme tik abstrakčia forma nurodomas Išradimo uždavinys – gauti junginius su geresnėmis terapinėmis savybėmis, siekiant mažesnio tarpindividualių svyravimų laipsnio. Šiam uždaviniui išspręsti kaip techninį rezultatą, kuris gali būti gautas įdiegus išradimą, Patentas pateikia tokius junginius, kurie yra naujos atskirų omeprazolo enantiomerų druskos. Tačiau Išradimo aprašyme nėra nurodyti visi esminiai požymiai, apibūdinantys išradimą, neišskirti požymiai, kuo jie skiriasi nuo artimiausio analogo, jie nesugrupuoti į požymius, kurių pakanka visais atvejais ir kuriems taikoma prašomos teisinės apsaugos apimtis, ir į požymius, kurie apibūdina išradimą konkrečiais atvejais, konkrečiomis jo realizavimo formomis arba ypatingomis panaudojimo sąlygomis. Išradimo aprašyme turi būti aiškiai įrodyta vieno objekto priklausomybė nuo kito, to paties uždavinio sprendimas tokiu pat būdu (Taisyklių 20 taisyklės 20.3.3.1 punktas). Jokių įrodymų ir argumentų, kad kalcio, ličio, kalio, ketvirtinio amonio druskų gavimo uždavinys sprendžiamas tokiu pat būdu ir gaunamas analogiškas techninis rezultatas, aprašyme nepateikiama. Analogišką techninį rezultatą visų metalų druskoms paneigia pačios atsakovės teiginiai išradimo aprašyme.

Kolegija, ištyrusi Išradimo aprašyme esančią informaciją, padarė išvadą, jog Patento apibrėžtis be pagrindo suteikia plačiausią omeprazolo enantiomerų (R ir S) ir jų visų dvylikos metalų druskų (R ir S enantiomerų natrio, magnio, ličio, kalio, kalcio ir ketvirtinio amonio druskų) teisinę apsaugą – nuo omeprazolo racemato (daugiau kaip 50 proc.) iki 100 proc. optinio grynumo, nors tokio masto teisinei apsaugai gauti ir nėra teisės aktų reikalaujamo pagrindimo (išradimo esminių požymių atskleidimo).

Kolegija, remdamasi byloje paskirtų teismo techninių ekspertizių išvadomis, nurodė, kad Patente ir bylos nagrinėjimo metu nepateikta argumentų ir įrodymų, jog išradimo apibrėžtyje nurodytos omeprazolo enantiomerų kalio, ličio, kalcio ir ketvirtinio amonio druskos duotų tokį patį techninį rezultatą, kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytos bei aprašyme pavyzdžiais iliustruotos omeprazolo enantiomerų natrio ir magnio druskos. Patente nėra įrodymų, jog ir omeprazolo enantiomerų natrio ir magnio optiškai grynos druskos turi geresnį terapinį poveikį lyginant jas su ankstesniais analogais, taip pat kad visi šie padariniai yra akivaizdūs atitinkamos srities specialistui. Kolegija sprendė, kad Patento esmė neatskleista, Išradimo aprašymas nenuoseklus ir prieštaringas.

Kolegija pažymėjo, kad atsakovės teiginiai dėl ekspertizės akto prieštaringumo ar netikslumo iš esmės yra nepagrįsti. Visus tris kartus ekspertizę buvo pavesta atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų chemijos katedros profesoriui habilituotam mokslų daktarui E. T., t. y. specialiųjų žinių farmacijos bei chemijos srityse, tiesiogiai susijusiose su ginčo objektu, turinčiam aukščiausios kvalifikacijos specialistui.

Kolegija, išanalizavusi Patento aprašymą, apibrėžtį, įvertinusi eksperto pateiktas išvadas, nustatė Patento apibrėžties 1–6 punktuose nurodytų junginių gavimo procesą. Kolegija sprendė, kad išradimo aprašyme išradimo objektu nurodomų optiškai grynų junginių gavimo procesas aprašytas pradedant nuo jo paskutinio etapo, kai iš anksčiau gautų tarpinių junginių yra pagaminamos omeprazolo enantiomerų atitinkamos druskos (natrio ir magnio). Iš patentinės paraiškos dokumentų neaišku, kokią tarpinę vietą bendrame junginių gavimo procese užima procesai, aprašyti Išradimo aprašymo 3–5 pavyzdžiuose, koks jų pateikimo Patente tikslas, kokia yra pavyzdžiuose A ir B pateiktų metodikų (Išradimo aprašymo p. 13–15), atspindinčių magnio druskų „optinio aktyvumo padidinimą“, prasmė. Išradimo apibrėžtyje tokie optiškai grynų junginių gavimo būdai (precipitavimas, optinio grynumo padidinimas rekristalizacija, optiškai grynų omeprazolo enantiomerų magnio druskų gavimas, naudojant kitas optiškai grynas (natrio) druskas), aprašyti atsakovės teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, Patente iš viso neaprašyti. Neaiški taip pat III junginio, aprašyto Išradimo aprašymo 5 puslapyje, vieta optiškai grynų junginių gamybos procese.

Kolegija nurodė, kad Patento savininkas, galiojant pareikštinei išradimų registravimo sistemai, kilus ginčui, naujų junginių terapinius privalumus galėtų pagrįsti ir kitais įrodymais (Patentų įstatymo 28 straipsnio 5 dalis), o ne tik pateiktais Išradimo aprašyme. Tačiau, išskyrus teiginius, jog visi Patento 1 punkte nurodyti junginiai turi geresnį terapinį poveikį, kitų tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė.

Kolegija, vertindama eksperto išvadas, nurodė, jog atsakovės pozicija eksperto išvadų pagrįstumo klausimu yra vienpusiška ir nenuosekli. Šalims nekėlė abejonių eksperto kvalifikacija, kompetencija bei nešališkumas, nušalinimai ekspertui nebuvo pateikti. Ekspertas paaiškino savo atsakymus į ekspertizės metu pateiktus klausimus teismo posėdžio metu; šalys ir teismas pateikė papildomus bei patikslinančius klausimus, į juos ekspertas taip pat atsakė. Apeliacinės instancijos teisme šalys nekėlė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimo. Kolegija pažymėjo, kad teismuose atliktos ekspertizės ne tik neprieštarauja viena kitai, bet ir viena kitą papildo, todėl nėra pagrindo jomis (ar jų dalimi) nesivadovauti, sprendžiant ginčą.

Kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią sistemą nėra atliekama patentinės paraiškos esminė ekspertizė, bet tik tikrinama jos atitiktis formaliesiems reikalavimams (Taisyklių 32 taisyklė), nereiškia, kad išradimų uždavinys, techninis rezultatas, kuris gali būti gautas įdiegus išradimą, esminiai išradimų požymiai išradimo aprašyme gali būti nurodyti nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Kolegija sprendė, kad Išradimo esmė neatskleista esminiais sprendime nurodytais aspektais, todėl Patentas pripažintas negaliojančiu Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismo sprendime nurodytais aspektais neatskleidus išradimo esmės, atitinkamos srities specialistui kiltų problemų, norint pakartoti ir panaudoti išradimą (Patentų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Kolegija pažymėjo, kad Patente nurodytus išradimus sieja viena bendra išradimo koncepcija ir vienas kitą atitinkantys specifiniai techniniai požymiai. Nepateikus esminių išradimo požymių daliai bendra išradimo koncepcija susietų išradimų ir kai kurių aprašytų (bet neatskleistų) išradimų, kaip visumos dalies, indėlio į technikos pažangą (t. y. neatskleidus dalies išradimų grupės esmės) ir nustačius, kad išradimo objektas platesnis už patentinės paraiškos turinį, taip pat Patento savininkui nepasinaudojus galimybe pateikti atskirtąją paraišką bei susiaurinti Patento suteikiamą teisinę apsaugą, turi būti pripažintas negaliojančiu visas Patentas. Dėl šių aplinkybių ir dėl to, kad Patento apibrėžties nepriklausomuose punktuose pareikštus išradimus sieja bendra išradybos mintis ir jie priklauso bendrai išradimų grupei, visi nepriklausomi Išradimo apibrėžties punktai (1, 7, 10–12, 17–20) pripažįstami negaliojančiais ir pagal Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą (patento objektas platesnis už paduotos patentinės paraiškos turinį). Dėl tų pačių priežasčių ir tais pačiais pagrindais negaliojančiais pripažįstami nuo Išradimo apibrėžties 1 punkto priklausomi Išradimo apibrėžties 2–6 punktai, nuo 7 punkto priklausomi 8–9 punktai, nuo 12 punkto priklausomi Išradimo apibrėžties 13–14 punktai.

Kolegija konstatavo, kad, kai Patentas išduotas dėl išradimų grupės, teismas ex officio (pagal pareigas) neturi galimybės nustatyti siauresnes teisinės apsaugos ribas tik tam tikriems Patente nurodytiems išradimams, kurie atitinka formaliuosius patentinei paraiškai keliamus reikalavimus, pripažindamas Patentą negaliojančiu iš dalies. Tokiu atveju būtų pažeistas išradimų grupės vienumo principas ir principas, jog išradimais prašomos teisinės apsaugos ribų nustatymas yra patentinę paraišką pateikiančio asmens (t. y. išradėjo) prerogatyva. Todėl negaliojančiais pripažįstami ir apibrėžties 12, 15, 16 punktuose nurodyti punktai, nes šie išradimai yra grupės išradimų, kaip visumos, dalis (Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kolegija nurodė, kad, sekant išradėjo mintį Patente, kai tiksliai nėra laikomasi patentinei paraiškai keliamų reikalavimų dėl išradimo esminių požymių atskleidimo ir jų palyginimo su esminiais analogų požymiais, nėra galimybės visiškai aiškiai apibrėžti ir nuspręsti, kokia yra išradimo esmė, lemianti naujų junginių, naudojamų medicinoje, geresnį terapinį poveikį, kuo jis iš esmės skiriasi nuo ankstesnių analogų. Kolegija nustatė, kad Patente pareikšta išradimų grupe atsakovė siekė gauti optiškai grynus junginius – omeprazolo enantiomerus ir jų druskas, siekdama geresnio terapinio poveikio gydant tam tikras ligas, lyginant juos su analogais, kuriuose nebuvo optiškai gryno omeprazolo druskų.

Kolegija pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui pareiškus ieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu, kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, visų su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kolegija sprendė, kad šalių nurodyti dr. B. K. (B. K.) ir kitų asmenų rašytiniai paaiškinimai, pateikti EPT nagrinėtose bylose, yra rašytiniai įrodymai, kurie yra vertinami, nustatant byloje reikšmingas aplinkybes, kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar Patentu saugomos optiškai grynos omeprazolo enantiomerų druskos ir jų gavimo būdas nebuvo žinomi technikos lygiu (Patentų įstatymo 3 straipsnis), t. y. nebuvo atskleisti ieškovės nurodytuose technikos lygio dokumentuose. Šiuose dokumentuose nėra atskleista kokia nors konkreti optiškai gryna omeprazolo enantiomero druska, dokumentai nepaneigia Patente aprašytų optiškai grynų junginių – omeprazolo enantiomerų ir jų druskų, jų gavimo būdo bei panaudojimo terapijoje (farmacinėse kompozicijose tam tikroms ligoms gydyti) naujumo.

Kolegija nurodė, kad technikos lygio dokumentuose iki Patento prioriteto datos apskritai nebuvo nurodyta duomenų apie omeprazolo enantiomerų druskų susintetinimą (pagaminimą), todėl galima pripažinti, jog Patente aprašytų junginių, jų gavimo būdo ir panaudojimo esminiai požymiai yra nauji, todėl techninio lygio dokumentai negali paneigti šių išradimų objektų naujumo. Technikos lygio dokumentai, kuriuose buvo nurodyti mažesnio optinio grynumo omeprazolo enantiomerai nei Patente, nepaneigia ir Patente atskleistų aukštesnio optinio grynumo omeprazolo enantiomerų, nei iki Patento prioriteto dienos buvo įmanoma gauti, naujumo.

Ginčo patentas susijęs su skrandžio rūgšties sekreciją slopinančiomis medžiagomis ir jo tikslas yra pateikti junginius, pasižyminčius geresnėmis gydomosiomis charakteristikomis. Patento dalykas plačiausiame šiuos junginius apibūdinančiame Išradimo apibrėžties 1 punkte yra (+) ir (-)-omeprazolo šešių metalų optiškai grynos druskos, kurių konkreti optinio grynumo kiekinė išraiška nenurodoma.

Kolegija konstatavo, kad bandymai bendrai pagerinti omeprazolo gydomąsias charakteristikas, konkrečiai – sumažinti poveikio svyravimą tarp individualių pacientų, negali būti laikomi neaiškia ir dirbtine problema. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog Patente apibrėžta problema buvo sėkmingai išspręsta, vertinant pagal artimiausią technikos lygį. Nei Patente, nei vėliau paskelbtuose įrodymuose, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikti įrodymai, kad omeprazolo enantiomerų druskos ar bent kai kurios iš jų, didesnio ar mažesnio optinio grynumo, užtikrina geresnes terapines savybes.

Kolegijos nuomone, atsakovei įrodžius, kad kai kurie iš Patente pareikštų junginių ar tik kai kurie tam tikro labai aukšto optinio grynumo junginiai atitinka išradimo lygį, tai savaime nesudarytų pagrindo pripažinti, kad išradimo lygį atitinka visi kiti Patento junginiai. Kai patentinėje paraiškoje pareiškiama išradimų grupė ir nustatomi išradimų grupės išradimų patentabilumo kriterijai, negali būti nustatytas atitinkamas visos išradimų grupės patentabilumo kriterijus, jeigu nėra pagrindo juos (ar vieną iš patentabilumo kriterijų) pripažinti bendra išradybos mintimi susietai išradimų grupės daliai.

Kolegija pažymėjo, kad nors tam tikri išradimų grupės išradimai, atskirai paėmus, gali atitikti visus patentabilumo kriterijus, neįrodžius bent dalies išradimų (ar kai kurių iš jų) patentabilumo kriterijų, negalėtų būti pripažinta patentabilia visa išradimų grupė, kuri yra susieta bendros išradybos minties. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad geresnes terapines savybes turi visi Išradimo apibrėžties 1–6 punktuose, 15–17, 21 punktuose nurodyti junginiai, nepriklausomai nuo jų optinio grynumo, kuris nenurodytas Patento apibrėžtyje įvardijant kiekvieną junginį.

Kolegija sprendė, kad patentine paraiška iš esmės nėra įrodytas tokios plačios apimties junginių, kaip Patento išradimų grupės, geresnis terapinis poveikis gydant tam tikras ligas, išvardytas Patento apibrėžties 19–20 punktuose. Nėra įvykdytas išradimo lygio, kaip patentabilumo kriterijaus, reikalavimas atskleisti iškeltos problemos išsprendimą, t. y. numatyto problemai išspręsti techninio rezultato pasiekimą su visais išradimų grupės junginiais. Nėra įrodytas visų išradimo grupės junginių naudingumas ir pritaikomumas medicinos srityje gydant Patente nurodytas ligas. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog negali būti pripažinta, kad visi išradimo grupės išradimai – nurodyti Patente junginiai, jų gavimo būdai ir panaudojimas – atitinka išradimo lygį ir yra patentabilūs.

Kolegija akcentavo, kad omeprazolo enantiomerai Patente aprašyti kaip tarpiniai produktai gaunant galutinius produktus. Vien ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti omeprazolo enantiomerų gavimo būdą ir pačius šiuos junginius neatitinkančiais patentabilumo reikalavimų, nes jų neatitinka galutiniai produktai, kuriems pagaminti naudojami šie tarpiniai junginiai, jie priklauso išradimų grupei ir yra šios grupės, kaip visumos, sudėtinė dalis. Kolegijos nuomone, pasirinktas technikos lygis omeprazolo enenatiomerų druskoms nereiškia šio technikos lygio pasirinkimo Patente aprašytam kitam išradimo objektui – optiškai grynų omeprazolo enantiomerų gavimo procesui.

Kolegija nurodė, kad nors yra pagrindas konstatuoti Patente pareikšto anksčiau žinomų junginių (omeprazolo enantiomerų) gavimo būdo naujumą, kaip vieną iš išradimo patentabilumo kriterijų, tačiau, esant tokiai plačiai Išradimo apibrėžčiai, nepakanka būtinųjų požymių, kad būtų galima pripažinti naują kokybinį šuolį tarp technikos lygio ir tokiu mastu apibrėžto išradimo (omeprazolo enantiomerų, nenurodant jų optinio grynumo, gavimo būdo ir tuo būdu gautų junginių – omeprazolo enantiomerų, nenurodant jų optinio grynumo ribos (kiekybinės išraiškos)). Kolegija, įvertinusi tai, kad šiems junginiams gauti techninio lygio dokumentuose ir Patente buvo naudojami atitinkamos srities specialistui žinomi metodai junginio didesniam optiniam grynumui pasiekti, sprendė, kad vien kito būdo panaudojimo anksčiau žinomam junginiui gauti kriterijaus nepakanka esminiam kokybiniam išradimo skirtumui nuo technikos lygio konstatuoti, nežinant techniniam uždaviniui (problemai) išspręsti būtino techninio rezultato, t. y. tam tikro konkretaus optinio grynumo junginio gavimo.

Kolegija pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog iki Patento prioriteto dienos buvo kitų bandymų pasiekti didesnį omeprazolo enantiomerų optinį grynumą, tačiau taikyti standartiniai metodai buvo nesėkmingi, atsakovės taikytus metodus būtų pagrindas pripažinti nestandartiniais, o šių junginių gryninimo situaciją – išskirtine. Kolegija sprendė, kad bylos įrodymai nepatvirtina, jog Patente apibrėžta problema (gauti optiškai grynus omeprazolo enantiomerus su geresnėmis terapinėmis savybėmis) buvo sėkmingai išspręsta, vertinant pagal artimiausią technikos lygį (patentinė paraiška Nr. DE 4035455 ir mokslinė publikacija „P. Erlandsson R. I. P. Lorentzon, P. Lindberg. Omeprazolo ir kai kurių jo analogų enantiomerų atskyrimas skysčių chromatografijos metodu ant stacionarios fazės trifenilkarbamoilceliuliozės pagrindu. Omeprazolų enantiomerų poveikis skrandžio liaukoms. Journal of Chromatography, 1990, Nr. 532).

Kolegija konstatavo, kad omeprazolo enantiomerų gavimo būdas ir šie junginiai neatitinka išradimo lygio požymių: įrodymais byloje nepatvirtintas iškeltos problemos sprendimas, kad šiuo būdu gauti junginiai turi geresnes terapines savybes; iškeltos problemos sprendimas žinių ir patirties turinčiam specialistui buvo akivaizdus.

Kolegija nurodė, kad Patento apibrėžties visi nepriklausomuose junginių, būdo ir panaudojimo punktuose pareikšti išradimai neatitinka pramoninio pritaikomumo kriterijaus, tuo pagrindu šio kriterijaus neatitinka ir nuo nepriklausomų punktų priklausomi Išradimo apibrėžties punktai. Kadangi visi Išradimo objektai susieti bendra išradybos mintimi, galutiniam produktui (Patento apibrėžties 1–6 ir 17 punktuose nurodytiems junginiams) nėra pagrindo suteikti apsaugą, savininkas nepateikė atskirtosios paraiškos, todėl nėra pagrindo palikti teisinę apsaugą ir tarpiniam junginiui. Nepripažinus, kad galutinis produktas atitinka patentabilumo kriterijų, negali būti pripažįstamas išradimu ir tarpinis junginys ar jo gavimo būdas, nebent tarpinis junginys Patento apibrėžtyje būtų nurodytas kaip atskiras išradimas ir būtų nustatyta jo atitiktis visiems patentabilumo kriterijams.

Patente nėra pateikta duomenų, kad jame nurodytu būdu gauti omeprazolo enantiomerai bazių forma, taip pat nenurodyta, kokio optinio grynumo jie gali būti pritaikyti terapijoje – farmacinėms kompozicijoms gydant tam tikras ligas. Todėl net ir pripažinus Išradimo apibrėžties 12–16 punktus savarankiškais išradimais, jų pramoninis pritaikomumas byloje nenustatytas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 13 straipsnio ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas dėl patentu saugomo išradimo esmės pakankamo atskleidimo reikalavimo. Tam, kad patentą galima būtų pripažinti negaliojančiu dėl neatitikties išradimo esmės reikalavimui, būtina įvertinti ir nustatyti, jog patente pateiktos informacijos nepakanka, kad atitinkamas srities specialistas suprastų išradimą ir galėtų jį panaudoti. Lietuvos apeliacinis teismas analizavo Patento atitiktį išimtinai formaliems Taisyklių reikalavimams, nevertino pagrindinio ir vienintelio išradimo esmės atskleidimo reikalavimo aspekto: ar pagal Patente pateiktą informaciją, jos turinį atitinkamos srities specialistas suprastų išradimą ir galėtų jį panaudoti. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 28 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta „ekvivalentiškumo doktrina“.

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto materialiosios teisės normas dėl draudimo išplėsti patento objekto apimtį. Patentas gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai pakeisto patento objektas yra platesnis nei patento paraiška, t. y., norint taikyti aptariamą patento pripažinimo negaliojančiu pagrindą, reikia vertinti ir lyginti pakeisto patento objekto turinį ir patento paraiškos turinį. Lietuvos apeliacinis teismas, užuot vertinęs pakeisto patento objekto turinį ir patento paraiškos turinį, lygino patento apibrėžtį ir patento aprašymą, t. y. nusprendė draudimui išplėsti patento objekto apimtį taikyti visiškai kitokius kriterijus nei tie, kurie nustatyti Patentų įstatyme. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nebuvo vertinama, ar atsakovės patentas buvo keičiamas po patentinės paraiškos pateikimo ir Patento išdavimo.

Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai prilygino Patentų įstatymo nustatytą patento pripažinimo negaliojančiu pagrindą dėl pakeisto patento objekto neišplėtimo reikalavimo pažeidimo (Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas) kitam Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam patento pripažinimo negaliojančiu pagrindui dėl nepakankamo išradimo esmės atskleidimo. Šie pagrindai yra atskiri, nelygiaverčiai ir nesusiję.

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 4 straipsnio, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas dėl patento atitikties išradimo lygio reikalavimui. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl išradimo lygio reikalavimo turinio. Vertinant išradimo lygį, turi būti analizuojama, ar pagal tuo metu buvusį technikos lygį išradimas yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui, technikos lygį sudaro ne tik bendrosios, bet ir specialiosios tam tikros srities žinios, susijusios su išradimu ir konkrečia jo sritimi. Sprendžiant dėl Patento (kuriuo saugomas išradimas priskirtinas chemijos ir farmacijos sričiai) išradimo lygio, turi būti atsižvelgiama į technikos lygį, kurį sudaro ne tik bendrosios chemijos žinios, bet ir specialiosios chemijos žinios apie omeprazolo enantiomerų gryninimo būdus. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Patentas neatitinka išradimo lygio reikalavimų, vertindamas Išradimo akivaizdumą tik bendrųjų chemijos žinių kontekste, neatsižvelgdamas į tai, ar išradimas atitinkamos srities specialistui yra akivaizdus pagal iki Patento prioriteto datos buvusias specialiąsias chemijos žinias, susijusias su išradimu (omeprazolo enantiomerų gryninimu). Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į tai, ar kristalizacija ir kiti Patente nurodyti metodai buvo įprastiniai ir (ar) akivaizdūs omeprazolo enantiomerų gryninimo būdai.

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 5 straipsnio, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, nustatančias išradimo pramoninio pritaikomumo reikalavimą. Tam, kad patentas atitiktų išradimo pramoninio pritaikomumo reikalavimą, nereikalaujama įrodyti realaus pritaikomumo fakto, pakanka nurodyti, jog išradimas potencialiai gali būti pritaikomas pramonėje. Vien tai, kad ginčo patente nurodyta, kokioje pramonės srityje ir kokioms konkrečioms ligoms gydyti gali būti panaudotas Patentu saugomas išradimas, patvirtina, kad Patentas atitinka išradimo pramoninio pritaikomumo reikalavimą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas vertino ne tai, ar ginčo patente nurodyta, kokioje pramonės srityje ir kaip gali būti panaudojamas išradimas, o tai, ar atsakovė įrodė faktinį, realų Patente nurodyto išradimo pritaikymą medicinos srityje gydant skrandžio, žarnyno uždegimines ligas ir Patente nurodyto išradimo naudingumą (geresnes terapines savybes).

Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad Patente ir šioje civilinėje byloje turėjo būti įrodytos geresnės Patentu saugomo išradimo terapinės savybės, netinkamai aiškino Taisyklių 20.3.5.4 punkto nuostatas bei nustatė Patentui tokius reikalavimus, kurie nepatenka į išradimo patentabilumo kriterijus. Minėtame Taisyklių punkte nurodyta, jog jeigu išradimas yra vaistas žmonių ir gyvūnų tam tikriems susirgimams gydyti, aprašyme pateikiami duomenys, įrodantys, kad šis vaistas skirtas tai ligai gydyti. Šiame Taisyklių punkte nenustatyta reikalavimo, kad Patento aprašyme būtų pateikti duomenys apie geresnes nei kitų vaistų terapines savybes, vaisto efektyvumą ir pan. Tačiau apeliacinis teismas išaiškino Taisyklių 20.3.5.4 punktą plečiamai, nurodydamas, kad patente (kai išradimas yra vaistas) turi būti pateikta daug kitų duomenų apie geresnes, nei tuo metu buvę vaistiniai preparatai skrandžio, žarnyno uždegiminėms ligoms gydyti, terapines savybes, vaisto efektyvumą ir pan.

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino visą Patentą negaliojančiu, neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus dėl viso Patento pripažinimo negaliojančiu. Taip Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio, CPK 5 straipsnio bei Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl Patento dalies, kuri susijusi su optiškai gryna omeprazolo enantiomerų magnio druska, pripažinimo negaliojančia. Ginčo patentas saugo ne vieną, o šešias optiškai grynas omeprazolo enantiomerų druskas.

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CPK 183 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies proceso teisės normas dėl byloje surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apeliacinis teismas neatliko išsamios byloje surinktų įrodymų analizės, padarė viena kitai prieštaringas išvadas, selektyviai ignoravo tuos byloje esančius dokumentus ir nustatytas aplinkybes, kurie patvirtina Patento atitiktį jam keliamiems reikalavimams.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą ir atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Pagrindinis klausimas šioje byloje buvo tas, ar objektyvi techninė problema (terapinio poveikio pagerinimas) buvo iš tiesų išspręsta nurodytais apsaugoti siekiamais optiškai grynais junginiais, lyginant juos su jau technikos lygiu žinomais mažiau optiškai grynais junginiais. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareikšti patentuoti junginiai turi geresnes savybes, lyginant juos su jau žinomais technikos lygiu. VPB Taisyklių nesilaikymas, parengiant pagrindinius Patento paraiškos dokumentus, Patento objektą aprašant netiksliai, neaiškiai, neišsamiai, nepateikiant reikalaujamos būtinos informacijos apie Patento objektą ir jo gamybos procesą, yra teisėtas pagrindas konstatuoti, jog Patente išradimo esmė nebuvo atskleista taip, kad ją suprastų atitinkamos srities specialistas.

Patentas sudarytas iš daugiapunktės apibrėžties, kur tam tikri Patento punktai yra nepriklausomi, kiti – priklausomi. Nors šie išradimai ir susieti bendros išradybos minties, kiekvieno iš nepriklausomų apibrėžties punktų atitiktis minėtiems teisės aktų reikalavimams turi būti vertinama atskirai, tai ir padarė Lietuvos apeliacinis teismas.

Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra jokios nuorodos ar sąsajumo su Patentų įstatymo 43 straipsniu, šių normų nereikia aiškinti kaip neatsiejamai susijusių. Kasatorės teiginys, kad Patentų įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta „ekvivalentiškumo doktrina“, taikytinas tik tais atvejais, kai sprendžiamas patento pažeidimo ir patentu suteikiamos apsaugos ribų klausimas, nepagrįstas nei teismų praktika, nei teisės doktrina. Patentų įstatymo 28 straipsnio norma gali ir turi būti naudojama analizuojant išradimo patentabilumą. Be to, apeliacinio teismo sprendime nėra nurodoma, kad teismas remiasi „ekvivalentiškumo doktrina“. Patentas buvo pripažintas kaip nepakankamai atskleistas, o ekvivalentiškumo sąvoką apeliacinis teismas vartojo jos nesiedamas su Patentų įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi.

Kasatorė, siekdama sukelti abejonių dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, ištraukia iš konteksto atskirus teiginius, kurie neva patvirtina, kad Patento išradimas yra neakivaizdus, tačiau nenurodo tolesnių Lietuvos apeliacinio teismo argumentų, kodėl šis teismas priėjo prie kitokios išvados.

Skirtingai nei teigia kasatorė, siekiant įrodyti Išradimo praktinį pritaikomumą, neužtenka Patento paraiškoje nurodyti, kad išradimas skirtas „medicinos srityje – skrandžio, žarnyno uždegiminių ligų gydymui, siekiant mažesnio tarpindividualių svyravimo laipsnio“, kad automatiškai būtų konstatuotas išradimo „pramoninis pritaikomumas“. Jeigu išradimas nėra pakankamai atskleistas, kad atitinkamos srities specialistas jį galėtų suvokti ir panaudoti, šio išradimo negalima pagaminti ar panaudoti pramonėje.

Išradimo uždavinys formuluojamas būtent taip: „gauti junginius su pagerintomis terapinėmis savybėmis skrandžio rūgšties sekrecijos inhibicijai, skrandžio-žarnyno uždegiminių ligų gydymui, siekiant mažesnio tarpindividualių svyravimų laipsnio“. Išradimo uždavinys – gydyti tam tikras ligas, todėl Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl išradimo atitikties teisės aktų reikalavimams, pagrįstai vertino, ar yra įrodytas išradimu pasiekiamas rezultatas – geresnės vaisto terapinės savybės. Atsakovės pateikti dokumentai nepatvirtina geresnio omeprazolo enantiomerų druskų terapinio poveikio.

Remiantis Patentų įstatymo 26 straipsniu, ginčo patentas gali turėti įtakos ieškovės teisei tiekti į rinką farmacinį preparatą, kurio sudėtyje yra (-)-omeprazolo druskų, kadangi atsakovė formaliai turi išimtinę teisę į ginčo patentų saugomą Išradimą – produkto gamybos būdą ir patį produktą.

Byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama keliuose žodiniuose teismo posėdžiuose, apeliacinės instancijos teismas paskyrė papildomą ekspertizę, teismo sprendime išsamiai išnagrinėtas kiekvienas byloje esantis įrodymas. Todėl kasatorės argumentas, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo dalyko – išradimo „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“

Lietuvos nacionalinėje teisėje, konkrečiai 1994 m. sausio 18 d. Patentų įstatyme, įsigaliojusiame 1994 m. vasario 1 d., įtvirtintos teisės normos, ratione temporis (atsižvelgiant į laiką) taikytinos nagrinėjamojo ginčo atveju, atitinka tarptautinį teisinį reguliavimą, nustatytą Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (vadinamoji TRIPS sutartis, galiojanti Lietuvos Respublikoje nuo 2001 m. gegužės 31 d.), bei Europos patentų konvencijos nuostatas.

Europos patentų konvencija (toliau – ir Konvencija) yra tarptautinis regioninis dokumentas, įtvirtinantis reikalavimus, išdavimo tvarką ir pan. Europos patentams, kurie yra išduodami pagal šią konvenciją. Pagal šią Konvenciją Europos patentus išduoda Europos patentų tarnyba. Byloje yra ginčijamas nacionalinis patentas. Todėl nagrinėjant šalių ginčą dėl išradimo, saugomo nacionaliniu patentu Nr. LT 3287 B, patentabilumo bei kitų teisiniame reglamentavime įtvirtintų reikalavimų taikomos nacionalinio Patentų įstatymo nuostatos. Europos patentų konvencijos nuostatos gali būti nurodomos papildomai, bet šio ginčo atveju jos nėra tiesiogiai taikytinos. Nors nurodytos Konvencijos nuostatos nėra tiesiogiai taikytinos, kasacinis teismas, inter alia (be kita ko), atsižvelgia į Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktiką nagrinėjamoje byloje aktualiais patentų teisės klausimais.

Patentų įstatymo 45 straipsnyje nustatyti patento pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu: jeigu išradimas pagal šio įstatymo 2–5 straipsnius yra nepatentabilus (1 punktas); patente išradimo esmė neatskleista taip aiškiai ir išsamiai, kad jį galėtų panaudoti tos srities specialistas (2 punktas); patento objektas yra platesnis negu paduotos patentinės paraiškos turinys arba patentas buvo išduotas pagal atskirtą patentinę paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė patentinė paraiška (3 punktas); patento savininkas pagal šio įstatymo 8 straipsnio pirmąją dalį neturi teisės į patentą (4 punktas).

Patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies negaliojančiu, netenka galios nuo patentinės paraiškos padavimo datos (Patentų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos ginčo dalykas – išradimas „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“, kuriam išduotas nacionalinis patentas LT 3287 B, paraiškos Nr. IP1941, paraiškos padavimo data – 1994 m. gegužės 18 d., paraiškos paskelbimo data – 1994 m. gruodžio 27 d., patento paskelbimo data – 1995 m. birželio 26 d. Vėliau nurodytam išradimo patentui buvo išduotas papildomos apsaugos liudijimas, jo galiojimas baigėsi 2016 m. gegužės 17 d.

Išradimo vienumo principas reglamentuojamas Patentų įstatymo 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad patentinė paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis.

Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 12 taisyklės 2 dalyje įtvirtinta, kad išradimo vienumas nepažeidžiamas, jeigu: a) paraiška paduota dėl vieno išradimo objekto, t. y. dėl įrenginio, būdo, medžiagos, mikroorganizmo kamieno, augalų ir gyvūnų ląstelių kultūros, arba žinomo įrenginio, būdo, medžiagos, kamieno naujo panaudojimo; b) paraiška paduota dėl vieno išradimo objekto, apibūdintam patobulinimu ir (arba) patikslinimu, taikomu pareiškėjo numatytiems konkretiems įgyvendinimo arba panaudojimo atvejams ir kurie nekeičia arba nepašalina vieno ar kelių požymių, apibūdinančių šį išradimą atvejais, kuriems taikoma teisinės apsaugos apimtis; c) paraiška paduota grupei išradimų, kuriuos sudaro: išradimų objektai, kurių vienas skirtas pagaminti (gauti) kitą (pvz., įrenginys, medžiaga arba kamienas ir būdas (būdai) jį gauti (pagaminti); išradimų objektai, kurių vienas skirtas kito realizavimui (pvz., būdas ir įrenginys būdui atlikti); išradimų objektai, kurių vienas skirtas panaudoti kitame (pvz., būdas ir medžiaga, skirta panaudoti šiame būde); vienos rūšies ir vienos paskirties išradimo objektai, kuriais gaunamas tas pats techninis rezultatas tuo pačiu būdu.

Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta ir ginčo šalių neginčijama, kad ginčo patento apibrėžtyje yra nurodytas 21 punktas, iš kurių 10 punktų skirta junginiams (1–6 punktai, 15–17 punktai ir 21 punktas), 8 punktai – junginių gavimo būdui (7–14 punktai) ir trys punktai – junginių panaudojimui (18–20 punktai). Išradimo objektu gali būti įrenginys, būdas, medžiaga, anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujas panaudojimas, o patentinė paraiška gali būti paduodama ne tik dėl vieno išradimo, bet ir dėl išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis. Patento apibrėžties 1, 7, 10–12 ir 15–21 punktai yra nepriklausomi, o 2–6, 8–9 ir 13–14 punktai – priklausomi.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad šis išradimas skirtas naujiems optiškai labai gryniems junginiams, skirtiems naudoti medicinoje, jų gavimo būdui ir jų panaudojimui farmacinių preparatų gamyboje. Išradimas taip pat skirtas naujiems terapiniams šio išradimo junginių gavimo būdams. Patente nurodyti išradimai yra išvestiniai, nes sukurti ankstesnių išradimų (omeprazolo ir jo druskų) pagrindu kaip jų patobulinimai.

Byloje nustatyta, kad ginčo patento apibrėžtis yra mišri ir apibūdina grupę išradimų, susietų bendros išradybos minties: optiškai gryni junginiai, šių junginių gavimo būdas, farmacinė kompozicija (preparatas) su šiais junginiais, šių junginių panaudojimas, tarpinis junginys optiškai grynų junginių sintezei. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokia grupė išradimų nepažeidžia išradimo vienumo principo.

Kasatorė neginčija nutarties 72–74 punktuose nurodytų apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, kad ginčo patente apibūdinta grupė išradimų yra susieta bendros išradybos minties, atitinka Patentų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 12 taisyklės 2 dalies c punktą. Pagrindo daryti kitokias išvadas nėra.

Dėl išradimo apibrėžties teisinės reikšmės (Patentų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis)

Patentų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Tiek EPT Apeliacinės tarybos praktikoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama išradimo apibrėžties samprata ir ja suteikiamos apsaugos ribos. EPT Apeliacinės tarybos praktikoje pažymėta, kad išradimo apibrėžties punktų tikslas yra suteikti galimybę nustatyti patentu suteikiamą apsaugos sritį, todėl jie turi būti suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai bei aprašyti techninius išradimo ypatumus. Skaitytojas, remdamasis išradimo apibrėžties punktais, turi suprasti tikslius skirtumus, apribojančius apsaugos sritį (žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimus T 337/95, T 165/84, T 1208/97, T 1088/07).

EPT Apeliacinės tarybos praktikoje taip pat nurodyta, kad, pagal Europos patentų konvenciją (šios Konvencijos 84 straipsnį), apibrėžties dalykas turi išplaukti iš aprašymo, ir negalima pareikšti patentuoti tai, kas nėra aprašyta (anglų kalba – the subject-matter of the claim must be taken from the description and it is not admissible to claim something which is not described) (EPT Apeliacinės tarybos sprendimai T 133/85, T 409/91, T 939/92, T 637/03 ir kiti; žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 263).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad apibrėžtis yra patento „širdis“; tik pagal išradimo apibrėžtį gali būti nustatyta patento savininko išimtinės teisės. Todėl nagrinėjant ginčus tiek dėl išduoto patento pripažinimo negaliojančiu, tiek ir ginčus dėl patento savininko teisių gynimo būtina itin atidžiai nustatyti tuo patentu ginamo išradimo apibrėžtį, t. y. patentu suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Kitaip tariant, būtent pagal išradimo apibrėžtį nustatomas ginčo (ieškinio) dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325-701/2016">3K-3-325-701/2016</a>; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2014">3K-3-160/2014</a>; 2004 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2004).

Nurodytas teisinis reglamentavimas (76–78 punktai) suponuoja išvadą, kad sprendžiant šioje byloje klausimą dėl ginčo patento galiojimo turi būti įvertinta tai, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ginčo patento apibrėžtį byloje keliamų teisės klausimų kontekste (pagal išradimo lygio, pramoninio pritaikomumo, patento atitikties išradimo esmės atskleidimo reikalavimą ir reikalavimą, kad patento objektas negali būti platesnis negu paduotos patentinės paraiškos turinys).

Dėl ginčo patento atitikties patentabilumo reikalavimams (Patentų įstatymo 2 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Patentų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą.

Pagal Patentų įstatymo 3 straipsnį, išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu (1 dalis). Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje (2 dalis). Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir nežinomas technikos lygiu, yra aprašytas kito pareiškėjo patentinėje paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis (3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išradimo pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis neatitinka naujumo reikalavimo (Patentų įstatymo 3 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorė šios (jai palankios) apeliacinės instancijos teismo išvados neginčijo, taigi naujumo reikalavimas, kaip vienas iš patentabilumo kriterijų, nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Dėl ginčo išradimo atitikties išradimo lygio reikalavimui (Patentų įstatymo 4 straipsnis)

Pagal Patentų įstatymo 4 straipsnį, išradimas yra išradimo lygio, jei jis nežinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu. Europos patentų konvencijoje išradimo lygio reikalavimą reglamentuoja Konvencijos 56 straipsnis. Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 8 taisyklės 2 dalyje nurodyta, kad išradimas nėra išradimo lygio, jei išradimu sprendžiama problema, jos sprendimo būdas ir rezultatas akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad gali būti nustatytas išradimo naujumo kriterijus, jei yra bet koks skirtumas tarp į patentą pretenduojančio išradimo ir esamo technikos lygio, tačiau išradimo lygis pripažįstamas tik tuomet, kai yra tam tikras kokybinis skirtumas tarp technikos lygio ir išradimo. Jis gali būti nepripažįstamas, jeigu į patentą pretenduojantis išradimas buvo žinomas atitinkamos srities specialistui, įvertinant jo bendrąsias žinias ir daugelį technikos lygio aspektų.

Apeliacinės instancijos teismo pozicija, išdėstyta šios nutarties 84 punkte, atitinka ir EPT Apeliacinės tarybos praktiką (žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimus T 409/91, T 435/91, T 939/92, T 930/94, T 795/93, T 714/97; European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 165), kurioje nurodyta, kad išradimų patentavimas ir apsauga yra susiję su vadinamuoju principu „mainai už atskleidimą“. Tai reiškia, kad patentu apsaugotam išradimui įstatyme nustatytam terminui suteikiamas valstybės garantuojamas monopolis, tačiau, kaip pažymima ir EPT Apeliacinės tarybos praktikoje, patentu suteikto monopolio apimtis turi atitikti ir turi būti pagrįsta techniniu indėliu į esamą technikos lygį (žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimą T 409/91; European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 165).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad, vertinant technikos lygį, paprastai yra taikomas vadinamasis uždavinio ir sprendimo metodas (anglų kalba – problem and solution approach) (taip pat žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimą T 1177/97; European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 196). Tai susideda iš to, kad: 1) turi būti nustatytas artimiausias technikos lygis; 2) įvardyta objektyvi techninė problema, kuri turi būti išspręsta ir 3) nustatyta, ar pareikštas išradimas, lyginant su artimiausiu technikos lygiu ir objektyvia technine problema, bus ar nebus akivaizdus atitinkamos srities specialistui (anglų kalba – skilled person) (žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 165). Vertinant sprendimo (ne)akivaizdumą, galiausiai turi būti atsakyta į klausimą, ar atitinkamos srities specialistas išspręstų iškeltą techninę problemą tokiu būdu, kuris išplaukia iš ankstesnio technikos lygio, be jokių išradybinių gebėjimų (anglų kalba – inventive skill) (žr. European Patent Office. Inventive step. Prieiga per internetą: <https://e-courses.epo.org/course/view.php?id=331>; taip pat žr. Birštonas R. ir kt. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 410).

EPT Apeliacinės tarybos praktikoje pripažįstama, kad dokumentai, kurie yra išeities taškas, vertinant išradimo išradybinę esmę (anglų kalba – inventive merits), turi sietis su tokia pačia arba panašia technine problema arba bent jau tokiu pačiu ar artimai susijusiu vertinamo išradimo technikos lygiu (EPT Apeliacinės tarybos sprendimai T 989/93, T 1203/97, T 263/99, T 1634/06. Žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 168).

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinės instancijos teismo sprendimo, atsakovės pasirenkama analogiškų junginių, jų gavimo būdų ir panaudojimo skirtingose valstybėse strategija buvo skirtinga ir nenuosekli, tačiau dažniausiai atsakovė siekė patentais gauti plačiausią teisinės apsaugos mastą, kaip ir ginčijamu nacionaliniu patentu LT 3287 B. Tik tokius patentus pripažinus negaliojančiais, atsakovė pateikdavo atskirtąsias paraiškas, kuriomis susiaurindavo išradimo apibrėžtį iki tam tikrų labai aukšto optinio grynumo omeprazolo enantiomerų druskų (natrio ir magnio) bei apibrėžtyje įvardydavo tų junginių konkretų labai aukštą optinį grynumą (daugiau arba lygu 99,8 proc. e.e.).

Kasatorė, ginčydama apeliacinės instancijos teismo išvadą apie ginčo patento išradimo lygį, nurodo, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, ar iki patento prioriteto datos kristalizacija ir kiti patente nurodyti metodai buvo įprastiniai ir (ar) akivaizdūs omeprazolo enantiomero gryninimo būdai.

Nagrinėjamu atveju esminė apeliacinės instancijos teismo išvada dėl išradimo lygio yra ta, kad, nors yra pagrindas konstatuoti ginčo patente pareikšto anksčiau žinomų junginių (omeprazolo enantiomerų) gavimo būdo naujumą kaip vieną iš išradimo patentabilumo kriterijų, tačiau, esant tokiai plačiai išradimo apibrėžčiai, nepakanka būtinųjų požymių, kad būtų galima pripažinti naują kokybinį šuolį tarp technikos lygio ir tokiu mastu apibrėžto išradimo (omeprazolo enantiomerų, nenurodant jų optinio grynumo, gavimo būdo ir tuo būdu gautų junginių – omeprazolo enantiomerų, nenurodant jų optinio grynumo ribos). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įvertinus tai, jog šiems junginiams gauti techninio lygio dokumentuose ir ginčo patente buvo naudojami atitinkamos srities specialistui žinomi metodai pasiekti didesnį junginio optinį grynumą, vien kito būdo panaudojimo anksčiau žinomam junginiui gauti kriterijaus nepakanka tam, kad būtų konstatuotas esminis kokybinis išradimo skirtumas nuo technikos lygio, nežinant techniniam uždaviniui išspręsti būtino techninio rezultato, t. y. tam tikro konkretaus optinio grynumo junginio gavimo.

Nurodytos apeliacinio teismo išvados (90 punktas) leidžia spręsti, kad išradimo lygis nebuvo konstatuotas iš esmės ne dėl to, jog teismas nustatė, kad buvo panaudoti žinomi chemijos specialistams metodai, bet dėl to, kad nebuvo žinomas kiekybinis rodiklis, kurį reikėjo pasiekti, naudojant tuos žinomus metodus, t. y. nebuvo nurodyta siekiama optinio grynumo riba. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad mokslininkams iš esmės buvo žinoma, jog ginčo patente nurodytais būdais galima padidinti enantiomerų optinį grynumą, kad išradimo lygį galima būtų konstatuoti, jeigu iki prioriteto pateikimo datos mokslininkams nepavyktų ginčo patente nurodytais metodais gauti omeprazolo enantiomerus, kurių optinis grynumas yra didesnis, tačiau byloje nėra tokių įrodymų.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinio teismo išvados prieštarauja viena kitai: 1) ginčo patentu saugomas išradimas akivaizdus atitinkamos srities specialistui pagal tuo metu buvusį technikos lygį, todėl išradimas nėra išradimo lygio; 2) pagal tuo metu buvusius artimiausius technikos lygio dokumentus ginčo patentu saugomas išradimas nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iki patento paraiškos pateikimo technikos lygis neaprašė atskirtų enantiomerų geresnio terapinio poveikio bei šių junginių geresnių terapinių savybių priklausomybės nuo jų optinio grynumo, nes specialistai neturėjo motyvacijos ir pagrįstų lūkesčių atlikti tyrimus. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien motyvacijos suformuluoti tam tikrą problemą neturėjimas savaime, neįvertinus konkrečių aplinkybių, nereiškia, jog atitinkamos srities specialistui yra neakivaizdus ir suformuluotos problemos sprendimo būdas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad galimybė įvairiais metodais atskirti omeprazolo enantiomerus dar nereiškia atskirtų enantiomerų savybių pranašumo, kurį galėtų patvirtinti tik išsamūs klinikiniai tyrimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog Patente apibrėžta problema buvo sėkmingai išspręsta, vertinant pagal artimiausią technikos lygį; nebuvo pateikti įrodymai, jog rastas iškeltos problemos sprendimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Patente apibrėžtos problemos sprendimas nebuvo rastas ir dėl to, kad ta problema nebuvo tinkamai suformuluota (nenurodytas siekiamas konkretaus optinio grynumo junginys daliai patentuotų junginių). Teisėjų kolegijos manymu, kasatorė selektyviai pavartoja atitinkamus sakinius iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo konteksto, pateikdama juos kaip prieštaraujančius, tačiau, įvertinus apeliacinės instancijos teismo argumentacijos visumą, darytina išvada, jog skundžiamo teismo sprendimo išvados dėl Patento neatitikties išradimo lygiui neprieštarauja viena kitai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 4 straipsnį. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti kitokias išvadas, todėl jie yra atmestini.

Dėl ginčo išradimo atitikties pramoninio pritaikomumo reikalavimui (Patentų įstatymo 5 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Pagal Patentų įstatymo 5 straipsnį, pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Europos patentų konvencijoje pramoninio pritaikomumo reikalavimas reglamentuojamas 57 straipsnyje.

EPT Apeliacinės tarybos praktikoje taip pat pasisakoma dėl išradimo tinkamo atskleidimo (anglų kalba – sufficiency of disclosure) reikalavimo ir pramoninio pritaikomumo reikalavimo (anglų kalba – industrial applicability) tarpusavio santykio (pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimai T 898/05, T 718/96, T 18/09; žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 235–236), t. y. jog atitinkamos įrodinėtinos aplinkybės pagal abu pagrindus gali sutapti. Pramoninio pritaikomumo reikalavimas „persidengia“ (anglų kalba – overlaps) su techninėmis charakteristikomis, tačiau dažniausiai šio reikalavimo neatitinka išradimai, skirti „amžino veikimo įrenginiams“ (anglų kalba – perpetual motion machines), „genų sekoms, kurios neaprašo biologinės funkcijos“ (anglų kalba – gene sequences not describing a biological function). (žr. European Patent Office. Patents: an overview. Prieiga per internetą: <https://e-courses.epo.org/course/view.php?id=331>).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neįrodžius visų išradimų grupės išradimų geresnių terapinių savybių kaip patentinėje paraiškoje iškeltos problemos išsprendimo techninio rezultato, negalima pripažinti, jog visi išradimų grupės išradimai gali būti naudingi ir pritaikyti pramonėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad visi patento apibrėžties nepriklausomuose junginių, būdo ir panaudojimo punktuose pareikšti išradimai neatitinka šio patentabilumo kriterijaus, tuo pagrindu šio kriterijaus neatitinka ir nuo nepriklausomų punktų priklausomi išradimo apibrėžties punktai. Kadangi Išradimo apibrėžties 21 punkte nurodytas tarpinis produktas kitam išradimo tarpiniam produktui (omeprazolo enantiomerams) bei išradimo galutiniams produktams (omeprazolo enantiomerų druskoms) gauti, nesuteikus tokios plačios apimties teisinės apsaugos išradimo galutiniams produktams, jų gavimo būdui ir panaudojimui, ji negali būti suteikta ir tiems galutiniams produktams gauti skirtam tarpiniam produktui bei jo gavimo būdui, kaip išradimo grupės visumos daliai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ginčo išradimas neturi pramoninio pritaikomumo, aiškino pramoninio pritaikomumo reikalavimą pernelyg griežtai ir netinkamai taikė Patentų įstatymo 5 straipsnį. Ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo išradimą negaliojančiu dėl neatitikties Patentų įstatymo 5 straipsniui (įtvirtinančiam pramoninio pritaikomumo reikalavimą) neturėjo būti tenkinamas šiuo pagrindu.

Tačiau byloje konstatavus, kad ginčo patentas neatitiko vieno iš būtinų patentabilumo kriterijų (t. y. išradimo lygio), nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pripažino ginčo patentą negaliojančiu Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl ginčo patento atitikties išradimo esmės atskleidimo reikalavimui (Patentų įstatymo 13 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir reikalavimui, kad patento objektas negali būti platesnis negu paduotos patentinės paraiškos turinys (Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Patentų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti. Tai vadinamoji „atskleidimo pakankamumo“ sąlyga (anglų kalba – sufficiency of disclosure). Europos patentų konvencijoje atskleidimo reikalavimas yra įtvirtintas 83 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalies b punkte.

Patento aprašymas turi detaliai atskleisti bent vieną patento atgaminimo galimybę. Kiekvienas nepriklausomas apibrėžties punktas turi turėti visus esminius išradimo techninius požymius. Esminiai požymiai yra požymiai, kurie yra būtini sprendžiant techninę problemą. Paraiška, kurioje nėra esminių požymių, negali būti laikoma kaip pakankamai atskleista arba turinti apibrėžtį, kuri nepagrįsta aprašymu (žr. European Patent Office. Sufficiency of disclosure. Prieiga per internetą: <https://e-courses.epo.org/course/view.php?id=331>). Kartu pažymėtina, kad pripažįstamas ir vadinamasis netiesioginis atskleidimas (anglų kalba – implicit disclosure), reiškiantis, jog požymiai, kurie yra netiesiogiai atskleisti paraiškoje, taip pat sudaro atskleidimo dalį, jeigu atitinkamas tos srities specialistas iš paraiškos aiškiai ir vienareikšmiškai gali pasiekti techninį rezultatą. Analogiškos praktikos laikomasi ir EPT Apeliacinės tarybos praktikoje (žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimus T 14/83, T 169/83; European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 306).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, ekspertizių išvadas, teisinį reglamentavimą (Patentų įstatymą, Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisykles ir kt.) ir padarė iš esmės teisingas išvadas apie patento esmės neatskleidimą, išradimo aprašymo nenuoseklumą bei prieštaringumą. Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad patento aprašyme galutinio produkto gavimo procesas aprašytas nenuosekliai, nėra aiškiai atskleista išradimo aprašyme pateiktų A ir B pavyzdžių „optinio grynumo padidinimas“ paskirtis ir prasmė (yra tik pateikti patys eksperimentų atlikimo pavyzdžiai, neatskleidžiant jų paskirties ir prasmės) bendrame išradimų grupės kontekste, neaiški tam tikrų tarpinių junginių bei eksperimentinių pavyzdžių aprašymo prasmė.

Patentų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patentui suteikiamas teisinės apsaugos ribas nustato išradimo apibrėžtis. Išradimo aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išradimo apibrėžtis apima ne tik visus jos punktuose išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius ekvivalentus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad požymis yra laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo apibrėžtyje, jeigu: jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat, kaip ir išradimo apibrėžtyje nurodytas požymis, rezultatą (1 punktas); atitinkamos srities specialistui akivaizdu, jog tokį pat rezultatą, koks gaunamas naudojant išradimo apibrėžtyje nurodytą požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį (2 punktas).

Kasaciniame skunde teisingai tvirtinama, kad Patentų įstatymo 28 straipsnio nuostata yra susijusi su patento apsaugos ribomis ir iš principo yra reikšminga, sprendžiant dėl patento savininko teisių įgyvendinimo, bet ne dėl išradimo patentabilumo (Patentų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, savaime ši aplinkybė neturėjo esminės reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas vadinamasis neišplėtimo reikalavimas, nustatantis, jog patentas gali būti pripažintas visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu patento objektas yra platesnis negu paduotos patentinės paraiškos turinys arba patentas buvo išduotas pagal atskirtą patentinę paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė patentinė paraiška. Europos patentų konvencijoje vadinamasis neišplėtimo reikalavimas yra įtvirtintas Konvencijos 138 straipsnio 1 dalies c punkte.

Kasatorė neteisi, teigdama, kad 106 punkte minėtas reikalavimas yra taikomas tik tais atvejais, kai ankstesnis patentas yra keičiamas vėliau, t. y. jau po patento išdavimo. Tai expressis verbis (tiesiogiai) matyti tiek iš nacionalinio teisinio reguliavimo (Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tiek ir iš Europos patentų konvencijos 138 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintos nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad patento objektas, nurodytas apibrėžties 17 punkte, yra platesnis nei paduotos patentinės paraiškos turinys, nes pavyzdžiai pateikti tik su aktyviais junginiais (natrio (R ir S) bei magnio (S) druskomis), o ginčo patento apibrėžties 17 punkte kaip farmacinio preparato aktyvus ingredientas nurodomas optiškai grynas junginys pagal bet kurį iš patento apibrėžties 1–6 punktų (visų šešių metalų (R ir S) enantiomerų druskos).

Šios nutarties 77 punkte nurodyta, kad apibrėžties dalykas turi išplaukti iš aprašymo, ir nėra galima pareikšti patentuoti tai, kas nėra aprašyta. Patento objektas yra išradimas. Išradimo aprašymas – tai rašytinė išradimo „forma“; patentinės paraiškos turinį sudaro tiek išradimo aprašymas, tiek išradimo apibrėžtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, faktiškai palygindamas patento aprašymą ir patento apibrėžtį, atliko patento objekto ir patentinės paraiškos (jos dalies – išradimo apibrėžties) palyginimą, kuris būtinas, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neįrodytas visų ginčo išradimo apibrėžties 1 punkte nurodytų junginių gavimo techninio rezultato ekvivalentiškumas, nėra pateiktas nurodytų junginių nuoseklus gamybos proceso aprašymas, šių ginčo išradimo apibrėžties punktų išradimo objektas yra platesnis už patentinės paraiškos turinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo patento apibrėžties nepriklausomuose punktuose pareikštus išradimus sieja bendra išradybos mintis ir jie priklauso bendrai išradimo grupei, todėl visi nepriklausomi išradimo punktai pripažintini negaliojančiais pagal Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dėl tų pačių priežasčių negaliojančiais pripažįstami ir priklausomi ginčo išradimo punktai.

Atsakovės pateikiamuose EPT išaiškinimuose nurodyta, kad yra tam tikrų sričių, kuriose netgi pareiškus paraiškas dėl plataus spektro išradimų pakanka nurodyti tam tikrą ribotą skaičių pavyzdžių ar net vieną pavyzdį. Kasatorės nurodytame išaiškinime pažymima, kad tokiu atveju paraiškoje turi būti nurodyta (papildant pavyzdžius) pakankamai informacijos, kuri leistų atitinkamos srities specialistui, besinaudojančiam savo bendromis žiniomis, pritaikyti išradimą visa apimtimi be išradybinių įgūdžių. Šios bylos ekspertizės išvadose nurodyta, kad nuo druskos pobūdžio gali priklausyti ir omeprazolo enantiomero veikimo pobūdis organizme, kad problematiška teigti, jog visais atvejais bus gautas toks pat rezultatas, kad neaiškūs ličio, kalcio, ketvirtinio amonio druskų privalumai, lyginant jas su kitų trijų elementų druskomis. Šie ekspertizės akto teiginiai leido daryti išvadą, kad išradimo aprašyme nebuvo pateikta pakankamai informacijos tam, kad ekspertas (tam tikros srities specialistas), vadovaudamasis savo žiniomis, pritaikytų ginčo patentu saugomą išradimą, nereikalaujant išradybinių įgūdžių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai neatskleista dalies išradimų, vienijamų bendra išradybos mintimi, esmė, faktiškai sumažėja ir tų išradimų (vienijamų viena išradybos mintimi) apsaugos apimtis (ribos), nes negali būti saugoma tai, kas neatskleista tinkamai, aiškiai. Kai paaiškėja, kad kaip patento objektas buvo įregistruoti ir tie išradimai, kurių esmė neatskleista, galima daryti išvadą, kad patentu buvo saugoma ir tai, kas neturėjo būti saugoma, atitinkamai konstatuotina, kad patento apsaugos ribos yra per plačios. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčo patentą negaliojančiu ir pagal Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepažeidė materialiosios teisės normų taikymo. Ta aplinkybė, kad patentas gali būti pripažintas negaliojančiu vien tik Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto ar vien tik Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepaneigia galimybės pripažinti patentą negaliojančiu dėl abiejų nurodytų pagrindų, esant nustatytoms šių teisės normų taikymo aplinkybėms.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį pagal Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, šias normas aiškino ir taikė tinkamai, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas.

Dėl ieškovės suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl ginčo patento pripažinimo negaliojančiu (Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis) ir patento pripažinimo negaliojančiu apimties (Patentų įstatymo 45 straipsnio 2 dalis)

Patentų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu patentas pripažįstamas iš dalies negaliojančiu, apribojamos patento suteikiamos teisės, sumažinama išradimo apibrėžties punktų ir atitinkamai pakeičiamas išradimo aprašymas bei brėžiniai.

Intelektinės nuosavybės teisės doktrinoje taip pat nurodyta, kad patentinė paraiška turi užtikrinti teisinės pusiausvyros išlaikymą: patentinė apsauga turi suteikti pakankamą apsaugą patento turėtojui ir kartu nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų (žr. Jurčys, P. Biotechnologinių ir nanotechnologinių išradimų patentavimo teisiniai klausimai. Justitia. 2006, Nr. 3, p. 82).

Kasatorė nurodo, kad ginčo patentas neturėjo būti pripažintas negaliojančiu visa apimtimi, nes ieškovė suinteresuota tik dėl dalies patento pripažinimo negaliojančiu. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Patentų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškėjas, kuris nesilaikė išradimo vienumo reikalavimų, privalo atskirti patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų (atskirtosios paraiškos). Pareiškėjas gali savo iniciatyva atskirti patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų (1 dalis). Kiekvienoje atskirtoje patentinėje paraiškoje išradimo esmė neturi būti plačiau atskleista negu išradimo esmė pirminėje patentinėje paraiškoje (2 dalis). Kiekvienai atskirtai patentinei paraiškai nustatoma pirminės paraiškos padavimo data arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, pirminės paraiškos prioriteto data (3 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas gali susiaurinti apibrėžtį tiek iki patento išdavimo, tiek ir jau po patento išdavimo. Toks susiaurinimas galėjo būti padarytas ir bylos nagrinėjimo metu, ir teismas būtų turėjęs nagrinėti bylą bei vertinti patentą pagal naująsias patento apibrėžtimi nustatytas ribas. Tokios praktikos laikomasi ir nagrinėjant ginčus Europos patentų tarnybos Apeliacinėje taryboje, veikiančioje kaip kvaziteismas.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad patentas išduotas dėl išradimų grupės, teismas ex officio neturi galimybės nustatyti siauresnes teisinės apsaugos ribas tik tam tikriems ginčo patente nurodytiems išradimams, kurie atitinka formaliuosius patentinei paraiškai keliamus reikalavimus, pripažindamas ginčo patentą negaliojančiu iš dalies, nes tokiu atveju būtų pažeistas išradimų grupės vienumo principas bei principas, kad išradimais prašomos teisinės apsaugos ribų nustatymas yra patentinę paraišką pateikiančio asmens prerogatyva.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl viso patento pripažinimo negaliojančiu yra atmestini.

Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo, sprendžiant dėl patento pripažinimo negaliojančiu

Pagal nacionalinėje teisėje galiojančias civilinio proceso taisykles rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 ir joje nurodyta praktika; 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325-701/2016">3K-3-325-701/2016</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl patento pripažinimo negaliojančiu kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, nėra bendrosios įrodinėjimo pareigos išimčių – suinteresuotam asmeniui pareiškus ieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, visų su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstoma pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrąją taisyklę; suinteresuotas asmuo, pareiškęs tokio pobūdžio ieškinį, įrodinėja aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias išradimo nepatentabilumą, o ginčijamo išradimo patento savininkas įrodinėja tas aplinkybes, kurios, jo manymu, įrodo išradimo atitiktį patentabilumo reikalavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003; 2016 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325-701/2016">3K-3-325-701/2016</a>).

EPT Apeliacinės tarybos praktikoje taip pat remiamasi vadinamuoju tikimybių pusiausvyros principu (anglų kalba – the balance of probabilities) (pvz., sprendimai bylose Nr. T 381/87, T 472/92) (žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 96–97). Kartu, kaip nurodoma EPT Apeliacinės tarybos praktikoje, yra bylų, išnagrinėtų, vadovaujantis principu, jog turi būti įrodyta be pagrįstų abejonių (anglų kalba – beyond reasonable doubt) (pvz., sprendimai bylose Nr. T 313/05, T 782/92, T 97/94) (žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 100–101).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių, nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių (121–123 punktai).

Dėl procesinės ginčo baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė šioje byloje Patentų įstatymo 28 straipsnio nuostatas ir per griežtai aiškino išradimo pramoninio pritaikomumo sampratą (Patentų įstatymo 5 straipsnis), nurodytos aplinkybės neturėjo įtakos iš esmės teisingo skundžiamo teismo sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino Patentą negaliojančiu visais ieškinyje nurodytais teisiniais pagrindais (Patentų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Dėl to, kas nurodyta, atsakovės kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neturi įtakos teisingo procesinio sprendimo priėmimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus atsakovės kasacinį skundą, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame procese, atlyginimo priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius