Civilinė byla Nr. 3K-3-427-378/2016
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01022-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.5.2.1.; 3.4.1.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei K. K. dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui M. Š. dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, byloje dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bendravimo su vaiku tvarką ir išlaikymo dydį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. Š. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.
Ieškovas nurodė, kad nėra sudaręs su atsakove santuokos. 2015 m. sausio 17 d., gimus sūnui, visi gyveno ieškovui priklausančiame name, kartu gyveno ir atsakovės sūnus D. K. Kadangi atsakovė nesirūpina vaiku, juo nesidomi, kartais negrįžta namo po kelias dienas, su savimi pasiėmusi ir šalių sūnų, 2015 m. gegužės mėn. bandė vaikų akivaizdoje pasikarti, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Atsakovė niekada nedirbo, neturi jokio turto, gauna 58 Eur socialinę išmoką vaikui, ją naudoja savo reikmėms. Ieškovas išlaiko sūnų, deda pastangų jį auklėti ir prižiūrėti, sudaro gana geras gyvenimo sąlygas. Ieškovas turi pajamų (256,82 Eur atlyginimas per mėnesį), dalį gyvenamojo namo. Vaiku rūpintis padėtų jo (ieškovo) motina. Ieškovo nuomone, būtiniausios sūnaus išlaidos yra 170 Eur per mėnesį, todėl dalį jų prašė priteisti iš vaiko motinos.
Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatyti, kad ieškovas su sūnumi gali bendrauti apie susitikimo datą ir laiką pranešęs atsakovei ne vėliau kaip prieš tris dienas ir tik sūnaus gyvenamojoje vietoje.
Atsakovė nurodė, kad gyvenimas su ieškovu problemiškas, jis pavydus, vartoja prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, suicidinį bandymą imitavo dėl ieškovo elgesio. Jų šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyta dėl nuolatinių ieškovo skambučių į seniūniją ir vaiko teisių apsaugos skyrių. Kai 2015 m. balandžio mėn. ieškovas primušė atsakovę ir jos sūnų D., ji pasiėmė abu vaikus ir išėjo gyventi su savo motiną. Balandžio mėn. ieškovas pasiėmė sūnų ir dvi savaites jo negrąžino. Kadangi sūnus mažas, jam būtina motinos priežiūra. Atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovės nuomone, sūnui išlaikyti kiekvieną mėnesį reikia 260 Eur. Atsakovė niekur nedirba, augina sūnų, todėl jos pajamas sudaro tik išmokos vaikams. Kadangi ieškovo turtinė padėtis geresnė, jam turi tekti didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos (2015 m. liepos 30 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: ieškovas gali bendrauti su sūnumi apie susitikimo datą ir laiką pranešęs atsakovei ne vėliau kaip prieš tris dienas ir tik sūnaus gyvenamojoje vietoje.
Teismas nustatė, kad, šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovas neteikė sūnui išlaikymo, jo nelankė, todėl kaip tėvas neatliko įstatymu priskirtų pareigų. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgė į vaiko amžių (9 mėn.) ir padarė išvadą, kad tokio amžiaus vaikui labiau reikalinga motinos globa. Ieškovas dirba, ne visą laiką būna namuose, todėl vaikas, nustačius jo gyvenamąją vietą su tėvu, būtų paliktas kitų asmenų priežiūrai, šiuo atveju atsakovė pati prižiūri sūnų. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė turi daugiau galimybių sudaryti vaikui tinkamas auklėjimo ir vystymosi sąlygas.
Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo materialinė padėtis geresnė, nes tokio amžiaus vaikui reikia daugiau švelnumo, dėmesio nei materialių dalykų. Byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų jo interesams. Kartu su atsakove gyvena jos kitas sūnus, broliai prisirišę, išskyrimas galėtų turėti neigiamos įtakos jų vystymuisi.
Teismas sprendė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 260 Eur suma. Teismas, nustatęs, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė už atsakovės, padarė išvadą, jog jis turėtų daugiau prisidėti išlaikant vaiką.
Teismas pripažino pagrįsta atsakovės nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes vaikui reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, šalys nesutaria įvairiais vaiko auginimo klausimais. Teismas nenustatė bendravimo grafiko, nes laikė, kad taip padės šalims planuoti savo veiklą, ateityje išvengti ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir apsaugos nepilnamečio vaiko interesus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą – sumažino iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikui iki 100 Eur, taip pat pakeitė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką (nustatė, kad ieškovas bendrauja su sūnumi pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.). Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Kolegija nurodė, kad bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu šalių sūnui yra vieneri metai ir trys mėnesiai; nuo gimimo iki 2015 m. balandžio mėn. jis gyveno su abiem tėvais, nuo 2015 m. balandžio – su atsakove pas jos motiną (duomenys neskelbtini). Taigi vaikas ilgesnį laiką gyveno su motina. Kolegija, nustatydama vaiko gyvenamąją vietą, ieškovo elgesį, kai jis savavališkai pasiėmė vaiką, vertino ne jo naudai. 2015 m. liepos 31 d. nutartimi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismo konstatuota, kad ieškovas netinkamai įgyvendino tėvo valdžią. Nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, nei nagrinėjant bylą iš esmės nenustatyta priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų auginti vaiko, darytų jam žalos. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovės gyvenimo būdas yra netvarkingas. Atsakovės neatsakingumo neįrodo ir aplinkybė, kad ji yra pasiėmusi greitąjį kreditą (jos skola labai maža). Byloje patvirtinti įtempti šalių tarpusavio santykiai; atsakovės imituotas suicidinis bandymas vyko matant medikams. Kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad toks jos ketinimas buvo realus, be to, neįrodytas panašus elgesys jai gyvenant skyrium nuo ieškovo.
Kolegija nurodė ir tai, kad ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jai tėra dvidešimt dveji metai, ji augina du sūnus, tačiau tai nepatvirtina, jog ji negali užtikrinti vaikui tinkamų sąlygų. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados kolegija nustatė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė su vaikais gyveno pas motiną, kur yra minimalios sąlygos vaikams auginti; iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2015 m. spalio 9 d. buto nuomos sutarties nustatė, kad buto savininkė leido atsakovei neterminuotai gyventi bute nemokant nuomos mokesčio, atsiskaitant už komunalines paslaugas. Remdamasi tokiais argumentais, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.
Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka (tik atsakovės gyvenamojoje vietoje) neatitinka nei tėvo, nei vaiko interesų. Kadangi byloje neįrodyta, kad ieškovas, įgyvendindamas teisę auklėti sūnų savo gyvenamojoje aplinkoje, kaip nors jam kenktų, be to, dėl konfliktinių šalių santykių bendravimas su vaiku tik atsakovės gyvenamajame būste nebūtų visavertis, tai kolegija pripažino tinkama ieškovo apeliaciniame skunde nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Toks bendravimas padės išvengti konfliktų, suteiks galimybę atsakovei atitinkamai suplanuoti kitą veiklą.
Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepagrindė nei įrodymais, nei savo paaiškinimais 260 Eur lėšų, būtinų vienerių metų vaiko poreikiams tenkinti, ir būtinybės tokią sumą skirti. Apeliacinės instancijos teisme ji pripažino, kad vienam vaikui išlaikyti pakanka 150 Eur. Kolegija, atsižvelgdama į abiejų tėvų pareigą, į faktus, kad atsakovė šiuo metu nedirba, neturi turto, gauna tik 58,90 Eur socialinę išmoką vaikams ir užsienyje gyvenančių seserų bei brolio paramą, ieškovo turtinė padėtis geresnė, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui turi tekti didesnė sūnaus išlaikymo dalis, tačiau sprendė, kad priteistinas iš tėvo išlaikymas neatitinka realių vaiko poreikių. Kolegijos nuomone, priteistiną iš ieškovo išlaikymo dydį atitinka 2015 m. liepos 31 d. teismo nutartimi priteista laikina išlaikymo suma (100 Eur).
Kolegija nemanė, kad 100 Eur vaikui išlaikyti neatitinka ieškovo materialinės padėties. Ieškovo išlaikomai dukteriai 2016 m. balandžio 15 d. suėjo 18 metų, tačiau tėvo pareiga išlaikyti iki baigs vidurinę mokyklą bei mažas jo uždarbio dydis neatleidžia nuo pareigos teikti kitam savo vaikui šio poreikius atitinkantį išlaikymą. Ieškovas yra sveikas darbingo amžiaus vyras, sūnaus susilaukė būdamas keturiasdešimties metų, todėl turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurios užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarties dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria iš ieškovo vaiko naudai priteista po 100 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, ir dėl šių dalių palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, pasiremdamas ieškovo ir maža dalimi kasatorės bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytomis aplinkybėmis, paaiškinimais, neįvertinęs kasatorės paaiškinimų apie vaiko prisirišimą prie jos ir būtinybę tėvui bendrauti tik vaiko gyvenamojoje vietoje (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl toks būdas labiausiai atitinka vaiko interesus). Ieškovas neprašė nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarkos ir nurodė argumentus dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jei vaikas gyventų su motina, todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, išėjo už ieškinio ribų.
Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad vaiko tėvas gali bendrauti su vaiku prieš tris dienas pranešęs kasatorei ir tik vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatė būtent maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą. Kasatorės prašyta nustatyti bendravimo tvarka siekiama užtikrinti, kad mažametis sūnus nebūtų ilgam atskirtas nuo motinos, nuolat būtų savo gyvenamojoje aplinkoje. Ilgesnis vaiko atskyrimas nuo motinos gali jį traumuoti, be to, tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, nesutarimai įvairiais vaiko auginimo, tarp jų ir bendravimo su vaiku tvarkos, klausimais, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka pripažintina labiau atitinkanti vaiko interesus, taip pat ir kasatorės interesus.
Apeliacinės instancijos teismas sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą iš ieškovo 150 Eur išlaikymą, neteisingai nustatęs vaiko poreikius. Kasatorė buvo pateikusi teismui vaiko poreikius pagrindžiantį skaičiavimą, kuriame nurodė, kokios sumos skiriamos mišinukams, kitam maistui, drabužiams, sauskelnėms, higienos priemonėms, vitaminams, buto nuomai, komunaliniams mokesčiams. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 100 Eur vaikui išlaikyti buvo pritaikyti kaip laikinoji apsaugos priemonė, kad vaikas neliktų be būtino išlaikymo, ir, sumažindamas išlaikymo dydį mažamečiam vaikui, netinkamai vadovavosi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytais išlaikymo dydžio kriterijais, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2011">3K-3-491/2011</a>; 2010 m. birželio l0 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278/2010">3K-3-278/2010</a>; kt.). Ieškovas turi nuolatines pajamas (jo darbo užmokestis – 256,82 Eur per mėnesį); gauna šildymo išlaidų kompensaciją, socialinę pašalpą, našlaičio pensiją; turi nekilnojamojo turto (dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir žemės sklypo, automobilį); kitų išlaikytinių neturi. Kasatorė niekur nedirba, augina mažametį vaiką, kuriam reikalinga motinos priežiūra ir globa, taip pat ir kitą vaiką. Tačiau ji lavina vaiką, rūpinasi jo kasdienybe ir laisvalaikiu, kitaip teikia jam moralinę paramą, todėl jos indėlis į vaiko priežiūrą gerokai didesnis. Nesant tėvų valdžios lygybės principo dėl vaikų priežiūros, auklėjimo, bendravimo ir rūpinimosi bei atsakomybės, negali būti taikomas tėvų valdžios lygybės principas dėl išlaikymo dydžio teikimo vaikui. Dėl to ieškovas privalo mokėti didesnę išlaikymo dalį, kuri atitiktų vaiko amžių, išsivystymo lygį ir būtinus poreikius.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nes neištyrė ir neįvertino konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą nekeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatorės skaičiavimų, pagrindžiančių vaiko poreikius, aplinkybės, kad ji augina du mažamečius vaikus ir dėl to negali dirbti; šalių sūnui labai reikalinga motinos globa ir rūpestis. Ieškovas darbingas, vaikas su juo negyvena, todėl jis gali daugiau dirbti, uždirbti ir skirti didesnę išlaikymo dalį. Pakeisdamas bendravimo su vaiku tvarką, apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad šalių sūnus J. šiuo metu yra 1,5 metų amžiaus, jam reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, ilgas vaiko atskyrimas nuo motinos gali jį traumuoti; neįvertinti šalių konfliktiniai santykiai.
Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nagrinėjama byla priskirtina kategorijai bylų, kuriose teismas gali būti aktyvus, todėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nelaikytinas išėjimu už ieškinio ribų. Ieškovas ieškinyje neprašė nustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, nes siekė, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Ieškovo nuomone, kasatorė pažeistų pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes jau dabar neleidžia jam matytis su sūnumi, neatsiliepia į jo skambučius. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką gindamas būtent vaiko interesus, užtikrindamas vaikui galimybę matytis su tėvu, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais. Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos kasatorė nebegali piktnaudžiauti savo teisėmis. Iki šios bylos užvedimo teisme šalių sūnus ilgą laiką negyveno su kasatore dėl jos netvarkingo gyvenimo būdo. Ieškovas turi patirties bendrauti su vaiku, jį prižiūrėti, nes augina dukterį iš pirmos santuokos.
Kasatorė nesąžiningai nutyli, kad ieškovas išlaiko dukterį iš pirmos santuokos, ji šiais metais lankys dvyliktą gimnazijos klasę. Kasatorė neturi pajamų išlaikyti savęs ir abiejų vaikų. Iki bylos teisme užvedimo ieškovas išlaikė atsakovę. Kasatorė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jas nuolat keičia, kyla nesutarimų su kaimynais dėl naktinių kasatorės pasilinksminimų. Dėl to neatitinka tikrovės kasatorės teiginiai, kad ji nedirba, nes prižiūri vaikus. Ieškovas nurodo, kad gauna 256 Eur atlyginimo, kitų papildomų pajamų neturi. Iš gaunamų pajamų jis išlaiko dukterį, kuri tik 2017 m. birželio mėn. baigs gimnaziją. Jai nutarus toliau mokytis, ieškovas turės pareigą teikti jai išlaikymą ir toliau. Šalių sūnui priteistas išlaikymas yra netgi didesnis nei teikiamas ieškovo dukteriai iš pirmos santuokos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo teisės nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kai šalis nenurodo siūlymų dėl konkrečios bendravimo tvarkos
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytą pagal kasatorės prašymą tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatydamas tokią, kokios kita šalis neprašė, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-520/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-520/2010">3K-3-520/2010</a>; kt.). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas būtų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).
Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, siekė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su juo, todėl nenurodė kitos alternatyvios bendravimo su vaiku tvarkos. Priešieškiniu kasatorė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina ir nurodė vaiko bendravimo su tėvu tvarką, šią pirmosios instancijos teismas ir patvirtino. Apeliaciniu skundu ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, pasiūlė kitokią bendravimo tvarką, ją apeliacinės instancijos teismas iš esmės vertino kaip labiausiai atitinkančią maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą ir vaiko interesus.
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų, nesutikdamas su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, dėl to paduoda apeliacinį skundą ir jame nurodo kitokią bendravimo tvarką, tai nelaikoma naujų reikalavimų iškėlimu ir šio pasiūlymo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 312, 320 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje bendravimo su vaiku tvarkos vertinimas ir jos nustatymas atitiko apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas. Be to, apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką atitiko tiek sąžiningo proceso principus, tiek teismo siekį pirmiausia užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja kasatorės įvardyto proceso teisės normų pažeidimo.
Dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo
Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mažamečio šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas esminiu tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kriterijumi laikė siekį nepaimti vaiko iš jo gyvenamosios aplinkos ir ilgam atskirti nuo motinos, o šalių konfliktinius santykius vertino kaip pagrindą nenustatyti konkretaus bendravimo grafiko, susitikimų laiko derinimą paliekant šalių susitarimui. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką pagrįstai pripažino neatitinkančia nei vaiko, nei vaiko tėvo, kartu ir motinos, interesų.
Byloje nenustatyta, kad šalių sūnaus auklėjimas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje kaip nors pažeistų vaiko interesus ar jų neatitiktų; kad ieškovas negali, nesugeba pasirūpinti mažamečiu sūnumi (priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas turi patirties, nes augina vyresnę dukterį, kelias savaites vienas prižiūrėjo mažametį sūnų). Be to, vaiko bendravimas su tėvu tik kasatorės gyvenamojoje aplinkoje nebūtų visavertis, o esant konfliktiškiems šalių santykiams neužtikrintų saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo, nepadėtų kurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšio. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kasatorės siūlomą bendravimo tvarką vertino kaip fragmentinį tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime, bet ne tokį, kuris labiau atitiktų kasdienį bendravimą, užtikrintų tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nustatytas vaiko bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia vaiko interesus, protinga, sąžininga ir teisinga vaikų tėvų atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatorės argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo CK 3.170 straipsnio normos taikymo.
Dėl vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a>). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzAtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-330-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-330-378/2016">3K-3-330-378/2016</a> ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a>).
Kasatorė teigia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė vieną CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, t. y. netinkamai įvertino vaiko poreikius. Teisėjų kolegija nepripažįsta šio argumento pagrįstu.
Nagrinėjamu atveju bylos šalys įrodinėjo skirtingas vaiko poreikių tenkinimo išlaidas: ieškovo teigimu, būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti vienam mėnesiui reikia 170 Eur; kasatorė tokią ieškovo įvardytą sumą vertino kaip per didelę, nors priešieškinyje nurodė, kad mažamečiam sūnui išlaikyti kiekvieną mėnesį reikalinga 260 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kasatorė nurodė teismui, kad vienam vaikui išlaikyti pakanka 150 Eur. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo konkrečiu atveju šalių sūnaus poreikius įvertinti 150 Eur padaryta atsižvelgus į būtinas šio amžiaus vaiko vystymosi sąlygas, realią situaciją, tėvų pajamas ir realiai jų galimą teikti išlaikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė ir neįrodė, kad šalių sūnui išlaikyti yra skiriama 260 Eur suma. Priešieškinyje įvardytos mišinukams, sauskelnėms, buto nuomai ir kt. skirtinos išlaidos, tačiau byloje nepateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų kitokius, nei nustatyta teismo, poreikius. Pažymėtina, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal tėvų prašymą pakeisti priteistino išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzAtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-330-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-330-378/2016">3K-3-330-378/2016</a>; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2011">3K-3-491/2011</a>).
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzAtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-330-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-330-378/2016">3K-3-330-378/2016</a>; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2010">3K-3-37/2010</a>).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kasatorė dėl vaiko amžiaus šiuo metu nedirba, neturi turto, jos pajamas sudaro socialinė pašalpa vaikams ir užsienyje gyvenančių seserų ir brolio parama, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, pagrįstai sprendė, kad didesnė sūnaus išlaikymo dalis turi tekti vaiko tėvui. Kasatorė teigia, kad teismo priteistas 100 Eur išlaikymo dydis neatitinka ieškovo turtinės padėties. Tačiau tokį jos argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu byloje esančiais įrodymais.
Nustatant priteistino iš ieškovo išlaikymo dydį atsižvelgta į tai, kad ieškovas gauna 256,82 Eur darbo užmokestį; išlaiko dukterį iš pirmos santuokos, ji iki 2017 m. gegužės mėn. dar mokysis dvyliktoje gimnazijos klasėje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis ir ieškovas turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau šiuo atveju atsižvelgus tiek į nustatytus vaiko poreikius, tiek į esamą vaiko tėvo turtinę padėtį teismui nebuvo pagrindo nustatyti kitokio priteistino išlaikymo dydžio. Kasatorė nepagrįstai ieškovo gautą šildymo išlaidų kompensaciją, socialinę pašalpą, našlaičio pensiją vertina kaip papildomas ieškovo pajamas. Byloje pateikti duomenys, kad 2015 m. sausio–balandžio mėnesiais ieškovas gavo socialinę pašalpą ir šildymo išlaidų kompensaciją, tačiau tuo metu jis neturėjo darbo, taigi negavo darbo užmokesčio. Kasatorės įvardyta ieškovui išmokėta našlaičio pensija iš tikrųjų skirta ir mokama ieškovo dukteriai (kaip našlaitei), todėl tokios pajamos nėra asmeninės ieškovo pajamos.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovo turtinės padėties įvertinta nepažeidžiat įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176–178, 185 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti įvardijamo materialiosios teisės normų pažeidimo.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas tinkamai vadovaujantis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, laikantis teisinio reguliavimo ir teismų praktikos dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, jo poreikių ir išlaikymo dydžio nustatymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 4,07 Eur. Netenkinus kasacinio skundo, ši suma, taip pat patirtos antrinės teisinės pagalbos ieškovui išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės, tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Gintaras Kryževičius
