Baudžiamoji byla Nr. 2K-146-648/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16549-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,
nuteistajam E. C., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. C. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. C. nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2018 m. liepos 13–14 d.) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2018 m. rugpjūčio 17 d.) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2019 m. sausio 28 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2019 m. vasario 7–9 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2019 m. balandžio 16–19 d.) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2019 m. liepos 5 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2019 m. rugsėjo 4 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2019 m. lapkričio 1–4 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų šešiems mėnesiams.
E. C. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. C. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. vasario 24 d.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies – iš E. C. nukentėjusiajam K. L. priteista 852,63 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam L. L. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. A. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo E. C. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. C. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 14 d. 23.30 val. – paros laikotarpiu iki I. L. kreipimosi į gydytojus, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, taip padarė jai kairės pusės IX šonkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Taip pat E. C. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia vieną kartą elektriniu virduliu trenkė I. L. į kaktos sritį, taip padarė jai muštinę žaizdą kairio antakio išorinėje dalyje, taip tyčia nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
3. Taip pat E. C. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 12.30 val. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu sudavė du smūgius kietu buku daiktu I. L. į kaktos sritį, taip padarė jai dvi muštines odos žaizdas kaktoje ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
4. Taip pat E. C. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 9 d., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia metė virdulį I. L. į veidą, taip padarė jai muštinę-plėštinę tarpuakio srities žaizdą ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
5. Taip pat E. C. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. balandžio 16 d. 11.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17.00 val., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai I. L. į veidą, kojas bei kitas kūno vietas ir padarė kraujosruvą po dešine akimi, kraujosruvą kairėje pėdoje, kraujosruvą dešinio kelio srityje ir kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžį, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
6. Taip pat E. C. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 5 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, sudavė stiprų vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, taip padarė jai dešinės pusės VIII–X šonkaulių lūžius, taip jai tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą.
7. Taip pat E. C. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į kairės pusės šonkaulių sritį, taip padarė jai kairės pusės X šonkaulio lūžį, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
8. Taip pat E. C. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš I. L., taip jai padarė dešinės plaštakos V delnakaulio nekomplikuotą pamato lūžį, kuris išsivystė dėl kieto buko daikto poveikio, taip nesunkiai sutrikdė jai sveikatą.
9. Be to, E. C. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad 2020 m. balandžio 24 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, teritorijoje netoli pastato, esančio Draugystės g. 17A, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė I. L. ne mažiau kaip du smūgius kietu pailgos formos daiktu, galimai lazda, į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę, smūgius rankomis, kojomis, taip pat tyčia užlipęs ar užšokęs ant nugaros, iš viso ne mažiau kaip trisdešimt aštuoniais smūgiais I. L. padarė sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, – abipusius daugybinius, įvairiose anatominėse linijose išsidėsčiusius, vietomis dvigubus šonkaulių lūžius, taip pat daugybines įvairaus dydžio kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, nuo to dėl patirtų daugybinių kūno sumušimų su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas ir I. L. įvykio vietoje mirė.
II. Kasacinio skundo argumentai
10. Kasaciniu skundu nuteistasis E. C. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
10.1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, visus byloje surinktus įrodymus vertino tik kaltinimui palankia linkme. Teismai visas abejones aiškino ne nuteistojo, o kaltinimo iškeltos versijos naudai, neatkreipė dėmesio į kaltinimui nepalankias aplinkybes, nuteistojo duotus parodymus. Kruopščiai ir rūpestingai neįvertinti liudytojų parodymai. Teismų sprendimai yra pagrįsti abejonėmis, prieštaraujantys in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principui.
10.2. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios paaiškinimus, kuriuos ši davė gydymo įstaigose, vertino tik kaltinimui palankia linkme. Neatsižvelgta į nuteistojo parodymus, kad įvykio vietoje panašiu laiku, kai I. L. buvo sužalota, buvo pašalinių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į specialisto išvadą, specialisto apklausą teisme, kas patvirtina I. L. mirties priežastį, t. y. daugybinius kūno sumušimus su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais, tačiau nei ši išvada, nei specialisto paaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad I. L. sužalojo E. C., nes nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp sužalojimų ir nuteistojo veiksmų. Teismo išvadas paneigia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad ant tirti pateikto pagalio, paimto apžiūrint įvykio vietą, rasti vyro biologiniai pėdsakai, tinkami asmens tapatybei nustatyti, yra ne E. C.. Be to, I. L. ne vieną kartą kreipėsi medicinos pagalbos, tačiau nė karto nėra nurodžiusi, kad ją būtų sužalojęs E. C..
10.3. Priimdamas nuosprendžio dalį dėl nužudymo, teismas, be kitų įrodymų, vadovavosi liudytojų A. G., V. S. ir R. N. parodymais. A. G. teisme parodė, kad dar balandžio 23 d. vakare jis girdėjo konfliktą tarp E. C. ir I. L., pastaroji neva prašė nuteistojo jos nemušti. R. N. parodė, kad balandžio 24 d. apie 15.00 val. matė I. L. nesužalotą. Analogiškus parodymus davė ir V. S.. Savo ruožtu A. G. teigė, kad balandžio 24 d. apie 15.00 val., jam gulint priekaboje, į jį, atidaręs priekabos duris, kreipėsi E. C., prašydamas padėti įkelti į kitą priekabą lauke gulinčią I. L.. A. G. parodė, kad tuo metu E. C. buvo labai girtas. R. N., V. S., J. M., greitosios pagalbos brigados darbuotoja ir pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nuteistojo sunkaus girtumo nepatvirtino. R. N., kuri yra I. L. sesuo, ir A. G. bei V. S. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra asmenys, ilgą laiką nuolat vartojantys alkoholinius gėrimus, todėl jų parodymai net nepriklausomai nuo jų valios galėjo būti klaidingi. O faktas, kad liudytojai matė E. C. balandžio 24 d. apie 15.00 val. turgaus teritorijoje, tik patvirtina tai, kad balandžio 24 d. iki pietų E. C. dirbo turguje ir mirtinai sužaloti I. L. negalėjo.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė E. C. padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes tiesioginių įrodymų, kad nuteistasis dalyvavo darant nusikalstamas veikas, surinkta nebuvo, taip pat nebuvo nustatyti šių veikų sudėties būtinieji požymiai, t. y. nuteistojo tyčia, priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajai konstatuotų sveikatos sutrikdymų. Taigi, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
10.5. Netinkama apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl nukentėjusiai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. Teismas nurodė, kad nors tiesioginių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog sužalojimus padarė E. C., nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtus sužalojimus I. L. padarė kokie nors kiti asmenys, o ne E. C.. Taip abejonės vertintos ne kaltinamojo naudai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
11. Nuteistojo E. C. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
12. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.).
13. Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimais pripažinti jį kaltu padarius šiam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ginčija teismų įrodymų vertinimą. Kasaciniame skunde perteikiamas I. L. paaiškinimų medicinos pagalbos darbuotojams vertinimas, kritiškai vertinamas A. G. bei V. S. parodymų turinys. Ši kasacinio skundo argumentų dalis yra susijusi išimtinai su įrodymų vertinimu, pateikiant savą įrodymų interpretaciją, darant savas išvadas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, tokio pobūdžio argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šie bus patikrinti tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų pažeidimo
14. Kasaciniame skunde kasatorius kelia klausimą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo reikalavimų nesilaikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).
15. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).
16. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas minėtų esminių įrodymų vertinimo reikalavimų trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šiuos sprendimus, neturi.
17. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, susijusius su nusikalstamomis veikomis dėl sveikatos sutrikdymo (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašus, objektų apžiūros protokolus, specialisto išvadas bei specialisto G. Abi Chakerio (G. Abi Chaker) paaiškinimus, I. L. parodymus, paaiškinimus, duotus pirminės apžiūros metu medicinos įstaigose, kaltinamojo E. C., liudytojų K. L., V. A., L. L., R. N., A. G., R. T., R. U., D. S. parodymus), bei su I. L. nužudymu susijusius įrodymus (įvykio vietos apžiūros protokolą, pareigūnų bei UAB „Natūralios idėjos“ vaizdo kameros įrašus, specialisto išvadą bei specialisto A. S. paaiškinimus, Bendrojo pagalbos centro rašte pateiktą medžiagą, paties kaltinamojo E. C. bei liudytojų A. G., G. P., K. L., R. U., R. N., V. S., J. M. parodymus). Teismas minėtus įrodymus įvertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, susiejo šiuos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo E. C. kaltę.
18. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš naujo įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, reikšmingų sprendžiant nuteistojo E. C. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą, visumą ir, laikydamasis BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo E. C. apeliacinis skundas atmetamas.
19. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, tirdamas su I. L. nužudymu susijusius įrodymus, kruopščiai įvertino tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymus – apeliacinės instancijos teismas tyrė bei argumentuotai objektyviais bylos įrodymais paneigė E. C. versiją dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų šiai pačiai krentant, tirtos ir nuteistojo pateiktos aplinkybės, kad šis negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, nes tuo metu dirbo. Būtent detali liudytojų parodymų apie šių pastebėtą nukentėjusiąją bei jos būklę analizė atkuriant tiriamo įvykio chronologinę eigą teismui leido padaryti išvadą, kad veikos laikotarpiu E. C. buvo kartu su nukentėjusiąja. Be kita ko, atsižvelgta ir į nuteistojo parodymų ir faktinių aplinkybių pateikimo versiją apie nukentėjusiosios lavono radimo aplinkybes, ryšių su nukentėjusiąja nenuoseklumą.
20. Teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumo nesumenkina ir kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvados Nr. M 387/2020(02) bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadose gautų tyrimo rezultatų, kurie, pasak kasatoriaus, nepatvirtina E. C. dalyvavimo sužalojant I. L. fakto. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad išvada dėl E. C. dalyvavimo padarant nužudymą yra atlikta įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, t. y. ne tik specialisto išvadas, bet ir liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip nustatant faktinių įvykių seką, laiko bei vietos aplinkybes, I. L. bei E. C. santykių kontekstą. Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai išskiria minėtas specialisto išvadas siekdamas paneigti teismo galutines išvadas dėl E. C. dalyvavimo nusikaltime, kadangi taip nepagrįstai atsiribojama nuo įrodymų visumos, kurios pagrindu padarytos išvados yra priešingos kasatoriaus suponuojamoms išvadoms.
21. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti abiejų instancijų teismus pažeidus įrodymo vertinimo taisykles, kaip mano kasatorius, dėl to, kad byloje nėra nustatytas nė vienas liudytojas, kuris tiesiogiai būtų dalyvavęs bent vienoje nusikalstamoje veikoje ir tai būtų paliudijęs. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tarpiniai faktai bei išvados sujungti vientisa, logine įrodymų grandine, todėl tai nesumenkina netiesioginiais įrodymais nustatytų faktų įrodomosios reikšmės.
22. Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su sveikatos sutrikdymu, įrodytumo pažymėtina, kad teismai minėtų įrodymų vertinimo klaidų taip pat nepadarė. Vienas iš esminę reikšmę šioje byloje turinčių įrodymų šaltinių – I. L. artimųjų parodymai apie nukentėjusiosios jiems nurodytas aplinkybes, kad įvairius sužalojimus ši patyrė būtent dėl E. C. veiksmų, šie parodymai teismo įvertinti tiek dėl jų specifikos (šeimos narių parodymai), tiek ir sugretinti su kitų asmenų parodymais – tai, kad E. C. smurtaudavo prieš nukentėjusiąją, patvirtino nesusiję su nukentėjusiąja giminystės ryšiais liudytojai R. T., R. U..
23. Be kita ko, kasaciniame skunde nurodytas teiginys, kad teismai pažeidė in dubio pro reo principo reikalavimus, taip pat nėra pagrįstas. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti, t. y. pagrįstos abejonės. Kasatoriaus tvirtinimas, kad sveikatos sutrikdymus I. L. padarė kiti asmenys, paremti tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Dėl šios priežasties, nesant pagrįstų abejonių, nėra pagrindo teigti, kad byloje buvo pažeistas in dubio pro reo principo turinys.
24. Atitinkamai pažymėtina, kad, pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos.
25. Nors kasaciniame skunde nurodomi ir BPK 20 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų pažeidimai, tačiau nėra pateikiami šiuos pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai, todėl dėl minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų laikymosi nėra pasisakoma.
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, o šių teismų priimtų procesinių dokumentų – apkaltinamojo nuosprendžio bei nutarties – turinys atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų turinio reikalavimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo E. C. kasacinį skundą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Ridikas
Artūras Pažarskis
