V. T. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 281 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2976/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28515-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nukentėjusiojo V. T. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų. Teismai netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, sprendimus parėmė aplinkybėmis, kurios nebuvo iki galo ištirtos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad automobilio vairuotojo R. A. veiksmai - sukdamas į kairę, nedavė kelio motociklui, sudarydamas jo vairuotojui neišvengiamą kliūtį, dėl to įvyko autoįvykis - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio autoįvykio kilimą. Tačiau teismas sprendė, kad ši išvada yra sąlyginė -ji teisinga tik tuo atveju, jei prieš R. A. pradedant daryti kairį posūkį, jo automobilį jau lenkė motociklas. Tačiau teismas sprendė, kad šios aplinkybės nepavyko nustatyti. Su tokia išvada negalima sutikti. Teismas ją padarė neištyręs visų aplinkybių ir nepadaręs galimų veiksmų. Teismas nustatė, kad R. A. nepažeidė KET 9,101,157 punktų reikalavimų, tačiau tai neparemta objektyviais įrodymais, išvada padaryta tik remiantis prielaida, o ne objektyviais tyrimais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesprendė tos aplinkybės, kad posūkio manevrą R. A. pradėjo jau būdamas priešpriešinio eismo juostoje, todėl net ir esant kasatoriaus sūnaus kaltei, išlieka ir automobilio vairuotojo kaltės klausimas, nes jis privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (šiuo atveju - motociklui), kurių judėjimo kryptį jis kerta. Teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismų praktikos, pažeistas teisingumo principas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymus vertino vienpusiškai, šališkai, vadovavosi tik kaltininką teisinančiais įrodymais, nevertino prieštaravimų bei abejonių, įrodymai nebuvo vertinami sistemiškai ir remiantis logikos dėsniais. Teismai buvo šališki, teisminio nagrinėjimo metu nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Nebuvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės: neatliktas matomumo eksperimentas, neatlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, nepaskirta papildoma kompleksinė autotechninė vaizdų ekspertizė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, neteisingas baudžiamojo įstatymo taikymas siejamas vien su netinkamu įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu. Kasatorius teigia, kad teismai padarė esminį BPK pažeidimą, susijusį su įrodymų vertinimu, taip pat nesutinka su teismų išvadomis ir pateikia savas išvadas. Prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo vertintų bylos įrodymus. Tačiau kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, todėl minėti argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dėl analogiškų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo (BK 281 straipsnio 5 dalies) taikymu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados, taip pat nėra ir teisinių argumentų dėl galimai šio teismo padarytų esminių proceso teisės pažeidimų, kurie duotų pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasacinio skundo teiginiai dėl teismų šališkumo yra subjektyvi kasatoriaus nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl teismų šališkumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo V. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas