Baudžiamoji byla Nr. 2A-8-697/2023

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

nuteistojo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo A. Š. pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu atnaujintą baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą tenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo pareiškimą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. Š. buvo nuteistas prailginta aštuoniolikos metų bausme, susidedančia iš penkiolikos metų laisvės atėmimo ir prailginto trejų metų termino, už šias nusikalstamas veikas:

1.1. jis ir J. M. tarp 2015 m. lapkričio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. kitam asmeniui tiekė B klasės kontroliuojamą narkotiką – metkatinoną (MCAT), tai prieštarauja 1971 m. Piktnaudžiavimo narkotikais akto 4(3) skirsnio a punktui;

1.2. jis, J. M., E. Ž., V. A. ir A. S. 2015 m. lapkričio 15 d. neteisėtai įkalino L. T. (L. T.) ir šį laikė prieš jo valią;

1.3. jis, J. M., E. Ž., V. A. ir A. S. 2015 m. lapkričio 15 d. sumušė L. T., jam sukeldami faktinį kūno sužalojimą, tai prieštarauja 1861 m. Nusikaltimų asmeniui akto 47 skirsniui;

1.4. jis 2015 m. lapkričio 15 d. turėjo šaunamąjį ginklą, t. y. turkišką CO6 modelio 9 mm kalibro garsinį pistoletą su dirginamosios medžiagos dėtuve, sukurtą arba perdirbtą kenksmingiems skysčiams (dujoms) ar kitoms medžiagoms iššauti, esant ketinimui padaryti rimtą nusikaltimą, tai prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų akto 18(1) skirsniui;

1.5. jis 2015 m. lapkričio 15 d. be valstybės sekretoriaus leidimo kaip savo nuosavybę turėjo šaunamąjį ginklą, t. y. vokišką „Sportwaffen“ modelio „ME 38 compact G0.380“ revolverį su dirginamosios medžiagos dėtuve, sukurtą arba perdirbtą kenksmingiems skysčiams (dujoms) ar kitoms medžiagoms iššauti, tai prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų akto 5(1) skirsnio b punktui;

1.6. jis 2015 m. lapkričio 15 d. be valstybės sekretoriaus leidimo kaip savo nuosavybę turėjo amunicijos, t. y. 5 „Wadie“ 9 mm kalibro dėtuves, užtaisytas arba sukurtas ar perdirbtas taip, kad galėtų būti užtaisytos kenksmingais skysčiais (dujomis) ar kitomis medžiagomis, kurios gali būti naudojamos šaunamajame ginkle, tai prieštarauja 1968 m. Šaunamųjų ginklų akto 5(1) skirsnio c punktui

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis pripažintas ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. Š. paskirta aštuoniolikos metų prailginta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 253 straipsnio 1 dalimi (trys veikos), nustatant galutinę aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 18 d.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi atnaujino nuteistojo A. Š. baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

4. Pareiškimu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti (ištaisyti) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir sumažinti jam paskirtą subendrintą bausmę iki penkiolikos metų laisvės atėmimo. Pareiškėjas nurodo:

4.1. Jungtinės Karalystės Lietuvai pateiktuose dokumentuose ne kartą yra akcentuota, kad pareiškėjui skirta aštuoniolikos metų bausmė, kuri susideda iš penkiolikos metų kalinimo bausmės ir trejų metų prailgintos bausmės. Terminas „18 metų bausmė“ nėra tapatus terminui „18 metų laisvės atėmimo bausmė“. Jungtinės Karalystės teismas Bausmės priėmimo pastabose išaiškino, kad pareiškėjui skirta penkiolika metų įkalinimo bausmės ir treji metai prailgintos bausmės. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato prailgintos bausmės taikymo, todėl treji metai negalėjo būti turimi omenyje, pripažįstant Jungtinės Karalystės teismo paskirtą bausmę. Be to, net ir Jungtinės Karalystės teismo pastabose ar kituose dokumentuose nenustatyta, kad šiuos trejus metus privaloma atlikti laisvės atėmimo vietoje. Paprastai prailginta bausmė reiškia asmens stebėjimą laisvėje ar kitų kontrolės priemonių taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje šios aplinkybės neįvertintos ir nepagrįstai nustatyta aštuoniolikos, o ne penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikia sumažinti paskirtą subendrintą bausmę.

4.2. Perduodant pareiškėją iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, negalėjo būti pasunkinta jo padėtis. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskyrus aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjo padėtis buvo neproporcingai pasunkinta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. Š. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo tenkintinas.

Dėl bausmių derinimo

6. Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). BPK 3655 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas.

7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

8. Iš bylos duomenų matyti, kad Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. Š. už narkotinės medžiagos MCAT tiekimą paskirta vienerių metų bausmė, už neteisėtą kito asmens įkalinimą – aštuoniolikos metų prailginta bausmė, susidedanti iš penkiolikos metų įkalinimo ir trejų metų prailginto termino, už faktinį kūno sužalojimą – trejų metų bausmė, už šaunamojo ginklo turėjimą esant ketinimui jį panaudoti – aštuoniolikos metų prailginta bausmė, susidedanti iš penkiolikos metų įkalinimo ir trejų metų prailginto termino, už ginklo laikymą – trejų metų bausmė, už draudžiamos amunicijos turėjimą – dvejų metų bausmė; visos nurodytos bausmės atliekamos kartu (t. 1, b. l. 40–41, 79–80). Skundžiama nutartimi teismas Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtą aštuoniolikos metų prailgintą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalimi (narkotinių medžiagų pardavinėjimas) skirdamas vienerių metų laisvės atėmimą, su BK 146 straipsnio 2 dalimi (neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas, panaudojant smurtą, sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai) skirdamas ketverių metų laisvės atėmimą, su BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktu (nesunkus sužalojimas kankinant ar kitaip itin žiauriai) skirdamas trejų metų laisvės atėmimą, su BK 253 straipsnio 1 dalimi (neteisėtas šaunamojo ginklo (turkiško pistoleto) turėjimas) skirdamas penkerių metų laisvės atėmimą, su BK 253 straipsnio 1 dalimi (neteisėtas šaunamojo ginklo (vokiško revolverio) turėjimas) skirdamas trejų metų laisvės atėmimą, su BK 253 straipsnio 1 dalimi (neteisėtas šaudmenų turėjimas) skirdamas dvejų metų laisvės atėmimą. Teismas, atsižvelgdamas į A. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, šias bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu ir, pripažindamas Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį, nustatė jam galutinę subendrintą bausmę – aštuoniolikos metų laisvės atėmimą (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pagal užsienio valstybės nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. Š. padarytos veikos, dėl kurių jis nuteistas Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Tokio nusikalstamų veikų suderinimo neginčija ir pats nuteistasis.

9. Nuteistasis, prašydamas sutrumpinti jam skundžiama nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės trukmę, nurodo, kad teismas, derindamas bausmes, turėjo atsižvelgti į tai, jog Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu buvo paskirta aštuoniolikos metų prailginta bausmė, susidedanti iš penkiolikos metų įkalinimo ir trejų metų prailginto termino, o tokio prailginto termino Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo teiginiai yra pagrįsti. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. Š. paskirta aštuoniolikos metų prailginta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 253 straipsnio 1 dalimi (trys veikos), nustatant galutinę aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju neatsižvelgta į Jungtinės Karalystės bausmių sistemos ypatumus. Pagal Jungtinės Karalystės teisę, tuo atveju, kai skiriama prailginta (angl. extended) bausmė, ją sudaro dvi dalys: įkalinimo laikotarpis (angl. custodial period) ir išplėstinis lygtinio paleidimo laikotarpis (angl. extended period of licence), kuris skirtas visuomenei apsaugoti ir nusikaltusio asmens pasitaisymui prižiūrėti. Iš Teisingumo ministerijos 2023 m. birželio 20 d. raštu pateikto susirašinėjimo su Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos atstove taip pat matyti, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis A. Š. būtų likęs Jungtinėje Karalystėje ir būtų atlikęs penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, jis dar būtų stebimas trejus metus probacijos sąlygomis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat buvo atvejis, kai derinant Jungtinės Karalystės Snaresbruko karūnos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą keturiolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurią įeina dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir ketverių metų prailginta bausmė, su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu buvo palikta tik laisvės atėmimo dešimčiai metų šešiems mėnesiams bausmė, o papildoma bausmė netaikyta (Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. E1-1168-1046/2018).

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus šiuo atveju aktualius Jungtinės karalystės bausmių sistemos ypatumus, pritaria tokiai praktikai. Derinant bausmes prailgintas trejų metų terminas šiuo atveju negali būti prilyginamas laisvės atėmimo bausmei. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. Š. prašymas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis keistina – derinant nuteistajam A. Š. Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtą aštuoniolikos metų prailgintą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 253 straipsnio 1 dalimi (trys veikos) galutinė subendrinta bausmė mažintina iki penkiolikos metų laisvės atėmimo. Kartu keistinos ir šioje byloje priimtos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. bei Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartys, kuriomis atmestas nuteistojo A. Š. prašymas dėl jam skirtos bausmės išaiškinimo, bausmės peržiūrėjimo ir sumažinimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

11. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 9 d. pažyma, kurioje apskaičiuota, kad už advokato F. Vrubliausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Š. valstybės naudai iš jo priteistina 133,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Pagal BPK 454 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant atnaujintą baudžiamąją bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši atnaujinta byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo A. Š. pareiškimą, pats nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas, siekdamas užtikrinti nuteistojo teisę į gynybą ir kitas jo teises, pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktą gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu. Teismo posėdyje dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas nuteistajam advokatas F. Vrubliauskas. Išnagrinėjęs atnaujintą baudžiamąją bylą, teismas paduotą pareiškimą tenkino. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad už gynėjo darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Tai atitinka ir teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį:

Suderinti nuteistajam A. Š. Jungtinės Karalystės Linkolno karūnos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtą aštuoniolikos metų prailgintą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 253 straipsnio 1 dalimi (trys veikos), nustatant galutinę subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta sumažinti suderintą aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant suderintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 9 d. prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš nuteistojo A. Š..

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis