Civilinė byla Nr. 3K-3-574/2008
Procesinio sprendimo kategorija 129.18 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ skundą dėl antstolio D. S. veiksmų; suinteresuotas asmuo – UAB „Kapitalo valdymo grupė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais antstolio D. S. veiksmus vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; jis nurodė, kad antstolis 2006 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ AB SEB banke esančias lėšas – 977 149 Lt, ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, pateikė AB SEB Vilniaus bankui debeto mokėjimo nurodymus. Taip 2006 m. rugsėjo 19 d. ir rugsėjo 20 d. nuo pareiškėjo sąskaitų nurašytos visos lėšos, t. y. 15 348,34 Lt, ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo nutartimi antstoliui pavesta surasti areštuojamo turto, kurio suma ar vertė yra 977 149 Lt, ir jį aprašyti, tuo tarpu antstolio priimtas patvarkymas tapatus turto arešto aktui, tačiau iš CPK 675 straipsnio 3 dalies neišplaukia, kad, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis turėjo teisę surašyti turto arešto aktą; vadinasi, jis viršijo nustatytus įgaliojimus, taip pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus; antstolis žinojo, kad pareiškėjas turi 1 915 939 Lt vertės nekilnojamojo turto, tačiau areštavo ne šį turtą, bet lėšas, nurodė jas pervesti į depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas prašė antstolio nutraukti pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus, gavo šio 2006 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą ir 2006 m. rugsėjo 20 d. turto aprašą, kuriuo papildomai aprašyta pareiškėjo 232 537 Lt vertės nekilnojamojo turto. Antstolis žodžiu informavo pareiškėją apie tai, kad jis panaikino 2006 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą bei 2006 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymus, tačiau pareiškėjas negavo šį faktą patvirtinančių įrodymų; 15 348,34 Lt pareiškėjui negrąžinta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis 2006 m. spalio 17 d. neteisėtai neleido jo atstovui pagal šio pateiktą atstovavimo sutartį susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Pareiškėjas prašė atkurti pažeistas teises ir grąžinti nuo jo sąskaitos nurašytas lėšas kartu su palūkanomis, apskaičiuotomis nuo nurašymo iki grąžinimo momento.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino; teismas pažymėjo, kad prašymas grąžinti nuo sąskaitos nurašytas lėšas kartu su apskaičiuotomis palūkanomis nagrinėtinas ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka; ypatingosios teisenos tvarka sprendžiami antstolio veiksmų teisėtumo ir galbūt padarytų pažeidimų pašalinimo klausimai. Teismas, remdamasis civilinės ir vykdomosios bylų medžiaga, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundžia antstolio panaikintus veiksmus: šis 2006 m. rugsėjo 20 d. priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo; Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2450-28/2006 panaikino šio teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų – pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ turto areštą. Skundo argumentus, kad pareiškėjo atstovui neteisėtai neleista susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, teismas pripažino nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo spręsti dėl antstolio neteisėtų veiksmų; teismas vertino, kad iš pareiškėjo ir jo atstovo 2006 m. gegužės 10 d. sudarytos atstovavimo sutarties turinio neišplaukia, jog šis turėjo teisių veikti atstovaujamojo vardu vykdymo procese (CPK 57, 59 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2008 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisiniam reglamentavimui taikytos teisės normos suponavo pagrįstą išvadą, jog antstolio vėlesni veiksmai, t. y. 2006 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo panaikinimas, taip pat Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2450-28/2006 priimta 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartis, naikinanti 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reiškė, kad išnyko skundo dalykas, kartu – teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teismas galėjo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus ar panaikinti atliktus. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog antstolio veiksmai gali būti skundžiami, kai konkretaus veiksmo apskundimas nustatytas vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų; tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs, jo veiksmai nebeskundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta, bet ginčijami specialiąja tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Penki kontinentai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti, priteisti kasatoriui bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismų išvada, kad nėra teisinio pagrindo antstolio veiksmams, areštuojant pareiškėjo lėšas banko sąskaitoje ir jas nurašant į antstolio depozitinę sąskaitą, pripažinti neteisėtais, neatitinka teismų praktikos nuostatų, išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Respublikos leidiniai“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-371/2007, kurios dėl bylų ratio decidendi tapatumo taikytinos nagrinėjamoje byloje. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo ir nurodė, kad ši nutartis savaime yra turto arešto aktas, todėl ją vykdantis antstolis neturi įgalinimų turtui areštuoti bei turto arešto aktui surašyti; kai to nepaisoma, areštas yra neteisėtas; tokiu atveju antstolio nurodymas pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą taip pat yra neteisėtas; lėšų, esančių kredito įstaigos sąskaitoje, arešto tikslui pasiekti užtenka realiai uždrausti disponavimą jomis; areštuotos lėšos turi likti skolininko sąskaitoje banke. Bylą nagrinėję teismai paneigė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos išplaukiantį teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principą, kad teismai analogiškas bylas spręstų vienodai, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su jau esamais, bet paisant ankstesnių teismo precedentų. Kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007 suformuluotos taisyklės, sprendžiant dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, taikytinos nagrinėjamoje byloje, kurioje taip pat skundžiami antstolio veiksmai, kuriuos šis panaikino. Tuo tarpu šią bylą nagrinėję teismai išvadas grindė, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, bylos Nr. 3K-7-262/2005, suformuluotas nuostatas, kurios dėl skirtingų ratio decidendi netaikytinos nagrinėjamoje byloje. Be to, teismai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, tai reiškia, kad teismai neįvykdė pagrindinės funkcijos ir pareigos išnagrinėti kiekvieną suinteresuoto asmens reikalavimą, taip paneigė teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principus. Teismai, nustatę, kad antstolis panaikino skundžiamus patvarkymus, pareiškėjo argumentų dėl jų neteisėtumo ir nepagrįstumo apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė; dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Tokia teismų pozicija byloje yra neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti Konstitucijos ir konvencijos nuostatų, užtikrinančių asmenims jų pažeistų ar ginčijamų teisių bei teisėtų interesų teisminę gynybą.
2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 2, 59, 599 straipsniai), todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad asmens atstovui pagal pavedimą (advokatui) išduotas įgaliojimas atstovauti jam teisme neapima atstovo teisės veikti atstovaujamojo vardu vykdymo procese. Taip nepagrįstai sumenkintas atstovo pagal pavedimą vaidmuo civiliniame procese ir suvaržyta proceso dalyvių galimybė į greitą ir efektyvų procesinių teisių įgyvendinimą. Be to, teismai pažeidė CPK 183, 185 straipsnių nuostatas, taip pat teismo sprendimui (nutarčiai) CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 338 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes, pažeidžiant pirmiau nurodytas procesinės teisės normas, išvadas dėl atstovo įgalinimų pagal atstovavimo sutartį apimties, padarė, nesusipažinę, neištyrę ir neįvertinę sutarties turinio ir joje įtvirtintų nuostatų, nenurodė motyvų, dėl kurių nesiremia sutartimi; konkrečiai – netyrė nuostatos apie tai, kad atstovavimo sutartimi pareiškėjo atstovui advokatui aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti suteiktų įgalinimų apimtis ir subjektų, su kuriais advokatas turi teisę palaikyti teisinius santykius, sąrašas. Advokatas turi teisę atstovauti pareiškėjui visose institucijose su teise gauti visus dokumentus ir informaciją; toks įgaliojimas apima advokato teisę atstovauti pareiškėjui ir antstolių kontorose, taip pat jo teisę pareiškėjo vardu susipažinti su vykdomąja byla. Pažymėtina, kad 2006 m. rugsėjo 16 d. antstolis D. S. leido pareiškėjo atstovui, pateikusiam tą pačią atstovavimo sutartį, susipažinti su vykdomąja byla. Dėl to atsisakymas vėliau leisti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga saistomas kitų antstolio tikslų, t. y. jis siekė ne apginti pareiškėją nuo jo vardu esą neteisėtai veikiančio advokato, bet apsunkinti pareiškėjui galimybę skųsti antstolio veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. Iš skundžiamų teismų nutarčių matyti, kad teismai pareiškėjo argumentų visais klausimais neanalizavo ir nevertino, pateikė nemotyvuotas išvadas, remdamiesi tik antstolio ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“ atsiliepimuose išdėstyta nuomone. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad motyvuota nutartis yra tokia, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-974/2003 ir kt.).
Atsiliepime į pareiškėjo kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašo kasacinį skundą atmesti, teismų nutartis palikti nepakeistas ir nurodo, kad CPK nereglamentuojamas teismo nutarčių vykdymo procesas, todėl joms vykdyti taikytinos CPK 689 straipsnio nuostatos. Dėl to antstolis vykdė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį, taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, reglamentuojančias skolininko lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą. Iš CPK 689 straipsnio 6 dalies ir nusistovėjusios antstolių veiklos, areštuojant skolininko lėšas, praktikos išplaukia, kad kredito įstaigos areštuotas lėšas visais atvejais pervesdavo į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokie kredito įstaigų ir antstolių veiksmai (iki priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Respublikos leidiniai“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-371/2007) suformulavo turto arešto vykdymo praktiką, kad areštuotos lėšos buvo pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdant ne tik įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet ir nutartį dėl turto arešto. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš teismų nutarčių turinio matyti, jog teismai nagrinėjo visus pareiškėjo skundo argumentus, motyvus grindė teisės normomis. Kadangi pareiškėjas patikslintu skundu prašė panaikinti patvarkymą, kurį antstolis buvo panaikinęs, lėšos grąžintos, tai teismai pagrįstai nurodė, jog nebeliko bylos nagrinėjimo dalyko. Kasaciniame skunde ydingai ir nepagrįstai plečiamai aiškinamos CPK 55–59, 59 straipsnių nuostatos dėl atstovo pagal pavedimą teisių. Suinteresuoto asmens vertinimu, CPK 55–59 straipsniuose įtvirtintos asmenų atstovavimo teismuose instituto normos; nors vykdymo procesas yra civilinio proceso stadija, tačiau tai inter alia nereiškia, kad asmens atstovas pagal pavedimą (advokatas), turėdamas CPK 59 straipsnyje nustatytas teises, nesant atskiro pavedimo, be apribojimų gali veikti atstovaujamojo vardu vykdymo procese. Suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėjo atstovas pagal pateiktą atstovavimo sutartį neturėjo teisės pareiškėjo vardu dalyvauti vykdymo procese; pagal CPK 59 straipsnio 2 dalį teisė atstovaujamojo vardu atlikti veiksmus visais atvejais turi būti aptarti įgaliojime. Ši CPK nuostata taikytina ir veikiant atstovaujamojo, kaip skolininko vykdymo procese, vardu. Pavedimas atstovauti pareiškėjui teisme ar nekonkretus įgaliojimas atstovauti valstybės, savivaldybės institucijose, santykiuose su privačiais asmenimis negali būto interpretuojamas kaip suteikiantis teisę atstovauti pareiškėjui ir antstolių kontorose su visomis skolininko (ar kreditoriaus) teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėję teismai analizavo ir teisiškai įvertino antstolio veiksmus; ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jas pakartojo nutartyje, nereiškia, jog išvados dėl bylos dalyko nemotyvuotos. Kadangi antstolis šioje byloje negali turėti kokio nors suinteresuotumo bylos baigtimi, tai atmestinas kasatoriaus prašymas priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus; vykdydamas šią funkciją, jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320, 331 straipsnių reikalavimus, iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriuose buvo išdėstytas faktinis ir teisinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrindas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; nurodyto straipsnio 2 dalies norma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai.
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėję teismai ne tik nepaisė pirmiau nurodytų CPK normų reikalavimų, bet ir paneigė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos išplaukiantį teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principą, jog analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, paisant ankstesnių teismo precedentų; dėl to teismų išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, areštuojant pareiškėjo lėšas, esančias banko sąskaitose, bei jas nurašant į antstolio depozitinę sąskaitą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutarčiai civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Respublikos leidiniai“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-371/2007.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, remdamasis tuo, kad antstoliui panaikinus patvarkymą, o teismui – nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išnyko skundo dalykas, kartu – teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teismas galėjo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus ar panaikinti atliktus. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų glaustu atpasakojimu, tuo tarpu pareiškėjo argumentų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo apskritai nenagrinėjo, dėl jų argumentuotai nepasisakė bei neišdėstė savo išvadų. Tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą grąžintina apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Perduodama bylą nagrinėti iš naujo tokiu pagrindu, teisėjų kolegija nutartyje nepasisako dėl kitų kasacinio skundo, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad šios bylos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjimas keletą kartų buvo atidėtas, gavus kasatoriaus prašymus, kuriuose nurodyta, jog šalys siekia taikiai išspręsti kilusį ginčą. 2008 m. gruodžio 16 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašymas dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2009 m. sausio 31 d., siekiant sudaryti galimybių bylos dalyviams šią bylą užbaigti, jos nenagrinėjant iš esmės. Teisėjų kolegija netenkina šio prašymo, nes sprendžia, kad toks prašymas nevertintinas kaip CPK nustatytas pagrindas, kuriam esant galimas bylos nagrinėjimo atidėjimas (CPK 356 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina tai, kad šalių taikos sutarties sudarymas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Antanas Simniškis
