Civilinė byla Nr. 3K-3-615/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.5 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui P. M., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn tvarką, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas nurodė, kad 1957 metais jam buvo paskirtas 595 kv. m ploto žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) šį sklypą jis ketino privatizuoti ir tapti jo savininku. Atsakovas P. M. naudojosi greta esančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini); jo naudojamo žemės sklypo dydis visada buvo 575 kv. m, tačiau šis atsakovas neteisėtai ir nesąžiningai nurodė geodezininkams savo sklypo ribas, neteisingai buvo sudarytas atsakovo žemės sklypo planas, išvesta šiaurinė sklypo linija (kuri ribojasi su jo sklypu) ir todėl ieškovo naudojamas žemės sklypas sumažėjo iki 581 kv. m ploto. Ieškovo teigimu, atsakovo P. M. žemės sklypo planas turėjo būti suderintas su gretimų sklypų naudotojais, taigi ir su ieškovu, tačiau to nebuvo padaryta. Ieškovas mokesčius už žemę visada mokėjo kaip už 595 kv. m ploto, o ne už 581 kv. m ploto žemės sklypą. Ieškovo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu neteisingai patvirtino atsakovo P. M. žemės sklypo ribas ir priėmė neteisingą sprendimą. Dėl to atsirado ir neteisėtas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 25 d. įsakymas, kuriuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija nutarė parduoti atsakovui P. M. neteisingo dydžio žemės sklypą; taip pat naikintina notarinė 2003 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo aktas, nes jie sudaryti neteisingų sprendimų pagrindu. Ieškovo teigimu, atsakovui P. M. buvo parduotas nenaudojamas žemės sklypas, o pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką perkami galėjo būti tik naudojami valstybinės žemės sklypai. Be to, nurodytas atsakovas savavališkai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pastatė naują tvorą ant naujos žemės sklypo ribos, todėl šis statinys turi būti nugriautas. Ieškovas prašė teismo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimo 2.16 punktą, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 25 d. įsakymą, pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko ir atsakovo P. M. 2003 m. lapkričio 11 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šis atsakovas įsigijo 0,0604 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu nekilnojamojo daikto 2003 m. lapkričio 11 d. priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktą, įpareigoti atsakovą P. M. nugriauti tvoros, kuri pastatyta šiaurinėje atsakovo sklypo dalyje ir kuri ribojasi su ieškovo naudojamu žemės sklypu, dalį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimo 2.16 punktą, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 25 d. įsakymą, pripažino negaliojančiais 2003 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, 2003 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktą; taikė restituciją ir įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją grąžinti atsakovui P. M. pagal 2003 m. lapkričio 11 d. sutartį šio sumokėtas įmokas už 0,0604 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimą ir nurodytą žemės sklypą grąžinti valstybės nuosavybėn; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 1-99 „Dėl adreso suteikimo bei naudojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ 2.16 punkte buvo patvirtinti prašomo parduoti atsakovui P. M. naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys pagal pridėtą sklypo planą, iš kurio matyti, kad žemės sklypo plotas buvo 575 kv. m, priede nurodyta, jog parduodamo žemės sklypo plotas buvo 0,0604 ha. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2006 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodė, kad plane ir priedo lentelėje nurodytos sklypo ribos nesutapo, nes žemės sklypo plotas lentelėje buvo patikslintas po geodezinių matavimų. Klaipėdos apskrities viršininkė 2003 m. birželio 25 d. įsakymu įsakė parduoti atsakovui P. M. 0,0604 ha ploto valstybinės žemės namų valdos sklypą (duomenys neskelbtini) pagal priedą; 2003 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta ir notaro patvirtinta Klaipėdos apskrities viršininko ir atsakovo P. M. sudaryta nurodyto žemės sklypo (0,0604 ha ploto) pirkimo–pardavimo sutartis, pasirašytas nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktas; kaip vienas iš nuosavybės pagrindų buvo nurodytas žemės sklypo planas M 1:500, sudarytas 2003 m. vasario 4 d. G. M. paslaugų įmonės. Ginčijamo žemės sklypo ribos 2003 m. liepos 15 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Teismas vadovavosi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (2002 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1628 redakcija) 3-4 punktais ir nurodė, kad galėjo būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėje), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba žemės sklypų planuose ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Teismas, ištyręs byloje esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentus, nustatė, kad pagal žemės sklypo planą atsakovo P. M. žemės sklypo plotas buvo 575 kv. m. Teismas atmetė kaip nepagrįstus įrodymus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktus žemės sklypo planus, motyvavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė patvirtino, jog žemės sklypo planas M 1:500 buvo pagrindas pasirašant atsakovo P. M. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas, įvertinęs ginčo žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje pažymėjimo momentą (2003 m. liepos 15 d.), konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai 2003 m. gegužės 21 d. priimant sprendimą Nr. 1-99, Klaipėdos apskrities viršininko administracija nebuvo pateikusi Klaipėdos miesto savivaldybei dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovo P. M. naudojamo žemės sklypo plotas buvo 0,0604 ha. Dėl to parduodant šiam atsakovui žemės sklypą buvo pažeisti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 15, 16, 17 punktai. Teismas pažymėjo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 1992 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintą žemės sklypo įkainojimo aktą ieškovo naudojamo ir norimo pirkti žemės sklypo kaina buvo apskaičiuota 0,0595 ha ploto žemės sklypui, ieškovas pateikė įrodymus, jog sumokėjo nurodytą kainą; ieškovo mokamas žemės mokestis buvo už 0,0595 ha ploto žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovo P. M. pateiktų žemės sklypo ribų matavimų teismas nepripažino tinkamu įrodymu, nes nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu buvo atlikti matavimai ir nepateikti įrodymai, kad šie sklypo ribų matavimai buvo įregistruoti registro įmonėje. Dėl to teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypo pardavimas atsakovui P. M. pažeidė ieškovo teises ir jos turi būti ginamos įstatyme nurodytais būdais; ieškovas įrodė, kad jo ginčijami sandoriai ir valstybės institucijų sprendimai buvo sudaryti pažeidžiant galiojusius teisės aktus, todėl buvo teisinis pagrindas pripažinti sandorius ir sprendimus prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiais (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimą „Dėl adreso suteikimo bei naudojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ – iš dalies negaliojančiu) nuo jų sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą P. M. nugriauti tvoros dalį, motyvavo, kad šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog ji pastatyta ant ieškovui priklausančios žemės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimo 2.16 punktą, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 25 d. įsakymą, pripažinti negaliojančiais 2003 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, 2003 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktą, buvo taikyta restitucija, ir šiuos reikalavimus atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, vertino, ar sudarant sandorį buvo laikomasi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos. Pagal nurodytos tvarkos 2.1 punktą asmenys gali įsigyti naudojamus namų valdų žemės sklypus. Byloje nenuginčyta atsakovo P. M. nurodyta aplinkybė, kad nuo to laiko, kai jis įsigijo namų valdą, naudojamų namų valdų ribų jis nėra keitęs. Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog tvora buvo pastatyta ant ieškovui priklausančios žemės, konstatavo, kad atsakovui P. M. buvo parduotas jo faktiškai naudotas žemės sklypas, kurio ribą su ieškovo naudojamu sklypu žymėjo pastatyta tvora. Kolegijos teigimu, ta aplinkybė, kad skyrėsi atsakovo P. M. ir ieškovo žemės sklypo plotų dydžiai planuose iš inventorinių bylų ir po patikslintų matavimų, nereiškė, jog buvo keičiamos žemės sklypų ribos, nes šie skirtumai buvo susiję su kadastrinių matavimų tikslinimu panaudojant tikslesnes matavimo priemones. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo žemės sklypo ploto, rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, tačiau nepagrįstai nelaikė tinkamu įrodymu atsakovo pateikto analogiško žemės sklypo plano, kurį pasirašė ieškovas, taip išreikšdamas savo valią dėl žemės sklypo ribų. Kolegija, nustačiusi, kad ginčo šalių žemės sklypus ribojo tvora, kurią maždaug prieš 20-25 metus ieškovas nugriovė ir ant tos pačios ribos pastatė naują tvorą, o šiai susidėvėjus, atsakovas P. M. ant tų pačių pamatų pastatė naują tvorą, padarė išvadą, jog šis atsakovas įstatymų nustatyta tvarka įsigijo naudojamą namų valdos žemės sklypą, žemės sklypų ribos nebuvo keičiamos; nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdami ginčijamus sprendimus, nepažeidė įstatymų, todėl nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos atsakovui P. M. įsigyjant namų valdos žemės sklypą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 3,4, 13.2, 13.3, 15,17 punktus, nesirėmė specialiuoju žemės sklypo planu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui P. M. parduoto žemės sklypo plotas buvo 0,0604 ha ploto, o ne toks, koks buvo patvirtintas specialiuosiuose planuose (0,0575 ha). Šiuos faktus patvirtino ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė, teisme paaiškinusi, kad perkamo žemės sklypo, patvirtinto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu, ribos nesutapo su sklypo plane nurodytomis ribomis. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo P. M. nupirkto žemės sklypo ribos nenustatytos naujai parengtame detaliajame ar specialiajame planuose, todėl netinkamai taikė nurodyto Vyriausybės nutarimo 13.2 ir 13.3 punktus, padarė neteisingą išvadą, kad žemės sklypas atsakovui P. M. buvo parduotas nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes nenurodė, kokie įrodymai patvirtino, kad atsakovui įstatymuose nustatyta tvarka parduotas namų valdos žemės sklypas; byloje nebuvo įrodymų, jog remtasi teisėtu žemės sklypo planu.
Kasatoriaus teigimu, remiantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 4 dalimis, kuriose nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai, darytina išvada, kad tais atvejais, kai pagal įstatymus namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nustatyti ir yra parengtos techninės apskaitos bylos, namų valdos žemė parduodama pagal techninės apskaitos bylose fiksuotus duomenis. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 3 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose. Dėl to nagrinėjamoje byloje, formuojant naujas atsakovo P. M. žemės sklypo ribas, buvo pažeista žemės sklypo pirkimo procedūra. Be to, šio atsakovo žemės sklypo naujai suformuoti duomenys prieštarauja įtvirtintam pardavimo sandoriui: namų valdos žemės sklypo plane pažymėta, kad plotas yra 575 kv. m, nors atsakovas naudojasi 600 kv. m ploto žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas tinkamu įrodymu pripažino atsakovo pateiktą analogiško žemės sklypo planą, nors šis nebuvo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybei tvirtinant žemės sklypo ribas, šio plano nebuvo ir pasirašant ginčo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas P. M. pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį, CK 4.37 straipsnį, ieškovo teises, nes ieškovo žemės sklypas sumažėjo, o atsakovo – padidėjo. Ieškovas mokesčius visada mokėjo už jo teisėtai valdomą 595 kv. m ploto žemės sklypą; be to, padidinus nurodyto atsakovo namų valdą, ieškovas nebegali prieiti prie sandėliuko. Byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinusių, kad atsakovas P. M., pažeisdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8 punktą), tyčia ieškovui nepranešė apie jo sklypo sumažinimą, suklastojo ieškovo parašą, iš anksto numatęs padidinti savo sklypą. Pirkimo–pardavimo sandoris turėjo būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes įvykdytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Teismas nemotyvavo, kodėl pripažino tinkamu įrodymu ir teisėtu žemės sklypo planą, nes, kasatoriaus teigimu, byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovo pateiktas analogiškas planas buvo teisinis pagrindas 2003 m. lapkričio 11 d. sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. M. prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad šio atsakovo ir ieškovo naudojamų žemės sklypų ribas žymėjo tvora, tai reiškia, jog žemės sklypų riba buvo aiški, ji nebuvo keičiama. Šio atsakovo teismui pateiktas žemės sklypo planas buvo pagrįstai pripažintas tinkamu įrodymu, jame nurodytas faktiškai šio atsakovo naudojamas žemės sklypo plotas, šiame plane buvo ieškovo parašas; tai reiškia, kad jis sutiko su žemės sklypų ribomis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn tvarką, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, teisingai nustatė, kad atsakovui P. M. buvo parduotas jo faktiškai naudotas žemės sklypas, kurio ribą su ieškovo naudojamu žemės sklypu žymėjo pastatyta tvora.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn tvarką, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl naudojamų namų valdos žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau jame nustatytos tik bendro pobūdžio taisyklės. Šioje byloje spręstinas klausimas dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų įgijimo nuosavybėn sąlygų ir tvarkos, todėl visų pirma taikytini 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas Nr. I-1607, 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446, taip pat atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Ginčijamos 2003 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusioje Žemės įstatymo redakcijoje buvo nurodyta, kad žemės sandoriai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn sudaromi įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), žemė Lietuvos Respublikos piliečių gali būti įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį įstatymą (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), valstybinę žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcija) buvo nurodyta, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis), parduodamos valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Taigi nurodytuose įstatymuose, galiojusiuose tuo metu, kai buvo sudaryta 2003 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, buvo nustatyti tik valstybinės žemės įsigijimo privačion nuosavybėn būdai (vienas iš jų – valstybinės žemės pardavimas), tačiau piliečių teisės pirkti valstybinę žemę įgyvendinimo tvarka detaliau nereglamentuota. Šią tvarką įstatymu buvo pavesta nustatyti Vyriausybei. Ginčijamos sutarties sudarymo metu šią tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (2001 m. vasario 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 180 redakcija). Pagal šią tvarką piliečiai galėjo įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus (Taisyklių 2.1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas Taisyklių punktas, kuriuo kasatorius grindžia savo skundą, yra tik principinė nuostata, nustatanti asmens teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą, o detali įsigijimo tvarka yra reglamentuojama kituose punktuose. Kasatorius skundą grindžia tam tikrų procedūrų, reglamentuotų šiose Taisyklėse, pažeidimu, tai, jo manymu, lėmė neteisingą atsakovui parduoto žemės sklypo dydžio nustatymą.
Minėtų Taisyklių 13.3 punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui kartu su prašymu pirkti žemės sklypą turi pateikti naudojamo žemės sklypo kopiją iš techninės apskaitos bylos. Gavus šiuos dokumentus, pradedama tolesnė žemės sklypo parengimo parduoti procedūra, kurios viena iš sudėtinių dalių – parduodamo žemės sklypo plano parengimas (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš techninės apskaitos bylos; Taisyklių 15.1 punktas). Taisyklių 16 punkto 1 dalyje nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo planas parengiamas vadovaujantis detaliuoju planu, žemės sklypo ribų specialiuoju planu arba žemėtvarkos projektu. Kasatoriaus teigimu, būtent ši procedūros dalis ir buvo pažeista, nes atsakovo nupirkto sklypo ribos nebuvo pažymėtos naujai parengtame detaliajame ar specialiuosiuose planuose. Byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo sutikti su tokiais kasatoriaus argumentais. Taisyklių 16 punkto 2 dalyje nustatyta išlyga, kad tais atvejais, kai naudojamų sklypų plotas neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, savivaldybės meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato ir planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalių žemės sklypų ribos nebuvo keičiamos, sklypus vieną nuo kito skyrė tvora, kurios buvimo vieta nėra pakitusi, kasatorius yra pasirašęs žemės sklypo planą, taip išreikšdamas savo valią dėl sklypų ribų, o sklypų faktiniai dydžiai buvo patikslinti atlikus geodezinius matavimus. Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir nurodytos galimos paklaidos. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad kasatoriaus žemės sklypo plotas būtų pakitęs daugiau kaip maksimali (ribinė) taisyklėse nustatyta paklaida. Kasacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog pageidaujamų pirkti naudojamų namų valdos žemės sklypų ribos yra aiškios, parduodamo žemės sklypo plotas, ribos gali būti nustatomi ir planas parengiamas pagal techninės apskaitos bylų duomenis ir nesant detaliojo plano, todėl ginčo žemės sklypo plano parengimo procedūra nebuvo pažeista. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai, atitinka ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktą, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose (kai parduodami namų valdų žemės sklypai) ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; bylos Nr. 3K-3-266/2008).
Kiti kasatoriaus nurodomi procedūriniai pažeidimai yra formalaus pobūdžio. Tais atvejais, kai žemės perleidimo privačion asmenų nuosavybėn procese nustatomi tam tikri procedūriniai pažeidimai, jie gali būti pagrindas naikinti administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį tik tada, kai nustatomas asmens materialinių teisių pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje šalių žemės sklypų ribos yra aiškios, ginčijamų aktų ir sutarties pagrindu kasatoriaus teisė naudotis žemės sklypu nebuvo pažeista.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje priėmė teisingą sprendimą, kurio teisėtumo ir pagrįstumo pirmiau išnagrinėti kasacinio skundo argumentai nepaneigia. Kiti kasacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
