Civilinė byla Nr. 3K-3-623/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.8, 114.3 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui R. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokinio turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. M. ir atsakovas R. M. teismo prašė nutraukti santuoką ir padalyti santuokos metu įgytą turtą. Ieškovė prašė turtą padalyti lygiomis dalimis, nes jis įgytas santuokoje ir sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovas priešieškiniu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1/3, o jam - 2/3 dalis, motyvuodamas tuo, kad jo indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis nei ieškovės: namo statybai buvo panaudotas atsakovo senelio palikimas, lėšų ir statybinių medžiagų dovanojo jo tėvai. Šalių ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių pagrindus nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokinį turtą, taikymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai. Teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė po 1/3, o atsakovui - po 2/3 dalis gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių Tauragėje, Birutės g. 41, ir tokias pat dalis 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, esantį Tauragėje, Birutės g. 41, sumokėtų N. M. vardu. Atsakovui atsisakius reikalavimo dėl 22 500 Lt priteisimo iš ieškovės, šią priešieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir šalims priteisti atitinkamai 1/3 ir 2/3 dalis bendro turto, nes iš pateiktų įrodymų nustatė, kad namą šalims padėjo pastatyti atsakovo tėvai. Be to, buvo panaudotos lėšos, gautos iš atsakovo senelio palikimo. Teismas konstatavo, kad atsakovo R. M. indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis nei ieškovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeitė - ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir santuokoje įgytą turtą šalims padalijo po 1/2 dalį. Kolegija nurodė, kad santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga - aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus ar to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė į namą įregistruota dar iki atsakovo senelio mirties, kai jo sudaryti testamentai negalėjo sukelti teisinių pasekmių įpėdiniui, be to, atsakovas neįrodė konkrečios sumos, paveldėtos po senelio mirties, panaudojimo ginčo namo statybai. Teismas sprendė, kad nukrypti nuo lygių dalių principo šioje byloje nėra teisinio pagrindo ir įvertinus atsakovo tėvų pagalbą darbu bei pinigais. Nesant rašytinių įrodymų, kad atsakovo tėvų pagalba statantis namą buvo skirta asmeniškai atsakovui ir ja siekta sukurti jo asmeninę nuosavybę, tokią tėvų pagalbą teismas vertino kaip pagalbą jaunai šeimai, t. y. siekimą padėti sukurti jų bendrąją jungtinę nuosavybę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, yra laikomos tiek vieno sutuoktinio giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą, tiek vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Šios aplinkybės pripažįstamos svarbiomis per se, nesiejant jų su papildoma sąlyga aiškiai išreikšti valią, jog tokiais veiksmais siekiama sukurti vieno iš sutuoktinių asmeninę nuosavybę.
2. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 3.89 straipsnio 2 dalis, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, reglamentuoja ne bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, bet vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės nustatymą, todėl nepagrįstai laikė, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, turi būti pagrįstos tik rašytiniais įrodymais. Šios bylos ginčo dalyką reglamentuojanti teisės norma – CK 3.123 straipsnio 1 dalis - tokio reikalavimo neįtvirtina.
Ieškovės pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip pateiktą nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
ir tai patvirtinančių įrodymų leistinumo
Kasacinis teismas šioje nutartyje pasisako dėl kasaciniame skunde suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo problemų - dėl CK 3.123 straipsnio nuostatų, dėl aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir dėl įrodymų, kuriais galima pagrįsti šias aplinkybes, leistinumo.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Tačiau Civilinio kodekso normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys.
Visų pirma tokia išimtis nustatyta CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmiausia ir turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus minėtą prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę nepatenka.
Kitas atvejis, kai vienam iš sutuoktinių baigiantis bendrajai jungtinei nuosavybei gali tekti daugiau turto - kompensacijų, numatytų CK 3.98 straipsnyje, gavimas. Jas gauti turi teisę sutuoktinis, kai, prijungus turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, padidėja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, arba kai turtui, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.
Dar vienas variantas, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tarp sutuoktinių dalijama nelygiai, nurodytas CK 3.117 straipsnyje. Nors šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso numatytais atvejais.
Taigi sutuoktinis, manydamas, kad jam priklauso didesnė turto dalis, priklausomai nuo faktinės situacijos, gali rinktis vieną iš pirmiau nurodytų savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijos ar didesnės turto dalies gavimo. Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik pasekmėmis, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti.
Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai turtas įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas) gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tačiau ši sąlyga netaikoma sprendžiant, ar vienas iš sutuoktinių turi teisę į didesnę turto dalį pagal CK 3.123 straipsnį. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.
Teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007); vieno iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nesąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K.; bylos Nr. 3K-3-226/2005).
Prieš tai aptarti teisių gynimo būdai skiriasi ir pagal įrodinėjimo dalyką bei įrodinėjimo priemones. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi šiuo atveju įrodinėjimo priemonių naudojimas įstatymų yra ribojamas, nurodant, kokios įrodinėjimo priemonės gali būti naudojamos. Tačiau šis ribojimas negali būti aiškinamas plečiamai ir taikomas tais atvejais, kai sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo CK 3.98 straipsnio pagrindu ar didesnės turto dalies skyrimo pagal CK 3.123 straipsnį. Nustatinėjant, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą priteisti kompensaciją ar nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos CPK XIII skyriaus pirmajame skirsnyje.
Kaip jau nurodyta, atsakovas neginčijo nuosavybės teisės į dalijamą turtą formos, sutiko, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o priešieškiniu prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jam paskirti didesnę turto dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sprendė, ar dalijamas turtas arba jo dalis gali būti pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe, ginčo santykiams taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, konstatuodamas, kad nebuvo aiškios atsakovo valios išraiškos dėl turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CK 3.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles ir nevertino visų byloje esančių įrodymų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles, ir dėl to nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos nustatyti yra būtina sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialinės teisės normas, šio teismo priimta nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ne tik pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių principo, pagrįstumą, bet ir tai, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti įstatymo saugomus atsakovo interesus, kiek jis pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; 2005 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. O. A., bylos Nr. 3K-3-479/2005; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3-449/2003). Tik nustačius šių aplinkybių visumą spręstina dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, išskyrus jos dalį, kuria Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas
