Baudžiamoji byla Nr. 2K-206-719/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00455-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.30.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendis, kuriuo P. T. apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo atmestas.
Šiuo nuosprendžiu pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. T. paskirta bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda ir jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. T. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis, įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, tokiomis aplinkybėmis: 2020 m. sausio 4 d. 16.17 val. bute, pasinaudodamas stacionariu kompiuteriu ir interneto ryšio paslaugos teikėjo jam suteiktu interneto prieigos adresu (IP), iš tinklalapio parsisiuntė ir taip įgijo pornografinio turinio 00 min. 20 sek. trukmės audiovizualinę elektroninę bylą (animacinį filmą), kurioje vaizduojami du apytiksliai 8–10 metų berniukai, demonstruojantys savo lytinius organus, ir šią elektroninę bylą laikė savo kompiuterio duomenų laikmenoje tol, kol 2020 m. rugsėjo 3 d. 8.10 val. kratos metu pareigūnai ją paėmė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 309 straipsnio 2 dalies, nes nebuvo nustatyti visi šio nusikaltimo sudėties požymiai.
2.2. Disponavimas pornografinio turinio dalykais yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į visuomenės dorovę ir už kurį BK 309 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė, tačiau minėta norma yra blanketinė. Nei BK, nei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nėra pateiktas aiškus pornografijos apibrėžimas, nėra nurodyti aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis informacija yra priskiriama erotikai, mokslinei literatūrai ar pornografijai. Pagal susiklosčiusią praktiką informacijos (dalykų) priskyrimą pornografiniam turiniui atlieka specialistas, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teismas – tik teisinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2005) ir kad tik teismas turi kompetenciją vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis visiškai ar iš dalies, nes įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-448/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-448/2010">2K-448/2010</a>).
2.3. Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas teisinis pornografijos apibrėžimas, kuris būtų tinkamas naudoti teismų praktikoje ir ekspertiniame vertinime, taip pat nėra pateikta pornografijos ir erotikos atribojimo kriterijų, nors erotinių dalykų apyvartą reguliuoja valstybė. Pornografijos ir erotinio pobūdžio informacijos sąvokos įtvirtintos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje. Pornografijos sąvokoje nurodoma formuluotė „pagrindinis tokios informacijos tikslas“ galėtų būti siejama tik su meninės, mokslinės vertės nebuvimu, o ne lytinio susijaudinimo būsenos sukėlimu. Be to, minėtame įstatyme nors ir yra pateikiamas pornografinio pobūdžio informacijos apibrėžimas, keliantis daug diskusijų, tačiau nėra apibrėžiama, kas turėtų būti laikoma vaikų pornografija. Siekiant maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, įstatymuose turėtų būti apibrėžta vaikų pornografijos sąvoka. Nesant įstatyme įtvirtinto vaikų pornografijos apibrėžimo, nėra jokių objektyvių galimybių ekspertui ir teismui pateikti aiškią išvadą, ar atitinkama informacija gali būti laikoma vaikų pornografija.
2.4. Abiejų instancijų teismai rėmėsi objektyviojo pakaltinamumo principu, pažeisdami konstitucinę nekaltumo prezumpciją ir esmines žmogaus teises, nuosprendžiai pagrįsti vien prielaidomis, byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad P. T. įgijo ir laikė vaikų pornografinio turinio medžiagą. Kompiuteryje rastas animacinis filmas nėra pornografinio pobūdžio, nes nėra vaizduojamas joks lytinis aktas, nėra užfiksuoti jokie vaiko atliekami atviri seksualiniai veiksmai, nėra vaizduojama pornografijai būdingų lytinių iškrypimų ar nukrypimų. Vaizdo įraše vaizduojami du berniukai niekaip negalėtų atlikti jokių seksualinių veiksmų, be to, filmas nėra tikroviškas, jis yra animacinis. Animacinis filmas, kuriame pavaizduoti du nepilnamečiai asmenys ir matyti lytinis organas, visiškai nepagrįstai vertintas kaip pornografinio turinio medžiaga, net neanalizuojant vaizdinės medžiagos tikslo, nevertinant, kaip 20 sekundžių animaciniame filme yra atskleidžiamas ar ne seksualinis tikslas.
2.5. Taikant BK 309 straipsnio 2 dalį būtina, kad pornografinio turinio kūrinyje tikras ar tariamas vaikas vienaip ar kitaip dalyvautų seksualinėse scenose, nes jei vaikas pavaizduotas tik neutraliose scenose, nagrinėjamas kvalifikuojamasis požymis neinkriminuojamas.
2.6. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai apsiribojo tik eksperto teikiamomis išvadomis dėl dalyko priskyrimo pornografinio pobūdžio kategorijai. Pirmosios instancijos teismas, selektyviai vertindamas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto atliktą ekspertizę, neatsižvelgė į tai, kad išvadoje nebuvo vertinama, ar pateiktas animacinis filmas yra pornografinio turinio baudžiamosios teisės prasme. Ekspertas T. L., apklausiamas apygardos teisme, paaiškino, kad jis negali pateikti išvados, ar pornografinio turinio dalykas ir pornografinio pobūdžio informacija yra vienas ir tas pats, nes jis, atlikdamas ekspertizę, vertina medžiagą tik pagal Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžtą sąvoką.
2.7. 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pagrindų sprendime 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija 1 straipsnio b punkte nurodyta, kad vaikų pornografija – pornografinė medžiaga, kurioje vaizdžiai parodoma arba vaizduojama: i) realus vaikas, atliekantis atvirus lytinius veiksmus arba juose dalyvaujantis, įskaitant gašlų vaiko genitalijų arba gaktos srities demonstravimą; arba ii) realus asmuo, atrodantis kaip vaikas, atliekantis i punkte minėtus veiksmus arba juose dalyvaujantis; iii) tikroviškai neegzistuojančio vaiko, atliekančio i punkte minėtus veiksmus arba juose dalyvaujančio, vaizdai. Taigi animacinis filmas neatitinka pornografinio pobūdžio turinio informacijos sąvokos.
2.8. Nagrinėjamoje byloje P. T. nebuvo konstatuotas pornografinio turinio informacijos įgijimas ir laikymas. Visuotinai žinoma, kad kompiuteriai gali būti užkrečiami virusais (kenkėjiška programine įranga) vien tik naršant interneto svetainėse. Asmuo gali nepastebėti, kad jo naudojamas kompiuteris yra užkrėstas kenkėjiška programine įranga. Tokia įranga užkrėstas kompiuteris gali pats parsisiųsti tam tikrus failus, o vėliau dalyvauti šių failų sklaidos procese. Daugiau kaip penki tūkstančiai prisijungimų per mažiau nei vienerius metus gali rodyti, kad tai nėra paprastas vieno asmens svetainių naršymas, kad slaptai yra naudojami užkrėsto kompiuterio ištekliai nelegalios informacijos sklaidoje. P. T. galimai net nesuprato, kokio masto operacijoje jo asmeninis kompiuteris galbūt dalyvavo. P. T., 2020 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, aiškiai patvirtino, kad jis jokio animacinio filmo sąmoningai nesisiuntė. Jis neatliko jokių aktyvių ir sąmoningų veiksmų, kad minėtas animacinis filmas būtų persiųstas į jo kompiuterį.
2.9. Abiejų instancijų teismai neįvertino ir to, kad nagrinėjamu atveju P. T. neturėjo gilių darbo kompiuteriu žinių ir jokių objektyvių gabumų sąmoningai savo veiksmais persisiųsti vaikų pornografijos vaizdo įrašų. P. T. tiksliai nežinojo, kokio pobūdžio animacinis filmas yra išsaugotas jo kompiuteryje, todėl jis objektyviai tokios medžiagos ištrinti negalėjo. Nagrinėjamoje byloje nėra paneigta P. T. versija, kad jis pats sąmoningai jokio pornografinio turinio pobūdžio vaizdo į savo kompiuterį nepersisiuntė ir jo jame nelaikė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo P. T. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. P. T. pagrįstai nuteistas dėl pornografinio turinio dalyko, kuriame vaizduojami vaikai, įgijimo ir laikymo, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 309 straipsnio 2 dalį.
3.2. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kas laikoma pornografinio turinio dalyku, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos įstatymus bei tarptautinės teisės normas, apibrėžiančias pornografijos sąvoką. Galiojančiuose teisės aktuose pornografijos ir vaikų pornografijos sąvoka bei kriterijai, pagal kuriuos pornografija atskiriama nuo erotikos ar mokslinės literatūros, yra aiškiai apibrėžti.
3.3. Vaikų pornografija yra tarptautiniu teisiniu lygmeniu pripažintas nusikaltimas. Lietuva pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus yra įsipareigojusi užkirsti kelią pornografijai, darančiai žalą visuomenės dorovei. Šie reikalavimai, be kita ko, yra pagrįsti ir vaiko teisių apsaugos principais, įtvirtintais Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, įskaitant poreikį užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis). Pornografijos sąvoka pateikiama Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje, vaikų pornografijos sąvoka pateikiama Jungtinių Tautų 2000 m. gegužės 25 d. priimto Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, kurį Lietuvos Respublika yra ratifikavusi, 2 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/92/ES „Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“, kuria pakeistas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnyje.
3.4. Pornografijos dalykas gali būti bet kokia forma išreikšti dalykai (nuotraukos, kino juostos ir vaizdajuostės, dirbiniai, spausdinti kūriniai, garso įrašai, spektakliai ir kt.), atitinkantys pornografijos požymius. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 309 straipsnį, pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, turi būti pripažinti turintys pornografinį turinį. Pornografinis turinys baudžiamosiose bylose nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada.
3.5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įraše matomų berniukų bendrus kūno bruožus, ūgį, kitus išvaizdos požymius, nustatė, kad jame vaizduojami du apytiksliai 8–10 metų berniukai, iš kurių vienas atvirai demonstruoja savo lytinius organus. Taip pat teismas nusprendė, kad šis vaizdo įrašas laikytinas pornografinio pobūdžio informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl animacinio filmo, kuriame vaizduojami du berniukai, demonstruojantys savo lytinius organus, turinio vertinimo, paskyrė teismo ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar pateikta audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) yra pornografinio turinio (pobūdžio) ir kokių tikslų siekiama šiuo animaciniu filmu. Išvadoje konstatuota, kad vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, kad vaizdo dokumente esanti medžiaga atitinka pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio.
3.7. Kasacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatyta nuteistojo tyčia atsisiųsti į savo kompiuterį ir jame laikyti 20 sekundžių pornografinio turinio filmą, kuriame vaizduojami vaikai, atmestini. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne tik matė, kad audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) pavadinimu „026.wmv“ yra siunčiama į jo kompiuterį, bet ir atliko aktyvius veiksmus, t. y. pasirinko atitinkamą elektroninės duomenų bylos formatą ir vėliau parsisiųstą bylą atsidarė, peržiūrėjo ir laikė savo kompiuterio duomenų laikmenoje.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo P. T. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ne tik keliamas kasacinės instancijos teisme nagrinėtinas teisės taikymo klausimas, susijęs su BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties dalyku, bet ir tokiais pačiais argumentais kaip ir kasatoriaus gynėjos apeliaciniame skunde ginčijamas abiejų instancijų teismų nustatytas P. T. veikimas tiesiogine tyčia (subjektyviosios pusės požymis – kaltė), taip pat objektyviosios pusės požymis – veika (įgijimas ir laikymas), kvestionuojant atliktą įrodymų vertinimą (teigiama, kad kompiuteryje aptariamas animacinis filmas galėjo atsirasti dėl kenkėjiškos programinės įrangos, kad P. T. sąmoningai jokio animacinio filmo nesisiuntė, neatliko jokių aktyvių ir sąmoningų veiksmų, nežinojo, kad toks filmas yra jo kompiuteryje), deklaratyviai nurodant, kad teismai neįvertino to, jog P. T. neturėjo gilių dirbti kompiuteriu reikalingų žinių, ir kad nemotyvavo jo kaltės, jog nuosprendžiai pagrįsti vien prielaidomis, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, tačiau nepateikiant jokių tokius teiginius pagrindžiančių teisinių argumentų. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinės instancijos teismo praktiką, šie kasatoriaus keliami klausimai nėra nagrinėjami kasacinės instancijos teisme, todėl paliekami nenagrinėti.
Dėl nusikaltimo, nurodyto BK 309 straipsnio 2 dalyje, sudėties dalyko
7. Kasatorius skunde nurodo, kad jam priklausančiame kompiuteryje rasta 20 sekundžių trukmės audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas), kurioje vaizduojami du berniukai, demonstruojantys lytinius organus, nėra nusikaltimo, nurodyto BK 309 straipsnio 2 dalyje, sudėties dalykas, t. y. nėra pornografinio turinio dalykas.
8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abiejų instancijų teismų nustatytas veikos faktines aplinkybes ir pagrįstai padarytas teisines išvadas, su pirmiau nurodytu kasatoriaus teiginiu neturi pagrindo sutikti.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į informaciją (žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas), kartu nurodant, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė gauti ir skleisti informaciją, siekiant apsaugoti dorovę, yra ribojama BK 44 skyriuje (307–310 straipsniai) nurodytais atvejais. Šiame skyriuje, be kita ko, yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą pornografinio turinio dalykais: BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakomybė tam, kas, turėdamas tikslą platinti, pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus; BK 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodyto nusikaltimo kvalifikuota sudėtis – atsakomybė kyla tam, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
10. Pirmiau nurodytų nusikaltimų objektas (teisinis gėris, kuris šiais nusikaltimais yra pažeidžiamas) yra visuomenės dorovė. BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Nei BK 309 straipsnyje, nei kituose BK straipsniuose nėra reglamentuota, kas yra pornografinis turinys, todėl aiškinant šį požymį, bus remiamasi Visuomenės informavimo įstatymu ir tarptautiniais norminiais aktais, kurie bus aptariami toliau.
11. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje (veikos padarymo metu – 43 dalyje, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Kasatorius skunde kvestionuoja BK 309 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „pornografinis turinys“ atitiktį Visuomenės informavimo įstatyme vartojamai sąvokai „pornografinis pobūdis“. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ terminas „turinys“ apibrėžiamas kaip knygos, kalbos ar šiaip ko esmė, tema, pagrindinė prasmė; terminas „pobūdis“ – būdinga ypatybė ar jų visuma. Taigi tiek BK 309 straipsnio 2 dalyje, tiek Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje vartojamos pirmiau minėtos sąvokos savo turiniu iš esmės yra tapačios, todėl yra vartojamos kaip sinonimai.
12. BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties dalykas – pornografinio turinio dalykai – yra bet kokia forma išreikšti dalykai (nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai (audiovizualiniai kūriniai, realybėje filmuota ar techninėmis priemonėmis sukurta medžiaga (pavyzdžiui, animaciniai, fantastiniai filmai), spektakliai ir kt.), kuriuose pateikiama pornografinio pobūdžio (turinio) informacija su vaizduojamu vaiku arba asmeniu, pateikiamu kaip vaikas. Tuo atveju, kai pirmiau nurodyta pornografinio pobūdžio (turinio) informacija yra užfiksuota pirmiau aptartuose dalykuose, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, o asmuo su šiais dalykais (nagrinėjamoje byloje – audiovizualine elektronine byla (animaciniu filmu)) atlieka bent vieną iš BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų (nagrinėjamoje byloje – įgijo ir laikė), asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.
13. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad animaciniame filme išties vaizduojami vaikai, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija neturi pareigos pasisakyti, tačiau šioje byloje aktualus klausimas dėl to, ar animacinis filmas yra pornografinio turinio (pobūdžio) dalykas.
14. Kaip nurodyta pirmiau aptartoje Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje, pornografinio pobūdžio informacija taip pat yra pripažįstama informacija, kai atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Kaip nustatė abiejų instancijų teismai, animaciniame filme vaizduojami du berniukai, demonstruojantys savo lytinius organus, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė nacionaliniu ir tarptautiniu teisiniu reglamentavimu, animacinio filmo turiniu. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, nuosprendį grindė ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) T. L. išvada, kurioje nurodyta, kad vaizdo dokumente „026.wmv“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, ir jo duotais paaiškinimais teismo posėdyje.
15. Nors kasatorius akcentuoja, kad abiejų instancijų teismai suabsoliutino eksperto išvadas dėl animacinio filmo priskyrimo pornografinio pobūdžio informacijai, tačiau su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka dėl kelių priežasčių: pirma, ekspertizę paskyrė tik apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė įvertinęs teisinį reguliavimą ir animacinio filmo turinį; antra, abiejų instancijų teismai savo išvadas grindė ir teisiniu reglamentavimu, ir animacinio filmo turiniu, o ne tik eksperto (specialisto) pateikta išvada.
16. Kartu pažymėtina ir tai, kad nei BPK, nei joks kitas teisės aktas neįpareigoja teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje asmuo kaltinamas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašant atsakyti į klausimus: ar audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) yra pornografinio turinio (pobūdžio) ir kokių tikslų šiuo animaciniu filmu siekiama, kaip tai buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose rekomenduotina kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių (toliau – Inspektorius) tais atvejais, kai kyla abejonių, ar visuomenės informavimo priemonė (nuotraukos, filmai ir kt.) yra pornografinio turinio dalykas. Kaip matyti iš pornografinio pobūdžio informacijos apibrėžimo, vien savaime atviras ir detalus lytinių organų vaizdavimas nėra laikomas pornografinio pobūdžio informacija, nes turi būti nustatyta, kad tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Pripažintina, kad atviram ir detaliam lytinių organų vaizdavimui identifikuoti nereikia specialiųjų žinių, nes šiam tikslui pasiekti pakanka teismo turimų teisinių žinių. Vis dėlto identifikuoti, ar pagrindinis tokios informacijos tikslas yra detaliai ir atvirai vaizduoti lytinius organus, teismui ne visada gali pavykti, įvertinus tai, kad tokia informacija yra fiksuojama ne teisės aktuose, o visuomenės informavimo priemonėje. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pirmosios instancijos teismui, itin preciziškai ir detaliai aptarus nusikaltimo, nurodyto BK 309 straipsnio 2 dalyje, dalyką, nekilo abejonių, kad animacinis filmas yra pornografinio turinio dalykas, o apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones, kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, jos Inspektorius, atsižvelgdamas į eksperto (specialisto) išvadą ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, nurodė, kad animacinis filmas yra pornografinio pobūdžio.
17. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad Inspektorius, be kita ko, vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms. Šio įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Inspektorius, priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios (kurie) teikia išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 81 dalis). Taigi tam tikrais atvejais teismui gali prireikti specialiųjų žinių siekiant nustatyti, ar visuomenės informavimo priemonės (nagrinėjamu atveju – audiovizualinės elektroninės bylos (animacinio filmo)), kurioje atvirai ir detaliai vaizduojami lytiniai organai, pagrindinis tikslas yra būtent šios informacijos pateikimas. Vėlgi pažymėtina ir tai, kad tokia išvada privalo būti vertinama kitų byloje ištirtų ir įrodymais pripažintų duomenų kontekste, nesuteikiant jai jokios išskirtinės reikšmės.
18. Kasatorius skunde daug dėmesio skiria vaikų pornografijos sąvokai, viena vertus, teigdamas, kad ji nėra įtvirtinta teisės aktuose, antra vertus, teigdamas, kad pagal vaikų pornografijos apibrėžimą, nurodytą 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pagrindų sprendime 2004/68/TVR, animacinis filmas jokiu būdu negali būti laikomas vaikų pornografija.
19. Teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, kad BK 309 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta, jog pornografinio turinio dalyke turi būti vaizduojamas tikras vaikas, tačiau yra įtvirtinta, kad turi būti vaizduojamas vaikas. Taigi jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi tai, kad yra vaizduojamas netikras, tačiau tikroviškai atrodantis vaikas. Antra, tai, kad expressis verbis (tiesiogiai) sąvoka „vaikų pornografija“ nėra reglamentuojama nacionaliniuose teisės aktuose, neturi jokios įtakos asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 309 straipsnio 2 dalį dėl pirmiau aptartų Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo aspektų.
20. Trečia, vaikų pornografijos apibrėžimas, tai, beje, nurodo ir pats kasatorius, yra aiškiai apibrėžtas tarptautiniuose teisės aktuose: 1) Jungtinių Tautų 2000 m. gegužės 25 d. priimto Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, kurį Lietuvos Respublika yra ratifikavusi, 2 straipsnio c punkte (vaikų pornografija – tai bet koks ir bet kokia forma vaiko, dalyvaujančio realioje ar imituojamoje akivaizdžiai seksualinėje veikloje, vaizdavimas arba vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais); 2) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeistas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnio c punkte (vaikų pornografija: i) bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko atviri seksualiniai veiksmai; ii) vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais; iii) bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko išvaizdos asmens atviri seksualiniai veiksmai, arba vaiko išvaizdos asmens lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais; arba iv) tikroviški lytinius veiksmus atliekančio vaiko vaizdai arba tikroviški vaiko lyties organų vaizdai pirmiausia seksualiniais tikslais); be kita ko, šios direktyvos preambulėje nurodyta, kad vaikų pornografija dažnai apima vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip suaugusieji seksualiai prievartauja vaikus; ji taip pat gali apimti atvirus lytinius veiksmus atliekančių vaikų ar jų lyties organų vaizdus, kai tokie vaizdai naudojami pirmiausia seksualiniais tikslais su vaiko žinia ar be jos; be to, vaikų pornografijos sąvoka taip pat apima tikroviškus vaizdus, kuriuose vaikas atlieka, arba vaizduojama, kad atlieka, atvirus seksualinius veiksmus, pirmiausia seksualiniais tikslais; 3) 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lansarotės konvencija), kurią Lietuvos Respublika yra ratifikavusi, 20 straipsnio 2 dalyje (vaikų pornografija reiškia bet kokią medžiagą, kurioje vaikas vaizduojamas atliekantis realius ar imituojamus atvirus seksualinius veiksmus, arba bet kokį vaiko lytinių organų vaizdavimą pirmiausia seksualiniais tikslais); pažymėtina ir tai, kad šios konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekviena šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių siekdama užtikrinti, kad būtų baudžiama už tyčinius veiksmus, padarytus neturint tam teisės: a) vaikų pornografijos gamybą; b) vaikų pornografijos siūlymą ar pateikimą; c) vaikų pornografijos platinimą ar perdavimą; d) vaikų pornografijos įsigijimą sau arba kitam asmeniui; e) vaikų pornografijos laikymą; f) sąmoningą prieigos prie vaikų pornografijos įgijimą naudojant informacines ir ryšių technologijas; 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikų pornografija reiškia bet kokią medžiagą, kurioje vaikas vaizduojamas atliekantis realius ar imituojamus atvirus seksualinius veiksmus, arba bet kokį vaiko lytinių organų vaizdavimą pirmiausia seksualiniais tikslais; 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekviena šalis gali pasilikti teisę visiškai ar iš dalies netaikyti 1 dalies a (vaikų pornografijos gamyba) ir e (vaikų pornografijos laikymas) punktų pornografinės medžiagos gamybai ir laikymui, kai ji: išimtinai vaizduoja imituojamą vaizdą arba tikrovišką nesančio vaiko vaizdą; vaizduoja vaikus, kuriems jau sukako 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas amžius, jei šiuos vaizdus padaro ir laiko jie patys savo noru ir jie išimtinai skirti jų pačių asmeniniams poreikiams; 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekviena šalis gali pasilikti teisę visiškai arba iš dalies netaikyti 1 dalies f punkto (sąmoningas prieigos prie vaikų pornografijos įgijimas naudojant informacines ir ryšių technologijas). Taigi šioje konvencijoje, be kita ko, nurodyta, kad ir tikroviškas nesančio vaiko vaizdas, kuriame vaizduojamas vaikas, atliekantis realius ar imituojamus atvirus seksualinius veiksmus, arba bet koks tikroviškas nesančio vaiko lytinių organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais yra laikoma vaikų pornografija. Be to, kaip matyti, kiekviena valstybė, ratifikavusi šią konvenciją, turi teisę netraukti baudžiamojon atsakomybėn asmens už vaikų pornografijos gamybą ir laikymą, taip pat už sąmoningą prieigos prie vaikų pornografijos įgijimą naudojant informacines ir ryšių technologijas, kai vaikų pornografija vaizduoja tikrovišką nesančio vaiko vaizdą. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 2 dalies dispozicijos ir kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų įgijimą ir laikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022), todėl nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės tai, ar vaizdo audiovizualinėje elektroninėje byloje (animaciniame filme) yra vaizduojami tikro vaiko lytiniai organai ar tikroviški nesančio vaiko lytiniai organai, nes yra nustatyta, kad pornografinio turinio dalyke – audiovizualinėje elektroninėje byloje (animaciniame filme) detaliai ir atvirai yra rodomi vaiko lytiniai organai, t. y. ši informacija yra pornografinio pobūdžio, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.
21. Kasatorius akcentuoja ir tai, kad, taikant BK 309 straipsnio 2 dalį būtina, kad pornografinio turinio kūrinyje tikras ar tariamas vaikas vienaip ar kitaip dalyvautų seksualinėse scenose; jeigu vaikas pavaizduotas tik neutraliose scenose, nagrinėjamas kvalifikuojamasis požymis neinkriminuojamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 309 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, o kas yra pornografinis turinys, jau aptarta pirmiau. Taigi, nustačius, kad yra disponuojama pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, teisinės reikšmės neturi, ar, kaip nagrinėjamoje byloje, detaliai ir atvirai yra rodomi vaiko lytiniai organai, ar jis vaizduojamas kitokiame kontekste, kuris pripažįstamas pornografiniu turiniu. Nagrinėjamai bylai aktualiame animaciniame filme du berniukai nėra vaizduojami neutralioje scenoje, priešingai, šiame filme vaizduojami du 8–10 metų berniukai, klūpantys vienas priešais kitą ant lovos: vienas vaizduojamas iš nugaros – jis su trumpikėmis, bet be marškinėlių, jie mėtosi šalia; šis berniukas mauna kitam berniukui, esančiam priešais jį, trumpikes; kitas berniukas vaizduojamas iš priekio – pirmiau aptartam berniukui numovus jo trumpikes, vaizdas yra pritraukiamas ir visas dėmesys nukreipiamas į jo lytinius organus, kurie vaizduojami atvirai ir detaliai; po šių veiksmų vaizdas rodomas iš kito kampo – berniukas be trumpikių ima mauti kitam berniukui trumpikes. Taigi pirmiau aptartas animacinio filmo turinys rodo, kad vaikai nėra vaizduojami neutraliose scenose. Todėl, abiejų instancijų teismų padaryta išvada, kad šis animacinis filmas yra pornografinio turinio dalykas, kuriame vaizduojami vaikai, yra pagrįsta ir motyvuota.
22. Nors kasatorius itin akcentuoja animacinio filmo trukmę (20 sekundžių), tačiau tai neturi įtakos, sprendžiant dėl pornografinio turinio dalyko. Pažymėtina, kad ir už vienos pornografinio turinio nuotraukos ar kito vaizdinio, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, disponavimą asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Tokių pornografinio turinio dalykų skaičius ir trukmė gali turėti įtakos tik bausmės rūšies ir dydžio pasirinkimui.
23. Be to, nors kasatorius akcentuoja, kad įstatymuose nėra aiškaus pornografijos ir erotikos atskyrimo, pažymėtina, kad kasatoriaus nepasitenkinimas galiojančiu teisiniu reguliavimu neturi teisinės reikšmės faktui, jog jis įgijo ir laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojami vaikai. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad animacinis filmas, kuriame du berniukai, klūpantys ant lovos, vienas kitam nurenginėja drabužius, po to yra detaliai ir atvirai demonstruojami lytiniai organai, jis jokiu būdu nėra meninės reikšmės kūrinys ar pažintinės paskirties (mokymosi) priemonė, nes bet koks vaikų vaizdavimas tokio pobūdžio, kaip aptariamoje byloje, scenose savaime visuomenėje yra nepriimtinas ir netoleruotinas.
24. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą aplinkybių visetą, teisėtų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 309 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo P. T. kasacinį skundą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
