V. B. pagal BK 182 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-189-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00021-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

nuteistųjų V. B. ir V. I.

gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio.

Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos) išteisinta, nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); V. I. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). (duomenys neskelbtini) 11 664,54 Eur civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktas nenagrinėtas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria V. B. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikro dokumento – 2015–2016 metų Didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo suklastojimo), o V. I. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – V. B. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikro dokumento – 2015–2016 metų Didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo suklastojimo) – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant ją tęsti darbą, o jo nesant, būti registruotai Užimtumo tarnyboje. V. I. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą, o jo nesant – būti registruotam Užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civiliniam ieškovui iš V. B. ir V. I. solidariai priteista 10 105,97 Eur žalos atlyginimo. Ieškinio dalis dėl 1558,57 Eur žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, palikta nenagrinėta. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. ir V. I. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, būdami (duomenys neskelbtini) treneriai, veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule užvaldyti svetimą turtą – neteisėtai pasididinti gaunamą atlyginimą, pateikė (duomenys neskelbtini) administracijai neteisingus duomenis apie J. J. ir S. Č. sportinius pasiekimus ir joms priskirtinus meistriškumo pakopos (toliau – ir MP) rodiklius, nurodydami, jog joms yra suteikti MP 3 rodikliai, nors galėjo būti suteikti MP 4 rodikliai, kurie atitinkamai 2015 m. spalio 1 d. buvo įrašyti į 2015–2016 metų sportinio ugdymo dviračių sporto didelio meistriškumo grupės sąrašus, sudarant dvi didelio meistriškumo grupes, iš kurių vieną sudarė E. M. ir J. J., o kitą – S. L. ir S. Č., nors realiai tokios grupės neegzistavo, ir kuriuos V. B. ir V. I. pasirašė. (duomenys neskelbtini) direktoriui S. R. patvirtinus šiuos sąrašus ir jų pagrindu priimtais įsakymais – 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-113 „Dėl 2015 / 2016 m. trenerių tarifikacijos patvirtinimo“, 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-114 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygio priedų“, 2015 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. P-140 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“, 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. P-24 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“, 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. P-104 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“, 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. P-112 „Dėl trenerių-sporto mokytojų tarifinių atlygių priedų“ – V. B. ir V. I. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. ((duomenys neskelbtini) buhalterijai priskaičiuojant ir išmokant atlyginimą) tyčia apgaule savo naudai įgijo (neteisėtai gaudami didesnį atlyginimą) didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 10 105,97 Eur (V. I. – 4980,61 Eur ir V. B. – 5125,36 Eur).

2. V. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista ir už tai, kad, būdama (duomenys neskelbtini) trenerė, (duomenys neskelbtini) vykdydama trenerio sporto mokytojo pareiginių nuostatų 13.2 punkto reikalavimus, pagal kuriuos treneris atsako už mokomųjų pratybų planavimą, krūvio ir varžybų rezultatų apskaitą, suklastojo 2015–2016 m. Didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo duomenis, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis apie ugdytinių lankomumą: kad S. Č. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. lankė treniruotes, išskyrus 2015 m. gruodžio 5 ir 21 d., 2016 m. sausio 13, 18 ir 27 d., 2016 m. vasario 4, 10, 19 ir 29 d., 2016 m. kovo 9, 21 ir 31 d., 2016 m. balandžio 1, 8, 16 ir 23 d., 2016 m. gegužės 3, 14 ir 26 d., 2016 m. birželio 2, 7, 18 ir 30 d., 2016 m. liepos 4, 16 ir 26 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., o E. M. – laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., išskyrus 2016 m. sausio 14 ir 30 d., 2016 m. vasario 6 ir 17 d., 2016 m. kovo 8, 17 ir 30 d., 2016 m. balandžio 19 ir 28 d., 2016 m. gegužės 12 ir 28 d., 2016 m. birželio 13 ir 21 d., 2016 m. liepos 12, 19 ir 30 d., 2016 m. rugsėjo 27 d. Šie duomenys neatitinka tikrovės, kadangi S. Č. (duomenys neskelbtini) nebesportavo nuo 2015 m. gruodžio mėn., o E. M. – nuo 2016 m. sausio 1 d.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėja advokatė N. Grubliauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, kuriuo V. B. pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl tikro dokumento – 2015–2016 m. Didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo suklastojimo), V. I. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas atliko įrodymų tyrimą tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas tarifikavimo procesas, kaip nustatomos darbo valandos treneriams ir jiems skiriami darbo užmokesčio priedai. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai M. K., J. B., V. R. Apeliacinės instancijos teismas šių ir liudytojo S. R. parodymų pagrindu nustatė tarifikavimo proceso eigą: treneriai atsakingam darbuotojui (vedėjui) pateikia preliminarius norimų sudaryti grupių sąrašus ir informaciją apie sportininkų turimus MP rodiklius, kartu nurodydami, už kokį pasiekimą jie buvo suteikti. Tuomet vedėjas trenerių pateiktą informaciją patikrina, jei neranda netikslumų – teikia tarifikacinei komisijai, organizuojamas posėdis, kuriame dalyvauja ir minėtas treneris. Po posėdžio, kurio metu viskas suderinama, (duomenys neskelbtini) direktorius išleidžia įsakymą, juo patvirtinamas grupės sąrašas, valandos, už kurias treneris gauna atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo egzistuoti patikimas, iš keleto pakopų susidedantis mechanizmas, leidžiantis visapusiškai patikrinti trenerių pateikiamą informaciją, norimų tarifikuoti grupių sąrašus, informaciją apie sportininką, jo pasiekimus ir gautą MP rodiklį, tačiau padarė išvadą, kad kontrolės beveik nebuvo. Tokia išvada priimta įvertinus liudytojos J. B. paaiškinimus, kad trenerių, kuriuos reikėdavo tarifikuoti, būdavo apie 40, protokolams patikrinti buvo skirtas vienas mėnuo, per šį laikotarpį ji tik spėdavo patikrinti, ar priedai prie preliminarių grupių sąrašų yra teisingi. 2016 m. kovo mėn. J. B. pakeitė V. R., pastaroji pripažino, kad netikrino to, kas buvo 2015 m., aiškino, kad dėl labai didelio krūvio nespėdavo, pasitikėdavo treneriais.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas teigė, kad V. B. ir V. I., teikdami informaciją apie norimas tarifikuoti sportininkes J. J. ir S. Č., nurodė, jog jos 2015 m. liepos 11 d. dalyvavo LJP varžybose, tačiau iš Rekomendacijų 1 priede esančios lentelės, kurioje nurodoma, kokiose dviračių sporto varžybose dalyvaujant galima pasiekti MP3 rodiklį, matyti, jog J. J. ir S. Č. minėtose varžybose šio rodiklio pasiekti negalėjo, nes, Lietuvos dviračių sporto federacijos duomenimis, šios varžybos nebuvo įtrauktos į Tarptautinės dviračių sporto federacijos (UCI) varžybų kalendorių. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. B. ir V. I. (duomenys neskelbtini) administracijai pateikė neteisingą informaciją apie norimus tarifikuoti J. J. ir S. Č. pasiektus MP rodiklius ir tai padarė tyčia, pasinaudodami jau nustatytomis ir aptartomis tarifikavimui teikiamų duomenų patikros kontrolės spragomis, žinodami, kad administracija yra linkusi pasitikėti trenerių pateikiamais duomenimis, ir turėdami tikslą suformuoti dvi didelio meistriškumo grupes bei už jų treniravimą gauti didesnį darbo užmokestį. V. B. ir V. I. suklaidino (duomenys neskelbtini) administraciją, jų pateiktos informacijos pagrindu buvo patvirtintos dvi didelio meistriškumo grupės, nustatytos jų savaitinės darbo valandos ir atlyginimo priedų koeficientai.

3.3. Šios teismo išvados prieštarauja kitiems bylos įrodymams, jie vertinti selektyviai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Skirtingai nei įvertino teismas, J. B. nurodė, kad treneriai pateikdavo tik grupės sąrašo juodraštį ir varžybų protokolus, kuriuose buvo fiksuoti ugdytinių pasiekimai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, kokie duomenys buvo pateikiami trenerių nurodytų sąrašų juodraščiuose, nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad trenerių pateiktuose juodraščiuose būdavo nurodomos ugdytinių MP. Teismo padarytas išvadas paneigė liudytoja J. B., ji parodė, kad, treneriams pateikus sąrašų juodraščius, ji pažiūrinti, ar nurodyti ugdytiniai atitinka kategorijas, amžių, ir tada atspausdina sąrašą, su kuriuo treneriai susipažįsta ir pasirašo. Liudytoja nurodė, kad sportininkų pasiekimai fiksuojami pagal jų rezultatus, kurie sutikrinami su pateiktais varžybų protokolais, ir nurodė, kad meistriškumo pakopos nustatymą treneris lemia tik tiek, kad jis gali teikti vien siūlymus. Treneriai negali pasirinkti aukštesnės meistriškumo grupės, jei neatitinka asmens amžius ar sportininko kategorijos.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apgaulės nuteistųjų V. B. ir V. I. veiksmuose, nevertino kitų trenerių patvirtintų sportinio ugdymo grupių sąrašų, kuriuos nuteistieji buvo pateikę, o 2015–2016 m. tarifikavimas pagal tuos pačius rodiklius buvo atliekamas ir dėl kitų trenerių ugdytinių. Į bylą pateikti kitų dviračių sporto trenerių sportinio ugdymo grupės sąrašai patvirtina, kad ir kitų trenerių ugdytiniams aukšto MP 2015–2016 m. buvo suteikiamos už dalyvavimą varžybose, kurios nebuvo įtrauktos į UCI kalendorių. Tai, kad ir kitų dviračių sporto trenerių ugdytiniai buvo tarifikuoti pagal tuos pačius rodiklius, paneigia nuteistųjų V. B. ir V. I. tyčios ir apgaulės buvimą, nes nuteisti turi būti ir kiti dviračių sporto treneriai. Tai, kad vėliau paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) MP tarifikavimą atliko nesivadovaudamas Rekomendacijomis, nesudaro pagrindo teigti, kad už tai yra atsakingi treneriai, nes jie nustatant MP neturi jokios įtakos, išskyrus pareigą pateikti duomenis apie ugdytinių pasiekimus – varžybų protokolus, tai nuteistieji ir padarė.

3.5. 2018 m. liepos 25 d. nuteistieji pateikė pareiškimą ir (duomenys neskelbtini) 2015–2016 m. sportinio ugdymo grupių sąrašų kopijas, iš kurių matyti, kad pagal analogiškus ugdytinių rodiklius tokiu pačiu principu MP buvo nustatytos ir kitų trenerių (A. M., L. Z., S. P.), tačiau dėl jų ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo. Kadangi tarifikacinės komisijos narių veiksmai nepripažįstami neteisėtais, jie nekaltinami netinkamu pareigų atlikimu, akivaizdu, kad jeigu šie asmenys, kuriems buvo suteiktos atitinkamos kompetencijos, nelaikomi veikusiais neteisėtai ar netinkamai atlikusiais pareigas, tai nuteistieji, kurie pateikė tarifikacijos komisijai visus privalomus dokumentus, kurių pagrindu nustatoma MP, negali būti laikomi padariusiais neteisėtus veiksmus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

3.6. V. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, nes nėra duomenų, patvirtinančių teismo padarytą išvadą, kad E. M. nuo 2016 m. nesportavo, priešingai, bylos duomenys rodo, kad E. M. 2016 m. pirmoje pusėje dar sportavo, o 2016 m. rugpjūčio mėn. pateikė prašymą išbraukti ją iš (duomenys neskelbtini) ugdytinių sąrašų. E. M. buvo įtraukta į olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės pamainos sportininkų 2015–2016 m. sezono sąrašą, kuris sudaromas kalendorinių metų, t. y. 2015 m., pabaigoje ir į kurį joks sportininkas be jo sutikimo nebuvo traukiamas. Be to, tikrovės neatitinkančių įrašų 2015–2016 m. Didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnale padarymas nėra pavojingas, į valdymo tvarką tokiais veiksmais nesikėsinama, neatsirado dėl tokių veiksmų žala ir nekilo jos atsiradimo grėsmė. V. B. nurodė, kad šiame žurnale daromi įrašai, atitinkantys patvirtintą treniruočių grafiką, tačiau, dirbant su didelio meistriškumo grupe, oficialiai patvirtintų treniruočių grafiko geriems rezultatams pasiekti nepakanka, todėl realus ir žurnale deklaruojamas treniruočių skaičius bei joms sugaištas laikas skiriasi (realus treniruočių laikas yra žymiai didesnis). Kaip liudytojas apklaustas M. K. patvirtino, kad nė vienai ugdytinių grupei, taip pat ir treniruojamai nuteistųjų, nebuvo skirtas maksimalus valandų skaičius, taigi nebuvo gautas ir maksimalus atlyginimas. Byloje esančio dokumento turinys yra formalus, šis dokumentas neteikiamas (duomenys neskelbtini) buhalterijai dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo.

3.7. M. K., apklaustas byloje kaip liudytojas, teigė, kad jokių duomenų apie E. M. traumą neturėjo, tai taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad liudytojas sako netiesą, nes E. M. traumą patyrė 2015 m. spalio mėn. dalyvaudama dviračių sporto čempionate, kur važiuodama griuvo. Nors apklausiama teisme E. M. nurodė, kad neva 2015 m. gruodžio mėn. nusprendė nebesportuoti, apie tai informavo trenerius, tačiau prašymą išbraukti ją iš (duomenys neskelbtini) sąrašų pateikė tik 2016 m. vasarą.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl į bylą pateikto olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės pamainos sportininkų 2015–2016 m. sezono sąrašo, kuris buvo sudarytas 2015 m. pabaigoje ir į kurį buvo įtraukta E. M., kaip nuteistųjų šioje byloje ugdytinė. Sportininkų kandidatūras šiam sąrašui pateikė (duomenys neskelbtini), kuris sportininkus į sąrašą įtraukdavo tik gavęs jų sutikimą. Šie duomenys leidžia teigti, kad 2015 m. pabaigoje E. M., nors pakeitė mokymosi įstaigą, nebuvo apsisprendusi palikti sporto, nuteistieji, kaip treneriai, jai buvo sudarę treniruočių programą, pagal kurią E. M. treniravosi, o 2016 m. vyko į treniruočių stovyklas. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus, buvo padarytos nepagrįstos išvados, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Tai, kad traumas patyrusiems sportininkams buvo leidžiama sportuoti pagal atskirą programą, patvirtino tiek J. B., tiek M. K., S. R. Esant prieštaringiems duomenims byloje, visos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamosios naudai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

5.1. Tai reiškia, kad šioje byloje kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasatorė kasacinio skundo argumentus dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų grindžia deklaratyviais teiginiais, taip pat ginčydama byloje apklaustų liudytojų – M. K., J. B., V. R., E. M. parodymų vertinimą, pateikdama savą vertinimą ir prašydama jų pagrindu daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Tokie kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos dalyko ir nebus nagrinėjami.

5.2. Gynėjos kasaciniame skunde tvirtinama, kad nepagrįstą V. B. ir V. I. nuteisimą pagrindžia byloje esantys duomenys, jog pagal analogiškus ugdytinių rodiklius tokiu pačiu principu meistriškumo pakopas nustatinėjo ir kiti treneriai: A. M., L. Z., S. P., tačiau dėl jų ikiteisminiai tyrimai nepradėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka (BPK 366 straipsnio 1 dalis). Be to, kasacinės instancijos teismas išnagrinėja bylą tik dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Ir tik tais atvejais, jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nė vienas iš kasatorės nurodytų asmenų nebuvo kaltinamas ar nuteistas, kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tikrinti tokių asmenų veiksmų (ne)teisėtumą, todėl tokie kasacinio skundo argumentai taip pat nebus nagrinėjami.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistųjų veikose, pateikiant neteisingus duomenis apie meistriškumo pakopų rodiklius, nėra tyčios, be to, meistriškumo pakopos nustatymą treneris lemia tik tiek, kad jis gali teikti vien siūlymus.

7. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

8. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Tačiau veika gali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė reiškiasi pirmiau paminėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines aplinkybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.); kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019 ir kt.).

9. Apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, detaliai išnagrinėjo visus bylos duomenis, papildomai įvertino aplinkybes, susijusias su meistriškumo pakopų nustatymu ir tarifikacijos procesu (duomenys neskelbtini), ir padarė motyvuotą išvadą dėl nuteistųjų naudotos apgaulės, kuri pasireiškė (duomenys neskelbtini) suklaidinimu dėl sudarytų dviejų didelio meistriškumo grupių, tai tapo pagrindu nuteistiesiems mokėti didesnius atlyginimus. Teismas nustatė, kad V. B. ir V. I. (duomenys neskelbtini) administracijai pateikti duomenys apie J. J. ir S. Č. sportinius pasiekimus ir joms priskirtinus meistriškumo pakopų rodiklius, nurodant, jog joms yra suteikti MP 3 rodikliai, buvo neteisingi. Šių duomenų pagrindu buvo sudarytos 2 didelio meistriškumo grupės (nors realiai tokių grupių egzistavimas buvo negalimas), už kurias nuteistiesiems už visą tarifikacijos laikotarpį, kuris, bylos duomenimis, vyko nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., buvo nustatyti ir išmokėti atlyginimo priedai – iš viso 10 105,97 Eur (iš kurių V. B. – 5125,36 Eur, V. I. – 4980,61 Eur). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nurodytos didelio meistriškumo grupės buvo nepagrįstai sudarytos dėl meistriškumo pakopų neatitikimo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tokios grupės iš viso neegzistavo. Tai patvirtina faktas, kad vieną iš šių grupių turėjo sudaryti E. M. ir J. J., o kitą – S. L. ir S. Č., tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. Č. (duomenys neskelbtini) nebesportavo nuo 2015 m. gruodžio mėn., o E. M. – nuo 2016 m. sausio 1 d. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, nuteistiesiems buvo nustatyti ir išmokėti priedai už visą tarifikacijos laikotarpį – nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

10. Nors kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad nuteistieji pasinaudojo (duomenys neskelbtini) buvusiomis tarifikacijos proceso spragomis, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir išsamia byloje surinktų įrodymų analize pagrindė savo išvadas dėl (duomenys neskelbtini) vykdomo tarifikacijos proceso, darbo valandų nustatymo treneriams ir skiriamų atlyginimo priedų. Šis teismas nustatė, kad formaliai (duomenys neskelbtini) turėjo egzistuoti patikimas, iš keleto pakopų susidedantis kontrolės mechanizmas, leidžiantis visapusiškai patikrinti trenerių pateikiamą informaciją, tačiau kontrolės praktiškai nebuvo ir, atliekant tarifikavimą, iš esmės buvo pasitikima trenerių pateikiama informacija apie sportininkus ir jų sportinius pasiekimus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. ir V. I., žinodami, kad (duomenys neskelbtini) tarifikavimo proceso kontrolės mechanizmas neveikė taip, kaip privalėjo, turėdami tikslą gauti didesnius priedus prie atlyginimo, tuo pasinaudojo, pateikdami (duomenys neskelbtini) administracijai neteisingus duomenis apie J. J. ir S. Č. sportinius pasiekimus ir joms priskirtinus MP rodiklius, tai leido sudaryti dvi didelio meistriškumo grupes ir jas tarifikuoti, ir tai padarė tyčia. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) trenerio – sporto mokytojo pareiginiai nuostatai įtvirtina, jog treneris atsako už bet kokios teikiamos informacijos teisingumą (3 t., b. l. 18). Kaip nustatė teismas, ši aplinkybė nuteistiesiems buvo žinoma. Taigi išsamūs apeliacinės instancijos teismo motyvai pagrindžia išvadą, kad būtent (duomenys neskelbtini) trenerių (nagrinėjamoje byloje – nuteistųjų V. B. ir V. I.) pateikiami duomenys šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo pagrindas neteisėtai sudaryti aptartas didelio meistriškumo grupes, jas tarifikuoti ir to pagrindu mokėti didesnį atlyginimą nuteistiesiems.

11. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, daro bendrą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų suabejoti dėl nuteistųjų tyčios apgaule gauti turtinę naudą, nenustatyta. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo buvo nustatyti ir atskleisti būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti (duomenys neskelbtini) – ir tyčia, t. y. kaltininkų suvokimas, kad jie sąmoningai iškreipia reikšmingą informaciją svetimam turtui įgyti) ir didelės vertės svetimo turto įgijimas (didesnio atlyginimo gavimas). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė nuteistųjų V. B. ir V. I. veiksmus ir argumentuotai atskleidė jų panaudotos esminės apgaulės mechanizmą, siekiant savo naudai įgyti svetimą turtą. Todėl, kvalifikavus V. B. ir V. I. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų, kurioms nepritarti bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

12. Šioje baudžiamojoje byloje V. B. taip pat nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo 2015–2016 m. didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo duomenis apie treniruočių lankomumą, nurodydama, kad S. Č. ir E. M. lankė treniruotes, nors S. Č. (duomenys neskelbtini) nebesportavo nuo 2015 m. gruodžio mėn., o E. M. – nuo 2016 m. sausio 1 d.

13. Kasaciniame skunde ginčijamas V. B. inkriminuoto dokumento klastojimas tik dėl E. M. treniruočių lankomumo, o dėl S. Č. lankomumo klausimas nekeliamas. Taip pat skunde nurodoma, kad aptariamo žurnalo turinys yra formalus, šis žurnalas nėra teikiamas (duomenys neskelbtini) buhalterijai dėl darbo užmokesčio skaičiavimo, todėl nėra pagrindo kriminalizuoti V. B. veiksmus dėl šiame žurnale padarytų įrašų. Kadangi argumentai dėl E. M. treniruočių lankomumo iš esmės grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tai nėra kasacijos dalykas, bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo nepasisako.

14. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019).

15. Dokumentu teismų praktikoje laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-241-976/2020 ir kt.).

16. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-22-303/2021, 2K-145-495/2021 ir kt.). BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl nėra būtina konstatuoti, kad suklastojus tikrą dokumentą būtų padaryta žala, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, svarbu nustatyti, ar tokiais veiksmais yra realiai pažeidžiamas aptariamoje teisės normoje saugomas teisinis gėris.

17. Nagrinėjamoje byloje aktualu atsakyti į klausimą, ar Didelio meistriškumo grupės (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalas yra oficialus dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalas laikytinas oficialiu dokumentu. Tokia išvada daroma dėl to, kad šis žurnalas įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri sukelia teisines pasekmes, – pagal šį žurnalą yra nustatoma, ar tarifikuoti sportininkai lanko treniruotes ir ar treneriai išdirba jiems skirtas valandas, už kurias jiems nustatyti atlyginimo priedai. Kitaip tariant, pagal šio žurnalo įrašus yra apskaičiuojamas atlyginimas už darbą su didelio meistriškumo grupe. Atkreiptinas dėmesys, kad tokias aplinkybes teisme apklausiama patvirtino ir pati nuteistoji V. B. Be kita ko, nuteistoji pripažino ir tai, kad ji pati šį žurnalą pildė. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad aptariamais nuteistosios V. B. veiksmais ne tik kilo žalos atsiradimo grėsmė, bet ir ta žala buvo padaryta realiai, nepagrįstai išmokant atlyginimų priedus.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, aptariamus nuteistosios V. B. veiksmus vertindamas kaip tikro dokumento suklastojimą ir kvalifikuodamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Šiuo atveju V. B. pirmiau aptartu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, todėl jos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tinkamai kvalifikuotos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas iš esmės priešingas, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos, veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, tokį savo sprendimą pagrindė, laikydamasis BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų, vertindamas bylos įrodymus nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Todėl kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų V. B. ir V. I. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas