G. D. pagal BK 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-138-489/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00106-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4;

2.4.5.2.1; 2.4.7. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

nuteistajam G. D., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje, organizuotame vaizdo konferencijos būdu, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: G. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu G. D. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. D. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini), laikė šias medžiagas: psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios bendroji masė – 14,669 g, supakuotą folijos ritinyje, ir narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,574 g, supakuotą permatomame maišelyje. Tokiais veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. D. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad G. D. kaltės turinį patvirtina nuosprendyje įvardyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro bendrą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo, byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad G. D. disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojančią teismų praktiką nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada yra nustatomos tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus, konstatavo, kad byloje esančių įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) visuma patvirtina G. D. kaltę laikius psichotropines ir narkotines medžiagas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo G. D. gynėjas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Kauno apygardos teismas ginčijamame nuosprendyje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 1 dalies nuostatas. Abiejų instancijų teismai rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas šios bylos kontekste neatskleidė ir byloje surinktais įrodymais nepagrindė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – pavojingų veiksmų, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo. Tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

3.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, nustačius bendrininkavimo faktą) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo.

3.3. Kauno apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir pripažindamas G. D. kaltu, iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad G. D. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo, dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė (narkotinės ir psichotropinės medžiagos kratos metu paimtos R. M. gyvenamojoje vietoje) bei narkotines ir psichotropines medžiagas pardavė I. R.. Atsižvelgiant į iš kaltinimo pašalintas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas G. D. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, turėjo nustatyti ir byloje surinktais įrodymais pagrįsti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog kratos metu I. R. gyvenamojoje vietoje rastos psichotropinės ir narkotinės medžiagos, kurias laikė I. R., buvo G. D. žinioje. Tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, o apeliacinės instancijos teismas jos taip pat nenustatė ir ginčijamame nuosprendyje nenurodė nė vieno šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ne tik padarė nepagrįstą ir byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo G. D. žinioje, bet ir pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią apeliacinės instancijos teismą nurodyti motyvus, kuriais yra atmetami apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai.

3.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos I. R. gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos 2019 m. rugpjūčio 14 d. Taip pat teismai nustatė, kad G. D. nuo 2019 m. liepos mėn. pradžios buvo išvykęs iš Lietuvos, o nuo 2019 m. liepos 19 d. buvo sulaikytas ir laikomas Kroatijos įkalinimo įstaigoje iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Taip pat buvo nustatyta, kad, apžiūrėjus R. M. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y5“ bei atidarius žinučių ir „Messenger“ programėles, nustatyta, jog ji bendravo su įvairiais žmonėmis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo. Nors, kaip matyti, tiesiogiai susirašinėjimuose nėra minimas medžiagų pavadinimas, pasirenkant atitinkamai kodinius žodžius ar tiesiog kalbant užuominomis, kaip liudytoja apklausta R. M. neneigė, kad tokiu būdu bendraudavo su asmenimis, kurie atvykdavo įsigyti draudžiamų medžiagų, ginčo dėl šių susirašinėjimų autentiškumo nekilo. 2019 m. liepos 27 d. 17.20 val. užfiksuotas pokalbis su I. R., šio pokalbio metu R. M. jos klausia, ar ji turi „K“, į tai pastaroji atsako, kad „tuoj bus, laukiu“. 2019 m. liepos 31 d. 21.39 val. I. R. parašo R. M.: „Už 25 min. bus.“ Jai pasitikslinus, kas, I. R. atrašė: „Žinai.“ Rugpjūčio 9 d. 14.33 val. susirašinėjimo su asmeniu, kuris pavadintas „1“, metu jis klausia: „gal atsigavai“, į tai R. M. atsako, kad „dar kol kas ne, bet, sakė, bus“, pasitikslinus, kada, nurodė, jog galbūt šiandien. Liepos 22 d. 10.08 val. iš susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusiu S., matyti, kad asmuo nurodo atvažiuosiantis šiandien, ir R. M. atrašė, kad yra jau pas I. Liepos 25 d. 12.48 val. R. M. klausia I. R., ar šiandien bus žolyčių, į tai ši atsako, kad vis laukia, tikisi, nenori imti, kaip galima suprasti, prastos kokybės medžiagos. Liepos 29 d. 7.11 val. merginos vėl susirašo, R. M. teiraujasi, kada bus, o I. R. atsakius, kad jau yra, paklausia, ar jai atvažiuoti pasiimti. Iš rugpjūčio 10 d. susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusiu M., matyti, kad jis klausia R. M. apie I. R., į tai pastaroji atrašo: „Bus už kokios val. smulkios.“

3.5. Iš šių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių išplaukia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. pradžios iki pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų paėmimo I. R. gyvenamojoje vietoje, t. y. laikotarpiu, kai G. D. buvo išvykęs iš Lietuvos ir buvo įkalintas Kroatijos įkalinimo įstaigoje, ji ne tik gaudavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, bet jas ir tiekdavo toliau platinti R. M.. Svarbu pabrėžti, kad kaltinimas byloje yra reiškiamas ne abstraktus, o dėl konkrečių kratos metu rastų medžiagų laikymo. Tad šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja aplinkybė, kas ir kada narkotines ir psichotropines medžiagas, rastas I. R. namuose, įgijo. Priešingu atveju nėra įmanoma nustatyti, ar rastos medžiagos buvo G. D. žinioje.

3.6. Iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad G. D. pas I. R. rastas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų įgijęs. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad minėtos medžiagos buvo G. D. žinioje, kartu nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad I. R. savarankiškai narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo ir platino. Abiejų instancijų teismai nenustatė, kad laikotarpiu, kai G. D. buvo išvykęs iš Lietuvos, tarp jo ir I. R. būtų buvęs kažkoks bendravimas. Tad akivaizdu, kad jis neturėjo net objektyvios galimybės būdamas įkalinimo įstaigoje kuruoti I. R. veiksmus.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad dalį inkriminuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų G. D. laikė, nenurodė, kaip jos atsirado jo žinioje, jeigu jis tų medžiagų neįgijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. R. jai iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1167-1108/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jų platinimo, taip pat ir dėl G. D. inkriminuotų medžiagų laikymo. Nei I. R. pareikštame kaltinime, nei priimtame nuosprendyje nebuvo nustatyta, jog I. R. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė veikdama bendrai su G. D.. Analogiška situacija yra šioje byloje, t. y. G. D. nebuvo inkriminuojamas veikimas bendrininkų grupe su I. R., tad apeliacinės instancijos teismas taip ir nepagrindė teisiškai reikšmingos aplinkybės – narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo G. D. žinioje ir nenurodė, kokie byloje surinkti įrodymai šią aplinkybę tariamai pagrindžia.

3.8. Taigi, iš ginčijamo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išplaukia, kad nebuvo nustatytos pas I. R. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės, kaltinime nebuvo inkriminuota ir teismo nustatyta, kad I. R., laikydama narkotines ir psichotropines medžiagas, veikė kartu su G. D.. Apeliacinės instancijos teismas, šalindamas iš kaltinimo aplinkybes, kad G. D. narkotines ir psichotropines medžiagas pardavė I. R., pažymėjo, jog pastarasis to padaryti negalėjo, nes buvo išvykęs iš Lietuvos ir buvo Kroatijos įkalinimo įstaigoje. Dėl analogišku metu tariamai G. D. laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas, kad jis ir būdamas užsienio valstybėje galėjo laikyti narkotines ir psichotropines medžiagas pas I. R.. Tad akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos.

3.9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. D., netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir, nenustatęs vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – pavojingos veikos, pripažino jį kaltu visiškai nepagrįstai.

3.10. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo ir patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, pažeidė apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 331 straipsnis), taip pat ir nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu suteikdamas išimtinę reikšmę liudytojos I. R. parodymams, tačiau jų nevertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, netikrino jos parodymų patikimumo, visiškai nepasisakė dėl teismų nustatytos aplinkybės dėl I. R. disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikotarpiu, kai G. D. buvo išvykęs. Nepagrįsdamas G. D. inkriminuoto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo požymio, teismas apsiribojo spėjimais, I. R. nurodytas, nepatikrintas aplinkybes aiškino kaltinamojo nenaudai, dėl to priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis.

3.11. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai paneigia liudytojos I. R. nurodomas aplinkybes. Ši liudytoja, apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad pati narkotinių ar psichotropinių medžiagų iš kitų asmenų, išskyrus G. D., nėra gavusi. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo nustatyta, kad R. M. bendravo su įvairiais žmonėmis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo, taip pat ir su I. R., kuri R. M. narkotines ir psichotropines medžiagas tiekė. Šios aplinkybės vienareikšmiškai paneigia liudytojos I. R. parodymus ir leidžia juos vertinti kaip nepatikimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio prieštaravimo nepašalino.

3.12. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad G. D. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir daug rašytinių įrodymų – 2019 m. lapkričio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas Nr. IBPS-V-2377217, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18714-19 ir 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus pateikta informacija apie pokalbių telefonu suvestines. Tačiau protokole ir minėtoje suvestinėje yra užfiksuoti pokalbiai, vykę 2019 m. gegužės mėn. Šioje byloje narkotinės ir psichotropinės medžiagos iš I. R. gyvenamosios vietos buvo paimtos 2019 m. rugpjūčio 14 d. Byloje esantys kiti 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. fiksuoti susirašinėjimai tarp I. R. ir R. M. patvirtina, kad I. R. narkotines ir psichotropines medžiagas tiekė nenustatyti asmenys laikotarpiu, kai G. D. nebuvo Lietuvoje, o ši tas medžiagas tiekdavo R. M.. Taigi, G. D. kaltę grįsdamas 2019 m. gegužės mėn. užfiksuotais neinformatyviais pokalbiais, teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą ir įrodymus vertino selektyviai, o ne jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad G. D., I. R. ir R. M. palaikė artimus ryšius ir turėjo bendrą tikslą, darant prielaidą, kad buvo neteisėtai disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra aiškiai nepagrįsta. R. M. yra G. D. brolio faktinė sutuoktinė, o I. R. – G. D. buvusi sugyventinė, tad natūralu, jog ryšius jie palaikė. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje užfiksuotų pokalbių turinys suponuoja, jog R. M. taip pat galimai platina narkotines medžiagas ir jas galimai gauna iš G. D. ir I. R.. Toks teismo teiginys tik patvirtina argumentą, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3.13. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau nepateikė šio teiginio motyvų, nenurodė teisiškai reikšmingų byloje nustatytų įrodymų, kurie šį teiginį pagrįstų. Šiais veiksmais Kauno apygardos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuosprendžio surašymo taisykles.

3.14. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, tačiau nenurodė motyvų, kurie paneigtų kaltinamojo nurodomas aplinkybes. Vien formalus kaltinamojo nurodomų aplinkybių atmetimas remiantis tik jo procesine padėtimi aiškiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir kaltinamojo teisę į teisingą teismo procesą. Kauno apygardos teismas taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad tai, jog kaltinamasis parodymus davė neprisiekęs, verčia abejoti jo parodymų teisingumu. Kaltinamojo parodymų davimo tvarką reglamentuoja BPK nuostatos ir ne pats kaltinamasis sprendžia juos duoti prisiekęs ar neprisiekęs. Tad pirmiau teismo nurodytas argumentas ne tik pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir kaltinamojo teisę į teisingą teismo procesą, bet ir suponuoja išvadą apie teismo šališkumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3.15. Kauno apygardos teismas, paskirdamas G. D. laisvės atėmimą trejiems metams, netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui. Nors apeliacinės instancijos teismas G. D. paskyrė bausmę, artimą straipsnio sankcijos minimumui, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, veiksmų pobūdį ir G. D. charakterizuojančius duomenis, akivaizdu, jog net ir minimumui artimos bausmės paskyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui, o paskirtoji bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. G. D. buvo pirmą kartą teisiamas, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, faktinė sutuoktinė šiuo metu laukiasi jo vaiko. Šioje byloje G. D. buvo nuteistas dėl narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymo, pardavimo faktas iš kaltinimo buvo pašalintas. Taigi, G. D. padarytos veikos pavojingumas šios rūšies nusikalstamų veikų kontekste yra mažesnis nei paprastai šios rūšies nusikalstamų veikų. Taip pat, įvertindamas G. D. turimus tvirtus socialinius ryšius bei galimus padarinius, kuriuos sukels realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas (neteks darbo, šeima neteks pragyvenimo šaltinio), bei jo šeimos prigimtinius ir kitus svarbius socialinius interesus, kasatorius prašo nuteistajam paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę neįskaitė G. D. suėmimo laiko ir taip pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

3.16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. D., padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sudaro pagrindą priimtą procesinį sprendimą panaikinti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. D. advokato M. Vagonio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

5. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami ir atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-209-489/2015, 2K-379-489/2015 ir kt.).

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis (ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, kai yra padaryta, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas) gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>).

7. Nuteistojo G. D. gynėjo kasaciniame skunde pagrįstai keliamas pagrindinis klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp atskirų bylos duomenų, neatskleidė ir byloje surinktais įrodymais nepagrindė BK 260 straipsnio 1 dalies požymio – pavojingų veiksmų, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo.

8. Plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje priimtoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, vėlesnėse kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a>, 2K-421/2012 pažymėta, kad pagal teismų praktiką psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo.

9. Kasacinėje teismų praktikoje, aiškinant BK 260 straipsnyje uždraustų veikų, kuriomis neteisėtai disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turinį, vadovaujamasi ne disponavimo, valdymo, kaip daiktinių teisių, samprata civilinėje teisėje, bet baudžiamąja teise. Veikų (neteisėto gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo turint tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti) turinys atskleistas šio BK straipsnio atitinkamų dalių dispozicijose. Laikymo atveju svarbu nustatyti, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje ir jis turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra, laikė turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-511/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl G. D. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – dėl dalies kvaišalų įgijimo ir laikymo aplinkybių – yra tinkamas, tačiau dėl kitos G. D. kaltinimo dalies – dėl MDMA, kurios bendroji masė 14,669 g, ir kokaino, kurio masė 0,574 g, laikymo – padarė išvadas, kad yra pagrindas G. D. priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokį pagrindą šis teismas nustatė neaptaręs ir neįvertinęs aktualių įrodinėtinų konkrečių bylos aplinkybių – ar buvo (galėjo būti) nuo 2019 m. liepos 4 d. iš Lietuvos į Kroatiją išvykusio ir nuo liepos 17 d. iki rugsėjo 13 d. toje šalyje suimto G. D. žinioje 2019 m. rugpjūčio 14 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), rastos (I. R. savanoriškai iš lovos patalynės ištrauktos ir pateiktos) medžiagos – MDMA ir kokainas ir ar jis turėjo (kada turėjo) realią galimybę su kvaišalais elgtis savo nuožiūra.

11. Naujas apkaltinamasis nuosprendis G. D. priimtas neįvertinus kitoje byloje Nr. 1-1167-1108/2020, kurioje pagal BK 260 straipsnio 1 dalį priimtas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendis I. R., nustatytų aplinkybių dėl I. R. įgijimo ir laikymo, turint tikslą platinti, tais pačiais kvaišalais tuo pačiu metu. Teisingai kasaciniame skunde nurodyta, kad nėra teismo išvadų, ar reikšminga G. D. baudžiamosios atsakomybės taikymui yra aplinkybė, kad nė vienoje byloje pagal baudžiamąjį įstatymą nenustatytas I. R. ir G. D. bendrininkavimas disponuojant 14,669 g MDMA ir 0,574 g kokaino.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas, esant skundui G. D. padėtį bloginančiais pagrindais, vyko išteisintajam buvus pašauktam į teismą šaukimu, G. D. neatvykus ir nedalyvaujant, įrodymų tyrimas atliktas nebuvo, nuosprendyje nebuvo imtasi priemonių prieštaravimams tarp atskirų bylos duomenų šalinti, I. R. ir G. D. bendravimo aplinkybėms tikslinti, konkrečių kaltinime nurodytų kvaišalų atsiradimo bute, laikymo, turint tikslą platinti, aplinkybėms tikslinti, buvo paprasčiausiai pakartoti apylinkės teismo ištirti atskiri bylos duomenys. Nėra naujame apkaltinamajame nuosprendyje ir aiškių, BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvų, kaip apeliacinės instancijos teismas atmetė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 8–9 lapuose išdėstytą liudytojos I. R. parodymų vertinimą.

13. Kaip žinoma, teismų praktikoje ir pagal BPK esančias įrodymų vertinimo taisykles yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje tikrinant kasacine tvarka skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, neigiamai vertintinas apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio 15 punktas, kuriame, prasilenkiant tiek su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tiek su teismų praktika, iš anksto apibrėžiama kaltinamojo G. D. parodymų įrodomoji galia, išdėstant netinkamas išvadas apskritai dėl kaltinamojo parodymų vertinimo taisyklių. Antai teismas teigia, kad „vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.“ Teisingai kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tokių universalių teiginių ydingumą, nes teismas netiesiogiai pabrėžė, kad kaltinamojo parodymai objektyviai tiesai nustatyti šiam teismui neturi svarbos, laisvo įrodymų vertinimo principas šiuo atveju negalioja, prioritetas suteikiamas parodymams tų asmenų, kurie prisaikdinami ir įspėjami už melagingų parodymų davimą.

14. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo naujame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, šis teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, nepatikrinęs ir nepašalinęs prieštaravimų tarp atskirų bylos duomenų (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), tai padarė neatlikęs reikiamos apimties įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis), neišdėstęs BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvų. Todėl, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo dar kartą tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo apeliacine tvarka prokuroro skundžiamą išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau paminėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo naujas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16. Kadangi iki naujo apeliacinės instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam G. D. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo taikyta, o panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. išteisinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs, nebelieka teisinio pagrindo šiam nuteistajam būti laisvės atėmimo vietoje, todėl G. D. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistąjį G. D. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus) paleisti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas