Nr. DOK-544
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00560-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. vasario 10 d. paduotu ieškovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį pripažinti, kad atsakovė, taikydama nesąžiningą kainodarą ir piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus; priteisti ieškovei iš atsakovės 326 713,80 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistinos sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-544
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00560-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. vasario 10 d. paduotu ieškovės viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį pripažinti, kad atsakovė, taikydama nesąžiningą kainodarą ir piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus; priteisti ieškovei iš atsakovės 326 713,80 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistinos sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, spręsdamas, kad Ryšių reguliavimo tarnybai yra suteiktos priemonės užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių sektoriuje ir dėl to neapskundus Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo negalimas atsakovės neteisėtų veiksmų įrodinėjimas. Teismai netinkamai taikė elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, netinkamai nustatydami Ryšių reguliavimo tarnybos ir Konkurencijos tarybos kompetencijas ir šių institucijų kompetencijų neatskirdami, taip pat be jokio šiuose įstatymuose nurodyto pagrindo darydami išvadą, kad Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas sprendžiant dėl atsakovės taikomų kainų turi tokį teisinį poveikį, dėl kurio nėra galima reikalauti žalos padarytos piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi atlyginimo.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį, nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos vertinant nesąžiningas kainas kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas nurodė perteklines ir iš įstatymo nekylančias sąlygas nesąžiningų kainų kaip piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nustatymui, todėl atsisakė tirti kitas svarbias ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas atsakovės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Atsakovė taikė ekonominės suteiktų paslaugų vertės neatitinkančias kainas, kurias ieškovei didino ne auganti paslaugų vertė, o ieškovei priskirtos iš atsakovės turėto verslo pardavimo atsiradusių didelių piniginių lėšų atsakovės banko sąskaitoje nulemtos sąnaudos.
3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra laisva priimti sprendimus, kurie galėtų paveikti prekių (paslaugų) kainas, t. y. neturi diskrecijos, priimdama sprendimus dėl kainodaros, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 686 „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo ir televizijos programų signalų elektroninių ryšių tinklais perdavimo visuomenei paslaugų ir paslaugų, kurių reikia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo ir televizijos tinklams teikti ir eksploatuoti, teikimo ir kompensavimo už šių paslaugų teikimą tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuostatoms. Nei Ryšių reguliavimo tarnyba, nei UAB „Apskaitos ir mokesčių konsultacijos“ nevertino, ar tarp atsakovės sąnaudų bei atsakovės paslaugų ekonominės vertės yra protingai pagrįstas ryšys, kaip to reikalauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
4. Teismai pažeidė proceso teisės normas, be teisėto pagrindo atsisakydami tirti ieškinio pagrindą sudarančius argumentus ir nenagrinėdami juos pagrindžiančių aplinkybių ir neatskleisdami bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti viešajai įstaigai,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (j. a. k. 124241078) 3889 (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 10 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 32 „Luminor Bank AS“, kodas ZN99995.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Egidija Tamošiūnienė