Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-583

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03132-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 12 d. paduotu atsakovo E. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl prievolių įvykdymo natūra, netesybų priteisimo ir dėl įpareigojimo pakeisti trišalės sutarties projekto sąlygas bei sudaryti trišalę sutartį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė atsakovo priešieškinį, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti Infrastruktūrą ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ neatlygintinai naudoti ir valdyti panaudos pagrindais pasirašant Infrastruktūros priėmimo perdavimo aktą; 2) įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. rugsėjo 25 d. sutartyje Nr. 2019/SUT.05-298 numatytą ir jos nuostatoms neprieštaraujančią Infrastruktūros panaudos sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centre.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 2 straipsnyje nustatytą pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog, kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl trišalės sutarties (ne)sudarymo, jos vykdymo natūra bei įpareigojimo trišalę sutartį sudaryti pakeistomis sąlygomis. Šioje sutartyje, be kitų organizacinių klausimų, yra aptariami įsipareigojimai sukurti naują objektą – įrengti inžinerinius tinklus, o juos įrengus – iki sutartyje nustatyto termino sudaryti du naujus sandorius: panaudos ir nuosavybės perleidimo sutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalimi, susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, laikomas preliminariąją sutartimi. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl Trišalės sutarties sudarymo, visų pirma, turėjo pareigą tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo sutartį, t. y. nustatyti, jog Trišalė sutartis pagal savo tikslą ir turinį laikytina preliminariąją sutartimi, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu, netinkamas Trišalės sutarties kvalifikavimas sąlygojo ir netinkamą materialinės teisės taikymą, ko pasėkoje apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovas Trišalę sutartį sudarė konkliudentiniais veiksmais, pažeidė CK 1.71 straipsnio 2 dalį, pagal kurią konkliudentiniais veiksmais sandoriai gali būti sudaromi tik tada, kai įstatyme nėra nustatyta konkrečios sandorio formos ir iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Kadangi trišalė sutartis pagal savo tikslą ir turinį yra organizacinė sutartis, t. y. preliminarioji sutartis, tai aktualios preliminarią sutartį reglamentuojančios teisės normos. CK 6.165 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo spręsti, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais.

3. Teismai, tenkindami ieškinio reikalavimus ir įpareigodami atsakovą trišalę sutartį vykdyti natūra, t. y. įpareigodami atsakovą sudaryti trišalėje sutartyje aptartą panaudos sutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, jog vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra.

4. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio), dėl ko klaidingai nustatė trišalės sutarties objektą. Nors trišalės sutarties objektas buvo apibrėžtas labai konkrečiais duomenimis ir požymiais, įvardinant inžinerinių tinklų rūšį – vandentiekio ir nuotekų, jų žymėjimą projekte „V1“ ir „F1“ bei konkretų tinklų ilgį, apeliacinės instancijos teismas, nesant tam jokio pagrindo ir net nepateikiant jokių motyvų sprendė, jog į trišalės sutarties objektą įeina ne tik trišalėje sutartyje aptarti inžineriniai tinklai, bet visi projekte suprojektuoti ir pagal jį pastatyti nuotekų tinklai, taip pat trišalėje sutartyje nenurodyti lietaus nuotekų tinklai. Teismai, įpareigodami atsakovą trišalę sutartį vykdyti natūra, be kita ko, įpareigojo atsakovą sudaryti panaudos sutartį ir dėl lietaus nuotekų tinklų, nors šie tinklai net nepatenka į trišalės sutarties objektą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. G. (duomenys neskelbtini) 222 (du šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 38 AB „Swedbank“, kodas ZO00736.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė