Kasacinio skundo Nr. DOK-602/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28434-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. K. kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-602/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28434-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. K. kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tik pirmojo tikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatų reikšmes ir teigdamas apie alkoholio koncentracijos mažėjimą, ignoravo aplinkybę, kad antrojo tyrimo alkotesteriu metu nuteistojo iškvėptame ore buvo nustatyta gerokai didesnė alkoholio koncentracija. Kad ir nutylint antrąjį tikrinimo alkotesteriu rezultatą, lieka akivaizdus prieštaravimas tarp rezultato (skirtumo), gaunamo atėmus iš pirmojo tikrinimo alkotesteriu rezultato kraujo tyrimo rezultatą, kuris negali būti laikomas neesminiu. Šis teismas neatsižvelgė į tai, kad skirtumai tarp visų trijų neblaivumo tikrinimo rezultatų teismo medicinos eksperto P. Petreikio konsultacinėje išvadoje ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte yra įvertinti kaip nepaaiškinami medicininiu požiūriu. Nutartyje nėra pateikta jokių aiškių ir logiškų argumentų dėl išvados, kad rezultatai, gauti atlikus kraujo tyrimą, mediciniškai yra paaiškinami, iš esmės neprieštarauja bei nepaneigia neblaivumo tikrinimo alkotesteriu gautų duomenų. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairavimo metu yra prieštaringos, paviršutiniškos, padarytos neįvertinus visų reikšmingų bylos duomenų. Vien neblaivumo vairuojant fakto nustatymas savaime negali lemti baudžiamosios atsakomybės taikymą. Būtina nustatyti ir tai, kad vairavimo metu būta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo. Nepagrįstais teismo skaičiavimais gauti duomenys lėmė neargumentuotas ir abejones keliančias teismo išvadas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kasaciniame skunde kasatorius skundžiasi dėl to, kad teismai nenustatė priežasčių, kodėl, tikrinant neblaivumą alkotesteriu antrą kartą, alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo padidėjusi, o atlikus kraujo tyrimą alkoholio kiekis kraujyje buvo sumažėjęs tiek, kiek pagal alkoholio skaidymo normas negali sumažėti. Tokie argumentai nereiškia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba vertindami įrodymus, kurių pagrindu darė išvadas, padarė esminius BPK pažeidimus. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, reikšmę baudžiamojo įstatymo taikymui turi tik vairavimo metu nustatytas neblaivumas. Jeigu nustatyta, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus esant didesnei nei 1,51 promilės alkoholio koncentracijai, jis atsako pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui neturi reikšmės alkoholio koncentracijos sumažėjimo priežastys. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų išsiaiškinti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore ir kraujyje skirtumų priežastis, tačiau specialistai to paaiškinti negalėjo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
Daiva Pranytė-Zalieckienė