Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Nr. DOK-6056

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. lapkričio 24 d. paduotu ieškovo A. C. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. C. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams „Swedbank“ AB, antstoliui Vytautui Mitkui ir V. G. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas atmesti ieškovo ieškinį pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-322, kuriuo buvo parduoti butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalis, pažymėta (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir taikyti restituciją. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas iš esmės ignoravo (net nenagrinėjo) ieškinio ir apeliacinio skundo esmę (kad buvo parduotas kitas daiktas), dalyką (kad pardavimo iš varžytynių aktas neatitinka Nekilnojamojo turto registro išrašo), pagrindus (kad pardavimo iš varžytynių aktu perduotas kitas daiktas), ieškovo pateiktus argumentus (kad neįrengto ir įrengto buto vertės esmingai skiriasi); 2) apeliacinės instancijos teismas nieko nepasakė apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto taikymą byloje; 3) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC0xNzE5MS00MzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-17191-433/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-17191-433/2018">e2YT-17191-433/2018</a>, šioje byloje nebegalima iš naujo kelti klausimo dėl turto įkainojimo teisėtumo ir pagrįstumo; anot ieškovo, šioje byloje yra naujas teisėtas ir faktinis pagrindas – naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl turto statybos baigtumo įtakos turto kainai, todėl dviejų bylų įrodinėjimo dalykas skirtingas; be to, anksčiau nagrinėtos bylos nagrinėtos ypatinga teisena, o ši nagrinėjama ginčo teisenos tvarka; 4) apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, ar teismo paskirtas ekspertas galėjo dalyvauti (ar turėjo būti nušalintas arba pats nusišalinti) byloje dėl 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatų, nes paskirtas ekspertas anksčiau konsultavo proceso šalis (antstolį) kaip savo srities specialistas, ir ekspertizės aktas Nr. 20-07-09KK buvo priimtas 2020 m. liepos 9 d., t. y. jau po minėto įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo; 5) teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų neanalizavo ir neišsprendė tarpusavio prieštaravimo (CPK 185 straipsnis), bei tinkamai nemotyvavo sprendimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis); be to, teismai išsprendė ne visus byloje pareikštus ieškovo reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), nevertino ir apskritai nieko nepasisakė dėl kai kurių ieškovo pateiktų reikalavimų, argumentų ir įrodymų (priedų); teismų buvo visiškai ignoruota didelė ieškinio ir skundo dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai, ieškinio ir skundo skyriai, vartotojų teisių apsaugos institutas, silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina; teismai visiškai nepasisakė dėl atsakovų profesiniai veiklai keliamų reikalavimų ir jų pažeidimo, jų nesąžiningumo, nenurodė argumentų dėl ko neanalizavo ir atmetė ieškovo įrodymus, kuriuose buvo aiškiai įtvirtinti ir atsakovams privalomi sąžiningumo standartai; teismai nepasisakė dėl atsakovų priešiškų ir neteisėtų veiksmų prieš ieškovą ir jų teisės normų pažeidimų, jų nesąžiningumo, nenurodė argumentų dėl ko neanalizavo ir atmetė ieškovo įrodymus, kuriuose buvo aiškiai išdėstyta ieškovo pozicija; teismai neanalizavo ir nevertino įrodymų, kuriuose užfiksuoti atsakovų padaryti akivaizdūs teisės pažeidimai, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Dalia Vasarienė