Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties ir baudžiamąja byla

Kasacinio skundo Nr. DOK-1686/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54457-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nukentėjusiosios N. A. įgalioto atstovo Arnoldo Jasiulevičiaus kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius A. Jasiulevičius kasaciniu skundu prašo pakeisti arba panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus: J. M. skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos vietoj dvidešimties metų realios laisvės atėmimo bausmės; perkvalifikuoti M. U. padarytas nusikalstamas veikas bei pripažinti ją padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, skirti jai griežtesnę - ne mažiau kaip penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti bei priteisti solidariai iš M. U. ir J. M. 58 Eur turtinę žalą, patirtą dėl namų turto, K. L.(duomenys neskelbtini), sugadinimo. Turtinę 1014,83 Eur dydžio žalą dėl laidojimo priteisti solidariai iš M. U. ir J. M., pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria žala priteista tik iš J. M.; priteisti solidariai iš M. U. ir J. M. 30000 Eur neturtinę žalą, pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria žala priteista tik iš J. M.. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami padarytas nusikalstamas veikas ir nustatydami bausmės dydį, taip pat netinkamai paskirstant ir nepagrįstai nepriteisiant padarytą žalą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nesutinka su M. U. išteisinimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tačiau tai grindžia ne teisiniais argumentais, o teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kritika, tuo pačiu pateikiant savą faktinių bylos aplinkybių interpretavimą bei įrodymų vertinimą, taip pat dėsto aplinkybes į kurias žemesnės instancijos teismai turėjo atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde privalo būti suformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys teisės aiškinimo ir taikymo klaidų buvimą.

Kasatorius nesutinka su J. M. paskirta bausme ir šią savo poziciją grindžia aplinkybių, kurias teismas įprastai vertina spręsdamas bausmės dydžio klausimą, dėstymu, taip pat pateikia J. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vertina J. M. prisipažinimą ir tvirtina, kad jam turėtų būti skirtina bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dali) požiūriu, pvz.: ar nepažeistos sankcijų ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz.: ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius principo ir pan. tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo kaip šiuo atveju, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016), taigi kasacinės instancijos teismas nesprendžia, kurios instancijos teismas nustatė teisingesnį laisvės atėmimo ar kitos bausmės dydį.

Paminėtina, kad žalos dydis (turtinės/neturtinės) yra fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Fakto klausimų kasacinės instancijos teismas nenagrinėja (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. tikrinant, ar spręsdami šį klausimą žemesnės instancijos teismai teisingai taikė CK nuostatas ar nepadarė esminių BPK pažeidimų. Taigi kasaciniame skunde turi būti suformuluoti labai aiškūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys padarytą teisės taikymo klaidą šiuo atveju, tačiau skunde tokių argumentų nėra.

Nesant teisinių argumentų, sudarančių pagrindą nagrinėti šią bylą kasacine tvarka, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios N. A. įgalioto atstovo Arnoldo Jasiulevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas