Nr. DOK-1734
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16418-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 25 d. pateiktu pareiškėjų A. G.-P. ir G. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjos A. G.-Pe. ir G. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G.-P. ir G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, S. B. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-1734
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16418-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 25 d. pateiktu pareiškėjų A. G.-P. ir G. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjos A. G.-Pe. ir G. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G.-P. ir G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, S. B. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, spręsdami ginčą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir ginčo santykiams (ginčo buto teisiniam režimui) taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, bei nesivadovauti nebegaliojančiomis Šeimos ir santuokos kodekso normomis. Pareiškėjų teigimu, teismai privalėjo vadovautis CK 3.100 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad mirus vienam iš sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, ir konstatuoti, jog S. K. G. mirus 2004 metais, ginčo butas toliau buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl, remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, šis butas buvusiems sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis, iš kurių 1/2 dalis priklausė pareiškėjų motinai L.G., o likusi dalis ne buvusiam sutuoktiniui S. K. G., bet kažkuriam iš jo turto paveldėtojų.
Anot pareiškėjų, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2011">3K-3-369/2011</a> pateikto išaiškinimo, kad tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu. Teismų išvada dėl buto teisinio režimo, t. y. valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, lėmė ir jų sprendimą pripažinti L. G. nesąžininga valdytoja ir dėl to atmesti pareiškėjų pareiškimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, gražinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis)
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Gražinti pareiškėjai G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto Luminor banko 2022 m. kovo 25 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 65.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė
