Baudžiamoji byla Nr. 2K-123-788/2018
Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00004-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 6 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį nuteista 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį V. J. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista V. S., o S. G. išteisinta, tačiau dėl šių asmenų kasacinių skundų nepaduota.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 6 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Aurelijos Gališanskytės, nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio ir apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje V. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d., (duomenys neskelbtini), turėdama Nacionalinės teismų administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą ir siekdama gauti pagal teisės aktų reikalavimus privalomą medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046/a), kad jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjo pareigas, veikdama bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams ir gydytoja reumatologe V. S., su kuria telefonu susisiekė per S. G., suklastojo tikrą dokumentą – medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a), į kurį V. S. jos prašymu įrašė išgalvotus duomenis apie jai neva atliktų medicininių tyrimų rezultatus, 2014 m. rugpjūčio 20 d. datą, pasirašė bei patvirtino savo spaudu ir atidavė S. G., o ši prie namo (duomenys neskelbtini) perdavė šį suklastotą dokumentą V. J. Pati įrašiusi į išrašą savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, V. J. jį panaudojo, t. y. 2014 m. rugpjūčio 21 d. pateikė jį Vidaus reikalų ministerijos medicinos centrui Vilniuje, Žygimantų g. 8, ir šio išrašo pagrindu jai buvo išduotas medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046/a) Nr. 200, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis nepagrįstai pripažino tinkamais įrodymais šioje byloje, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus. Šioje byloje kaltinimas iš esmės grindžiamas kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, t. y. įrašytais telefoniniais pokalbiais tarp V. J. ir V. S., V. J. ir S. G., V. J. ir A. P., bet jie negali būti pripažinti įrodymais, nes nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka. Teismų sprendimuose nurodyta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2014 m. birželio 3 d. nutartis Nr. S6-246 negali būti laikoma teisiniu telefoninių pokalbių kontrolės pagrindu, nes nutarties motyvuose nurodyta, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo sankcionuota dėl galbūt vykdomos nusikalstamos veikos, susijusios su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl kyšio paėmimo rengiant viešuosius pirkimus. Kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtais laikomi tada, jei jie atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui, kaip tai nurodyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>). Kriminalinės žvalgybos tyrimas negalėjo ir šiuo metu negali būti atliekamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl to darytina išvada, kad faktinis pagrindas atlikti operatyvinį veiksmą – slapta kontroliuoti V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, ir teisinis pagrindas – Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis dėl šio operatyvinio veiksmo, nėra susiję su nusikalstama veika, dėl kurios V. J. nuteista šioje byloje. Tai reiškia, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys šioje byloje buvo panaudoti neteisėtai, jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nes naujai paaiškėjusios veikos nėra panašaus pobūdžio ir pavojingumo kaip veikos, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai.
2.2. Iš byloje esančio 2014 m. birželio 3 d. teikimo dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo Nr. S4-239 matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, įtariant, kad V. J. galėjo piktnaudžiauti tarnyba pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, buvo pradėtas 2013 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi leista slapta kontroliuoti V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį dėl atgaline data išduoto leidimo atlikti medžių ir krūmų tvarkymo ir šalinimo darbus; 2014 m. kovo 6 d. nutartimi kontrolė pratęsta ir papildomai leista kontroliuoti V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį dėl jos veiksmų būnant (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos nare. Nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas telefoninių pokalbių klausymasis, buvo baigta 2014 m. gegužės mėnesį UAB „M.“ atvežus V. J. pagamintus baldus, dėl šio veikos padarymo buvo surašytas 2016 m. birželio 22 d. kaltinamasis aktas. Tačiau nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėnesį operatyvinio tyrimo tikslai buvo pasiekti, 2014 m. birželio 3 d. prokuroras kreipėsi į teismą dėl telefoninių pokalbių klausymosi pratęsimo, nurodydamas, kad V. J. už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai priėmė iš <...> individualiai V. J. pagamintus baldus, ir Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. S6-426 dar pratęsė pokalbių klausymąsi. Taigi, 2014 m. gegužės mėnesį nustačius, kad galbūt padaryta nusikalstama veika, iš karto turėjęs būti pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjus net devyniems mėnesiams, operatyvinės priemonės buvo tęsiamos, tikintis, kad kasatorė padarys naujų nusikalstamų veikų, neatliekami jokie procesiniai veiksmai, galiausiai toliau naudojantis operatyviniais metodais buvo gauta informacija, kad V. J. 2014 m. rugpjūčio 20 d. bendrininkaudama su V. S. tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų (forma 027/a) – ir jį panaudojo. Tačiau ši veika galėjo būti nepadaryta, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga, kontroliuojama prokuratūros, būtų tinkamai sureagavusi iš karto, kada privalėjo tą padaryti. Juo labiau, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nustačius tariamos nusikalstamos veikos faktą, kasatorės telefoninių pokalbių buvo klausomasi toliau iki 2014 m. rugsėjo 6 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas surašytas tik 2016 m. vasario 10 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo veikos padarymo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bylą nagrinėję teismai negalėjo remtis taikant operatyvinės veiklos metodus surinkta medžiaga, nes ji neatitinka baudžiamosios bylos įrodymų teisėtumo kriterijų, slapto tyrimo veiksmai ir ne iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas prisidėjo tik prie V. J. baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė prielaidomis, nepašalintomis abejonėmis, kurias aiškino kasatorės nenaudai, ir išskirtinai kasatorę kaltinančiais įrodymais. Išvada, kad V. J. 2014 m. rugpjūčio 20 d. nebuvo atlikusi privalomų tyrimų, pagrįsta kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, kurie dėl pirmiau paminėtų priežasčių negalėjo būti pripažinti leistinais ir teisėtais įrodymais, be to, pokalbiai su S. G. ir V. S. vyko nuo 14.58 iki 15.48 val., t. y. iki reikšmingų faktinių aplinkybių, įvykusių po jų (kai tą pačią dieną, po 16 val., V. J. nuvyko pas V. S. ir jai padavė turimus atšviestus tyrimus, V. S. padarė tyrimą), selektyviai pateiktais ir įvertintais liudytojos N. V. parodymais, neužrašius visų jos teiginių, kurie, kaip ir liudytojų A. Ž., L. L. parodymai, patvirtina V. J. paaiškinimus, kad plaučiai V. J. buvo šviesti, o liudytojo R. R. parodymai šio fakto nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo ir nesirėmė liudytojos L. K. parodymais, kuri 2016 m. spalio 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad V. J. tyrimai buvo, nes priešingu atveju ji nebūtų dariusi įrašo, kad V. J. dirbti gali, tyrimai galėjo iškristi, nes būna, kad poliklinikoje tyrimai prapuola. Byloje nėra duomenų, jog V. S. 2014 m. rugpjūčio 20 d. neatliko V. J. digitalinio tyrimo, juo labiau kad ir liudytojai R. S., M. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad šis tyrimas jokiuose medicininiuose dokumentuose, jei nėra patologijų, nėra fiksuojamas, į kortelę nerašomas.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padaryto 301 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nuosprendį grindžiant teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, t. y. telefoniniais pokalbiais su I. K. (įrašai Nr. 7094 ir 7106), A. P. (įrašas Nr. 7104), Š. B. (įrašas Nr. 2456), atlikto įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumo, padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš V. J. neteisėtumo ir šiais metodais gautų duomenų pripažinimo įrodymais baudžiamojoje byloje neleistinumo. Dėl to buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 2 straipsnio, 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 21 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų, BPK 320 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 5 dalies, 369 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai, kurie laikytini esminiais, nesilaikyta kasacinės instancijos teismo išaiškinimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų vykdymo teisėtumo, trukmės ir jų metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015, 2K-7-85-696/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a> ir kt.).
2.5. BK 300 straipsnyje numatytu dokumento suklastojimu ar pagaminimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Šiuo atveju akivaizdu, kad išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) negali būti laikomas netikru dokumentu, nes jame nurodyti tikri ir objektyvią tiesą atitinkantys duomenys, t. y. išraše nurodyti tikri V. J. anketiniai duomenys – vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta. Be to, teismai šioje byloje net nenustatė, kad medicininio dokumento išraše (forma Nr. 027/a) informacija apie V. J. sveikatos būklę neatitinka tikrovės.
2.6. Paskirtos kasatorei baudos dydis akivaizdžiai neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, nei suformuotos teismų praktikos bylose pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kuriose baudų dydžiai svyruoja nuo 7 iki 40 MGL (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-696/2016">2K-1-696/2016</a>, 2K-444-699/2015, 2K-139-507/2016, 2K-420-677/2015, 2K-210/2014, 2K-41-976/2016).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu siūlo nuteistosios V. J. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo:
3.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nuo pat pradžių – nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo atliekamas V. J. ir V. S. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 2-09-143 į tiriamą bylą buvo pateikta reikšminga tyrimui informacija: prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimas Nr. S4-239 bei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis Nr. S6-426, kuria buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimas nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2-09-143 į tiriamą bylą buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. vasario 10 d. protokolas. Iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad reikšmingų pokalbių, kuriais rėmėsi teismai, įrašai buvo padaryti būtent sankcionuotu laikotarpiu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Atlikti nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo leista laikantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d.) 8, 10 straipsnių reikalavimų. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas V. J. apeliacinį skundą, pasisakė ir dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo (teismo nutarties 14 punktas).
3.2. Iš Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties Nr. S6-426 matyti, kad ja buvo pratęstas slaptas V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimas, turint informacijos apie BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytas galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas tuo metu nebuvo pradėtas, tačiau svarbu yra tai, kad nėra duomenų, jog jau buvo paaiškėję nusikalstamos veikos požymiai, dėl kurių būtų buvęs pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Be to, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nepradedamas išimtiniais atvejais, apie kuriuos kriminalinės žvalgybos subjektas praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo. Iš jau minėto prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimo matyti, kad šios aplinkybės buvo vertinamos ir kad prokuroras, prašydamas tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nurodė, jog yra gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos raštu pateiktų duomenų apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau jie nepakankami pradėti ikiteisminį tyrimą; nenaudojant kriminalinės žvalgybos veiksmų išaiškinti šias galimai nusikalstamas veikas bei nustatyti visus jas vykdančius asmenis nėra galimybės.
3.3. Kasacinėje praktikoje yra pasisakyta ir dėl situacijų, kai taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas negu tos, kurias tiriant buvo taikomos šios priemonės. Tokiu atveju teismai iš esmės laikosi pozicijos, kad tokiu būdu gauti faktiniai duomenys paprastai gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo leista panaudoti atitinkamas neviešo pobūdžio tyrimo priemones, tuo atveju, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, dėl kurių tokios priemonės taip pat gali būti taikomos (pvz., kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>). Šis principas taikytinas ir šioje byloje. Panevėžio apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų V. J. atžvilgiu dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų, atlikimo metu gauta informacija dėl analogiško panašaus sunkumo korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinamos V. J. ir V. S., nelaikytina esminiu KŽĮ ir BPK pažeidimu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami vienas V. J. galimai daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir gavę duomenų apie jos ir kitų valstybės tarnautojų galimai daromą sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą, negalėjo nereaguoti į tokius duomenis.
3.4. Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas savo sprendime išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus bei pats atlikęs įrodymų tyrimą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. J. kaltumo padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismų sprendimai dėl V. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką buvo grindžiami visų pirma duomenimis iš medicininių įstaigų, kuriose aktualiu laikotarpiu lankėsi V. J., apie jai atliktus tyrimus bei apžiūras iš jos asmens sveikatos istorijos. Teismai rėmėsi liudytojų parodymais, kaltinamųjų V. S. ir V. J. parodymais, iš dalies ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota reikšminga informacija, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus, vieni įrodymai buvo gretinami su kitais. Abiejų instancijų teismai motyvuotai pasisakė, kodėl vienais liudytojų parodymais remiasi, o kitus atmeta, kodėl liudytojų L. K., R. R., N. V. parodymų nevertina kaip paneigiančių kasatorės kaltę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė kaltinamųjų apklausai, nuosprendyje detaliai išdėstė jų duotus parodymus, juos vertino sugretindamas su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai pasisakė dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Darytina išvada, kad būtent įrodymų viseto analizė leido teismams padaryti motyvuotą išvadą, kad V. J. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
3.5. Kasaciniame skunde pateikiamas kitoks V. J. veiksmų vertinimas, nei juos vertino Panevėžio apygardos teismas. Šiuo klausimu kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad į esminius V. J. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo nuteistosios tyčinei kaltei pagrįsti, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra atsakyta. Todėl darytina išvada, kad byla V. J. atžvilgiu apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.
3.6. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, skirdamas nuteistajai bausmę ir parinkdamas jos rūšį, Panevėžio miesto apylinkės teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, konstatavo, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė su susitarusių asmenų grupe) ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė baudą, mažesnio nei įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio dydžio. Tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Panevėžio apygardos teismo nuomone, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga ir teisėta, nes nėra per griežta.
3.7. Abiejų instancijų teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė nuosprendyje ir nutartyje aptartais įrodymais pagrįstus, motyvuotus sprendimus, kuriuose teismų padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, todėl kasacinio skundo argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismų išvadų dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos, neįrodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas ar Panevėžio apygardos teismas būtų padarę esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl skundas negali būti tenkinamas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl įrodymų leistinumo ir nuteistosios apeliacinio skundo išnagrinėjimo
5. BPK 11 straipsnis įpareigoja baudžiamąjį procesą vykdančius subjektus laikytis proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.
6. Slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos KŽĮ, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
7. Pabrėžtina, kad teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.). Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų trukmės optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą ir siekiamus tikslus.
8. Taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones, gali būti gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Šiuo klausimu teismų praktikoje išaiškinta, kad, pripažįstant šiuos duomenis leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Antai tokie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, jog tokių duomenų naudojimas reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-286-746/2015, 2K-48-788/2018).
9. Nagrinėjamoje byloje V. J. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės daugiausia teismų nustatytos remiantis slaptais tyrimo veiksmais užfiksuotų jos telefoninių pokalbių turiniu. Nuteistoji V. J. savo apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl duomenų, gautų vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leistinumo. Antai nuteistoji atkreipė dėmesį į tai, kad jos telefoninių pokalbių klausymosi pagrindas yra Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis, tačiau minima nutartimi buvo sankcionuoti tyrimo veiksmai dėl galimai kyšio paėmimo rengiant viešuosius pirkimus, o ne dėl veikos, už kurią ji nuteista šioje byloje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas šių nuteistosios teiginių tinkamai nepatikrino, išsamių juos paneigiančių argumentų nepateikė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
10. Detalizuojant tokią išvadą pažymėtina, kad iš bylos duomenų galima spręsti apie pakankamai ilgą laiką vykdytus slapto tyrimo veiksmus prieš V. J. (telefoninių pokalbių kontrolė pradėta 2013 m. gruodžio 12 d., veikos aplinkybės užfiksuotos 2014 m. rugpjūčio 20–21 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d.). Tokiais atvejais teismas privalo patikrinti priežastis, dėl kurių prireikė taip ilgai vykdyti slaptą telefoninių pokalbių kontrolę, ir ar tuo nebuvo siekiama tiesiog užfiksuoti kuo daugiau nusikalstamų epizodų ir pasunkinti asmens teisinę padėtį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. J. inkriminuoti veiksmai buvo atskleisti vykdant slaptą tyrimą dėl visai kitokio pobūdžio, t. y. su jos tarnyba susijusių, galimų nusikalstamų veiksmų, o tokiais atvejais, kaip buvo minėta anksčiau, būtina ištirti ir tokių tyrimo veiksmų gautų duomenų leistinumą įrodinėjant atsitiktinai užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, norint tinkamai išspręsti įrodymų leistinumo klausimą nagrinėjamoje byloje, būtina ištirti: slapto tyrimo veiksmų prieš V. J. pradėjimo pagrindą; tokių veiksmų ilgesnę trukmę pateisinančias priežastis; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi sankcionuotų (pratęstų) slapto tyrimo veiksmų faktinį pagrįstumą; aplinkybes, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d.; teisinę galimybę įrodinėti nesunkaus nusikaltimo aplinkybes slaptų tyrimo veiksmų metu gauta informacija, taip pat ir teisės į privatumą suvaržymo atskleidžiant atsitiktinai užfiksuotą nusikalstamą veiką proporcingumo klausimą. Šiems ir su jais susijusiems klausimams spręsti byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Dėl kitų nuteistosios kasacinio skundo argumentų nepasisakytina.
11. Pažymėtina, kad V. J. nuteisimo pagrįstumo klausimas yra aktualus ir šioje byloje nuteistos V. S. teisinei padėčiai, todėl iš naujo apeliacine tvarka nagrinėtinas ir jos apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas prokurorės skundas, paliekama galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria atmesti nuteistosios V. J. ir nuteistosios V. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliaciniai skundai, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
