Civilinė byla Nr. 3K-3-346/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
94.2.3; 95.6.2; 121.19.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo individualios įmonės „Du broliai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės „Du broliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic express“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės vilkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vylaista“, uždaroji akcinė bendrovė „Transeka“, akcinė bendrovė „If draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurotimas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio dalies praradimo ir sugadinimo, atlyginimo. Pagal žodinį susitarimą su atsakovu ieškovas užsakydavo, o atsakovas vykdydavo tarptautinius krovinių pervežimus. Visus duomenis ir nurodymus dėl krovinių pervežimo atsakovui pateikdavo ieškovas; atsakovui suteikus krovinio gabenimo paslaugas, ieškovas atsakovui pagal sąskaitas sumokėdavo už paslaugas. 2007 m. kovo mėnesį ieškovui gavus pargabentas prekes buvo nustatytas krovinio pakuotės pažeidimas ir prekių trūkumas pakuotėse; 2007 m. birželio mėnesį atsakovas atgabeno 16 pakuočių vietoje 17. Ieškovas nurodė, kad atsakovas gera valia atsisako atlyginti už dalį prarasto krovinio ir už krovinio dalies sugadinimą, kroviniai nebuvo drausti, todėl prašė priteisti dėl atsakovo netinkamai suteiktos krovinio pervežimo paslaugos atsiradusią žalą, t. y. 20 821 Lt nuostolių už dalies krovinio praradimą, 365,25 Lt kompensaciją už prekių pervežimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ieškovo kroviniui pervežti samdė kitus vežėjus, todėl, atsakovo teigimu, krovinį galėjo prarasti kiti vežėjai, ir dėl ieškovo nuostolių atsiradimo atsakovo kaltės nėra.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisė 20 821 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkino atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Transeka“ apeliacinius skundus – panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą UAB „Trikelis“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nors šis buvo atsakovo kaip vežėjo agentas, dalyvavęs vežant ieškovo krovinį. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežėjų, dalyvavusių vežant krovinį, atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (UAB „Trikelis“) teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad nepasisakys dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų. Nors važtaraščiuose krovinio pristatymo vieta buvo nurodyta Palangoje, tačiau pagal bylos medžiagą teismas nustatė, kad visos ieškovo užsakytos prekės buvo pristatytos (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas sprendė, kad nustatant šios bylos teismingumą turėjo būti vadovaujamasi CPK 29 straipsnyje įtvirtinta taisykle – ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovo buveinės vietą, nurodytą Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis).
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.
Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtraukto į procesą UAB „Trikelis“ teisių ir pareigų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja CPK nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kurioje pabrėžiama, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai sprendimu yra nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-159/2007). Atsakovas nepateikė teismui važtaraščio, kuriame būtų įrašas apie UAB „Trikelis“ dalyvavimą vežant krovinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė šio asmens vežėju (ar jo agentu). Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatoriaus krovinį kaip vežėjo agentai gabeno ne tik UAB „Trikelis“, bet ir kiti asmenys („Minitransport“ S.p.A.), tačiau atsakovas nereikalavo šių asmenų įtraukti į bylos nagrinėjimą bei neprieštaravo dėl Lenkijos įmonės M.K. Transpol pašalinimo iš trečiųjų asmenų tarpo.
2. Dėl bylos teismingumo. Kasatorius pagal CPK 30 straipsnio 9 punkto nuostatas turi teisę pasirinkti bylos teismingumą, kai yra reiškiamas ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta. Pagal važtaraščius krovinių iškrovimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), todėl kasatorius pagrįstai pareiškė ieškinį Palangos rajono apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog visos ieškovo užsakytos prekės buvo pristatomos (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasatoriaus kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nes UAB „Trikelis“ buvo pasitelktas UAB „Transeka“ ieškovo krovinio pervežimui maršrutu Italija–Lietuva, tai patvirtina byloje esanti UAB „Transeka“ 2007 m. birželio 4 d. sutartis su UAB „Trikelis“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo Lenkijos įmonę M.K. Transpol, kuri faktiškai gabeno ieškovo krovinį iki Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio asmens įtraukimo į procesą, nors apeliaciniame skunde ši aplinkybė buvo iškelta. Atsižvelgdamas į CPK 353 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas turėtų peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl teismo sprendimo įtakos Lenkijos įmonei M.K. Transpol. Teismo sprendimas šioje byloje turės įtaką tiek UAB „Trikelis“, tiek Lenkijos įmonės M.K. Transpol teisėms ir pareigoms, nes krovinio pakuočių trūkumas buvo nustatytas atvežus krovinį į atsakovo sandėlius, todėl už krovinio dalies praradimą bus atsakingi būtent šie asmenys, kurie privalo būti įtraukti į šios bylos nagrinėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad UAB „Trikelis“ nėra laikytinas vežėju todėl, kad apie jo dalyvavimą vežimo procese nepažymėta krovinio važtaraštyje, prieštarauja CMR konvencijos 35 straipsnio nuostatoms, nes faktiškai vežimą vykdantys asmenys laikytini vežėjais trečiojo asmens UAB „Transeka“ atžvilgiu.
2. Dėl bylos teismingumo. Byloje surinkti įrodymai paneigė aplinkybę, kad ieškovo kroviniai buvo pristatomi į Palangą, nes iš tikrųjų buvo iškraunami ieškovo parduotuvėje Vilniuje. Nustatydamas šią faktinę aplinkybę apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Fakto klausimai kasaciniame teisme negali būti kvestionuojami, todėl ši byla turi būti nagrinėjama Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB „If draudimas“ prašo kasatoriaus kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismui iš atsakovo priteisus kasatoriaus reikalaujamas sumas, atsakovas, vadovaudamasis CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatomis, regresinį ieškinį galėtų reikšti tiek trečiajam asmeniui UAB „Transeka“, su kuria buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, tiek UAB „Trikelis“, kuris faktiškai vykdė vežimą. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad krovinys, kurį faktiškai vežė UAB „Trikelis“, buvo prarastas, laikytina, jog teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatas žymos važtaraštyje apie UAB „Trikelis“ dalyvavimą vežant krovinį nebuvimas negali būti interpretuojamas kaip įrodymas, kad UAB „Trikelis“ nedalyvavo vežimo procese, nes byloje surinkti kiti rašytiniai įrodymai (sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Transeka“, PVM sąskaita-faktūra Nr. 0000797) patvirtina faktinį UAB „Trikelis“ krovinio pervežimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad jei ieškinys reiškiamas vežėjui, kuris savo prievolėms įvykdyti pasitelkė kitus asmenis, šie privalo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 patvirtinta Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga).
2. Dėl bylos teismingumo. Pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ginčo šalys nesudarė jokių rašytinių krovinių pervežimo sutarčių, todėl apie jų įvykdymo vietą galima spręsti tik pagal faktinį sutarties vykdymą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kroviniai buvo pristatomi (duomenys neskelbtini), tai nurodė ir pats kasatorius savo ieškinyje. Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti kasatoriaus ieškinį kaip neteismingą arba perduoti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal teismingumą.
Trečiųjų asmenų UAB „Šiaurės vilkas“, UAB „Vylaista“, UAB „Transeka“ ir UAB „Eurotimas“ atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB,,Klevo lapas“ v. AB,,Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-209/2009, ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nuo 2004 m. susiklostė prievoliniai vežimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos kasatorius 2007 m. kovo 2 d., 2007 m. kovo 28 d. ir 2007 m. birželio 8 d. užsakė ir pavedė atsakovui atlikti tarptautinius krovinių pervežimus, o atsakovas pasitelkė kitus asmenis vežimui atlikti (UAB „Šiaurės vilkas“ (T. 2, b. l. 78), UAB „Vylaista“ (T. 2, b. l. 84), UAB „Eurotimas“ (T. 3, b. l. 77), UAB „Transeka“ (T. 1, b. l. 85). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl ginčo šalių nurodytų asmenų, kuriuos prašoma įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso, turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tuos asmenis galbūt sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės šių asmenų teisėms ir pareigoms. Kadangi pagal CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatas siuntėjas turi teisę pasirinkti, kuriam iš kelių vežėjų, paeiliui vykdžiusių vežimą pagal vieningą sutartį, reikšti ieškinį dėl krovinio sugadinimo ar praradimo, o CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatos nesuteikia teisės siuntėjui reikšti ieškinį vežėjo agentams, tai teismai pirmiausia turi nustatyti, kuri CMR konvencijos nuostata taikytina nagrinėjamoje byloje, t. y. išsiaiškinti faktines aplinkybes, pagal kokią sutartį buvo vykdomas vežimas ir kuris iš vežimo procese dalyvavusių vežėjų vykdė vežimą tuo metu, kai buvo padaryta žala kroviniui, jei vežama buvo pagal vieningą sutartį (CMR konvencijos 34 straipsnis). Susitariančiam vežėjui operatyviai nenurodant visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, teismai turi atkreipti dėmesį į tai, ar krovinio siuntėjui iš su susitariančiu vežėju sudarytų dokumentų (važtaraščių) galėjo būti žinoma, kas faktiškai vežė krovinį. Kitaip tariant, būtina nustatyti, kuri iš ginčo šalių privalo operatyviai informuoti bylą nagrinėjantį teismą apie visus faktinius vežėjus, dalyvavusius pervežant ginčo krovinį, nes prašymų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą teikimas negali tapti pagrindu piktnaudžiauti procesu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylose dėl iš tarptautinio pervežimo keliais pagal vieningą sutartį santykių kylančios atsakomybės sprendžiant dėl teismo sprendimo galimų pasekmių asmenų, kuriuos prašoma įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, teisėms ir pareigoms, atsižvelgtina į CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad susitariančiam vežėjui, atlyginusiam nuostolius siuntėjui, pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalį suteikta garantija, jog, susitariančiam vežėjui pateikus regresinį ieškinį, kiti vežimo procese dalyvavę vežėjai negalės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, jei šie buvo informuoti ir galėjo dalyvauti teismo procese, neturi būti nepagrįstai apribota.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškino pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (UAB „Trikelis“, Lenkijos įmonės M.K. Transpol ir kt.) procesinio statuso pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Transeka“ pervežimui vykdyti pasitelkė UAB „Trikelis“, kurio pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsakovas savo atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo Lenkijos įmonę M.K. Transpol, kuri faktiškai gabeno ieškovo krovinį iki Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šio asmens įtraukimo į procesą, nors apeliaciniame skunde ši aplinkybė buvo iškelta. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas nurodo, kad kasacinis teismas, peržengdamas kasacinio skundo ribas, turėtų pasisakyti dėl teismo sprendimo įtakos Lenkijos įmonei M.K. Transpol. Kasacinis teismas, patikrindamas apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nesprendžia fakto klausimų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinis teismas neturi teisės peržengti kasacinio skundo ribų dėl fakto klausimų, todėl atmeta atsakovo argumentus dėl būtinybės peržengti kasacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nagrinėjamu atveju nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių, kasaciniame teisme negalima išspręsti, ar UAB „Trikelis“ neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl ginčo alternatyvaus teritorinio teismingumo
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl šios bylos teritorinio teismingumo. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad pagal CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostatas jis turėjo teisę pasirinkti bylos teritorinį teismingumą pagal vežimo sutarties įvykdymo vietą. Kasatoriaus teigimu, jis pagrįstai pareiškė ieškinį Palangos rajono apylinkės teisme, nes pagal važtaraščius krovinių iškrovimo vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nustatęs, jog visos kasatoriaus užsakytos prekės buvo pristatomos (duomenys neskelbtini), Vilnius, nepagrįstai perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.
Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pagal sutarties įvykdymo vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl krovinio nepristatymo ar pristatymo ne į sutartą vietą, bet dėl krovinio dalies praradimo ir sugadinimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, nors nagrinėjamoje byloje važtaraščiuose krovinio pristatymo vieta yra nurodyta Palangoje, tačiau pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalies nuostatas krovinio pristatymo vieta gali būti pakeista siuntėjo reikalavimu, ir toks pakeitimas nebūtinai turi būti pažymėtas važtaraštyje.
Pagal teismingumo taisykles priimtą bylą teismas turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai byla perduotina kitam teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apie ginčo šalių sudarytos krovinių pervežimo sutarties įvykdymo vietą galima spręsti tik pagal faktinį sutarties vykdymą, Palangos rajono apylinkės teismas pagrįstai priėmė ir nagrinėjo kasatoriaus ieškinį. Kadangi ginčo sutarties įvykdymo vieta buvo nustatyta tik bylos nagrinėjimo metu, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad Palangos rajono apylinkės teismas, išnagrinėdamas bylą, nepažeidė CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kasatoriaus ieškinio priėmimo stadijoje teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos, nes teismas šioje stadijoje apie ginčo sutarties įvykdymo vietą galėjo spręsti tik pagal važtaraštyje nurodytą krovinio pristatymo vietą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos teismingumo klausimo išsprendimas yra teismo prerogatyva, nes proceso dalyviams nesuteikta teisė skųsti teismo procesinių sprendimų dėl bylos neperdavimo kitam teismui (CPK 34 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo (CPK 26-28 straipsniai), o ne alternatyvaus teritorinio teismingumo, taisyklių pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teisme patirta 74,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Stripeikienė
Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
