Dėl bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-370/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

27.3.1.10; 27.7; 30.2; 30.9.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui Garažų eksploatavimo bendrijai,,Eismas“ dėl bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – J. P., VĮ Registrų centro Kauno filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų teisėtumo.

Ieškovas ginčija atsakovo bendrijos įgaliotinių susirinkimų ir visuotinio narių susirinkimo nutarimus. Jis nurodė, kad pagal bendrijos įstatus išimtinė teisė rinkti bendrijos įgaliotinius suteikiama tik visuotiniam bendrijos narių susirinkimui. Tačiau atsakovo bendrijoje niekada nebuvo sušauktas visuotinis narių susirinkimas, kurio metu būtų išrinkti įgaliotiniai. Dėl to bendrijos įgaliotinių 2004-2005 m. susirinkimai yra neteisėti, o juose priimti nutarimai ir jų pagrindu įregistruoti pakeisti bendrijos įstatai pripažintini negaliojančiais. 2007 m. rugsėjo 12 d. bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas yra neteisėtas, nes įgaliotiniai nebuvo išrinkti įstatuose nustatyta tvarka, be to, buvo pažeista susirinkimo šaukimo ir vedimo tvarka. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2006 m. gegužės 24 d. buvo sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, tačiau, neatvykus reikiamam narių skaičiui, jis pripažintas neįvykusiu ir nuspręsta susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais organizuoti balsavimą raštu. 2006 m. spalio 10 d. jis gavo susirinkimo balsavimo raštu komisijos posėdžio protokolą Nr. 3-2, kuriame nurodyta, kad bendrijos nariams balsuojant raštu buvo pakeisti bendrijos įstatai, išrinkti bendrijos pirmininkas ir įgaliotiniai. Vykdant balsavimą raštu buvo pažeistos Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 8 dalys bei ieškovo, kaip bendrijos nario, teisės, nes apie tokį balsavimą jam nebuvo pranešta raštu, bendrijos įstatuose nebuvo numatyta balsavimo raštu.

Ieškovas prašo:

1) pripažinti negaliojančiais 2004 m. gruodžio 2 d. GEB „Eismas“ įgaliotinių susirinkimo nutarimus ir 2005 m. sausio 25 d. GEB „Eismas“ įstatų įregistravimą;

2) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 25 d. GEB „Eismas“ įstatų įregistravimą;

3) pripažinti negaliojančiais 2006 m. visuotinio GEB „Eismas“ narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimus, nurodytus balsavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3-2, bei 2006 m. gruodžio 27 d. GEB „Eismas“ pakeistų duomenų ir įstatų įregistravimą;

4) pripažinti neteisėtu 2007 m. rugsėjo 12 d. GEB „Eismas“ narių (įgaliotinių) susirinkimą ir negaliojančiais šio susirinkimo nutarimus.

Atsakovas teigia, kad 2006 m. visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimai priimti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra teisėti. Be to, šiems nutarimams ginčyti ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašo taikyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pirmą, antrą ir ketvirtą ieškinio reikalavimus patenkino, trečią reikalavimą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 1990 m. yra bendrijos narys ir turi teisę ginčyti priimtus nutarimus. 1994 m. birželio 28 d. įregistruotuose bendrijos įstatuose (16 punktas) nustatyta, kad bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas, tačiau nenurodyta, kaip įgaliotiniai renkami. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, kuris taikytinas ir garažų savininkų bendrijoms, nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius ir perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių bei pareigų. Šio įstatymo reikalavimo atsakovo bendrijoje nebuvo laikomasi, nes byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad nuo 1994 m. iki 2006 m. būtų organizuotas visuotinis bendrijos narių susirinkimas bei kad jo metu būtų rinkti bendrijos narių įgaliotiniai. Dėl to visi šios bendrijos įgaliotinių 2004 m. gruodžio 2 d. susirinkime priimti nutarimai laikytini neteisėtais ir pripažintini negaliojančiais. Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-07487-530/2005, pripažino negaliojančiais 2005 m. gegužės 4 d. d. atsakovo bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimus. Taigi šių nutarimų pagrindu 2005 m. gegužės 25 d. pakeistų bendrijos įstatų įregistravimas taip pat pripažintinas negaliojančiu. 2007 m. rugsėjo 12 d. atsakovo bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo metu buvo priimti nutarimai klausimais, kurie nebuvo nurodyti viešai paskelbtoje susirinkimo darbotvarkėje, todėl šis susirinkimas pripažintinas neteisėtu, o jo metu priimti nutarimai – negaliojančiais.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2006 m. visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimų ir 2006 m. gruodžio 27 d. įstatų įregistravimo pripažinimo negaliojančiais kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį reikalavimui pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas asmeniškai dalyvavo 2006 m. gegužės 24 d. bendrijos narių susirinkime, todėl jam buvo žinoma apie laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2006 m. liepos 12 d. vyksiantį bendrijos narių balsavimą raštu ankstesnio susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais. Byloje nėra duomenų, kad šiam sprendimui jis prieštaravo ir kad vėliau būtų aktyviai domėjęsis balsavimu paštu arba pats balsavęs, be to, pats patvirtino, kad bendrijos narių balsavimo raštu komisijos posėdžio protokolą Nr. 3-2 gavo 2006 m. spalio 10 d. Reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2006 m. visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimus jis pareiškė 2007 m. kovo 9 d., todėl praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti (CK 1.131 straipsnis). Kartu teismas pažymėjo, kad apie tai, jog 2006 m. gegužės 24 d. sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas neįvyko ir buvo nuspręsta organizuoti balsavimą raštu, susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, apie tai buvo paskelbta dienraštyje „Kauno diena“ ir bendrijos skelbimo lentoje. Nors balsavimo raštu bendrijos įstatuose nenumatyta, tačiau tai atitiko protingumo ir teisingumo principus, nes dėl didelio bendrijos narių skaičiaus surengti visuotinį narių susirinkimą yra sudėtinga. Be to, galimybė balsuoti raštu nustatyta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme. Su nauja 2006 m. bendrijos įstatų redakcija jos nariai buvo supažindinti raštu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2009 m. kovo 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmestas trečias ieškinio reikalavimas, panaikino ir šį reikalavimą patenkino; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nepraleido sutrumpinto trijų mėnesių termino ieškinio reikalavimui dėl 2006 m. visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimų ir įstatų įregistravimo pripažinimo negaliojančiais pareikšti. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. vasario 19 d. pranešimo ieškovui matyti, kad bendrijos įstatai buvo pakeisti 2006 m. gruodžio 27 d. Įstatų pakeitimas buvo padarytas 2006 m. visuotinio bendrijos narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimo, nurodyto balsavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3-2, pagrindu, todėl laikytina, kad, ieškovui padavus ieškinį 2007 m. kovo 9 d. dėl šių sprendimų pripažinimo negaliojančiais, senaties terminas nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2006 m. gegužės 24 d. buvo šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, tačiau nesant kvorumo susirinkimas neįvyko, kartu nuspręsta organizuoti balsavimą raštu anksčiau paskelbtos darbotvarkės klausimais. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių sprendimai gali būti priimti apklausos būdu bendrijos įstatų nustatyta tvarka; 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti ar papildyti bendrijos įstatus ar svarstyti lėšų skolinimosi klausimą, bendrijos nariams turi būti pranešama raštu. Atsakovo bendrijos 1994 m. įstatuose balsavimo raštu nenumatyta. Iš 2006 m. bendrijos visuotinio narių susirinkimo balsavimo raštu komisijos posėdžio protokolo Nr. 3-2 matyti, kad jame nenurodyta balsavimo darbotvarkė, tačiau iš jo turinio matyti, kad balsuojant raštu buvo priimti svarbūs bendrijai dokumentai (bendrijos vadovybės ataskaita, revizoriaus ataskaitos patvirtinimas, bendrijos įstatų pakeitimas, bendrijos visuotinio susirinkimo dalies pareigų ir teisių perdavimas įgaliotinių susirinkimui, bendrijos pirmininko rinkimai ir kt.), tačiau įrodymų, kad bendrijos nariams būtų raštu pranešta apie tokį balsavimo būdą bei darbotvarkę, byloje nepateikta. Protokole taip pat nurodyta, kad buvo apklausti 285 bendrijos nariai (iš viso bendrijoje yra 500 narių), balsadėžėje rasta 257 užantspauduoti vokai, tačiau įrodymų, kokia tvarka buvo atlikti protokole nurodyti veiksmai, nepateikta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo 2006 m. visuotinio narių susirinkimo balsavimo raštu komisijos posėdžio protokolas Nr. 3-2 bei jo pagrindu įregistruoti pakeisti bendrijos įstatai prieštarauja įstatymo normoms, todėl pripažintini negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria patenkintas trečias ieškinio reikalavimas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šis ieškinio reikalavimas atmestas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.85 straipsnio 5 dalį, Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 ir 8 dalis, aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtintų Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų 28-29 straipsnius, dėl šių normų taikymo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007, išaiškinimų; pažeidė CPK 177, 185 straipsnius.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas balsavimas raštu įstatų nustatyta tvarka. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų savininkų sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarka nustatyta aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtintuose Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų 28-59 straipsniuose. Atsakovo bendrijos visuotinio narių susirinkimo balsavimas vyko vadovaujantis šia tvarka. Buvo parengtas balsavimo biuletenis, kuriame nurodyti visi dienotvarkės klausimai; užpildyti biuleteniai buvo grąžinti paštu arba metami į specialiai tam skirtą dėžę, kuri komisijos buvo atidaryta ir suskaičiuoti biuleteniai; apie dienotvarkę ir balsavimą buvo paskelbta laikraštyje ir bendrijos skelbimo lentoje; komisijos suskaičiuoti biuleteniai saugomi bendrijoje; už priimtus nutarimus balsavo daugiau kaip pusė visų bendrijos narių. Balsavimo raštu priimti nutarimai atitinka Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir yra teisėti. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 1994 m. bendrijos įstatuose nenumatyta balsavimo tvarka, tačiau teisėjų kolegija turėjo vadovautis pavyzdiniuose įstatuose nustatyta tvarka. Tačiau teisėjų kolegija neįvertino byloje pateiktų įrodymų ir balsavimo biuletenių, nepagrįstai motyvavo, kad balsų skaičiavimo komisijos protokole nebuvo nurodyta susirinkimo dienotvarkė ir kad raštu nebuvo pranešta bendrijos nariams apie paskelbtą dienotvarkę. Kadangi balsavimo biuletenyje buvo įrašyti visi klausimai, už kuriuos bendrijos nariai turėjo galimybę balsuoti, tai įstatymo atskirai nereikalaujama pranešti apie dienotvarkę bendrijos nariams.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 4 dalį, 2.82 straipsnio 4 dalį, 2.131 straipsnio 3 dalį.

Sutrumpintas trijų mėnesių terminas juridinio asmens organų sprendimams apskųsti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). 2006 m. gegužės 24 d. bendrijos visuotiniame narių susirinkime ieškovas dalyvavo, todėl nuo šios dienos jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą balsuoti raštu. Ieškinį dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu jis pareiškė 2007 m. kovo 9 d., todėl praleido ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią nuo pakeistų bendrijos įstatų įregistravimo momento, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti nepraleistas.

3. Ieškovas apie dešimt metų nemoka bendrijai mokesčių, todėl 2006 m. bendrijos įstatų 13 straipsnio pagrindu jam sustabdytos bendrijos nario teisės. Kadangi ieškovas laikinai neturi bendrijos nario teisių, tai neturi teisės ir kreiptis į teismą dėl jų gynimo. Ieškovo ieškinys turi būti atmestas CPK 45 straipsnio pagrindu, kaip pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Jame nurodoma, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog balsavimas raštu vyko įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi atsakovo bendrijoje turėjo būti sušauktas visuotinis narių susirinkimas, kuriame būtų priimtas sprendimas nustatyti bendrijos įstatuose balsavimo raštu tvarką. Apie balsavimą raštu ir įstatų pakeitimą ieškovui nebuvo pranešta, taip pat nebuvo patenkintas jo prašymas pateikti balsavimo raštu komisijos protokolą. Apie įregistruotus įstatus jis sužinojo tik iš VĮ Registrų centro 2007 m. vasario 19 d. rašto Nr. 1-532-2023, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos, taigi yra nepraleistas. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007, nes šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovas yra netinkamas ieškovas byloje. Įstatyme nenustatyta, kad bendrijos pirmininkas gali sustabdyti bendrijos nario teises.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl garažų eksploatavimo bendrijos narių teisės balsuoti raštu

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, taikytino ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų savininkams steigiant bendrijas ir valdant bei naudojant jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą (Įstatymo 34 straipsnis), 4 straipsnyje reglamentuota, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas.

CK 4.85 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (5 dalis).

Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1070 (2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 820 redakcija) įpareigojo Aplinkos ministeriją parengti ir suderinus su Teisingumo ministerija patvirtinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus. Aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje apibrėžiama bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 8 dalis 2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija buvo pakeista įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą derinant su CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatomis, t. y. įtvirtinta taisyklė, kad bendrijos narių sprendimai gali būti priimti balsuojant raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, atsakovui atsirado pareiga suderinti įstatuose numatytas bendrijos narių sprendimų priėmimo formas ir jų įgyvendinimo tvarką su pirmiau nurodytais teisės aktais.

Byloje nustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus atsakovo įstatai nebuvo pakeisti ir nenumatyta sprendimų priėmimo balsuojant raštu teisė bei šios teisės įgyvendinimo procedūra, tačiau toks bendrijos narių neveikimas nepaneigia įstatymu suteiktos teisės. Pažymėtina, kad pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisė balsuoti raštu įgyvendinama nepriklausomai nuo to, nustatyta tokia balsavimo procedūra bendrijos įstatuose ar ne. Ši teisė suteikta įstatymu, o jos įgyvendinimo tvarka apibrėžiama Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame teisės akte – Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje, todėl, net ir nepakeitus įstatų, tačiau vykdant balsavimo raštu procedūras laikantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje numatytų reikalavimų, toks balsavimas ir jo pagrindu priimami sprendimai yra teisėti.

Byloje nustatyta, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad atsakovo narių balsavimas raštu vyko laikantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje nustatytų procedūrų, todėl 2006 m. visuotinio GEB „Eismas“ narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimai, nurodyti balsavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3-2, bei 2006 m. gruodžio 27 d. GEB „Eismas“ pakeistų duomenų ir įstatų įregistravimas yra teisėti.

Dėl ieškinio senaties

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad ieškovas dalyvavo 2006 m. gegužės 24 d. bendrijos visuotiniame narių susirinkime, todėl nuo šios dienos jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą balsuoti raštu. Tačiau apie tokiu, jo manymu, neteisėtu balsavimo būdu priimtus sprendimus ir jų pagrindu 2006 m. gruodžio 27 d. atliktą GEB „Eismas“ įstatų pakeitimų ir duomenų įregistravimą Juridinių asmenų registre jis sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. vasario 19 d. raštą Nr. 1-532-2023, todėl ieškinio senaties termino ginčyti 2006 m. visuotinio GEB „Eismas“ narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimų, nurodytų balsavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3-2, ieškovas nepraleido.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Kasacinio skundo argumentai, kad 2006 m. bendrijos įstatų 13 straipsnio pagrindu ieškovui sustabdytos bendrijos nario teisės, nes jis apie dešimt metų nemoka bendrijai mokesčių, o kadangi ieškovas laikinai neturi bendrijos nario teisių, tai neturi teisės ir kreiptis į teismą dėl jų gynimo, yra nepagrįsti.

Įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2006 m. gruodžio 27 d., 26 punkte yra nustatyta, kad mokesčių nemokančio bendrijos nario teisės laikinai suspenduojamos nuo įspėjimo pateikimo dienos ir jos atkuriamos likvidavus mokestinius įsiskolinimus bendrijai arba praėjus vienerių metų laikotarpiui nuo teisių suspendavimo dienos.

Byloje nenustatyta, kad ieškovo nario teisės suspenduotos Įstatų 26 punkte nustatyta tvarka, t. y. kad jis įspėtas apie bendrijos nario teisių suspendavimą. Įstatuose nenustatyta, kokia forma turi būti įspėjama, tačiau įvertinant tai, kokius teisinius padarinius sukelia nario teisių suspendavimas, yra teisinis pagrindas daryti išvadą, kad apie teisių suspendavimą bendrijos nariui turi būti pranešama raštu ir nurodomi Įstatuose įtvirtinti nario teisių suspendavimo pagrindai. Tokios išvados daromos įvertinant ir tai, jog šis bendrijos veiksmas, kuriuo suvaržomos bendrijos nario teisės, gali būti skundžiamas teismui, todėl bendrijos narys turi teisę žinoti tiek pagrindus, dėl kurių jo teisės varžomos, tiek momentą, nuo kada kyla tokie neigiami padariniai.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad bendrija nevykdė savo pareigų taip, kaip nurodyta Įstatų 26 punkte, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo - bendrijos nario - teisės buvo suspenduotos, taigi kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą ginčydamas juridinio asmens organų sprendimus, yra nepagrįsti.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo

Dėl nurodytų teisinių argumentų kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2006 m. visuotinio GEB „Eismas“ narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimus, nurodytus balsavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3-2, bei 2006 m. gruodžio 27 d. GEB „Eismas“ pakeistų duomenų ir įstatų įregistravimą ir šis reikalavimas patenkintas, ir palieka galioti šią Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo dalį.

Taip pat panaikinama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 118 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes atmetus ieškovo reikalavimą bylinėjimo išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš atsakovo valstybei priteista 23,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl kasacinio teismo priimtos nutarties keistina ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir iš atsakovo valstybei priteisiama 15,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo valstybei – 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 79, 93 straipsniais iš ieškovo atsakovui priteisiamas 128 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą. Teismo raštinės 2009 m. rugsėjo 21 d. pažymos pagrindu iš ieškovo valstybei priteisiama 70,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2006 m. visuotinio GEB „Eismas“ narių susirinkimo balsavimo raštu nutarimus, nurodytus balsavimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3-2, bei 2006 m. gruodžio 27 d. GEB „Eismas“ pakeistų duomenų ir įstatų įregistravimą ir šis reikalavimas patenkintas, bei nutarties dalį, kurią iš atsakovo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos padidintos iki 1415 Lt, ir dėl šių dalių palikti galioti Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 118 (vienas šimtas aštuoniolika litų) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ir iš atsakovo GEB „Eismas“ (į. k. 235356620) valstybei priteisti 15,70 (penkiolika litų 70 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo V. Z. valstybei priteisti 8 (aštuoni litai) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. Z. atsakovui GEB „Eismas“ (į. k. 235356620) 128 (vienas šimtas dvidešimt aštuoni) Lt žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimą kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. Z. 70,80 (septyniasdešimt litų 80 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius