Civilinė byla Nr. 3K-3-356/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.4; 129.16 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Vaido Drungilo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Linų audiniai“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui, antstoliui Vaidui Drungilui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Pareiškėjas AB „Linų audiniai“ prašė panaikinti antstolio V. Drungilo 2008 m. gruodžio 1 d. reikalavimą Nr. 0047/08/01876/1 sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus gavo sprendimą dėl 94 883,10 Lt įmokų išieškojimo priverstine tvarka, o 2008 m. gruodžio 1 d. – antstolio reikalavimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pareiškėjo nuomone, antstolis negalėjo reikalauti sumokėti skolą kitą dieną nuo reikalavimo gavimo dienos, o turėjo nustatyti CPK 659 straipsnyje nurodytą dešimt dienų terminą. Be to, antstolis apskaičiavo per dideles vykdymo išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi skundą tenkino, antstolio 2008 m. gruodžio 1 d. reikalavimą Nr. 0047/0801876/1 sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas panaikino. Teismas nustatė, kad antstolis skolininkui 2008 m. gruodžio 1 d. pateikė reikalavimą sumokėti nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną nuo reikalavimo gavimo, 56 461,03 Lt skolą, 730,80 Lt bendrąsias vykdymo išlaidas, 99,37 Lt vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų veiksmų atlikimu, 4872 Lt atlyginimo antstoliui. Teismas, vadovaudamasis CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 587 straipsnio 4 punktu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsniu, sprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2008 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 1528 dėl įmokų išieškojimo iš skolininko yra vykdomasis dokumentas. Kai vykdomajame dokumente, kaip šiuo atveju, nenustatytas jo įvykdymo terminas pagal CPK 659 straipsnio 1 dalį antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Teismas konstatavo, kad vadovaudamasis CPK 82 straipsniu antstolis pagrįstai indeksavo nustatytas minimalias vykdymo išlaidų sumas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 35, 45 punktus, CPK 610 straipsnį išieškotojas apmoka vykdymo išlaidas (su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytomis išimtimis), o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49-63 punktai taip pat patvirtina, kad antstolis turi teisę reikalauti, kad skolininkas apmokėtų vykdymo išlaidas tik tada, kai užbaigiama vykdomoji byla. Teismas nurodė, kad antstolis nepateikė duomenų, kad vykdomoji byla užbaigta.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi antstolio atskirąjį skundą atmetė, Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu antstolis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad antstolis turėjo skolininkui paskirti dešimt dienų terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2008 m. spalio 20 d. sprendimui įvykdyti. Pagal CPK 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Šiuo atveju skolininkas praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytus įmokų mokėjimo terminus ir antstolis neprivalėjo siųsti raginimo ir nustatyti skolininkui terminą skolai sumokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-277/2008, išaiškino, kad CPK 655 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę geruoju. Tačiau pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį toks raginimas nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalys, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad reikalauti (siūlyti), jog skolininkas sumokėtų vykdymo išlaidas galima tik užbaigus vykdomąją bylą. Nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidos nebuvo išieškomos iš skolininko priverstinio vykdymo tvarka, o tik buvo pateiktas raginimas (pasiūlymas) jas sumokėti. Pagal CPK 611 straipsnį vykdymo išlaidos antstoliui gali būti sumokomos skolininko gera valia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-277/2008, išaiškino, kad negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, jog, tik užbaigęs vykdomąją bylą, antstolis gali kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko CPK 611 straipsnio tvarka. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimų patenkinimo eilės tvarkos (CPK 753 straipsnio 1 dalis), antstolis gali nusiųsti skolininkui raštišką pasiūlymą dėl vykdymo išlaidų dydžio ir nurodyti terminą, per kurį šis praneštų, sutinka ar ne su vykdymo išlaidų dydžiu. Skolininkui sutikus arba esant teismo nutarčiai, vykdymo išlaidos galėtų būti paskirstomos ir išmokamos CPK 753, 758 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas AB „Linų audiniai“ prašo kasacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-277/2008, išaiškino, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta, jog dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Šios procesinės nuostatos suponuoja, kad vykdymo išlaidos antstoliui gali būti sumokamos arba paties skolininko gera valia, arba teismo nutarties, priimtos dėl antstolio pareiškimo, pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą, bylos Nr. 3K-3-693/2004; 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-136/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aibės mažmena“ skundą, bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą, bylos Nr. 3K-3-173/2008). Be to, kasacinis teismas pripažįsta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą, bylos Nr. 3K-3-173/2008). Šios normos tikslas įgyvendinti skolininko teisę žinoti apie vykdymo išlaidų dydį. Be to, antstolis nepagrįstai indeksavo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalią antstolio atlyginimo sumą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat ar nenukrypo kasacinio teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl CPK 661 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo
CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pagal CPK 659 straipsnį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos - pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Linų audiniai“ į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 94 8883,10 Lt įmokų, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus direktorius 2008 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1528 dėl šios sumos išieškojimo priverstine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje reglamentuojami socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo būdai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent šiuo įmokų išieškojimo būdu ir pasinaudojo fondo valdyba: sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka priėmimo dieną, t.y. 2008 m. spalio 20-ąją, pateikė prašymą antstolio V. Drungilo kontorai „Dėl sprendimo išieškoti skolą priverstine tvarka vykdymo“. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad šis sprendimas antstolio kontoroje gautas 2008 m. lapkričio 28 d. (penktadienį), o kitą darbo dieną, t. y. gruodžio 1-ąją, buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas reikalavimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pareiškėjas AB „Linų audiniai” nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2008 m. spalio 20 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka gavo tik 2008 m. gruodžio 5 d. ir šios aplinkybės išieškotojas neginčijo. Taigi, priešingai negu teigia kasatorius, skolininkui nebuvo žinoma apie sprendimą dėl skolos išieškojimo prieš dvidešimt dienų iki antstolio reikalavimo priėmimo.
Esant tokioms bylos aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su antstolio argumentu, kad jis vadovaudamasis CPK 661 straipsniu neprivalėjo suteikti skolininkui papildomą terminą skolai sumokėti. Šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-277/2008, nes nagrinėjamos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo pranešta apie sprendimą dėl skolos išieškojimo.
Dėl CPK 611 straipsnio aiškinimo ir taikymo
CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Taigi CPK, reglamentuojant vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, išskiriami trys esminiai reikalavimai: 1) antstolio raštiškas siūlymas skolininkui pervesti į depozitinę sąskaitą nurodytą sumą; 2) pasiūlymo įgyvendinimas per antstolio nustatytą protingą terminą; 3) skolininkui neįvykdžius pasiūlymo – kreipiamasi į teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių reikalavimų antstolis nesilaikė. Ginčijamo 2008 m. gruodžio 1 d. reikalavimo sumokėti vykdymo išlaidas ir atlyginimą antstoliui negalima tapatinti su CPK 611 straipsnyje nustatytu antstolio raštišku pasiūlymu vykdymo išlaidas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčijamame reikalavime nurodomas reikalavimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną nuo šio reikalavimo gavimo dienos pervesti apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad 2008 m. gruodžio 12 d. besąlyginio debeto mokėjimo nurodymu į antstolio sąskaitą buvo nurašyta skundžiamame antstolio reikalavime nurodyta suma. Esant tokioms bylos aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad nebuvo pažeisti CPK 611 straipsnio reikalavimai. Priimtos teismų nutartys atitinka šios kategorijos bylose formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą, bylos Nr. 3K-3-693/2004; 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-136/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aibės mažmena“ skundą, bylos Nr. 3K-3-341/2007). Antstolio veiksmai vykdymo procese neatitiko CPK 611 straipsnio reikalavimų, todėl negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-277/2008).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 29,80 Lt. Nepatenkinus kasacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš antstolio Vaido Drungilo (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 29,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė
