Baudžiamoji byla Nr. 2K-249-1073/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35149-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Klimavičiui, laiduotojui A. M.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalies, kuria A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 1 dalį ir perduotas laiduotojo A. M. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 272 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams dešimčiai mėnesių bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise žvejoti dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas A. V. priklausantis automobilis „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 272 straipsnio 1 dalį ir perduotas laiduotojo A. M. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Valstybės naudai iš K. M., A. V. ir V. V. solidariai priteista suma žalai atlyginti sumažinta iki 23 448,25 Eur.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 1 dalį taip pat nuteisti K. M. ir V. V., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens, jo gynėjo advokato ir laiduotojo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. M. ir V. V., pažeisdamas 2013 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 punkto reikalavimą, pagal kurį draudžiama žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius, ir 11.2 punktą, nustatantį, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais, neteisėtai žvejojo draudžiamais tinkliniais žvejybos įrankiais ir padarė didelę žalą gyvūnijai. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
2018 m. liepos 22 d. nuo 21.00 iki 23.00 val. V. V. krante stebint aplinką, K. M. ir A. V. Trakų r., Onuškio sen., esančiame Didžiulio ežere išmetė draudžiamus žvejybos įrankius – ne mažiau kaip devynis plombomis nežymėtus tinklus, siekdami jais pagauti žuvų, o 2018 m. liepos 23 d. nuo 9.00 val. iki 11.00 val., V. V. krante stebint aplinką ir palaikant ryšį telefonu, K. M. ir A. V. šiais tinklais neteisėtai pagavo 119 karšių, 112 starkių, 27 lynus, 2 lydekas, 20,9 kg karosų, 5,35 kg ešerių, tokiu būdu naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelę – 25 526,25 Eur dydžio žalą gyvūnijai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad A. V. prisipažinimas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į jo apeliaciniame skunde išdėstytas atsisakymo duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu priežastis, nelaikytinas esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Remdamasis A. V. parodymais, duotais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat laiduotojo A. M. paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. V. supranta savo nepateisinamo elgesio pasekmes, smerkia save dėl tokio savo poelgio, o atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu susijęs su gėdos jausmu prieš bendradarbius, kadangi jis dirba ugniagesiu gelbėtoju, taip pat galima neigiama bendruomenės reakcija ir itin komplikuota situacija jo šeimoje. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus. Atsižvelgdamas į A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, taip pat duomenis, apibūdinančius jo ir laiduotojo A. M. asmenybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų optimalus, tikslingas ir teisingas.
3. Nustatęs, kad A. V. atlygino dalį padarytos žalos – pervedė į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos banko sąskaitą iš viso 672 Eur, apeliacinės instancijos teismas šia suma sumažino valstybės naudai priteistiną pinigų sumą žalai atlyginti.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. Maleckas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai aiškino ir taikė būtinąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas, nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, (asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką) ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).
4.2. A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino, dėl kokių motyvų jis nusprendė teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje pripažinti savo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, o 2018 m. liepos 23 d. atvirame prisipažinime ne tik neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nepadėjo greitai ir operatyviai atskleisti ikiteisminiam tyrimui ar bylai reikšmingų aplinkybių, bet ir nurodydamas neatitinkančius tikrovės faktus klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Antrojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu A. V. taip pat neigė savo kaltę ir parodymus sutiko duoti tik po įrodymų tyrimo. Kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame teisiamajame posėdyje palaikė šį prašymą ir tik tada davė parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, prisipažino ją padaręs ir nurodė, kad dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymus kaltinamasis davė tik išklausęs kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymus. Nors pagal teismų praktiką kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>). Šiuo atveju akivaizdu, kad A. V. pripažino kaltę ir davė parodymus tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, turėdamas išskaičiavimų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatytos aplinkybės sumenkina teismo proceso metu A. V. pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikšmę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.
4.3. A. V. argumentas, kad jis atsisakė duoti parodymus, nes jam buvo gėda prieš bendradarbius, yra nelogiškas, kadangi teisėsaugos institucijoms nurodytos aplinkybės apie nusikalstamą veiką nebūtų viešinamos jo bendradarbiams. Kaip vieną iš motyvų, kodėl atsisakė duoti parodymus, A. V. taip pat nurodė ir itin komplikuotą susiklosčiusią situaciją jo šeimoje, tačiau ši aplinkybė tėra formali, ja remiamasi siekiant save pateisinti ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino A. V. prisipažinimo savarankiškumo, kadangi pats kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 26 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nusprendė prisipažinti, nes A. M. jį įkalbėjo keisti parodymus. Apie tai, kad A. V. prisipažinti įtaką padarė laiduotojas, nurodė ir A. V. gynėjas V. Klimavičius. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis sprendimą prisipažinti priėmė ne savanoriškai, nuoširdžiai, o tik dėl bendradarbio laiduotojo įtakos.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino A. V. prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju ugniagesiu gelbėtoju. Šias pareigas einantys pareigūnai pagal teisės aktus privalo būti nepriekaištingos reputacijos, priešingu atveju negali eiti minėtų pareigų. Ši aplinkybė yra labai svarbi nustatant A. V. prisipažinimo ir gailėjimosi motyvus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad po pateikto prašymo atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tiek pats kaltinamasis, tiek jo gynėjas ir laiduotojas kalbėjo apie tai, kad teismas neatimtų galimybės kaltinamajam toliau dirbti. A. V. nurodė, kad jeigu teismas netaikys laidavimo, jis nežino, kaip galės atlyginti žalą. Taip pat pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. teisiamajame posėdyje A. V. nurodė, kad apie laidavimo institutą sužinojo neseniai. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nusprendė prisipažinti tik tada, kai sužinojo, kad įstatymas nustato galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tokiu atveju asmuo laikomas neteistu, ir ši aplinkybė buvo pagrindinis motyvas prašyti teismo pritaikyti laidavimą, nes tik tokiu atveju jam lieka galimybė toliau eiti savo užimamas pareigas. Tik sužinojęs, kokias BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas reikia atitikti, kad būtų pritaikytas minėtas institutas, A. V. nedelsdamas ėmėsi visų veiksmų, kad jas atitiktų, – pripažino savo kaltę ir pradėjo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra laidavimui būtinos sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
4.6. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. V. nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir nebūdinga jo elgesiui. Šiai nusikalstamai veikai buvo ruošiamasi iš anksto, ji buvo padaryta sistemingais veiksmais ir užtruko kelias dienas. Pažymėtina, kad nors anksčiau A. V. nebuvo teistas, šio priešingo teisei poelgio laikyti pavieniu ar atsitiktiniu, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. praeityje buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 1 dalį dėl mėgėjų žvejybos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimo. Nors A. V. teismui nurodė, kad geba mokytis iš savo klaidų, jis vėl atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su neteisėta žvejyba, už kuriuos nustatyta tik baudžiamoji atsakomybė. Be to, vertindamas A. V. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam, be kita ko, taikomi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto reikalavimai ir kuris be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. V. padaryta veika nėra atsitiktinė, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai aiškino ir taikė būtinąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas, nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką) ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų). Šias sąlygas žemesniųjų instancijų teismai aiškino ir taikė skirtingai.
7. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
8. Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.
9. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-685/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-685/2012">2K-685/2012</a>, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
11. Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, kad apie tokį nuoseklumą negali būti nė kalbos. Vertinant A. V. elgesį bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis ne tik nuosekliai neigė savo kaltę ir atsisakė duoti parodymus (2017 m. liepos 25 d. ir 2018 m. spalio 23 d. įtariamojo apklausos protokolai), bet dar daugiau – bandė visais būdais išvengti atsakomybės, klaidindamas ikiteisminį tyrimą, t. y. 2018 m. liepos 23 d. atvirame prisipažinime nurodė, kad savo automobilį skolino draugui ir tik atėjęs jo pasiimti rado žuvį, ją išimant ir atvyko policijos pareigūnai, 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškime dėl informacijos ikiteisminiame tyrime nurodė, kad K. M. jį persekioja bei šantažavo, reikalaudamas pinigų ir grasindamas melagingai įduoti policijai dėl neteisėtos žvejybos. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu, 2019 m. birželio 12 d., A. V. vėl patvirtino savo poziciją, kad nepripažįsta jam pareikštų kaltinimų, o jo gynėjas paprašė, kad kaltinamasis parodymus duotų tik po liudytojų apklausų. Prisipažinimas ir gailestis atsirado tik vėliau, 2019 m. rugpjūčio 24 d. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet irgi nurodant, kad „suprantu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog aš padariau BK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką“. Vėliau, 2019 m. rugpjūčio 26 d. teisiamojo posėdžio protokole, užfiksuoti tokie A. V. parodymai – „apie laidavimą neseniai sužinojau, pasitariau su bendradarbiu ir nusprendžiau prisipažinti“. Svarbi ir ta aplinkybė, kad parodymus A. V. davė tik išklausęs kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų. Tokia A. V. veiksmų seka ne tik paneigia jo teiginius apie sunkią psichologinę ir emocinę būklę, trukdžiusią jam pripažinti kaltę, bet ir leidžia pagrįstai abejoti jo gailėjimosi motyvais – t. y. vėlgi jie labiau grįsti naudos siekimo tikslais (būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, išlaikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą siekiant išsaugoti tarnybą), o ne sąžiningu ir nuoširdžiu savo neteisėtų veiksmų pripažinimu ir gailėjimusi dėl jų.
12. Nors pagal teismų praktiką kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>). Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. kaltu prisipažino tik formaliai, parodymus davė tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.??????
13. Nustačius vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų nebuvimą, dėl kitos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nepasisakoma.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, kurios pavyzdžiai nuosprendyje nurodyti kaip BK 40 straipsnio taikymo teismų praktikoje susiformavusios nuostatos, konkrečios bylų faktinės aplinkybės nebuvo lyginamos su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Nenustačius visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, laidavimo institutas negali būti taikomas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 272 straipsnio 1 dalį ir perduotas laiduotojo A. M. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. nuteisimo pagal BK 272 straipsnio 1 dalį.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
