Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 25 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-250-976/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09294-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6; 1.1.9.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant vertėjai Joanai Rudzianec,

prokurorei Dainorai Miliūtei,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės V. G.,

gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 25 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu V. G., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) redakcija), atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant Z. A. be užstato, ir baudžiamoji byla jai nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. G. į valstybės biudžetą išieškota dalį konfiskuotino turto (automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkanti pinigų suma – 827 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. G. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad ji 2019 m. kovo 5 d. apie 17 val. Vilniuje, Juodajame kel. 35, automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigsi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 1,86 promilės girtumas).

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Motiejūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus, 3 dalį bei 72 straipsnio 5 dalį) dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir turto konfiskavimo.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai nustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, jog ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sąlygos, tik pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, bet išsamesnių argumentų nepateikė. Abiejų instancijų teismai V. G. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi vertino formaliai, nesigilino į priežastis ir motyvus, kodėl ji teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2.3. Kasatorius cituoja teismų praktiką ir pažymi, kad kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriškas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00NjQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-464/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-464/2005">2K-P-464/2005</a>, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014), o asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, būtina vertinti kaltininko parodymus, elgesį ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2010">2K-84/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-122-699/2018 ir kt.).

2.4. Šioje byloje V. G., nors teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesio nevertino kritiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad alkoholį vartojo automobilyje, nes norėjo nusiraminti po pokalbio su sūnumi, o būdama neblaivi automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį, nes juo buvo užstatytas kitas automobilis, kurio vairuotojas primygtinai reikalavo pasitraukti, todėl kaltinamoji, norėdama padėti, patraukė savo automobilį. Taigi nors duodama parodymus teisme V. G. ir įvardijo, kad savo poelgį vertina blogai, tačiau šio kritiško požiūrio neatspindi jos pačios parodymai, kuriuose ji bando pateisinti savo veiksmus dėl alkoholio vartojimo ir vairavimo esant neblaiviai, turint omenyje ir tai, kad kai kurių jos parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys (pvz., automobilyje nebuvo rastas alkoholio butelis, iš kurio ji gėrė, liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina kaltinamosios parodymų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamoji nesutiko tikrintis blaivumo, taip apsunkindama teisėsaugos institucijų pareigūnams aiškintis svarbias bylos aplinkybes. Šios aplinkybės teismų praktikoje įvardijamos kaip nenuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir bandymas apeliuoti į nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185-489/2018">2K-185-489/2018</a>). Teismai nesigilino į kaltinamosios parodymų pasikeitimo teisminio nagrinėjimo metu priežastis (ikiteisminio tyrimo metu neigusi savo kaltę, duodama parodymus teisme savo kaltę pripažino), pasitikėjo kaltinamosios deklaratyviais pareiškimais ir atsiprašymais, nevertino, ar jos deklaruojamas blogas savo poelgio vertinimas yra pagrįstas veiksmais (pvz., ar ji padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti bylai svarbias aplinkybes), dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį.

2.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai klaidingai aiškino ir vertino BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos – yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, – egzistavimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

2.6. Teismai neatsižvelgė į tai, kad V. G. savo parodymuose teismui neišreiškė savo kritinio požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, taip pat neatkreipė dėmesio, kad ji turi galiojančią administracinę nuobaudą už nusižengimą, susijusį su alkoholio vartojimu (buvo neblaivi viešoje vietoje), pati kaltinamoji, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažino, kad vartojo alkoholį tiesiog automobilyje. Šios byloje nustatytos aplinkybės, kurių žemesnės instancijos teismai atskirai neįvertino, kelia abejonių dėl kaltinamosios gebėjimo atsakingai vartoti alkoholį bei priimti adekvačius sprendimus jo pavartojus. Nors V. G. ir padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau Kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai. Įstatymų leidėjas jau ne vienerius metus, siekdamas padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, taip užtikrinant visuomenės saugumą, griežtina atsakomybę, tačiau V. G. į tai nekreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Akcentuotinas ir netoleruotinas kaltinamosios elgesys atvykus policijoms pareigūnams: elgėsi agresyviai, neprisipažino vairavusi automobilį, teigdama, kad pareigūnai nematė jos vairuojančios, dėl to pareigūnams net teko panaudoti antrankius. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant V. G. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindas manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sąlygų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog V. G., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų.

2.7. Iš teismų sprendimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir vertindamas laiduotojos tinkamumą ir jos realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas laiduotojos paskyrimui, nesilaikė teismų praktikos taikant BK 40 straipsnio 3 dalį (skunde minimos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Šioje byloje teismai nesigilino, kaip ir kokią įtaką paskirta laiduotoja gali daryti kaltinamajai, o tiesiog nurodė, kad laiduotojai ir kaltinamoji gerai sutaria ir artimai bendrauja. Tokia aplinkybė nesuponuoja išvados, kad Z. A. darys teigiamą įtaką ar apskritai gali daryti teigiamą įtaką savo dukteriai V. G., kuri yra jau suaugusi ir savarankiška. Z. A. galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajai yra deklaratyvi, nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Kyla pagrįsta abejonė, ar žemesniųjų instancijų teismai išsiaiškino ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, siekiant byloje paskirti tinkamą laiduotoją.

2.8. Teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Abiejų instancijų teismai, nuspręsdami skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jos 10 procentų automobilio vertės sumą, pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau jį taikė netinkamai, nes neįvertino visų svarbių aplinkybių, kurios pagal teismų praktiką yra svarbios taikant BK 72 straipsnį ir nustatant išieškotinos sumos dydį. Spręsdami dėl konfiskuotino transporto priemonės vertės dydžio teismai vertino tik V. G. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau netinkamai vertino jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltinamosios elgesį veikos padarymo metu ir po jos, o tai yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties. Šiuos kriterijus, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA0LTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-104-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-104-1073/2019">2K-104-1073/2019</a>).

2.9. Abiejų instancijų teismai, skirdami V. G. šią baudžiamojo poveikio priemonę, nukrypo nuo susiformavusiosios teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287-1073/2018">2K-287-1073/2018</a> nurodė, kad visą automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas (6930 Eur) iš asmens, kuris vienas augina vaiką ir turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui, yra laikytina proporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Nagrinėjamu atveju V. G. nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų bankui, tačiau ji neturi išlaikomų asmenų, o vien ta aplinkybė, kad V. G. yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nedaro jos finansinės padėties neišsprendžiamos ar labai sunkios, nes nėra duomenų apie tai, kad jos sveikatos būklė yra tokia sunki, kad trukdytų susirasti darbą. Kaltinamosios turtinė padėtis yra svarbus aspektas sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, tačiau laikytina, kad 10 procentų automobilio vertės sumos išieškojimas iš V. G. yra per švelni baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamoji neabejotinai žinojo apie finansinius įsipareigojimus, menkas savo pajamas, tačiau, nepaisydama gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių, pasiryžo būdama neblaivi vairuoti transporto priemonę, kurios vertė, bylos duomenimis, 8270 Eur. Kaltinamoji pati nepasirūpino savo finansine gerove ir jos neapgalvoti, neatsakingi veiksmai sukėlė jai dar didesnius finansinius nuostolius. Nelaikytina reikšmingu motyvu netaikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo visa apimtimi dėl kaltinamosios sveikatos būklės, kadangi jos sveikatos būklė leido jai vairuoti esant apsvaigus nuo alkoholio 1,86 prom. Tai rodo, kad kaltinamosios sveikatos būklė nėra ypač bloga. Sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, yra būtina atsižvelgti ne tik j nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, bet ir į padaryto nusikaltimo aplinkybes, asmens elgesį po jo.

2.10. Vadovaujantis teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>) laikytina, kad žemesnių instancijų teismų sprendimai išieškoti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. G. tik 10 procentų automobilio vertės apskritai neatitinka BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslo, nes suma yra pernelyg maža. Šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad V. G. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-699/2018">2K-136-699/2018</a>).

2.11. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, paskyrė turtinio pobūdžio priemonę, kuri nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelni, savo pobūdžiu atitinkanti administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. Svarbu tai, kad V. G., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (nepaskirta bausmė, ji neturi teistumo), todėl visos konfiskuotino turto (automobilio) vertės, t. y. 8270 Eur, išieškojimas nagrinėjamu atveju visiškai neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų teismų praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

4. Prokuroras kasaciniame skunde ginčija BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų, 3 dalies taikymą V. G., teigdamas, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, be pagrindo konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, netinkamai įvertino laiduotojos tinkamumą.

5. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš prokuroro kasacinio skundo turinio matyti, kad jame pateikiama nemažai argumentų, kuriais ginčijamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų (V. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jų kaitos) vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes (V. G. nesutiko tikrintis blaivumo, automobilyje nebuvo rastas butelis, iš kurio ji nurodė gėrusi, sulaikymo metu pareigūnams teko panaudoti antrankius) daryti kitokias išvadas dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Tokio pobūdžio argumentai šioje nutartyje teisėjų kolegijos nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-99/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-99/2013">2K-99/2013</a>, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).

7. Abiejų instancijų teismų skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma. V. G. pirmą kartą nusikalto – padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo nepadaryta jokia žala. Teismai taip pat konstatavo, kad ji pripažino vairavusi automobilį būdama neblaivi, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Pagal teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015).

9. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. parodymai proceso metu kito: įvykio vietoje pareigūnams neigė vairavusi automobilį, kitą dieną apklausta kaip įtariamoji ji parodė, kad vis dėlto vairavo, būtent perstatė R. J. iki tol vairuotą automobilį, kad jis netrukdytų kitiems vairuotojams, tačiau vairuodama buvo blaivi, o alkoholio išgėrė vėliau, po pokalbio su sūnumi, per kurį sužinojo apie sunkius jo sveikatos sutrikimus. Pirmosios instancijos teisme V. G. nurodė, kad prisipažįsta padariusi veiką (vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio), ir paaiškino, kad pokalbio su sūnumi metu ji patyrė stresą ir dėl to išgėrė alkoholio, o po to perstatė automobilį, nes to reikalavo užstatyto automobilio vairuotojas, vėliau dar išgėrė alkoholio. Taip pat ji nurodė, kad labai blogai vertina savo poelgį, negali ramiai gyventi, šis įvykis jai didelė tragedija, pamoka, dėl to labai gailisi. Taigi šioje byloje V. G. prisipažino vairavusi būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir išreiškė dėl to savo atgailą iki nuosprendžio priėmimo. Tai atitinka teismų praktiką, pagal kurią kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. G. parodymų turinį ir kitas bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad ji prisipažino ir gailėjosi nuoširdžiai, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes. Nesutikti su tokia teismo išvada kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

10. Pažymėtina, kad teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108/2011">2K-108/2011</a>, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad šioje byloje buvo įvertinta tiek V. G. asmenybė, tiek kasatoriaus skunde minėta aplinkybė, kad ji buvo bausta administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. yra padariusi administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių bei keleivių ir bagažo vežimo viešuoju transportu taisyklių pažeidimais, taip pat 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo bausta už buvimą neblaiviai viešoje vietoje (paplūdimyje). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino padarytų pažeidimų pobūdį ir padarė motyvuotą išvadą, kad padaryti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs ir vien tai, jog ji yra bausta administracine tvarka, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog V. G. ateityje elgsis tinkamai, – ji savo kaltę pripažino, padarytus veiksmus vertina neigiamai, tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą ir tai, kad ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad nors V. G. padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir atsisėdimas prie automobilio vairo ir važiavimas išgėrus alkoholio negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis (nei jos aiškinamu susijaudinimu dėl pokalbio su sūnumi, nei užstatytos transporto priemonės vairuotojo reikalavimu patraukti automobilį), tačiau vis dėlto toks elgesys panašaus pobūdžio nusikaltimų kontekste yra mažiau pavojingas – V. G. nevairavo automobilio važiuojamojoje kelio dalyje, tik stovėjimo aikštelėje perstatė automobilį, nepadarė žalos nei kitoms transporto priemonėms, nei asmenims.

11. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2008">2K-239/2008</a>, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pripažino tinkama laiduotoja V. G. motiną Z. A., atsižvelgdamas į jųdviejų glaudų tarpusavio ryšį, pastarosios asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta) ir į tai, kad ji patvirtino galinti daryti teigiamą įtaką dukteriai. Byloje nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti laiduotojos tinkamumu. Kasatoriaus išreikštos abejonės dėl motinos, kaip laiduotojos, įtakos suaugusiai ir savarankiškai dukteriai tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.

12. Teismų sprendimai, tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti V. G. BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokuroro apeliacinį skundą, motyvuotai pasisakė dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V. G. ir pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

14. Kasatorius taip pat nesutinka su teismo sprendimu taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas konfiskuoti iš V. G. tik dalį konfiskuotino turto (automobilio) vertės. Prokuroro manymu, 10 procentų automobilio vertės sumos konfiskavimas yra per švelni baudžiamojo poveikio priemonė.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020).

16. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (??kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

17. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nuspręsdami konfiskuoti tam tikrą dalį konfiskuotino turto vertės, remdamiesi konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai aiškino proporcingumo principo turinį toje byloje.

18. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl teisės pažeidimus padariusiems asmenims taikomų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai), nusprendė atleisdamas V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti ne visą, o dalį – 10 procentų automobilio, priklausančio trečiajam asmeniui, vertės atitinkančią sumą. Teismas priėmė tokį sprendimą atsižvelgdamas į V. G. gyvenimo situaciją, pajamas ir sveikatos būklę – į tai, kad ji išsituokusi, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 122 Eur dydžio pašalpą ir paramą maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, turi neįvykdytų įsipareigojimų AB bankui „Swedbank“, jai buvo padaryta operacija, paskirtas gydymas, šiuo metu laukia gydymo dėl dantų protezavimo.

19. Kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, būtent į nusikaltimo pavojingumą, aplinkybes, apibūdinančias V. G. asmenybę, elgesį, sveikatos ir finansinę situaciją, kurias vertino teismai, sprendimas konfiskuoti 10 procentų (827 Eur) automobilio vertės iš esmės yra proporcingas. Esant pirmiau minėtoms V. G. gyvenimo aplinkybėms ir turtinei padėčiai, turto vertės konfiskavimo visa apimtimi – 8270 Eur (automobilio „Toyota RAV4“ vertė veikos padarymo metu) – taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo klaidos šioje byloje nepadaryta.

20. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų teismų sprendimų panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas yra netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė