Dėl įpareigojimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti AB „Ukmergės keliai“ akcijas

Civilinė byla Nr. 3K-3-176/2007

Procesinio sprendimo kategorija 22.3.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjo) ir Juozo Šerkšno,

sekretoriaujant Viktorijai Valienei,

dalyvaujant atsakovo AB,,Panevėžio keliai“ atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui, atsakovo G. D. atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei ir trečiojo asmens AB,,Ukmergės keliai“ atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D., AB,,Panevėžio keliai“ ir trečiojo asmens AB,,Ukmergės keliai“ kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams G. D., AB,,Panevėžio keliai“, trečiajam asmeniui AB,,Ukmergės keliai“ dėl įpareigojimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti AB,,Ukmergės keliai“ akcijas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškinio reikalavimu ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias atskaitingo emitento AB „Ukmergės keliai“ paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias balsavimo teisę. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas turi 90 vnt. paprastųjų vardinių AB „Ukmergės keliai“ akcijų, kurių vienos nominali vertė – 5 Lt. Iš viso AB „Ukmergės keliai“ yra išleidusi 200 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas G. D. yra AB,,Panevėžio keliai“ stebėtojų tarybos narys. Dėl to šie atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, 2003 m. balandžio 9 d. valdžiusi daugiau kaip 52,53 proc. AB „Ukmergės keliai“ akcijų, iš jų atsakovas AB „Panevėžio keliai“ turėjo 49,95 proc., atsakovas G. D. – 2,58 proc. AB „Ukmergės keliai“ akcijų. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį atsakovai turėjo pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias šios įmonės akcijas arba per 30 dienų perleisti turimas akcijas kitiems asmenims. To nepadarę atsakovai pažeidė ieškovo, kaip įmonės smulkiojo akcininko, teises. Ieškovas neprašė teismo nustatyti oficialaus pasiūlymo tvarka supirktinų akcijų kainos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinio netenkino.

Teismas nustatė, kad ieškovas turi 90 paprastųjų vardinių AB „Ukmergės keliai“ akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 5 Lt (b. l. 9). Atsakovai 2002 m. gruodžio 3 d. valdė 36,72 proc. AB „Ukmergės keliai“ akcijų, atsakovas G. D. savo balsavimo teises yra perleidęs kitam asmeniui. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį akcininkas ar kartu veikianti asmenų grupė, įgijusi daugiau kaip 40 proc. įmonės akcijų, privalo per 30 dienų nuo jų įsigijimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti akcijas arba jas perleisti. Atsakovų turimos akcijos įstatyme nustatytos ribos, kai privalu teikti oficialų pasiūlymą, nesiekė. Vertybinių popierių komisijos 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad asmuo kartu veikiančiu laikomas tik tuo atveju, kai jis emitento visuotiniame akcininkų susirinkime turi bent vieną balsą, tačiau atsakovas G. D. neturėjo nė vieno balso. Šio atsakovo perleistos akcijų balsavimo teisės sutuoktinei neturi būti sumuojamos kaip bendrai veikiančių subjektų (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Teismas ieškovo reikalavimą pateikti oficialų pasiūlymą likusiems akcininkams įvertino kaip reikalavimą, pareikštą kitų smulkiųjų akcininkų vardu tam neturint įgaliojimų. Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarime konstatavo, kad akcininkų teisių gynimas yra viešasis interesas. Ieškovas neįgalintas ginti viešojo intereso.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tenkintas ieškovo M. V. apeliacinis skundas ir nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, įpareigojant atsakovus G. D. ir AB,,Panevėžio keliai“ Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatyta tvarka pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB,,Ukmergės keliai“ vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai 2003 m. balandžio 9 d. valdė daugiau kaip 40 proc. balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, nes faktiškai valdė 52,53 proc. (105 069 vnt. iš 200 000 vnt. visų akcijų) AB „Ukmergės keliai“ akcijų suteikiamų balsų, tai patvirtina šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių registracijos sąrašas (T. 1, b. 1. 11-15). Atsakovai akcijas valdė daugiau kaip 30 dienų, todėl pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jie turėjo pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius šio emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalį G. D. kaip AB,,Panevėžio keliai“ stebėtojų tarybos narys laikomas šios įmonės vadovu. Nors atsakovas G. D. formaliai perleido turimas akcijas ir jų suteikiamus balsus sutuoktinei, tačiau laikytina, kad atsakovui akcijos tebepriklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir CK 3.87, 3.88 ir 3.92 straipsnius. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, suėjus 30 dienų terminui, nepriklausomai nuo to, ar asmuo, peržengęs 40 proc. balsų ribą, perleidžia dalį ar visus balsus ar ne, jam išlieka pareiga teikti privalomą oficialų pasiūlymą. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad toks asmuo nuo 40 proc. balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki 40 proc. ribos. Dėl to akcijų suteikiamų balsavimo teisių perleidimo sandoriai, kuriuos atliko G. D. ir R. J. savo sutuoktinėms, yra niekiniai, nes buvo perleistos teisės, kurių jie jau buvo netekę. Apeliacinės instancijos teismas įvertino Vertybinių popierių komisijos 2004 m. gruodžio 3 d. išvadą kaip patvirtinančią ieškinio faktinį pagrindą. Išvadoje patvirtinta, kad atsakovai nėra pateikę oficialaus pasiūlymo, nors tokią pareigą turėjo (T. 1, b. l. 20).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą. Kasacinio skundo prašymas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

1. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarime konstatavo, kad:,,akcinėje bendrovėje gali susidaryti tokia situacija, kai kuris nors akcininkas, veikdamas vienas ar kartu su kitais asmenimis, įgyja tiek įmonės akcijų, kad gali kontroliuoti įmonės veiklą lemti priimamus sprendimus. Dėl to atitinkamai sumažėja kitų akcininkų, ypač smulkiųjų, galimybės daryti įtaką įmonės veiklai, jų turimų akcijų vertė gali kristi. Tokių akcininkų teisių apsauga - viešasis interesas”. CPK 49 straipsnyje nustatyti viešojo intereso gynimo teisme ypatumai ir subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Atsakovas neturi teisės ginti viešąjį interesą, tokią išvadą padarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis Vertybinių popierių rinkos įstatymu Vertybinių popierių komisija yra vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija, kurios viena iš pareigų - prižiūrėti, kaip laikomasi nurodyto įstatymo nuostatų. Dėl to ši institucija turi teisę ginti pažeistas smulkiųjų akcininkų teises, ieškovas tokios teisės neturi.

2. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens, savarankiškai arba kartu su kitais asmenimis įgijusio daugiau kaip 40 proc. balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, alternatyvi pareiga arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius. Taip įstatyme įtvirtinus galimybę asmenims pasirinkti vieną iš nurodytų dviejų veiksmų apeliacinės instancijos teismas negalėjo įpareigoti atsakovus atlikti tik vieną alternatyvą – pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti akcijas, nepagrįstai vadovavosi Vertybinių popierių komisijos išvada byloje ir neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutarimą.

3. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. Kasaciniame skunde laikomas nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad G. D. ir R. J. sutuoktinėms perleido balsavimo teises, kurių buvo netekę, dėl to sandoriai savaime yra niekiniai. Kasatoriaus nuomone, įstatymas suteikia akcininkui teisę vėl įgyti prarastas balsavimo teises perleidus akcijų dalį. Net jei įvardyti asmenys būtų netekę balsavimo teisių, tai balsavimo teisių perleidimo sandoriai yra viena iš įstatymo įtvirtintų alternatyvių galimybių vėl įgyti prarastus balsus.

4. AB,,Panevėžio keliai“ nėra G. D. kontroliuojamas juridinis asmuo Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies prasme, dėl to abiejų nurodytų asmenų balsai AB,,Ukmergės keliai” valdyme neturi būti sumuojami (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. CK 3.87, 3.88, 3.92 straipsniuose ir CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Pagal CK 3.94 straipsnį vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, disponuoti tokiu turtu. Atsakovas G. D. ir R. J. balsavimo teisių perleidimo sandoriais išreiškė savo valią įgalioti sutuoktines G. D. bei R. J. savo nuožiūra disponuoti balsavimo teisėmis, šiais sandoriais nurodytos teisės normos nebuvo pažeistos.

6. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad balsų skaičiavimo tvarką nustatė tuo metu galiojusios Vertybinių popierių komisijos priimtų nutarimų nuostatos. Vertybinių popierių komisijos 2002 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintų Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklių 4 punkte buvo išdėstyta, kad asmens turimi balsai skaičiuojami atskirai pagal kiekvieną Įstatymo 16 straipsnio apibrėžtą balsų grupę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vertybinių popierių komisijos 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių 7 punkte. Šios balsų skaičiavimo nuostatos galiojo ieškinio padavimo metu ir tariamo teisės pažeidimo metu.

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad G. D. ir R. J. sudaryti balsavimo teisių perleidimo sandoriai yra savaime niekiniai. Atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo tik G. D., R. J. nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu į civilinę bylą. Taip teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsiliepimu į atsakovo G. D. kasacinį skundą ieškovas M. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Atsiliepime suformuluoti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį atsakovai turėjo per 30 dienų pasirinkti vieną iš dviejų elgesio variantų – arba parduoti viršijančias 40 proc. nustatytą ribą akcijas, arba pateikti oficialų siūlymą supirkti likusias paprastąsias vardines akcijas. Atsiliepime teigiama, kad kai kartu veikiantys asmenys per 30 dienų nesumažina turimų balsų skaičiaus, tai turi pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, taip įstatymu smulkiesiems akcininkams sudaroma galimybė pasitraukti iš dalyvavimo įmonės valdyme. Šios pozicijos laikosi ir Vertybinių popierių komisija, pateikusi byloje oficialų Vertybinių popierių rinkos įstatymo išaiškinimą.

2. CK 3.92 straipsnyje ir Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad asmens turimais balsais laikoma akcijų suteikiama teisė balsuoti, balsavimo kuriomis teisę turi taip pat asmens sutuoktinis. Abiejų sutuoktinių balsai yra sumuojami, dėl to atsakovui G. D. savo sutuoktinei perleidus akcijų balsavimo teisę jo turimų balsų kiekis nesumažėjo.

3. Panevėžio apygardos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad R. J. balsų perleidimo sutartis jokių teisinių pasekmių nesukuria sprendžiant ginčą šioje byloje dėl privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo, nes R. J. balsavimo teises perleido sutuoktinei. Iš esmės teismas pripažino, kad nagrinėjamai bylai toks sudarytas balsavimo teisių perleidimas neturi įtakos. Dėl to teismas nenusprendė dėl R. J. ar kitų asmenų teisių ir pareigų.

4. Konstitucijoje ir CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato teisę kiekvienam asmeniui, kurio subjektinė teisė yra pažeista, kreiptis teisminės gynybos. Ieškovas gina įstatymų suteikiamą savo subjektinę teisę į tai, kad kiti akcininkai pateiktų oficialų pasiūlymą supirkti likusias, tarp jų ir ieškovo, akcijas. Sutampant ieškovo interesui su viešuoju interesu, tai nereiškia, kad ieškovas asmeniškai negali kreiptis į teismą gindamas savo pažeistą teisę.

Kasaciniu skundu atsakovas AB,,Panevėžio keliai” prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Nėra pagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, kuri 2003 m. balandžio 9 d. valdė daugiau kaip 40 proc. AB,,Ukmergės keliai” akcijų. Išrašo iš AB,,Panevėžio keliai” 2002 m. prospekto - ataskaitos nurodyti duomenys -lentelė apie stambiausius akcininkus laikotarpiu iki 2002 m. gruodžio 31 d. - yra neatitinkantys tikrovės, nes AB,,Panevėžio keliai” vadovai nurodytu laikotarpiu ir ieškinio pateikimo dieną neturėjo tokio procento balsų, kuris nurodytas pateiktame dokumente. Pateikiant šį prospektą Vertybinių popierių komisijai lentelėje buvo įsivėlusi klaida, kuri taisyta du kartus – 2003 m. liepos 14 d. ir 2003 m. liepos 23 d., pateikiant duomenis Vertybinių popierių komisijai.

2. Panevėžio apygardos teismas, įvertindamas tai, kad AB,,Ukmergės keliai” vadovais laikytini ne tik atsakovas G. D., kaip šios bendrovės stebėtojų tarybos narys, bet ir visi kiti šio teismo išvardyti valdybos ir stebėtojų tarybos nariai, pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Akcijų savininkai gali jomis ir jų suteikiamomis teisėmis, tarp jų ir balsavimo, laisvai disponuoti. Atsakovas G. D. turėjo CK 2.89 straipsnio ir Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies suteiktą teisę perleisti savo balsavimo teises kitam asmeniui – sutuoktinei ir šios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos kaip bendrai veikiančių kartu asmenų teisės. Apie balsavimo teisių perleidimą buvo informuota bendrovė. CK 2.89 straipsnio 1 dalies paskirtis – nustatyti juridinio asmens dalyvio galimybę perleisti balsavimo teisę, perleidėjas gali nurodyti, kaip turi būti įgyvendinama jo balsavimo teisė. Įgijėjui tenka turto administratoriaus pareigos, nustatytos CK XIV skyriuje. Šiame straipsnyje iš dalies pakartojamas ES Tarybos direktyvos 88/627/EEB 7 straipsnis. Balsavimo teisių perleidimo sandoris atitiko Vertybinių popierių rinkos įstatymą, dėl to apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo jį pripažinti niekiniu. Dėl šio sandorio nuginčijimo yra nagrinėjama kita civilinė byla (bylos Nr. 2-3622-08/2003) Panevėžio miesto apylinkės teisme.

4. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Vertybinių popierių komisija, kuri imasi priemonių, užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veikimą ir investuotojų apsaugą, taiko šiame ir kituose įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus. Tuo tarpu nurodyta institucija įstatymų pažeidimų dėl AB,,Ukmergės keliai” nenustatė ir neįpareigojo atsakovų pateikti oficialų pasiūlymą ar atlikti kitokius veiksmus. Ginti viešąjį interesą ginčo atveju turi teisę Vertybinių popierių komisiją. Kadangi ieškovas nesikreipė į ją, nebuvo laikytąsi išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tai yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 293, 296 straipsniai).

5. Byloje ieškiniu buvo reikalaujama įpareigoti atsakovus pateikti privalomą oficialų pasiūlymą likusiems AB,,Ukmergės keliai” akcininkams, nors ieškovas neįgaliotas pateikti ieškinį kitų AB,,Ukmergės keliai” akcininkų vardu (CPK 51, 58 straipsniai).

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-552/2000, yra nurodyta, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų ginamas interesas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymas gina tik asmens įgytą (turimą) subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą įstatymų nustatyta tvarka, kurie buvo pažeisti, tačiau ieškovas tokios teisės neįgijo ir neturėjo teisės pareikšti teisme ieškinį dėl įpareigojimo paskelbti oficialų pasiūlymą, nes ieškovas nenurodo, kokios jo teisės buvo pažeistos. Pagal CK 2.115 straipsnio l dalį teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl priverstinio juridinio asmens akcijų (dalių, pajų), priklausančių vienam juridinio asmens dalyviui, pardavimo kitam juridinio asmens dalyviui turi teisę tik CK 2.116 straipsnyje išvardyti juridinio asmens dalyviai.

Atsiliepimu į atsakovo AB,,Panevėžio keliai” kasacinį skundą ieškovas M. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo į kasaciniame skunde išdėstytus argumentai:

1. AB „Panevėžio keliai” vadovų grupė ilgiau kaip 30 dienų (nuo 2001 m. rugpjūčio 27 d., kada nurodyti asmenys buvo išrinkti į valdymo organų narius iki 2002 m. gruodžio 3 d., t. y. balsavimo teisių perleidimo sutuoktinėms sutarčių sudarymo) turėjo ir valdė daugiau kaip 50 proc. balso teisę suteikiančių emitento AB „Panevėžio keliai” paprastųjų vardinių akcijų. Sutuoktinių balsai, nepriklausomai nuo to, kas juos valdo, yra skaičiuojami bendrai. Panevėžio apygardos teismas teisingai konstatavo, kad balsų perleidimo sutartys, kuriomis vienas sutuoktinis perleidžia balsus kitam sutuoktiniui, nesukuria jokių teisinių pasekmių ir yra niekinės ta apimtimi, kiek jos lemia sutuoktinių balsų skaičiavimą bendrai, t. y. sumuojant sutuoktinių balsus.

2. Atsakovas G. D. yra AB „Ukmergės keliai” akcininkas, kuriam priklauso 2,58 proc. balsavimo teisių suteikiančių AB „Ukmergės keliai” vertybinių popierių, ir jis kontroliavo kitą emitento AB „Ukmergės keliai” akcininką AB „Panevėžio keliai”, kai šis turėjo AB „Ukmergės keliai” 49,95 proc. balsavimo teisių suteikiančių vertybinių popierių. Panevėžio apygardos teismas visiškai pagrįstai sprendime nurodė, kad susumavus šių atsakovų balsus jie iš viso turėjo 52,53 proc. AB „Ukmergės keliai” vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę. Dėl tos priežasties Panevėžio apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio l dalies pagrindu atsakovai privalėjo paskelbti oficialų pasiūlymą supirkti likusius emitento AB „Ukmergės keliai” vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę.

3. Ieškovo teigimu, Vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau tokią teisę kreiptis į teismą turi ir kiekvienas asmuo, dėl kurio nėra pateiktas oficialus pasiūlymas. Konstitucija, CPK normose nustatyta teisė kiekvienam asmeniui, kurio subjektinė teisė yra pažeista, kreiptis teisminės gynybos.

4. Vertybinių popierių rinkos įstatyme nenustatyta ikiteisminė ginčų dėl oficialaus pasiūlymo pateikimo nagrinėjimo tvarka, dėl to ieškovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad nepasinaudota ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, ir dėl to ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

Trečiasis asmuo AB,,Ukmergės keliai” kasaciniu skundu prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti tokie nauji argumentai, kurie nėra išdėstyti atsakovų pateiktuose kasaciniuose skunduose:

1. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB,,Dėl įmonių perėmimo pasiūlymų” 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos direktyvą, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi tame pačiame straipsnyje numatytų bendrųjų principų. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies e punkte nustatomas vienas iš bendrųjų oficialaus pasiūlymo principų:,,siūlytojas paskelbia pasiūlymą tik įsitikinęs, kad jis ar ji yra pajėgus sumokėti visą atlygį grynais pinigais, jei toks atlygis būtų pasiūlytas, ir tik po to, kai yra ėmęsis visų pagrįstų priemonių įvykdyti bet kurio kito tipo atlygį”. Analogiškas bendrasis oficialaus pasiūlymo principas yra įtvirtintas ir galiojančios redakcijos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 17(1) straipsnio 6 punkte. Įpareigojus pateikti oficialų pasiūlymą teismo tvarka, pažeidžiamas vienas iš pagrindinių bendrųjų oficialaus pasiūlymo principų, iš esmės leidžiantis akcininkui pasirinkti - teikti oficialų pasiūlymą ar tokio pasiūlymo neteikti, jei akcininkas iš anksto žino, kad bus nepajėgus tinkamai atsiskaityti už vertybinius popierius.

2. Vertybinių popierių rinkos įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2006 m. birželio 22 d., 18 straipsnio 1 dalyje, priešingai nei ankstesnėje šio įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2001 m. gruodžio 17 d., nenustatytas 30 dienų terminas, per kurį asmuo turėtų pasirinkti: a) perleisti vertybinius popierius, viršijančius 40 procentų ribą ar b) teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima teigti, kad įstatymų leidėjas neketino ir neketina ateityje riboti asmens galimybių disponuoti vertybiniais popieriais.

3. Pripažindamas akcijų balsavimo teisių perleidimo sutartis niekinėmis apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo sandorio pripažinimo niekiniu CK 1.78 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Atsiliepimu į trečiojo asmens AB,,Ukmergės keliai” kasacinį skundą ieškovas M. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti iš esmės tie patys nesutikimą su nurodytu kasaciniu skundu pagrindžiantys argumentai, kurie yra atkartoti pateiktame ieškovo atsiliepime į atsakovo AB,,Panevėžio keliai” kasacinį skundą.

Atsakovo AB,,Panevėžio keliai“ prisidėjimą prie atsakovo G. D. ir trečiojo asmens AB,,Ukmergės keliai“ kasacinių skundų atsisakyta priimti teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. vasario 12 d. nutartimi, nes šis prisidėjimas buvo pateiktas praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Iš 2003 m. gegužės 2 d. įregistruotų AB,,Ukmergės keliai“ įstatų matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas - 1 000 000 Lt, padalytas į 200 000 vienetų paprastųjų vardinių 5 Lt nominalios vertės akcijų (T. 1, b. l. 234-241). AB,,Ukmergės keliai“ 2003 m. balandžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių registracijos sąraše nurodyta, kad atsakovas AB,,Panevėžio keliai“ turėjo 99 900 vienetų AB,,Ukmergės keliai“ paprastųjų vardinių akcijų, atitinkančių tokį patį balsų skaičių, ir sudarančių 49,95 procento visų balsų, o atsakovas G. D. – 5169 vienetų AB,,Ukmergės keliai“ paprastųjų vardinių akcijų, atitinkančių tokį patį balsų skaičių, ir sudarančių 2,58 procento visų balsų (T. 1, b. l. 12-19). Kartu sudėjus atsakovai turėjo ir valdė daugiau kaip 30 dienų 52,53 procento visų AB,,Ukmergės keliai“ paprastųjų vardinių akcijų ir jų suteikiamų balsų. 2003 m. spalio 22 d. išrašo iš UAB finansų maklerio įmonės,,Spekonis ir Gastonas“ vertybinių popierių sąskaitos duomenimis, ieškovas M. V. turėjo 90 vienetų paprastųjų vardinių AB,,Ukmergės keliai“ akcijų (T. 1, b. l. 9).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisminis ginčas byloje yra dėl prievolės atsakovams pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti atskaitingo emitento AB,,Ukmergės keliai“ smulkiųjų akcininkų akcijas.

Ginčo teisinių santykių dėl privalomo oficialaus pasiūlymo teikimo pagrindas pagal bylos šalių pateiktus įrodymus atsirado 2003 m. balandžio 9 d., kada AB,,Ukmergės keliai“ visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių registracijos sąraše atsakovų turimų balsų skaičius, suteikiantis teisę balsuoti šios bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, sudarė 52,53 proc. visų balsų, taip pat 2003 m. spalio 22 d., kada ieškovas M. V. vertybinių popierių sąskaitoje buvo įgijęs 90 vienetų AB,,Ukmergės keliai“ paprastųjų vardinių akcijų. Nurodytu metu privalomo oficialaus pasiūlymo teikimo tvarką reglamentavo 1996 m. sausio 16 d. Vertybinių popierių rinkos įstatymas (Nr. I-1169) (šio įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. balandžio 1 d.), kuris yra taikytinas ginčo teisiniams santykiams. Europos Sąjungos erdvėje privalomus pasiūlymus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyva 2004/25/EB, kuri nėra taikoma nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad Europos bendrijų teisė Lietuvos teisinės sistemos dalimi tapo nuo 2004 m. gegužės 1 d., įsigaliojus 2003 m. balandžio 16 d. priimtai Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, taip pat į tai, jog nurodyta direktyva buvo priimta ir įsigaliojo vėliau už atsiradusią byloje ginčijamą prievolę teikti privalomą oficialų pasiūlymą.

Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

Konstitucinis Teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime byloje Nr. 20/02 ir 2006 m. sausio 17 d. nutarime byloje Nr. 25/04, įvertindamas Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą privalomo oficialaus pasiūlymo teisinio reglamentavimo konstitucingumą, išaiškino, kad šio įstatymo normos dėl privalomo oficialaus pasiūlymo atitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, skirtas garantuoti įstatyminę nuosavybės teisių apsaugą.

Privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonė. Asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, taip pat blokuoti tų bendrovės sprendimų priėmimą, kuriems priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t. y. 2/3 arba 3/4 balsų. Įstatymo leidėjo nustatyta 40 proc. balsų riba reiškia, kad peržengęs šią ribą asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui. Ši priežastis, taip pat sumažėjęs bendrovės akcijų likvidumas gali nulemti akcijų nuvertėjimą. Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo būdu sudaroma galimybė smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.

Pagal bylos įrodymus atsakovai AB,,Panevėžio keliai“ ir G. D. kartu sudėjus 2003 m. balandžio 9 d. valdė daugiau kaip 30 dienų 52,53 proc. visų atskaitingo emitento AB,,Ukmergės keliai“ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatyme yra nustatyta, kad kartu veikiančių asmenų grupė, peržengusi 40 procentų balsų ribą, turi per 30 dienų perleisti viršijančius nustatytą ribą vertybinius popierius kitiems asmenims, kurie nėra laikomi su perleidėjais kartu veikiančiais asmenimis, arba, to neatlikus, teikti oficialų privalomą pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Atsakovas G. D. balsų ribos peržengimo metu buvo atsakovo AB,,Panevėžio keliai“ stebėtojų tarybos narys iki 2003 m. spalio 8 d. atsistatydinimo iš pareigų (T. 1, b. l. 145). Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje įmonės stebėtojų tarybos narys laikomas emitento vadovu. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalyje preziumuojama, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, įskaičiuojant taip pat ir sutuoktinių turimus balsus. Įvertinus ir kitų AB,,Panevėžio keliai“ vadovų balsus atsakovas G. D. yra kontroliuojantis atsakovą AB,,Panevėžio keliai“ asmuo. Dėl to šie atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, jų turimų AB,,Ukmergės keliai“ akcijų suteikiami balsai yra sumuojami, taip peržengta Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta balsų riba. Dėl atsakovo G. D. turimų AB,,Panevėžio keliai“ balsų dalies perleidimo sutuoktinei šio atsakovo turimų AB,,Ukmergės keliai“ balsų skaičius negalėjo pasikeisti. Ta aplinkybė, kad dėl AB,,Panevėžio keliai“ vadovų balsų perleidimo sandorių nepasikeitė balsų sumavimas, nebuvo teisinis pagrindas apeliacinės instancijos teismui priimto sprendimo motyvuojamojoje dalyje įvertinti šiuos sandorius niekiniais CK 1.78 straipsnio pagrindu, nes byloje nenustatyta akivaizdžių faktų dėl niekinio sandorio buvimo. Nors sudarytais balsų perleidimo sandoriais jų šalys siekė pakeisti turimų balsų skaičių, tačiau šiais sandoriais perleistų balsų skaičius nedaro įtakos balsų sumai, nulemiančiai iš įstatymo kylančias teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas įvertino sandorius tik ta apimtimi, kiek tai buvo reikalinga balsų skaičiavimo mechanizmo išaiškinimui. Byloje nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės tų sandorių galiojimo įvertinimas, nes šis klausimas išeina už ieškinio ir įrodinėtinų aplinkybių byloje ribų (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo išvada pripažinti atsakovus kartu veikiančiais asmenimis, turinčiais AB,,Ukmergės keliai“ 52,53 proc. visų balsų, taip peržengusiais įstatyme nustatytą 40 proc. ribą, yra teisinga, nes ši išvada atitinka Vertybinių popierių rinkos įstatyme nustatytus kriterijus (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktai ir 2 dalis). Taigi nagrinėjamos bylos teisinės situacijos atveju įstatymiškai balsų skaičiavimo tvarka yra reglamentuojama aiškiai ir išsamiai, dėl to nėra teisinio pagrindo skaičiuojant atsakovų balsus taikyti Vertybinių popierių komisijos 2002 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintų Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklių ir 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatytų balsų skaičiavimo nuostatų. Nurodyti poįstatyminiai aktai negali prieštarauti įstatymui, taigi juose negali būti nustatoma kitokia nei įstatyme nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.

Įstatyme apibrėžtam asmeniui arba kartu veikiančių asmenų grupei peržengus nustatytą balsų ribą, šie asmenys turi alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Atsakovams neįgyvendinus vienos iš alternatyvių pareigų, ieškovas, kaip smulkusis akcininkas, įgijo teisę reikalauti oficialaus pasiūlymo paskelbimo dėl likusių AB,,Ukmergės keliai“ vertybinių popierių, suteikiančių teisę balsuoti, supirkimo (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas turi teisę reikalauti tik įpareigojimo pateikti oficialų pasiūlymą.

Esant įstatyme nurodytoms sąlygoms reikalauti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą. Šiuo atveju kiekvienas smulkusis akcininkas turi teisę reikšti ieškinį teismui gindamas turimą subjektinę teisę į akcijų pardavimą įgyvendinant oficialų pasiūlymą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Individuali akcininko teisė tiesiog sutampa ir su oficialaus privalomo instituto, kurio paskirtis yra ginti smulkiųjų akcininkų teises, viešojo intereso gynimu. Ieškiniui dėl įpareigojimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, kuriuo ginama ieškovo subjektinė teisė, reikšti nėra kliūtis ta aplinkybė, kad ieškovas neįgaliotas kitų smulkiųjų akcininkų. Šis ieškinio reikalavimas neprieštarauja kitų smulkiųjų akcininkų interesams, priešingai, gina visų smulkiųjų akcininkų interesus. Ieškovo privataus intereso teisinės gynybos forma individualiu ieškiniu kartu apsaugo viešąjį interesą į visų smulkiųjų akcininkų interesų užtikrinimą.

Į bylą dalyvaujančiais asmenimis nebuvo teisinio pagrindo įtraukti visus AB,,Ukmergės keliai“ smulkiuosius akcininkus, nes šioje byloje nėra tiesiogiai sprendžiama dėl kitų smulkiųjų akcininkų, išskyrus ieškovo, teisių ar pareigų (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo metu smulkieji akcininkai įgis teisę parduoti turimas akcijas tik įstatymo nustatyta tvarka išreiškę savo valią, patvirtinančią siekį parduoti turimas akcijas.

Dėl kitų kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos pateiktų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes šie argumentai nedaro įtakos bylos baigčiai, taip pat nėra teisiškai reikšmingi teisės aiškinimo ir taikymo praktikos formavimui.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris kasacinio teismo išdėstytų motyvų pagrindu turi būti paliktas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Už atsiliepimų į kasacinius skundus surašymą ieškovas M. V. sumokėjo advokatui Algimantui Kolpertui 400 Lt (T. 2, b. l. 295, 302), dėl to ieškovui M. V. priteistina iš atsakovo G. D. ir AB,,Panevėžio keliai“ lygiomis dalimis po 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo M. V. naudai iš atsakovų G. D. ir AB,,Panevėžio keliai“ lygiomis dalimis iš kiekvieno po 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Aloyzas Marčiulionis

Juozas Šerkšnas