Civilinė byla Nr. 3K-3-305/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.2.4.1; 44.5.2.5; 129.19
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ŽŪB „Vanaginė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Vanaginė“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo A. K., dėl žalos atlyginimo.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismą priteisti iš Lietuvos valstybės 94 276,47 Lt žalos, padarytos bendrovei dėl neteisėtų antstolių veiksmų. Ieškovas nurodė, kad žalą sudaro negautos palūkanos nuo 2001 m. vasario 13 d., kai buvo neteisėtai areštuotos bendrovės lėšos; 91 269 Lt negautų pajamų iš katilinės nuomos nuo 2001 m. lapkričio 20 d. iki 2004 m. vasario 25 d., antstoliui neteisėtai išvaržius katilinės pastatą; kitos išlaidos, susijusios su pateiktomis žalos įvertinimo ataskaitomis. Ieškovas nurodė, kad Teismo antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktu areštavo visą bendrovės nekilnojamąjį turtą dėl išieškojimų; ieškovo areštuoto turto pardavimas iš varžytynių įvyko 2001 m. lapkričio 20 d., turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 003135 pirkėjui buvo parduotas neįregistruotas, ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, – garažas (ieškinyje nurodoma katilinė) ir paukštidė; 2001 m. lapkričio 21 d. buvo surašytas garažo (katilinės) perdavimo pirkėjui aktas. Tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais; teismas 2001 m. lapkričio 22 d. nutartimi areštavo varžytynėse parduotą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 25 d. nutartimi pripažino nurodytus varžytynių pardavimo aktus negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.396 straipsnis). Dėl to per laikotarpį nuo turto pardavimo iš varžytynių iki turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo neteisėtu ieškovas 27 mėnesius negalėjo naudotis savo turtu – garažo (katilinės) pastatu ir gauti iš jo nuomos pajamų, apskaičiuotų pagal vidutinę nuomos rinkos kainą, iš viso 91 269,00 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2001 m. vasario 13 d. teismo antstolis areštavo bendrovės kasą, dėl to bendrovė negalėjo vykdyti finansinės veiklos ir patyrė žalą, kuri buvo įvertinta kaip negautos palūkanos. Bendrovės piniginių lėšų areštas teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš skolininko ŽŪB „Vanaginė“ išieškotojų naudai, 1999 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktu areštavo ŽŪB „Vanaginė“ nekilnojamąjį turtą, aprašydamas jį turto arešto akte; skolininkas (ieškovas) galiojusio CPK 472 straipsnio suteiktomis teisėmis nepasinaudojo ir teismo antstolio veiksmų neskundė, arešto panaikinimo klausimo nekėlė. Iš turto arešto akto matyti, kad skolininko turtui areštas buvo uždėtas, apribojant visą nuosavybės teisės turinį (neišskirta, kad ribojama tik kuri nors nuosavybės teisės atskira sudėtinė dalis), todėl dar 1999 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktu ieškovui buvo apribota teisė naudotis ir disponuoti areštuotu turtu, taip pat jį nuomoti tretiesiems asmenims (1964 m. CPK 408 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė realių nuostolių fakto: ieškovo pateiktos nuomos sutartys su trečiaisiais asmenimis nepatvirtina ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad būtent konkretus pastatas būtų nuomotas IĮ „Junarta“ ar panaudos pagrindais perduotas ŽŪB „Vikis“; taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad būtent konkretaus nuomoto ar pagal panaudą perduoto turto pardavimas iš varžytynių atėmė galimybę ieškovui gauti pajamų. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo atsikirtimus, kad ieškovo nurodomi nuostoliai ir neteisėti veiksmai, konstatuoti Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutartimi, nesusiję priežastiniu ryšiu. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės apie ieškovo turto pardavimo iš varžytynių prielaidas ir sąlygas paneigia ieškovo teiginius, jog pardavimas, jeigu nebūtų neteisėtų antstolio veiksmų, būtų neįvykęs. Dėl to teismas laikė, kad ieškovas dėl 91 269,00 Lt nuostolių priteisimo neįrodė civilinei atsakomybei būtinų faktų sudėties. Dėl antrojo ieškovo reikalavimo, susijusio su nuostoliais, patirtais neteisėtai areštavus ieškovo kasą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negautos pajamos pripažįstamos tiesioginiais nuostoliais, tačiau tokios pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo realią galimybę už bendrovės kasoje laikomas lėšas gauti palūkanų ar bendrovės kasoje esančias lėšas laikyti banke ir už jas gauti palūkanų. Be to, laikotarpiu nuo 2001 m. vasario 13 d. iki 2002 m. vasario 28 d. ieškovas turėjo didelių skolinių įsipareigojimų išieškotojams, todėl pelno (negautų pajamų) tikimybė buvo nereali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad, netenkinus ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus kaip išlaidas įrodinėtos žalos dydžiui nustatyti; pažymėjo, kad šios išlaidos iš esmės nebuvo būtinos, nes atlikti matematiniai skaičiavimai nereikalauja išskirtinių žinių ar rinkos tyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo apeliacinio skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, 2001 m. lapkričio 20 d. įvykus areštuoto turto pardavimui iš varžytynių, turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 003135 pirkėjui perdavus parduotą neįregistruotą ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtą – garažą (ieškinyje nurodoma katilinė), 2001 m. lapkričio 22 d. ieškovas pateikė Vilniaus rajono apylinkės teisme ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų Nr. 003135 ir Nr. 003136 pripažinimo negaliojančiais. Teismas 2001 m. lapkričio 22 d. nutartimi areštavo varžytynėse parduotą turtą (garažą ir paukštidę) (civ. byla Nr. 2-8-01/02; b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, nurodė, kad tiek iki varžytynių, tiek po jų turtu ieškovas neturėjo realios galimybės naudotis (jo nuomoti ar kitaip tvarkyti) nei kaip savininkas, nei kaip saugotojas, nes turtas (antstolio ir po to teismo) buvo areštuotas be jokių išlygų. ŽŪB „Vanaginė“ neturėjo teisės areštuotų patalpų nuomoti, todėl teismui pateiktos sutartys su IĮ „Junarta“ ar ŽŪB „Vikis“ neįrodo nei realių nuomos, nei panaudos santykių (T. 1, b. l. 183, 206), nei pagrindžia negautų pajamų dydžio. Be to, sutartyse nėra duomenų, identifikuojančių pastatus, todėl negalima teigti, kad varžytynėse buvo parduotos būtent šios patalpos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 25 d. nutartimi pripažino varžytynių aktus Nr. 003135 ir Nr. 003136 negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms CK normoms (CK 1.80 straipsnis, 6.394 straipsnis, 6.396 straipsnis), nes aktuose nebuvo nurodyti viešo registro duomenys, individualizuojantys pastatus, neaptartos pirkėjų teisės į žemės sklypą, nenurodyta parduotų pastatų vieta atitinkamame žemės sklype bei žemės sklypo plotas, būtinas pastatams eksploatuoti. Nustatyti pardavimo iš varžytynių aktų trūkumai nesusiję su antstolio veiksmais areštuojant turtą ir organizuojant varžytynes, nes buvo vykdoma teisėta priverstinė skolų išieškojimo iš ŽŪB „Vanaginė“ procedūra. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija, kad varžytynių dieną buvo skolingas išieškotojams. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė nei negautų pajamų, nei priežastinio ryšio tarp teismo nustatytų neteisėtų antstolio veiksmų ir reikalaujamų nuostolių. Pasisakydamas dėl kitos ieškovo reikalavimų dalies – ŽŪB „Vanaginė“ patirtos žalos dėl bendrovės kasoje esančių lėšų arešto, teismas pažymėjo, kad žalos dydį ieškovas įrodinėja palūkanų suma, kurias jis būtų gavęs, jei būtų laikęs areštuotų lėšų sumą banko sąskaitoje nuo 2001 m. vasario 13 d. turto arešto, kai aktu ABC Nr. 023873 teismo antstolis areštavo ŽŪB „Vanaginė“ kasą iki Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo, kai areštas buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo sąskaita banke buvo areštuota, lėšų joje ieškovas būtų negalėjęs laikyti, todėl pagrįstai įvertino, kad realių nuostolių negautų palūkanų pavidalu dėl bendrovės kasos arešto nepatyrė. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teikė argumentus, kad dėl kasos arešto negalėjo lėšų panaudoti bendrovės veikloje, tačiau dėl to patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, nevisapusiškai nustatydami reikšmingas faktines aplinkybes. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Turto iš varžytynių pardavimo aktas, kuriuo buvo parduotas ieškovui priklausantis pastatas – garažas (katilinė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutartimi buvo pripažintas neteisėtu. Teismo antstolis garažo (katilinės) pastatą perdavimo aktu buvo perdavęs jį varžytynėse įsigijusiam asmeniui, kuris, 2001 m. lapkričio 21 d. priėmęs pastatą, juo disponavo iki 2004 m. vasario 25 d. Dėl nurodytų neteisėtų teismo antstolio veiksmų pastatu negalėjusi disponuoti ŽŪB „Vanaginė“ turėjo nutraukti ginčo nekilnojamojo turto nuomos sutartis, dėl to patyrė žalą, kurios dydį nustatė nekilnojamojo turto vertinimo ir finansinio audito specialistai, apskaičiuodami ją pagal vidutinę rinkos nuomos kainą. Nuomos sutartys buvo pateiktos bylą nagrinėjusiems teismams, tačiau jie šių nuomos sutarčių nevertino, nors šių sutarčių nutraukimas ne ieškovo valia, o dėl turto pardavimo iš varžytynių lėmė žalos bendrovei atsiradimą.
2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutartimi nustatyti pardavimo iš varžytynių trūkumai nesusiję su antstolio veiksmais areštuojant turtą ir organizuojant varžytynes, nes buvo vykdoma teisėta priverstinė skolų išieškojimo iš ŽŪB „Vanaginė“ procedūra, nepagrįsta, nes faktiškai neteisėti antstolio veiksmai buvo organizuojant ir vykdant varžytynes. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ieškovas neginčija, kad varžytynių dieną buvo skolingas išieškotojams, neatitinka tikrovės, nes ieškinyje nurodyta, kad paskutiniam kreditoriui skola varžytynių dieną buvo 108 163 Lt. Šis kreditorius (bankas), likus 12 dienų iki varžytynių, protokolu įformino sutikimą pasirašyti su ŽŪB „Vanaginė“ likusio įsiskolinimo likvidavimo tvarkos sutartį, 2001 m. lapkričio 19 d. raštu Nr.02-07/3745 pateikė antstoliui prašymą sustabdyti išieškojimą iš skolininko ŽŪB „Vanaginė“ banko prašymu (CK 397 straipsnio 7 punktas). Neatsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, antstolis vykdė neteisėtus vykdymo veiksmus, kurie yra priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir kaltų antstolio veiksmų ar atitinkamo neveikimo.
3. Ieškovas negalėjo įgyvendinti savo teisės nurodyti, į kurį turtą išieškojimas turi būti nukreiptas pirmiausiai. ŽŪB „Vanaginė“ buvo nurodžiusi nukreipti išieškojimą į 10-jį paukštidžių korpusą, šio nukreipimo teismo antstolis neprotestavo ir iš varžytynių turėjo būti pardavinėjamas tik šis pastatas, todėl garažo (katilinės) pastatas iš viso neturėjo būti pardavinėjamas. ŽŪB,,Vanaginė“ būtų galėjusi toliau tęsti veiklą ir gauti pajamų iš ginčo objekto nuomos, todėl tarp antstolio atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nelaikytini pagrįstais, bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir visapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo reikalaujamos žalos ir nurodomų antstolio veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Atsakovo atstovas prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti, teismų priimtus procesinius sprendimus palikti nepakeistus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas žalos, padarytos neteisėtais antstolio veiksmais, atlyginimo klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriuose yra keliami teisės taikymo klausimai; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir nevertino teismui pateiktų nuomos sutarčių, netenkino jo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija visiškai sutikti negali. Ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs išnuomojęs ginčo patalpas nuo 2001 m. lapkričio 20 d., kai ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių, iki 2004 m. vasario 25 d., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo išspręstas šio turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo klausimas. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, ji yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Bylą nagrinėję teismai ieškinio dėl žalos atlyginimo netenkino konstatavę, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos, priežastinio ryšio ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2004, konstatuota, kad antstolis varžytynių procedūros metu pardavė nekilnojamąjį skolininko turtą – katilinę (garažą) ir kt.; varžytynių aktuose dėl šio turto nenurodyti viešo registro duomenys, individualizuojantys parduotus pastatus, neaptartos pirkėjų teisės į žemės sklypą, nenurodyta parduotų pastatų vieta atitinkamame žemės sklype, žemės sklypo plotas, būtinas parduotiems pastatams eksploatuoti, dėl šios priežasties varžytynių aktai pripažinti negaliojančiais. Minėta, kad ieškovas reikalavo atlyginti žalą nuo 2001 m. lapkričio 20 d. iki 2004 m. vasario 25 d., t. y. nuo ginčo turto pardavimo iš varžytynių iki ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo buvo nagrinėjamas teismine tvarka. Byloje teismų priimtais sprendimais konstatuota ir kasatorius šių aplinkybių neginčija, kad, taikius turto areštą, kol vyko teisminis nagrinėjimas, ieškovas neturėjo galimybių šio turto nuomoti ar kitu būdu gauti iš jo pajamų. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatoriaus (ieškovo) pateiktos turto nuomos ir panaudos sutartys nepatvirtina, kad jis ginčo patalpas – katilinę (garažą) siekė leisti naudoti panaudos pagrindais ar išnuomoti ir taip gauti naudą, nes 2000 m. vasario 15 d., 2000 m. balandžio 12 d., 2001 m. gruodžio 4 d. ir kt. nuomos sutartyse neidentifikuotos nuomojamos patalpos (T. 1; b. l. 211 - 217). Šiose nuomos sutartyse nurodytos negyvenamosios patalpos, pagal kurias išnuomotos skirtingų plotų patalpos ir nė vienoje sutartyje nurodytas plotas neatitinka ginčo patalpų ploto. Bylos duomenimis, nuomos sutarčių, patvirtinančių kasatoriaus argumentą, kad ginčo patalpų nuomos sutartis jis turėjo nutraukti nuo 2001 m. lapkričio 20 d. dėl įvykdytos varžytynių procedūros ar prasidėjusio teisminio nagrinėjimo dėl šios procedūros teisėtumo, nepateikta. Kasacinio skundo argumentai šiuo aspektu neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepaneigia teismų padarytų išvadų. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pateikta panaudos sutartis (T. 1, b. l. 206) savaime negali būti laikoma tinkamu pagrindu, įrodančiu negautas pajamas, nes panaudos sutartis yra neatlygintinė (CK 6.629 straipsnis). Remiantis aptartais argumentais, teismų išvada, jog ieškovas neįrodė žalos (negautų pajamų), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, laikytina pagrįsta, todėl nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. gegužės 9 d.; įstatymo Nr. IX-877) 13 straipsnis; 6.271 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie tiesiogiai susiję su ieškovo reikalavimu atlyginti turtinę žalą (negautas pajamas), teisėjų kolegija, konstatavusi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, jog žalos ieškovas neįrodė ir civilinė atsakomybė netaikytina, plačiau nepasisako, nes jie tampa teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Antanas Simniškis
