Dėl teisės normų, kurių pagrindu nustatoma per atstovą sudaryto žodinio sandorio šalis ir jos atsakomybė pagal sutartį, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-539-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00466-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1; 3.1.3.3; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Keanlogic“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tristata“ ieškinį atsakovui D. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Keanlogic“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, kurių pagrindu nustatoma per atstovą sudaryto žodinio sandorio šalis ir jos atsakomybė pagal sutartį, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 3152,95 Eur skolą, 75,67 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. liepos iki 2014 m. rugsėjo ji išnuomojo atsakovui buldozerį ir suteikė transporto paslaugas, atsakovo naudai įsigijo ir perdavė jam 001012:PP vamzdį. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, joje nurodytos ieškovės atliktos paslaugos. Atsakovui suteiktas paslaugas patvirtina ir jo 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. rugpjūčio 4 d. pasirašyti spec. technikos atliktų darbų aktai, 2014 m. rugsėjo 8–12 d. krovininio automobilio kelionės lapas. Atsakovas pretenzijų dėl suteiktų paslaugų nereiškė, tačiau 2014 m. gruodžio 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros iki šiol nėra apmokėjęs.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikino laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo reiškė D. R., šio atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas UAB „Keanlogic“, tačiau ieškovės advokatas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškinyje nurodytas atsakovas yra tinkama proceso šalis ir būtent šis atsakovas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Taigi ieškovė aiškiai išreiškė savo valią ir nesutiko atsakovo pakeisti kitu.

Teismas nustatė, kad atsakovas tarėsi su UAB „Tristata“ vadovu dėl paslaugų įsigijimo ne savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o veikė kaip UAB „Keanlogic“ darbuotojas, t. y. atsakovas, darbdavės įgaliotas, užsakė paslaugas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo UAB „Keanlogic“ darbuotojas; UAB „Tristata“ darbus atliko UAB „Keanlogic“ priklausančiame žemės sklype. Ši aplinkybė patvirtina, kad galutinė ieškovo atliktų darbų naudos gavėja buvo UAB „Keanlogic“. Šios bendrovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Keanlogic“ neginčija, jog UAB „Tristata“ suteikė jai paslaugas, ir sutinka atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau ne tiek, kiek prašo ieškovė.

Teismas nusprendė, kad rangos ar transporto priemonės nuomos santykiai susiklostė tarp UAB „Tristata“ ir trečiojo asmens UAB „Keanlogic“, o atsakovas veikė kaip UAB „Keanlogic“ darbuotojas, todėl ieškinį dėl 3152,95 Eur ieškovė turėjo reikšti trečiajam asmeniui UAB „Keanlogic“, kuri faktiškai ir įsigijo paslaugas iš UAB „Tristata“. Kadangi atsakovu šioje byloje yra patrauktas asmuo, kuris neturi atsakyti pagal ieškinį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 3 dalis).

Teismas neanalizavo kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių ir argumentų, kurie nėra esminiai sprendžiant ginčą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo iš atsakovo.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio priteisdama ieškovei iš atsakovo 3152,95 Eur skolos, 63,06 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kolegija nurodė, kad šalys sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo ir atliko su žemės stumdymu susijusius darbus. Ieškovė teigė, kad ji įsipareigojo išlyginti žemės sklypo dalį, sutvarkyti kelią, įrengti pralaidą, o technikos darbų valandos kaina – 43,44 Eur (150 Lt) plius PVM. Atsakovas pripažino, kad ieškovės nurodyti darbai atlikti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo duoti parodymai patvirtina aplinkybę, kad jis sutiko su 43,44 Eur (150 Lt) plius PVM darbų įkainiu ir tuo, kad ieškovė faktiškai atliko tuos darbus, dėl kurių buvo tartasi. Atsakovas tiesiogiai dalyvavo darbus užsakant, vykdant, priimant. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad pasirašė ieškovės darbuotojo dokumentus ir kad jam ieškovės direktorius pasakė, kokią sumą reikia sumokėti už atliktus darbus. Tai patvirtina ir 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. rugpjūčio 4 d. spec. technikos atliktų darbų aktai, 2014 m. rugsėjo 8–12 d. krovininio automobilio kelionės lapas. Ieškovė atsakovui 2014 m. gruodžio 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė atliktus darbus, jų kiekį, įkainius ir mokėtiną sumą. Ši PVM sąskaita faktūra atsakovui įteikta 2015 m. sausio 7 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad reiškė ieškovei pretenzijas ar papildomus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės ar apimties. Tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovės darbuotojas B. B.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų nurodęs žodžiu ar pateikęs kokius nors dokumentus ar įgaliojimą (ar bent darbuotojo pažymėjimo kopiją), patvirtinančius, jog jis yra UAB „Keanlogic“ atstovas, kad jis veikia jos vardu ir kad PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma UAB „Keanlogic“, būtų nurodęs šios įmonės rekvizitus. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad darbai atliekami ne fiziniam asmeniui D. R., o įmonei, kurioje jis dirba. Ieškovė, nors ir būdama rūpestinga ir atidi verslininkė, neturėjo pagrindo suprasti ar įtarti, kad atsakovas veikia ne savo, o savo darbovietės vardu, kaip įgaliotas asmuo. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje D. R. buvo tinkamas atsakovas ir atmesti jam pareikštą ieškinį nebuvo pagrindo.

Ieškovės reikalaujamos priteisti sumos atsakovas pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo, nes teismo posėdžio metu patvirtino ne tik sutartų darbų valandos kainą, bet ir savo parašų autentiškumą atliktų darbų bei krovininio automobilio kelionės lapuose. Žodinę sutarties formą, kaip nagrinėjamu atveju, dažniau naudoja ne juridiniai verslo subjektai. Be to, atsakovo prašomų atlikti darbų neišskirtinis pobūdis ir jų atlikimo vieta nebuvo neįprasti fiziniam asmeniui, kad iš karto keltų abejonių dėl tokio objekto savininko.

Atsakovas dirba ūkvedžiu UAB „Keanlogic“, jo darbo vieta – Vilniuje (ieškovės darbų atlikimo objektas – Zarasų rajone). Jis nepateikė objektyvių duomenų, kad sutarties su ieškove sudarymo metu turėjo įgaliojimą veikti UAB „Keanlogic“ interesais, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar dėl ieškovės atliktų darbų atsakovas negalėjo tartis be darbdavės žinios. Vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „Keanlogic“ pripažino dalį ieškovės reiškiamų reikalavimų, savaime nereiškia, kad D. R. yra netinkamas atsakovas ar kad jo veiksmai sudarant paslaugų sutartį su ieškove buvo tokie, kad ši turėjo suprasti, jog atsakovas veikia įmonės interesais.

Objektyvūs įrodymai – 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d., 2014 m. rugpjūčio 4 d. spec. technikos atliktų darbų aktai, 2014 m. rugsėjo 8–12 d. krovininio automobilio kelionės lapas, kuriuos pasirašė atsakovas, pripažindamas, jog 56 valandas (1 valandos kaina – 150 Lt arba 43,44 Eur) buvo atliekami darbai buldozeriu ir suteiktos transporto paslaugos, taip pat PVM sąskaita faktūra, išrašyta 2015 m. sausio 7 d. ir įteikta atsakovui, paties atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad jis žinojo ieškovės atliekamų darbų įkainius bei apimtis, tačiau nė karto nereiškė jokių oficialių pretenzijų (net ir po PVM sąskaitos faktūros įteikimo), leidžia spręsti, kad ieškovė atliko žemės stumdymo darbus atsakovo nurodytame žemės sklype ir įrengė kelio perlaidą (56 valandų buldozerio nuoma, transporto paslaugos bei PP vamzdis), dėl to atsakovui pareikštas 3152,95 Eur reikalavimas tenkintinas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino tik tuos įrodymus, kurie susiję su atsakovo kaip atstovo santykiais su ieškove. Įrodymų, susijusių su ieškovės atliktų žemės darbų apimtimi ir kaina, pirmosios instancijos teismas nevertino. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl atsakovo atstovavimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą iš esmės pasisakė tik dėl atstovavimo. Nė viena iš bylos šalių neprašė iš naujo įvertinti įrodymus, susijusius su ieškovės atliktų žemės darbų apimtimi ir kaina, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertino šiuos įrodymus, t. y. įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, o tai prieštarauja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352/2008">3K-3-352/2008</a>). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į teisingą teismą. Teismas turėjo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Trečiojo asmens nuomone, teismas susiaurino byloje dalyvaujančių asmenų teises, nes įvertino įrodymus ir nustatė faktus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl proceso šalys neteko teisės į apeliaciją.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK176–178, 185 straipsniai), nes nevertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų – 2015 m. spalio 2 d. UAB „Tyrimai ir projektai“ tyrimo akto Nr. 15-121T „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo žemės sklype Balčių k., Zarasų raj., sav.“ (toliau – ir Tyrimo aktas), kuris pagrindžia atsakovo ir trečiojo asmens poziciją dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir kainos. Apeliacinės instancijos teismo nuostata, kad ieškovės reikalaujamos priteisti sumos atsakovas pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo, prieštarauja atsakovo paaiškinimams ir trečiojo asmens pateiktiems įrodymams. Tyrimo aktas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir susijęs su bylos ginčo objektu. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų sąsajumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2011">3K-3-378/2011</a>). Nėra aišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad užsakytų darbų valanda kainuoja 150 Lt (43,44 Eur). Byloje nėra dokumento, kuriame būtų įtvirtintas toks susitarimas. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų įrodymų, priėmė neteisingą sprendimą, nes nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2008">3K-3-171/2008</a>).

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai neatskleidė savo, kaip bendrovės atstovo, statuso, todėl byloje yra tinkamas atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atstovavimo atskleidimo pareigą perkėlė atsakovui, nes tai prieštarauja CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtintiems subjektų lygiateisiškumo ir protingumo principams. CK nenustatyta privaloma procedūra, t. y. kaip atstovas turi pateikti jo įgaliojimus patvirtinančius įrodymus. Iš tiesų, jeigu atsakovas būtų pateikęs įgaliojimą, darbo pažymėjimą, darbo sutartį, tai ginčo šiuo aspektu nebūtų, tačiau apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atsakovą – fizinį asmenį laikė stipresniąja šalimi, o bendrovę, užsiimančią žemės darbų atlikimu ir specialios technikos nuoma, – silpnesniąja šalimi. Abi šalys yra lygiateisės ir abi turi elgtis protingai. Verslo subjektas, susitardamas su fiziniu asmeniu dėl žemės darbų, nepasirašė (net neparengė ir nepasiūlė pasirašyti) sutarties, raštiškai neužfiksavo darbų kainos ir darbų apimties, nors žemės sklype atliko darbus, nesidomėjo, kas yra sklypo savininkas, nors buvo stumdomas ir kasamas paviršinis žemės sluoksnis, nesidomėjo, ar savininkas turi tokių darbų leidimą, nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, sąskaitą už darbus pateikė praėjus 4 mėnesiams. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra atidi ir rūpestinga, o atsakovas – aplaidus. Teismas nesiaiškino, ar ieškovės tikėjimas atsakovu, kaip veikiančiu savo interesais, yra pagrįstas. Pagrįstumas paprastai siejamas su bonus pater familias (atidus ir rūpestingas asmuo) elgesio standartu, t. y. ar analogiškomis aplinkybėmis vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo patikėtų, kad toks asmuo gali turėti kaimo turizmo sodybą. Šioje byloje reikalingas CK 2.133 straipsnio 1 dalies išaiškinimas, kokias sąlygas turi atitikti šalių elgesys atskleidžiant atstovavimo faktą, kokiu principu reikėtų dalyti atsakomybę, kai abi šalys buvo aplaidžios ir nerūpestingos.

Atsakovas pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš kasatorės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Byloje esanti įrodymų visuma, būtent – rašytiniai įrodymai, ieškovės ir jos darbuotojo, atsakovo paaiškinimai 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdyje patvirtina, kad būtent atsakovas užsakė darbus, juos prižiūrėjo, pasirašė atliktų darbų aktus, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog ieškovei nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų, jų kokybės ir apimties. 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdyje atsakovas paneigė savo teiginį, kad buvo tartasi tik dėl žaidimų aikštelės įrengimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme surinktų įrodymų visiškai pakanka bylai išspręsti, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pagal kasacinio teismo praktiką grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui galima tik išimtiniais atvejais, kai nėra surinkta pakankamai įrodymų ir juos reikia vertinti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201-687/2016">3K-3-201-687/2016</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc5LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-179-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-179-469/2016">e3K-3-179-469/2016</a>). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad būtent atsakovas užsakė darbus, susitarė dėl jų įkainių bei apimties, todėl grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas kėlė tokias problemas: 1) dėl sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo; 2) dėl netinkamo įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo; 3) dėl neatskleistą atstovavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Tačiau kasatorė ir atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ir nepasisakė dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, taigi pasirinko savo gynybos apimtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepažeidė kasatorės ir atsakovo teisių į teisingą teismo procesą.

Teismui nebuvo pagrindo pasisakyti dėl Tyrimų akto, nes pats atsakovas 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdyje patvirtino ne tik sutartų darbų valandos kainą, bet ir tai, jog jis pats pasirašė atliktų darbų bei krovininio automobilio kelionės lapus, kad pretenzijų dėl darbų kokybės ar kiekio nei ieškovei, nei jos darbuotojui B. B. nereiškė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės direktorius V. B., B. B.. Atsakovas 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdyje paneigė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime ir kasatorės rašytiniuose paaiškinimuose, kad jam iki darbų pabaigos nebuvo žinomi ieškovės įkainiai, taip pat kad buvo tartasi tik dėl žaidimų aikštelės įrengimo, atsisakė savo pozicijos, kad nebuvo tartasi dėl konkrečių įkainių, nurodė teismui, jog jam buvo žinoma vienos valandos kaina. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo parodymų matyti, kad nei darbų atlikimo metu, nei po to atsakovas ir kasatorė nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų, neprašė ištaisyti trūkumų, nenurodė argumentų, kad kaina už atliktus darbus yra per didelė ar neatitinka atsakovo ar kasatorės lūkesčių. Kasatorės pateiktas Tyrimų aktas prieštarauja visiems byloje esantiems įrodymams.

Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Kadangi įstatymuose nenustatyta speciali paslaugų teikimo sutarties forma, tai šios rūšies sutartis gali būti sudaroma bet kuria šalių pasirinkta forma. Atsakovo paaiškinimai, kiti įrodymai patvirtina, kad šalys susitarė dėl darbų įkainių, darbų apimties, todėl tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl per atstovą sudaryto žodinio sandorio šalies

Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.

Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantami iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai.

Atstovui, bendraujančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).

Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Kai kurios atstovaujamojo pareigos tiesiogiai nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, pranešti apie įgaliojimo panaikinimą tiek įgaliotiniui, tiek ir tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ir jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis.

Šios nutarties 17-22 punktuose nurodytų atstovavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aiškinimas pateiktas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2012">3K-3-102/2012</a>; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2013">3K-3-396/2013</a>; kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė sudarė žodinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo ir atliko su žemės stumdymu susijusius darbus. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, su kuo faktiškai buvo sudaryta ši sutartis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad sutartį sudarė su D. R., jis su tuo nesutiko, teigė, kad veikė kaip trečiojo asmens UAB „Keanlogic“ darbuotojas ir atstovas. Tokią D. R. poziciją patvirtino ir trečiasis asmuo UAB „Keanlogic“. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, nors ir būdama rūpestinga ir atidi verslininkė, neturėjo pagrindo suprasti ar įtarti, kad atsakovas veikia ne savo, o darbdavės vardu kaip įgaliotas asmuo, todėl sprendė, kad nagrinėjamoje byloje D. R. yra tinkamas atsakovas. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka.

Byloje nustatyta, kad atsakovas D. R. dalyvavo užsakant, vykdant, priimant darbus, pasirašė ieškovės darbuotojo dokumentus. Ieškovė atsakovui D. R. 2014 m. gruodžio 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė atliktus darbus, jų kiekį, įkainius ir mokėtiną sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų nurodęs žodžiu ar pateikęs įgaliojimą ar kokius nors dokumentus, patvirtinančius, jog jis yra UAB „Keanlogic“ darbuotojas ir atstovas, t. y. kad veikia jos vardu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad sandoris buvo sudarytas žodine forma, taip pat kitų šiam ginčui išspręsti svarbių byloje nustatytų aplinkybių, būtent – kad ieškovė atliko darbus trečiojo asmens UAB „Keanlogic“ naudai jos žemės sklype ir kad UAB „Keanlogic“ pripažino, kad sandoris buvo sudarytas jos vardu. Remiantis šios nutarties 21 punkte nurodyta CK 2.133 straipsnio 6 dalimi net ir tuo atveju, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina.

Nors ieškovė pagrįstai teigia, kad D. R. neįvykdė pareigos atskleisti ieškovei atstovavimo faktą, tačiau nagrinėjamos bylos atveju yra svarbi šios nutarties 19 punkte nurodyta nuostata, pagal kurią ne tik atstovas D. R., bet ir sudariusi sandorį ieškovė turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Bylos duomenimis, ieškovė, sutikdama atlikti žemės stumdymo darbus, veikė kaip verslininkė atitinkamoje verslo srityje (priešingai nei D. R.), be to, ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni bonus pater familias elgesio standartai. Tačiau ieškovė nepasidomėjo, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, atitinkamai kieno naudai faktiškai bus atliekami žemės stumdymo darbai, sutartį sudarė žodžiu (paprastai rengiant sutarties projektą yra išsiaiškinamos sutartį sudarančios šalys, jų rekvizitai, atstovai ir jų įgalinimai). Jei ieškovė būtų išsiaiškinusi šias aplinkybes, jai būtų tapę žinoma, kad sandorį sudaro per atstovą su trečiuoju asmeniu, ir ji būtų patikrinusi atstovo įgaliojimus. Vertinant ieškovės elgesį sandorio sudarymo metu, yra pagrindas konstatuoti, kad jai nebuvo labai reikšminga, su kuo konkrečiai yra sudaroma sutartis (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).

Dėl šios nutarties 25, 26 punktuose nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti D. R. pareigą atsakyti pagal sudarytą sandorį vien dėl to, kad jis neatskleidė ieškovei, jog veikia atstovaujamosios UAB „Keanlogic“ vardu. Tiek D. R., tiek ir pati ieškovė, minėta, veikdama kaip verslininkė atitinkamoje verslo srityje, nagrinėjamu atveju elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

Byloje nustačius, kad trečiasis asmuo pripažįsta su ieškove sudarytą sandorį, sutinka pagal jį atsakyti (tik ginčija atliktų darbų kainą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartiniai teisiniai santykiai per atstovavimo institutą susiklostė būtent tarp ieškovės ir UAB „Keanlogic“ (CK 2.132 straipsnio 1 dalis, 2.133 straipsnis).

Dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama

Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-161/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-161/2009">3K-7-161/2009</a>).

Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2014">3K-3-239/2014</a>).

Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2014">3K-3-239/2014</a>).

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Šios nutarties 28 punkte minėta, kad sutartiniai teisiniai santykiai per atstovavimo institutą susiklostė tarp ieškovės ir UAB „Keanlogic“. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas D. R.. Teismui pasiūlius pakeisti netinkamą atsakovą D. R. tinkama atsakove UAB „Keanlogic“, kuri dalyvavo bylos nagrinėjime kaip trečiasis asmuo ir sutiko būti atsakove, ieškovė atsisakė, tokios pozicijos laikosi ir atsiliepime į kasacinį skundą. Dėl šios ieškovės išreikštos pozicijos pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovu šioje byloje yra patrauktas asmuo, kuris neturi atsakyti pagal ieškinį, pagrįstai sprendė, kad tai yra pagrindas atmesti ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc5LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-179-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-179-469/2016">e3K-3-179-469/2016</a>).

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352/2008">3K-3-352/2008</a>).

Nagrinėjamoje byloje kasatorė nurodo, kad teismas susiaurino byloje dalyvaujančių asmenų teises, nes įvertino įrodymus ir nustatė faktus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija iš dalies laiko pagrįstais nurodytus kasacinio skundo argumentus.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė CPK 45 straipsnio pagrindu, t. y. sprendė, kad yra pagrindas atmesti ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl byloje pareikšto reikalavimo pagal sudarytą sutartį materialiosios teisės taikymo aspektu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su sutarties vykdymu, faktiškai pasisakė tik dėl UAB „Keanlogic“ atstovavimo ir netinkamo atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs D. R. tinkamu atsakovu, bylą išsprendė iš esmės, t. y. nustatė pareikštam reikalavimui svarbias aplinkybes ir pats tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, kas pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo paneigta apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (CPK 301 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas šios nutarties 38 punkte nurodytas proceso teisės normos pažeidimas nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės galutiniam jos rezultatui. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo tam, kad būtų nustatytos kilusiam ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės, t. y. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas netenka prasmės nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nustatytas pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatorė prašo priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis, kasatorė turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.13 punktu, tenkina šį prašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, kasatorei priteistina iš ieškovės už kasacinį skundą sumokėto 73 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso kasatorei priteistina iš ieškovės 473 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasaciniame teisme patirta 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas tenkintinas, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Be to, naikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą, iš ieškovės valstybei priteistina 7,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu, atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tristata“ (į. k. 300559811) kasatorei UAB „Keanlogic“ (į. k. 301486978) 473 (keturis šimtus septyniasdešimt tris) Eur ir valstybei – 15,78 Eur (penkiolika Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė