Nr. DOK-463/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19988-2018-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. sausio 29 d. gautu ieškovo L. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 metų lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo ieškinys dėl ieškovo teisės pripažinimo įgyvendinti žemės sklypų formavimo projektą atmestas. Ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti įgyvendinti žemės sklypų formavimo projektą be atsakovės sutikimo, atsakovė R. D. buvo viena iš planavimo iniciatorių, formuojant ieškovui aktualius žemės sklypus.
Teismai nustatė, kad atsakovė R. D. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustojo buvusi ieškovui aktualaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorė. Pastarajam įvykiui įvykus, ieškovas neteko teisės reikalauti, kad šis projektas būtų įgyvendinamas be atsakovės sutikimo (pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punkto nuostatas reikalingas projekto iniciatorių raštiškas pritarimas parengtam projektui, o atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. nėra iniciatorė). Šios aplinkybės reiškia, kad nebeliko ieškinyje nurodyto faktinio jo patenkinimo pagrindo. Kai nėra pagrindo ieškiniui patenkinti, ieškinys atmetamas, nes ieškinio reikalavimo patenkinimas yra neįmanomas.
Nr. DOK-463/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19988-2018-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. sausio 29 d. gautu ieškovo L. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 metų lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo ieškinys dėl ieškovo teisės pripažinimo įgyvendinti žemės sklypų formavimo projektą atmestas. Ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti įgyvendinti žemės sklypų formavimo projektą be atsakovės sutikimo, atsakovė R. D. buvo viena iš planavimo iniciatorių, formuojant ieškovui aktualius žemės sklypus.
Teismai nustatė, kad atsakovė R. D. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustojo buvusi ieškovui aktualaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorė. Pastarajam įvykiui įvykus, ieškovas neteko teisės reikalauti, kad šis projektas būtų įgyvendinamas be atsakovės sutikimo (pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punkto nuostatas reikalingas projekto iniciatorių raštiškas pritarimas parengtam projektui, o atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. nėra iniciatorė). Šios aplinkybės reiškia, kad nebeliko ieškinyje nurodyto faktinio jo patenkinimo pagrindo. Kai nėra pagrindo ieškiniui patenkinti, ieškinys atmetamas, nes ieškinio reikalavimo patenkinimas yra neįmanomas.
Teismai pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog jo ieškinio tikslas – ieškovui aktualių sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas nurodytų Taisyklių 68 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 68 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo. Teismų vertinimu, pareikšdamas ieškinį, ieškovas tikslo galutinai savo naudai išspręsti jam aktualaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo klausimą nesiekė ir reikalavimo, atitinkančio tokį tikslą, nepareiškė. Ieškovas pats nustatė ieškinyje pareikštų reikalavimų ribas – pripažinti jo teisę įgyvendinti projektą be atsakovės R. D. pritarimo, o pagal CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas draudžiama teismo sprendime peržengti ieškinyje pareikštus reikalavimus. Pagal Taisyklių 66 punkto nuostatas parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (iš iniciatorių pasitraukus atsakovei, šios kliūties neliko), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Apie pastarųjų dviejų sąlygų įvykdymą byloje duomenų nėra. Šias sąlygas vertina pagal priskirtą kompetenciją turinti teisę tvirtinti projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo L. A. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai netaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad po civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį atsakovei iškėlimo, dėl atsakovės veiksmų atsirado aplinkybės, kad atsakovės pritarimas nereikalingas ir procedūros gali būti tęsiamos toliau. Nelikus ieškinio dalyko, byla turėjo būti nutraukta, o ne ieškinys atmestas.
2. Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius(-iai), žemės sklypo(-ų) savininkas(-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis(-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Taigi Taisyklių nuostatos reikalauja arba iniciatoriaus raštiško pritarimo, arba teismo sprendimo. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar tuo atveju, kai baigiamojoje projekto procedūros stadijoje, vienas iš iniciatorių atsisako savo inicijavimo teisės ir nėra subjekto, iš ko gauti raštišką pritarimą, nereikalinga teismo sprendimu patvirtinta kito iniciatoriaus teisė įgyvendinti projektą be atsisakiusio iniciatoriaus teisių asmens pritarimo.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatei Aušrai Kapočienei sumokėtą už ieškovą L. A. paduodant kasacinį skundą 75 (septyniasdešimt penkis) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 28 d. AB Swedbank.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas
