Dėl antstolio teisėtų lūkesčių principo ir skirtingų interesų pusiausvyros vykdymo procese taikymo ir aiškinimo

Nr. DOK-4021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06601-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 25 d. paduotu suinteresuoto asmens antstolio D. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl antstolio teisės į atlygį vykdymo procese sudarius taikos sutartį (CPK 609 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 164, 167 punktai). Plėtodamas praktiką dėl antstoliui priklausančio atlygio vykdymo procese sudarius taikos sutartį, kasacinis teismas nurodė, kad nutraukus vykdomąją bylą dėl to, jog išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį, bet neišsprendė vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo, antstolis įgyja teisę reikalauti iš skolininko ir atlygio už sprendimo priverstinį vykdymą. Nagrinėjamu atveju šalims sudarius taikos sutartį ir nutraukus vykdomąją bylą, taikos sutartimi buvo išspręstas tik jau patirtų išlaidų paskirstymo klausimas, o dėl likusių vykdymo išlaidų, tarp jų ir atlygio antstoliui, kuris paskaičiuojamas, kai atitinkama suma išieškoma arba kai sudaroma taikos sutartis su joje numatytais mokėjimais, klausimas nespręstas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skiriasi esminės bylų aplinkybės, ir nagrinėjamoje byloje šiuo kasacinio teismo išaiškinimu nesirėmė.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl antstolio teisėtų lūkesčių principo ir skirtingų interesų pusiausvyros vykdymo procese taikymo ir aiškinimo. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šį teisėtų lūkesčių principą, nepagrįstai vadovavosi ir kitais vykdymo procese galiojančiais interesai (teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo), nepagrįstai pripažino, jog antstolio teisė į atlygį buvo užtikrinta antstolio 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkyme pagal jo išieškotas lėšas.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, spręsdami dėl vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo teisinės reikšmės (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 163, 167, 171 punktai), taip pat dėl antstolio teisės į atlygį vykdymo procese. Teismas nepagrįstai sureikšmino, kad vykdomoji byla Nr. 0035/21/011168 buvo nutraukta pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kaip nurodyta Taikos sutartyje), todėl nepagrįstai nepripažino antstolio teisės į atlygį. Teismas nepagrįstai antstolio 2024 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo tęsiant vykdymo išlaidų išieškojimą vertino kaip vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo pakeitimą. Be to, teismas neteisingai sprendė dėl antstolio teisės pakeisti ar panaikinti anksčiau atliktą savo procesinį veiksmą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 571 punktą antstolis gali pakeisti ar panaikinti anksčiau atliktą savo procesinį veiksmą, jeigu vykdymo proceso dalyviai antstoliui pateikia ar antstolis pats gauna įrodymus arba nustato aplinkybes, sudarančius prielaidas pakeisti ar panaikinti anksčiau atliktą procesinį veiksmą. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2022 m. gruodžio 24 d., antstolis ja rėmėsi savo 2024 m. balandžio 24 d. patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Dėl to nepagrįstai teismas nurodė, jog antstolis neturėjo pagrindo šia normas remtis.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręstas byloje kilęs klausimas, nukrypta nuo teismų praktikos dėl antstolio teisės į atlygį, antstolio teisėtų lūkesčių užtikrinimo. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė