Dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023, 43 punktas

DOK-3984

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02563-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 23 d. paduotu atsakovės R. G. kasaciniu skundu dėl

n u s t a t ė :

Atsakovė R. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės R. G. 2659,02 Eur skolą, 32,92 Eur delspinigių ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CPK 330 straipsnį, sprendimą ir nutartį priėmė remdamiesi tik dalimi byloje esančių įrodymų, o kitos, esminę reikšmę tinkamam bylos išsprendimui turinčios, įrodymų dalies netyrė, jos tinkamai nevertino bei dėl jos sprendime nepasisakė, taip pažeisdami CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei atsakovės, kaip proceso dalyvės, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime išvadą dėl ieškinio pagrįstumo padarė remdamasis išimtinai ieškovės argumentais ir nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės ir jos atstovo argumentus, kad ji apie 10 metų bute (duomenys neskelbtini) negyvena, dėl to vandens (ir atitinkamai šilumos jam pašildyti) naudojimas jame nevyksta, todėl nėra jokių sąlygų tariamoms skoloms atsirasti. Atsakovė teigė, kad jos bute lankydavosi pašaliniai asmenys, jie leisdavo vandenį be atsakovės žinios. Dėl to atsakovė ne kartą kreipėsi į Marijampolės policijos komisariatą, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti 2659,02 Eur skolą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Analizuojant bylos įrodymus, esminė skolos dalis 2884,23 Eur (ji yra nurodyta neatskaičiavus atsakovės atliktų mokėjimų) atsakovei buvo priskaičiuota tik už 2022 m. balandžio mėnesį. Ieškovė nurodė, kad reikalaujamos priteisti skolos už šį mėnesį dydį ji grindžia atsakovės bute esančio skaitiklio parodymais, kurie buvo užfiksuoti 2021 m. gruodžio 28 d. atliktos kratos metu. Tačiau tai rodo, kad didžioji skolos dalis iš tikrųjų atsirado ne balandžio mėnesį, kaip yra nurodyta ieškovės išrašytame mokėjimo pranešime, o gruodžio mėnesį. Teismas privalėjo imtis visų įmanomų bei CPK įtvirtintų priemonių siekiant nustatyti, kokiu būdu per itin trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 1 d. (būtent ši skolos atsiradimo pradžios data yra nurodyta ieškinyje) iki 2021 m. gruodžio 28 d. atsakovės bute atsirado nepagrįstai didelis karšto vandens suvartojimas – 761,878 kub. m. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu namui, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, buvo patiektas didesnis, nei įprastai, šilumos kiekis vandens pašildymui, taip pat neįrodė, kad tokia suvartojimo galimybė apskritai yra reali. Teismas privalėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės byloje atlikimo ar specialisto apklausos bylai reikšmingais klausimais organizavimo. Nurodytų įrodymų nesant, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą apie ieškinio pagrįstumą. Ta aplinkybė, jog atsakovė tuo metu tokios ekspertizės atlikti nepageidavo, negali būti lemianti bylos baigtį, kadangi teismas, vykdydamas CPK 6 straipsnyje įtvirtintą savo tiesioginę pareigą (t. y. vykdyti teisingumą), privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta tokiu būdu, kad būtų apgintos asmenų teisės ir teisėti interesai.

3. Nepaskirdamas ekspertizės byloje, kurioje ieškovės pateiktų įrodymų visuma nebuvo pakankama ieškiniui pagrįsti (kartu ir atsakovės prievolei nustatyti) ir kurioje atsakovė išreiškė kategorišką nesutikimą su šiuo ieškiniu, t. y. nesant byloje nustatytiems reikšmingiems faktams, būtiniems teisingam jos išnagrinėjimui ir pagrįsto sprendimo priėmimui, teismas, neskirdamas ekspertizės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią „ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTc4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-781/2023">e3K-3-206-781/2023</a>, 43 punktas).

4. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja bendrijos „Žaluma“ buhalterė Z. A. nurodė, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022 metais buvo priimtas sprendimas (įsakymas), kuriuo bendrijos naudai iš atsakovės buvo priteista skola už karštą vandenį, susidariusi per laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Minėtu teismo įsakymu bendrijai buvo priteista už karštą vandenį, kurį atsakovė tariamai suvartojo per dalį laikotarpio, kuris yra aktualus ir šioje byloje, taigi ta pati skola už karštą vandenį (pašildymą), susidariusi per tą patį laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš atsakovės buvo išieškota du kartus. Teismas netyrė šių aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės.

5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo suvaržyta atsakovės teisė į proceso rungtyniškumą. Teismas atsisakė priimti į bylą 2024 m. vasario 28 d. pateiktą liudytojos V. K. paaiškinimą-liudijimą bei atsisakė ją apklausti kaip liudytoją, dėl to bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos bei nebuvo pašalinti joje esantys prieštaravimai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė