Baudžiamoji byla Nr. 2K-117/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.11.9.; 2.1.15.1.2. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei – Lisauskienei,
gynėjai Birutei Paukštienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis apėmimo būdu subendrinus šias bausmes ir bausmę pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Šiuo nuosprendžiu taip pat priteista solidariai iš D. D. ir kito nuteistojo, o D. D. neturint lėšų, iki pasieks pilnametystę – iš jo atstovo pagal įstatymą A. D. už neturtinę žalą 50 000 Lt D. K. ir 30 000 Lt M. K..
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis, kuriuo pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies pakeistas: nuteistajam D. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta bausmė sugriežtinta iki laisvės atėmimo septyneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis ši bausmė, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už kitas nusikalstamas veikas ir bausmė pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendį subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir nuteistajam D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje nuteistas ir N. A., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, padarytą šiomis aplinkybėmis. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo I. I. K. turtą, bendrininkų grupe su kitu asmeniu 2009 m. liepos 16 d., 0.30-0.50 val. laikotarpiu, prie namo, (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusįjį I. I. K., sudavė jam ranka du smūgius į veidą, o šiam nugriuvus, įspyrė ne mažiau kaip po keturis kartus į šonkaulius ir galvą, ne mažiau kaip šešis smūgius į krūtinę, ne mažiau kaip vienuolika smūgių į koją, kitam asmeniui tuo pačiu metu taip pat spardant nukentėjusįjį, kuris nuo galvos ir krūtinės sumušimo, atsiradus komplikacijoms, ligoninėje mirė.
D. D. nuteistas ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už plėšimą, padarytą prieš I. I. K., pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą I. I. K. išduota elektronine mokėjimo priemone, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą fizinio asmens dokumento įgijimą, laikymą bei gabenimą ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą neteisėtai panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tačiau šių nuteisimų jis kasacine tvarka neskundžia.
Kasaciniu skundu D. D. prašo pakeisti teismų sprendimus – už padarytas nusikalstamas veikas jam paskirti švelnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiesiems M. ir D. K. priteistos neturtinės žalos dydį. D. D., savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę, netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 80, 91 straipsnių nuostatas. Kasatoriaus nuomone, teismai, neįvertinę visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos prieš I. I. K. iniciatorius buvo kitas nuteistasis, o kasatoriaus vaidmuo darant šią veiką buvo antraeilis. Be to, kasatorius, abejodamas teismų nustatyta jo kaltės forma, teigia, kad nesudavė I. I. K. mirtinų smūgių, nes daugiausia spardė į kojas, ir kad jis inicijavo nusikalstamos veikos prieš I. I. K. nutraukimą, dėl to šis po smurto dar buvo gyvas. Teismai neatsižvelgė ir į kasatoriaus asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jo jauną amžių, tai, kad jis pats atvyko į policiją ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas griežtesnę bausmę, nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybių. Visų minėtų aplinkybių neįvertinimas, kasatoriaus nuomone, jam, kaip nepilnamečiui, lėmė per griežtos bausmės paskyrimą. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismai, nesilaikydami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų, nevertino visų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusiųjų ir jų tėvo I. I. K. santykiai nebuvo itin artimi, jie jau seniai gyveno atskirai, retai bendravo, be to, nužudytasis kurį laiką neteikė vaikams išlaikymo, tuo tarpu nustatant neturtinės žalos dydį nepakanka vien formalaus giminystės fakto konstatavimo, būtina nustatyti, kad ieškovus su tėvu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad kasatoriaus nusikalstama veika padaryta turtinė žala palyginus su reikalaujama neturtine žala yra nedidelė. Be to, teismų nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į sunkią kasatoriaus turtinę padėtį (nedirba, neturi turto ir pajamų) bei šiuo metu esančius šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, sukeltų jam ir jo šeimos nariams labai sunkius padarinius. Kasatorius laiko, kad dėl minėtų aplinkybių nukentėjusiesiems M. ir D. K. priteistos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl D. D. kaltės formos
Kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį D. D. neginčija. Tačiau kasatorius, aptardamas nuteisimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, abejoja teismų nustatyta jo kaltės forma, teigdamas, kad nesudavė I. I. K. mirtinų smūgių. Šie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti.
Iš teismų nustatytų bylos aplinkybių, kurias patvirtina teismų sprendimuose aptarti įrodymai, matyti, jog įvykio metu I. I. K. užpuolė D. D. su kitu asmeniu tam, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobtų nukentėjusiojo turtą. Abiejų veiksmai buvo suderinti, jie matė vienas kito veiksmus, kurių visuma sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Byloje esantys įrodymai – specialisto išvada, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai – patvirtina, kad I. I. K. prieš mirtį buvo suduoti smūgiai į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas būtent minėto įvykio metu ir kad šiuos smūgius sudavė ir D. D.. Todėl abejoti, kad tarp D. D. smurto ir I. I. K. mirties yra priežastinis ryšys, nėra pagrindo. Tinkamai įvertinęs įrodymų tarpusavio ryšį teismas pagrįstai konstatavo, kad I. I. K. buvo nužudytas tyčia ir kad D. D. yra šio nusikaltimo kaltininkas, nes jis plėšimo metu dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam. Ši D. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį, nes nužudymas, padarytas plėšimo metu, kvalifikuojamas kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo sutaptis.
Iš teismų nustatytų bylos aplinkybių taip pat matyti, kad D. D. su kitu asmeniu smurtavo prieš I. I. K., suduodami šiam smūgius, tarp jų ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, šonus, ir mušė jį tol, kol šis neteko sąmonės. Šios aplinkybės pašalina galimybę nesuvokti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei ar sveikatai ir tokios veikos padarinių. Intensyvų smurtą naudojo ir D. D., todėl teismai motyvuotai nustatė, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, vienodai norėdamas tiek nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tiek jo mirties. Kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms nuteistojo D. D. kaltės forma nustatyta teisingai. Kasatoriaus teiginiai, kad jis spardė tik į nukentėjusiojo kojas, prieštarauja teismų nustatytoms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, o jo tvirtinimas, esą pirmas naudoti smurtą pradėjo kitas nuteistasis, susijęs su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Dėl D. D. paskirtos bausmės
BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį bei parinkdamas bausmes už kitas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad byloje yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurių kasatorius skunde plačiau neanalizuoja, ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis. Taip pat buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, į tai, kad nusikalstamos veikos iniciatoriumi buvo ne kasatorius. Teismas įvertino ir kasatoriaus asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo jauną amžių, tai, kad jis pats atvyko į policiją ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. D. padarė penkis tyčinius nusikaltimus: vieną, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tris, priskiriamus apysunkiams, vieną – nesunkiems nusikaltimams.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos bylos duomenis, tarp jų – aplinkybes, apibūdinančias tiek D. D. veiką, tiek jo asmenybę, bei atsižvelgęs į BK 61 straipsnio nuostatas padidino jam apkaltinamuoju nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir atitinkamai galutinę subendrintą bausmę pusantrų metų. Laikyti, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja BK 54 ar 61 nuostatoms, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad, esant nustatytoms bylos aplinkybėms, tarp jų – vienai D. D. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK 61 straipsnio nuostatų, nepagrįstai paskyrė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, paskyrė D. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bausmę, šiek tiek didesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas kolegijai abejonių nekelia, nes yra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja įstatymui.
Bausmės už kitas nusikalstamas veikas paskirtos laikantis BK 54 bei 91 straipsnio reikalavimų bei atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos aplinkybes.
Dėl neturtinės žalos
Kasatorius, neginčydamas nukentėjusiesiems M. ir D. K. priteistos turtinės žalos, laiko, kad šiems nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas. Kolegija šiuos kasatoriaus teiginius laiko nepagrįstais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Šioje byloje dėl neturtinės žalos nukentėjusysis D. K. pareiškė 100 000 Lt civilinį ieškinį, o nukentėjusysis M. K. – 70 000 Lt civilinį ieškinį. Teismas šiuos ieškinius tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tarp jų ir į kasatoriaus turtinę padėtį, ir į tai, kad nukentėjusiųjų ir jų tėvo I. I. K. santykiai nebuvo labai glaudūs. Taip pat buvo atsižvelgta į kasatoriaus nusikalstamos veikos padarinius – nukentėjusiųjų tėvo mirtį. Taigi teismas, laikydamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio nuostatų, įvertino visas neturtinės žalos dydžio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Be to, neturtinės žalos dydžio klausimu yra išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje svarstant analogiškus kasatoriaus apeliacinio skundo motyvus.
Kolegija laiko, kad teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir, įvertindamas pinigais nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, įstatymo nuostatų nepažeidė bei nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos analogiškose bylose.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka
Vladislovas Ranonis
