Baudžiamoji byla Nr. 1-514-445/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47859-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.5.;1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.1.

1.2.4.4.2.3.;2.3.6.6.; 2.1.15.4.3.2.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 17 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

nukentėjusiajai I. V.,

gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei,

kaltinamajam Ž. R. (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio-profesinio išsilavinimo, registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1.1993-10-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2.2002-09-19 pagal BK 310 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 4 mėn., vykdymas atidėtas 1 metams,

3. 2010-08-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

4. 2018-06-15 Alytaus apylinkės teismo pagal 140 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. 1 metams laisvės apribojimo ir 40 MGL dydžio bauda, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs,

5. 2019-12-18 pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 1 metų terminuotas laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2022-03-04 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės laikui,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas

n u s t a t ė :

Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. R. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2024 gruodžio 7 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), bute kilus žodiniam konfliktui, tyčia, būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilių neblaivumas), pneumatiniu pistoletu šovė ne mažiau kaip 3 kartus savo sugyventinei I. V. į kairę ranką ir nugarą, ko pasekoje dėl nugaros ir juosmens žaizdos, kairio dilbio šautinio sužalojimo nukentėjusiajai I. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl dilbio žaizdos gijimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. R. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė ir gynėja dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis Ž. R. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Ž. R. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad grįžo iš darbo, buvo šeštadienis, buvo vakarienė, išgėrė šampano, nes visą savaitę nebuvo namuose. Kilo konfliktas. Pamanė, kad pagąsdins, šovė į šoną, atšoko ir pataikė Inesai į ranką. To nenorėjo, įvyko netyčia. Atsiprašo, kaltas. Tai vyko 2024-12-07, buvo šeštadienis, viskas vyko (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Buvo išgėręs, po įvykio buvo nustatytas girtumas. Pneumatinį pistoletą buvo nusipirkęs dėl savigynos, 2024 m. (duomenys neskelbtini), iš fizinio asmens, sakė, kad nereikia leidimo. Sumokėjo 50 Eur. Prisimena, kad šaudė, bet į nukentėjusiąją netaikė, šovė norėdamas pagąsdinti. I. stovėjo koridoriuje prie veidrodžio, jis šovė į koridoriaus pusę. Buvo apgirtęs. Šovė tris ar keturis kartus į dešinę pusę. I. stovėjo tiesiai. Pataikė į I., nes daugiau nieko nebuvo. I. buvo sužalota kairė ranka. I. išbėgo, o jis užsirakino duris ir atsigulė. I. pasakė - tu man pataikei. Čia paprastas ginklas, įsideda balionėlis ir šratukai. Anksčiau ginklu nesinaudojo. Kai pirko ginklą, parodė, kaip šaudyti. Tą dieną, kai grįžo į namus, ginklą parsinešė į namus. Kai išgeria, I. labai garsiai rėkia, net girdisi pirmame aukšte. Įvyko konfliktas. I. rėkė ant viso buto. Gruodžio mėnesį susitaikė su I., sumokėjo jai, kiek paprašė. Nori dirbti, bet šiuo metu neleidžia sveikata - užspaustas stuburas ir koja. Gulėjo ligoninėje. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį pripažįsta. 2024 m. gruodžio mėnesį susitaikė su V.. Grįžęs gyvens kartu su V.. Blogai vertina savo veiksmus, atsiprašo, blogai padarė. Blaivus būtų nepadaręs tokių veiksmų.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios I. V. parodymais, kad 2024-12-07 kartu su Ž. R. buvo kartu bute esančiame (duomenys neskelbtini). Būnant kartu su Ž. R., vartojo alkoholį. Apie 20 val., būnant buto kambaryje-svetainėje, tarp jos ir Ž. R. kilo žodinis konfliktas, dėl ko konkrečiai kilo konfliktas, ji nežino, tačiau mano, kad dėl vaikų, kadangi dėl jų pykstasi nuolatos. Po konflikto, kiek atsimena, apsiramino ir nuėjo miegoti. Jai užmigus, per sapnus išgirdo, kad Ž. R. kažką jai kalba atsimerkusi pamatė, kad priešais ją stovintį Ž. R., kuris rankose laikė ginklą nukreiptą į ją, tai yra jai prieš veidą. Pamačiusi ginklą, ji greit pašoko iš lovos, tuo metu Ž. R. jai pasakė, kad dingtų iš jo namų. Tuo metu, ji nieko nelaukdama, nubėgo į koridorių ir pradėjo rengtis, jai besirengiant, Ž. R. atsigulė į lovą, jau gulėdamas lovoje pasisuko link koridoriaus, tuo metu ji buvo pasilenkusi batų, kai išgirdo ginklo šūvius, po ko greit apsiavė batus ir striuke užsidengė galvą, kažkuriuo metu pajuto, kairėje rankoje šiluma, tačiau skausmo tuo metu nejautė, bet labai greit pamatė bėgantį kraują ir suprato, kad Ž. R. jai pataikė. Kiek Ž. R. kartų iššovė, ji nežino, kadangi buvo išsigandusi ir neskaičiavo šūvių. Po to, kai Ž. R. ją sužeidė, ji iškart puolė į laiptinę ir bėgo į kiemą. 2024-12-08 jai buvo atlikta operacija, iš rankos buvo ištrauktas vienas metalinis šratas, ligoninėje buvo gydoma iki 2024-12-09. Dėl Ž. R. veiksmų jos atžvilgiu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti. (t. 1, b. l. 33-36)

Liudytojos A. B. parodymais, kad 2024-12-07 apie 20 val. į sugyventinio V. V. mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo sesuo I. V. ir jam pasakė, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis Ž. R. pradėjo šaudyti ir ją sužeidė, tuo metu ji verkė. Po 10-15 minučių į jų namus atėjo I. V., jai atėjus ji nusirengė striukę, ant I. V. kairės rankos pamatė kruviną žaizdą, taip pat ant jos nugaros ir kairio šono juosmens dalyje matėsi nubrozdinimai panašūs į įdrėskimus, tuo metu I. V. jai ir V. V. paaiškino, kad būnant namuose (duomenys neskelbtini), ji sukonfliktavo su savo sugyventiniu Ž. R., su kuriuo baigus pyktis ji nuėjo miegoti, o prabudusi pamatė, kad jis į ją nukreipęs ginklą, iš kurio vėliau ją apšaudė jai būnant buto koridoriuje. I. V. nurodė, kad Ž. R. šaudydamas sužeidė jai ranką ir ją jai dabar labai skauda. (t. 1, b. l. 103-106)

Liudytojos E. C. parodymais, kad 2024-12-07 apie 20 val. 58 min. bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvykus žodiniam konfliktui pranešėjos giminaitę iš pneumatinio pistoleto apšaudė sugyventinis, nurodė, kad giminaitė yra jos namuose (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. B., kuri paaiškino, kad į jos namus atbėgo sugyventinio sesuo I. V., kuri jai aiškino, kad ją namuose iš ginklo apšaudė sugyventinis. Vietoje buvusi nukentėjusioji I. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir jos sugyventinio, šis pasiėmė jam priklausantį pneumatinį pistoletą ir ją apšaudė. Moteris nurodė, kad įvykio metu jai buvo sužalota ranka, bendraujant su I. V., ji laikė sulenkusi kairę ranką, skundėsi, kad jai skauda. Aiškinantis įvykio aplinkybes, I. V. kolega D. Soraka nustatė neblaivumą. Atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie I. V. išsivežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių išsamesnei apžiūrai. Po to, kai I. V. buvo išvežta į priėmimo skyrių, jos kolega D. Soraka nuvyko į priėmimo skyrių, o ji vyko į (duomenys neskelbtini), kadangi asmuo įtariamas smurtu buvo užsidaręs savo bute ir į vidų neįleido policijos pareigūnų. Į įtariamojo butą buvo patekta tik panaudojus spec. priemones ir su spec. būrio pareigūnų pagalba, po ko įtariamasis buvo iškart sulaikytas, kuris nieko neaiškino. (t. 1, b. l. 109-112)?

Alytaus AVPK Varėnos RPK vyresniojo tyrėjo Daliaus Sorakos 2024-12-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-07 apie 20 val. 58 min. Bendrajame pagalbos centre gautas A. B. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, jos giminaitę I. V. iš pneumatinio pistoleto apšaudė sugyventinis Ž. R.. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad 2024-12-07 apie 20 val. 30 min. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas neblaivumas, pneumatiniu pistoletu šaudė į savo sugyventinę I. V. gim. (duomenys neskelbtini) I. V. buvo pristatyta į Varėnos rajono ligoninės priėmimo skyrių kur buvo diagnozuota kairio dilbio šautinė žaizda su svetimkūniu giliai audiniuose, taip pat juosmens ir nugaros paviršinės šautinės žaizdos. I. V. alkotesteriu nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. o Ž. R. alkotesteriu nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 9-11)

Alytaus AVPK Varėnos RPK vyresniojo tyrėjo Arvydo Alekšiūno 2025-12-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-08 apie 17 val. buvo bendrauta telefonu su I. V.. Telefoninio pokalbio metu nukentėjusioji nurodė, kad su savo sugyventiniu Ž. R. kartu gyvena apie 7 metus ir veda bendrą ūkį, tai yra gyvena kaip šeima. Gyvena jie dviese Ž. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu 2024-12-07 namuose dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, išgertuvių metu dėl kažko abu susibarė. I. V. rengiantis drabužius, Ž. R. atsigulęs į lovą, rankoje turėtu pneumatiniu pistoletu ėmė šaudyti į koridoriaus pusę. Po kažkurio šūvio I. V. kairėje rankoje pajuto karštį ir tuo pat metu pamatė iš rankos bėgantį kraują. Medikai chirurginės operacijos metu iš rankos pašalino pneumatinio pistoleto šaratą ir gydymui ligoninėje paliko iki 2024-12-09. (t. 1, b. l. 29-30)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis butas susideda iš dviejų kambarių, virtuvės ir vonios ir tualeto kambarių. Pro išlaužtas duris patenkama į koridorių. Šalia durų, vedančių į kambarį, ant grindų matomos violetinės spalvos šlepetės, šalia kurių ant grindų mėtosi pneumatinio ginklo du šratai, dar vienas šratas nukritęs arčiau pagrindinių buto durų. Koridoriaus kairėje pusėje matomos durys vedančios į kambarį. Kambaryje iš karto už durų dešinėje pusėje, matoma lova, su ant jos esančiomis dviem pagalvėmis. Šalia lovos, jos medinės rudos spalvos dalies, arčiau durų ant grindų, matomos nedidelės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Kambario centre, arčiau lovos galinės dalies matomas stalas, ant kurio matomi du alkoholinių gėrimų buteliai, su alkoholio likučiais juose, taip pat stiklinė ir vienas stikliukas ir kiti indai su maistu juose. Ant stalo matomas padėtas pneumatinis ginklas CZ 75 SP-01 SHADOW numeris (duomenys neskelbtini) ir dėtuvė numeris C4120-C1 su joje esančiais 11 šratų. Šaunamasis ginklas ir dėtuvė su joje esančiais šratais paimti iš įvykio vietos. (t. 1, b. l. 15-26)

Alytaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. IBPS-V-3488656-24. Tirti pateiktas objektas (pistoletas) (Nuotrauka Nr. 1) yra pramoninės gamybos, „airsoft“ tipo pneumatinis pistoletas CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. (duomenys neskelbtini) (Taivanas), skirtas šaudyti 4.5 mm skersmens metalinėmis rutulio formos (BB tipo) kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 tirti pateiktas „airsoft“ tipo pneumatinis pistoletas CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ginklas. Pistoletas tinkamas šaudyti, vidutinė iššautos kulkos kinetinė energija lygi 2.04 J. 2.1-2.5. Tirti pateiktos 11 kulkų (šratų) pistoleto dėtuvėje (Nuotrauką Nr.1) ir trys kulkos (šratai) voke Nr. 2 (Nuotrauka Nr.2) yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro BB tipo metalinės kulkos skirtos pneumatiniams objektams ir prie šaudmenų nepriskiriamos. Kulkos yra tinkamos šaudyti, tame tarpe ir iš tyrimui pateikto „airsoft“ tipo pneumatinio pistoleto CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 121-125)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 179/202. I. V. nustatyta kairio dilbio šautinė žaizdas; kairio dilbio svetimkūnis; nugarinės ir juosmeninės dalies dvi nedidelės žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu šūviais iš pneumatinio pistoleto. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Nugaros ir juosmeninės žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio dilbio šautinis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dilbio žaizdos gijimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visumoje sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Patirti sužalojimai I. V. galėjo sukelti fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 59-60)

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kita aplinkybė, kuri verčia abejoti kaltinamojo parodymų patikimumu, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ir dėl šios priežasties galėjo tinkamai neįvertinti ar visiškai ar iš dalies neprisiminti įvykio aplinkybių.

Kaltinamojo Ž. R. kaltė įrodyta:

nukentėjusios I. V. sveikatos sutrikdymo mąstas nurodytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 179/202, kurioje nurodyta, kad I. V. nustatyta kairio dilbio šautinė žaizdas; kairio dilbio svetimkūnis; nugarinės ir juosmeninės dalies dvi nedidelės žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu šūviais iš pneumatinio pistoleto. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Nugaros ir juosmeninės žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio dilbio šautinis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dilbio žaizdos gijimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visumoje sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

kaltinamasis Ž. R. pripažino ir parodė, kad galėjo padaryti kaltiniame nurodytus sužalojimus nukentėjusiajai I. V.;

nukentėjusioji I. V. nurodė, kad 2024-12-07 kartu su Ž. R. vartojo alkoholį. Apie 20 val., būnant buto kambaryje-svetainėje, tarp jos ir Ž. R. kilo žodinis konfliktas.Jai užmigus, per sapnus išgirdo, kad Ž. R. kažką jai kalba atsimerkusi pamatė, kad priešais ją stovintį Ž. R., kuris rankose laikė ginklą nukreiptą į ją, tai yra jai prieš veidą. Nieko nelaukdama, nubėgo į koridorių ir pradėjo rengtis, jai besirengiant, Ž. R. atsigulė į lovą, jau gulėdamas lovoje pasisuko link koridoriaus, tuo metu ji buvo pasilenkusi batų, kai išgirdo ginklo šūvius, po ko greit apsiavė batus ir striuke užsidengė galvą, kažkuriuo metu pajuto, kairėje rankoje šiluma, tačiau skausmo tuo metu nejautė, bet labai greit pamatė bėgantį kraują ir suprato, kad Ž. R. jai pataikė;

liudytoja A. B. parodė, kad paskambino sugyventinio sesuo I. V. ir pasakė, kad sugyventinis Ž. R. pradėjo šaudyti ir ją sužeidė. Atėjusi I. V. nusirengė striukę ir ant I. V. kairės rankos pamatė kruviną žaizdą, taip pat ant jos nugaros ir kairio šono juosmens dalyje matėsi nubrozdinimai panašūs į įdrėskimus;

liudytoja E. C., policijos pareigūnė, parodė, nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. B., kuri paaiškino, kad į jos namus atbėgo sugyventinio sesuo I. V., kuri jai aiškino, kad ją namuose iš ginklo apšaudė sugyventinis. Vietoje buvusi nukentėjusioji I. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir jos sugyventinio, šis pasiėmė jam priklausantį pneumatinį pistoletą ir ją apšaudė. Moteris nurodė, kad įvykio metu jai buvo sužalota ranka, bendraujant su I. V., ji laikė sulenkusi kairę ranką, skundėsi, kad jai skauda;

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant stalo matomas padėtas pneumatinis ginklas CZ 75 SP-01 SHADOW numeris (duomenys neskelbtini) ir dėtuvė numeris C4120-C1 su joje esančiais 11 šratų. Šaunamasis ginklas ir dėtuvė su joje esančiais šratais paimti iš įvykio vietos;

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3488656-24 nurodyta, kad tirti pateiktas objektas (pistoletas) yra pramoninės gamybos, „airsoft“ tipo pneumatinis pistoletas CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. (duomenys neskelbtini) (Taivanas), skirtas šaudyti 4.5 mm skersmens metalinėmis rutulio formos (BB tipo) kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 tirti pateiktas „airsoft“ tipo pneumatinis pistoletas CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ginklas.

Įvertinus nurodytus įrodymus, nustatytas nusikaltimo požymis - pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas), o būtent kaltinamojo Ž. R., jam tris kartus šaunant ir pataikant į nukentėjusiosios kūną iš pramoninės gamybos, „airsoft“ tipo pneumatinio pistoleto.

Tai, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimai - nugaros ir juosmeninės žaizdos, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio dilbio šautinis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dilbio žaizdos gijimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visumoje sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nustatyti žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Atitinkamai BPK 38 straipsnyje nurodoma, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažįsta aplinkybes, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugyventinai, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį.

Nurodytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-489/2018">2K-65-489/2018</a>).

Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu buvo padaryta netiesiogine tyčia (nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti), kadangi galėjo numatyti aplinkybes, jog kaltinamasis iššaudamas iš „airsoft“ tipo pneumatinio pistoleto metalinėmis rutulio formos kulkomis kryptimi, nukreipta į nukentėjusiosios buvimo vietą, gali sužaloti nukentėjusiąją, tačiau tai jo neatgrąsė šūvių paleidimo(iššovimo). Kaltinamasis iššovė ne vieną kartą, o tris kartus ta pačia kryptimi – į nukentėjusios buvimo vietą.

Kaltinamojo Ž. R. nusikalstama veika nukentėjusios I. V. atžvilgiu, tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimo motyvai

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

Kaltinamojo Ž. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui (BK 138 str.2 d.3 p.) - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

Kaltinamojo Ž. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, kad alkoholio vartojimas pakeičia kaltinamojo elgesį, o ir paties kaltinamojo pripažinimas, kad nusikalstamos veikos nebūtų atlikęs, jeigu nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio, nurodo, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo nusikalstamų veikų padarymą.

Kaltinamasis Ž. R. praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę. Administracine tvarka iki nusikalstamos veikos padarymo, nebuvo baustas. 2025-01-13 nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kad 2024-12-07 įtariamas nusikalstamos veikos padarymu nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, neatidarė buto durų. Šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba (nuolatos dirbo iki 2024-12-12) UAB „Acerna“, šiuo metu registruojasi bedarbiu Užimtumo tarnyboje, skundžiasi sveikatos stoviu, tačiau objektyvių medicinos duomenų byloje nėra pateikta dėl kaltinamojo sveikatos stovio.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Parenkant bausmės rūšį ir skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis Ž. R. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis). Be to praeityje jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, būdamas teistas už tyčines nusikalstamas veikas, nors ir teistumui išnykus, toliau padarė naują, tyčinį apysunkį nusikaltimą, žmogaus sveikatai. Šios aplinkybės rodo, kad jis turi polinkį nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir kad skiriamos švelnesnės bausmės jam nėra pakankamai efektyvios, nesulaiko jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Be to BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Dėl to kaltinamajam Ž. R. parinktina ir skirtina laisvės atėmimo bausmė.

BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. R. davė paaiškinimus, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių praktiškai neprisimena, tačiau neneigia, jog galėjo šaudamas sužaloti sugyventinę I. V..

Sprendžiant švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytų sąlygų visuma.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Tokia sąlyga - nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką nenustatyta, kaip ir nenustatytos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Todėl nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-489/2015">2K-2-489/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377-489/2018">2K-377-489/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-689/2020">2K-119-689/2020</a> ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-942/2018">2K-281-942/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY5LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-169-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-169-458/2020">2K-169-458/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a> ir kt.).

Kaltinamojo Ž. R. atžvilgiu nenustatytos aplinkybės, kad būtų tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi padaryti tyčinis, smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta panaudojant pneumatinį pistoletą, kurio panaudojimas kelia didesnį pavojų žmogaus sveikatai. Kaltinamasis į nukentėjusiąją iš pneumatinio pistoleto šovė ne vieną kartą, o tris kartus, kas ir rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nusikalstamos veikos pavojingumas nėra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl parinktinos bausmės dydžio, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimas žmogaus sveikatai), byloje nustatytą lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina mažesnė bausmė, negu sankcijoje už numatytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis.

Pagrindai taikyti kaltinamajam BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti ir taikytini.

Apylinkės teismas

Taikant BK 75 straipsnio 6 dalį, atidedant bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia pagrindų, kuriais vadovaujantis reikėtų paskirti intensyvią priežiūrą, todėl ši priemonė neskirtina.

Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos Varėnos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo(BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) - (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 890.62 Eur ieškinį ir ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t.1, b.l. 161-176).

Kaltinamasis šį pareikštą ieškinį pripažino pilnai.

Pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota I. V. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 890.62 Eur.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - S AM) įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, S AM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo ir Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK).

SDĮ 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK. SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c p. p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 603.97 Eur ieškinį (t.1, b.l. 81-83).

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino pilnai.

I. V. dėl 2024-12-07 įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2024-12-10 iki 2025-01-20. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius) sprendimu už laikinojo nedarbingumo laikotarpį buvo paskirta 603.97 Eur ligos išmoka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad I. V. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra Ž. R. veiksmai, Fondo biudžetui padarytą 603.97 Eur materialinę žalą turi atlyginti Ž. R..

Kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka Ž. R. buvo sulaikytas – 2024-12-07 (t.2, b.l. 1-5), 2024-12-08 paleistas į laisvę (t.2, b.l. 28-30).

Kaltinamajam Ž. R. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-09-25 nutartimi, dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025-09-24 (t.2, b.l. 124-127).

BPK 139 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui atideda nuosprendžio ar visos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam Ž. R. paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtinas, todėl jis paleistinas iš suėmimo paskelbus nuosprendį.

BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju pistoletas buvo nusikalstamos veikos įrankis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pistoletas priklausė kaltinamajam Ž. R..

BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Prašymų dėl daikto atidavimo šiuo metu nėra gauta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Pistoletas CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve ir penkiomis kulkomis (tyrimo metu sunaudota 6 (šešios) kulkos (atšaudytos) ir 3 kulkos, perduotos saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytą daiktų laikymo ir saugojimo vietą, t. y. daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu: Jotvingių g. 8, Alytus. (t. 1, b. l. 126-127) – konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Laikinai nuosavybės teisės kaltinamajam Ž. R. nebuvo apribotos.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-09-04 pateikta informacija teismui, kaltinamojo Ž. R. gynėja parinkta advokatė Angelė Ikasalienė (t.2, b.l. 116).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-10-03 pažymą Nr. APD-2025-10892, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos Ž. R., išlaidų suma yra 200 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje teismas nustatė pagrindą, dėl ko gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant šią bylą teisme, yra būtinas – kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi antrinė teisinė pagalba kaltinamajam Ž. R. šioje byloje buvo teikiama ne paties kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam Ž. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai iš jo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 309 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti laisvės atėmimą dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti, kad Ž. R. paskirta vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, 6 dalies 6, 8, 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir šias pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Ž. R. į paskirtos bausmės laiką įskaityti – sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-12-07 iki 2024-12-08 - dvi dienas, prilyginant dviems (2) laisvės atėmimo dienoms, kardomajam kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2025-09-24 iki 2025-10-17 (įskaitytinai).

Ž. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, nedelsiant jį paleisti iš suėmimo, paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, kai atidėtas nuosprendžio vykdymas.

Civilinius ieškinius tenkinti pilnai.

Priteisti iš Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000), 890.62 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 62 ct) žalos dėl nukentėjusiosios I. V. gydymo atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nukentėjusiajai I. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024-12-10 iki 2025-01-20 išmokėtą 603.97 Eur (šešių šimtų trijų eurų 97 ct) ligos išmoką (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo pavadinimas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Kauno skyriui).

Nepriteisti proceso išlaidų valstybės naudai už kaltinamajam Ž. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletą CZ 75 SP-01 SHADOW Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve ir penkiomis kulkomis (tyrimo metu sunaudota 6 (šešios) kulkos (atšaudytos) ir 3 kulkos, perduotos saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytą daiktų laikymo ir saugojimo vietą, t. y. daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu: Jotvingių g. 8, Alytus – konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto kaltinamojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis