Baudžiamoji byla Nr. 2K-170/2011
(Proceso Nr. 50-1-00241-09)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.7.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžio.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2010 m. kovo 3 d. iki liepos 7 d. įskaitytinai.
Iš E. L. nukentėjusiajam A. S. priteista 350 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendis: E. L. nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
E. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 9 d., apie 7 val., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo A. S. turtą, būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiųjų A. S. ir K. B. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ties pastatu, esančiu Panevėžyje, F. Vaitkaus g. 4, sustabdė einančius nukentėjusiuosius, atsistojo taip, kad A. S. ir K. B. negalėtų išvengti prieš juos atliekamų veiksmų, ir, nenustatytam asmeniui grasinant daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, reikalavo nukentėjusiųjų perduoti jiems priklausantį turtą. Nenustatytam asmeniui ranka apglėbus nukentėjusįjį A. S., E. L., tęsdamas reikalavimus perduoti turtą, peiliu grasino panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Nukentėjusiajam K. B. išvengus fizinio smurto, E. L. kartu su nenustatytu asmeniu ties pastatu, esančiu Statybininkų g. 3, pasivijo bėgantį ir bandantį užpuolimo išvengti A. S., pargriovė jį ant žemės ir smogė jam peiliu ne mažiau kaip penkis kartus, padarydamas pjautines durtines žaizdas kairiame žaste, krūtinėje, dešinės plaštakos 3-4-5 pirštų delniniuose paviršiuose bei kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Po to, prie nusikalstamų veiksmų prisijudėjus dar dviems asmenim, suduodami A. S. ne kaip mažiau aštuonis smūgius, taip padarydami abiejų momenų minkštųjų audinių sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje ir kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir kairiame petyje, nugaros kairės pusės minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung CGH-X630“ su SIM kortele „LABAS“, buto raktus su pakabučiu, kurių bendra vertė 230 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį, pašalinant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kasatorius nurodo, kad teismai jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip padarytus veikiant bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, dalyvavimas darant nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra akcentavęs, kad bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu yra negalimas, nes bendrininkavimui konstatuoti būtinas bent dviejų asmenų, atitinkančių įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymius, dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Nenustatytas asmuo negali būti laikomas bendrininku, nes neįmanoma paneigti prielaidos, kad jis neatitinka įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymių. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl vieno iš nenustatytų asmenų galimo amžiaus, tačiau nepaaiškino, iš kokių požymių daro prielaidą, kad kiti du nenustatyti asmenys yra sulaukę įstatymo nustatyto amžiaus. Šio teismo nuosprendyje taip pat nepasisakyta ir dėl apeliaciniame skunde kelto klausimo, susijusio su nenustatytų asmenų pakaltinamumu.
Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos nuosprendžio dalyje, kurioje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, nurodyta, kad, E. L. pasivijus ir pargriovus A. S., prie nusikalstamų veiksmų prisidėjo dar du asmenys, tačiau jau nenurodoma, kad šie asmenys yra nenustatyti. Šios įrodytomis pripažintos aplinkybės yra automatiškai perkeltos iš ikiteisminio tyrimo metu E. L. pareikšto įtarimo. Iš to kasatorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo įrodymų, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį paliko galioti.
Kadangi bendrininkų grupė su nenustatytais asmenimis negalima, tai iš teismo nuosprendžio šalintina ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ją pašalinus, švelnintina kasatoriui paskirta bausmė. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgus į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jam turėtų būti paskirta mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį bausmė.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras A. Kuzminskas prašo nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės yra ištirtos išsamiai ir nešališkai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių teismų sprendimai turėtų būti naikinami, nepadaryta.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino nuteistojo apeliacinį skundą, pripažindamas, kad nėra pagrindo jo veikos, padarytos veikiant bendrininkų grupe, kvalifikuoti kaip plėšimo, panaudojant šaunamąjį ginklą, ir E. L. veiką perkvalifikavo iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 180 straipsnio 2 dalį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas detaliai aprašė E. L. veiksmus ir argumentavo, kodėl jie atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos požymius.
Prokuroro nuomone, kasatorius nepagrįstai prašo iš nuosprendžio pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, tačiau toks nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas nereiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą nusikalstamą veiką. Apie šio asmens pakankamą amžių ir gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas sprendžia iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių specifikos. Bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai. Prokuroro manymu, tokio pobūdžio bendrininkavimo konstatavimas nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Iš bylos medžiagos, priimtų teismų sprendimų darytina išvada, kad teismai motyvuotai konstatavo, jog asmuo, kartu su E. L. įvykdęs plėšimą, nebuvo tokio amžiaus, kad negalėtų atsakyti už plėšimą, o jo elgesys nekėlė įtarimų dėl gebėjimo suvokti daromus veiksmus. Atsiliepime akcentuojama, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog visi padarytos nusikalstamos veikos bendrininkai buvo bendravykdytojai, visų jų tyčia buvo vieninga – panaudojant smurtą bei įrankius užvaldyti svetimą turtą, visiems bendrininkams buvo priimtini bet kokie užpultiems asmenims galintys kilti sveikatos sutrikdymai. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras daro išvadą, kad teismas pagrįstai pripažino, jog E. L. veiksmai atlikti veikiant bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bausmė E. L. paskirta, laikantis BK 54 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Nuteistojo E. L. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nusikaltimo padarymo bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
E. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 9 d., apie 7 val., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo A. S. turtą. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad tai, jog asmuo veiką padarė bendrininkų grupe, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas, vadovaudamasis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažino E. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Nuteistasis E. L. kasaciniu skundu prašo pašalinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, motyvuodamas tuo, kad nenustatytas asmuo negali būti laikomas bendrininku, nes jo pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.
Teismų praktikoje gali būti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimą reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas savo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl E. L. apeliaciniame skunde keliamo bendrininkavimo su nenustatytais asmenimis klausimo. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti susitarimo su kaltinamuoju, veikos ir tyčios bendrumo. Apie kartu su E. L. plėšime dalyvavusių nenustatytų asmenų pakankamą baudžiamajai atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kasatoriumi bei tyčios turinį buvo sprendžiama iš byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių specifiką. Faktinė bylos medžiaga (nukentėjusiųjų A. S. ir K. B., liudytojų I. L. ir V. B. parodymai) leido teismui daryti išvadą, kad kartu su kasatoriumi plėšime dalyvavęs asmuo – „tamsiaplaukis vaikinas“ – nebuvo tokio amžiaus, jog negalėtų atsakyti už šią nusikalstamą veiką, o jo elgesys nekėlė įtarimų dėl gebėjimo suvokti daromus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti nuteistojo E. L. ir minėto nenustatyto asmens veiksmai, įvertintas kiekvieno jų indėlis į bendrą veiką, atsižvelgus į tai, padaryta pagrįsta išvada apie jų susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei veikos bendrumą. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiti du nusikalstamos veikos bendrininkai, tačiau bendrininkų grupei konstatuoti pakanka, kad byloje nustatyta informacija bent apie vieną kitą asmenį, veikusį kartu su kasatoriumi. Nusikalstamos veikos pobūdis, suderinti šių asmenų veiksmai, prieš nukentėjusiuosius panaudoto fizinio smurto intensyvumas, taip pat nusikalstamos veikos pasekmės (A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) leido teismui konstatuoti, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais bendrininkų veiksmais, siekiant vieno tikslo – užvaldyti svetimą nukentėjusiesiems priklausiusį turtą, t. y. bendrininkų grupe. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, E. L. nusikalstama veika pagrįstai pripažinta padaryta veikiant bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis.
E. L. bausmė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta, atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytas aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog E. L. įvykdė sunkų smurtinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, todėl E. L. paskirta šiek tiek didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
