A. P. pagal BK 24 str. 4 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-35/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.7.;

1.2.15.2.;

1.2.29.1.;

2.1.15.1.1.;

2.1.15.3.1.;

2.1.15.3.3.3.;

2.3.4.6.2.;

2.3.6.3.1. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistosios A. P. gynėjui ir nuteistosios UAB „S. a.“ atstovui advokatui Jonui Leikauskui,

nuteistajai A. P.,

nuteistosios UAB „S.a.“ atstovei Nijolei Paškevičienei,

civilinių ieškovų atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir UAB „S. a.“ kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, o UAB „S. a.“ – pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda. A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), o UAB „S. a.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintos kaip nepadariusios veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Civilinių ieškovų „Microsoft“ korporacijos, „Adobe Systems Incorporated“ ir „Autodesk Incorporated“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendis, patenkinus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir civilinių ieškovų atstovės apeliacinius skundus, pakeistas panaikinant jo dalį, kuria A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį, o UAB „S. a.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį išteisintos, ir priimtas naujas nuosprendis:

A. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta 17 MGL (2210 Lt) dydžio bauda;

UAB „S. a.“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu UAB „S. a.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda.

Iš UAB „S. a.“ priteista 29 743,08 Lt „Autodesk Incorporated“, 18 394,60 Lt „Microsoft“ korporacijos ir 2815,48 Lt „Adobe Systems Incorporated“ naudai.

Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Nuteistųjų A. P. ir UAB „S. a.“ apeliaciniai skundai atmesti.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, civilinių ieškovų atstovės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, nuteistosios A. P. ir jos gynėjo, prašiusių A. P. kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios UAB „S. a.“ atstovų, prašiusių UAB „S. a.“ kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

UAB „S. a.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo suklastotą dokumentą.

A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, veikdama UAB „S. a.“ naudai bei interesais, juridinio asmens vardu, eidama vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, 2007 m. gegužės 25 d. susitarusi su UAB „Vildeta“ direktoriumi P. K. A. daryti nusikalstamą veiką, turėdama tikslą suklaidinti teisėsaugos instituciją, kad UAB,,S. a.“ išvengtų atsakomybės už autorinių ir gretutinių teisių pažeidimą ir nepatirtų su tuo susijusių nuostolių, organizavo dokumentų suklastojimą bei panaudojo juos.

UAB,,S. a.“ 2007 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir Vilniaus m. VPK KP NTT) Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė, kad bendrovė, neturėdama licencijų, komerciniams tikslams naudoja kompiuterinę programinę įrangą. Dėl to UAB,,S. a.“ direktorė A. P., siekdama, kad įmonė išvengtų baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą kompiuterinės programinės įrangos naudojimą komercijos tikslais ir nepatirtų su tuo susijusių nuostolių ir dėl tos pačios priežasties, turėdama tikslą suklaidinti teisėsaugos instituciją – Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į UAB „Vildeta“ direktorių P. K. A. tam, kad UAB „ELSIS biuro sistemos“ atsakingi darbuotojai UAB,,S. a.“ įsigyjamos programinės įrangos „ALKONAS CD“, „Autocad 2006“, „Adobe PHOTOSHOP CS 2 9 WIN RET IE“, „OEM Win VISTA BUSINESS 32BIT En 1 pac DVD“, „Office Pro Plus2007 English OLP NL“ ir „Disk Kit MS Office Pro+2007with SP2 ENG“ PVM sąskaitas–faktūras išrašytų atgaline data. P. K. A., vykdydamas šį susitarimą, 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į UAB,,ELSIS biuro sistemos“ pardavimų projektų vadovą R. K., kad šis UAB,,S. a.“ įsigyjamai pirmiau nurodytai kompiuterio programinei įrangai išrašytų PVM sąskaitas–faktūras atgaline data nurodydamas jose 2007 m. gegužės 7 d. ir 2007 m. gegužės 8 d. datas. R. K. sutikus ir 2007 m. gegužės 25 d. perdavus šį nurodymą UAB „ELSIS biuro sistemos“ klientų aptarnavimo vadybininkei D. M. G., ši 2007 m. gegužės 25 d. UAB „ELSIS biuro sistemos“ patalpose anglų–lietuvių kalbų kompiuteriniam žodynui „ALKONAS CD“, programoms „Autocad 2006“ ir „Adobe PHOTOSHOP CS 2 9 WIN RET IE“ išrašė PVM sąskaitą–faktūrą EBS Nr. C008314 nurodydama 2007 m. gegužės 8 d. datą, o programoms „OEM Win VISTA BUSINESS 32BIT En 1 pac DVD“, „Office Pro Plus2007 English OLP NL“ ir „Disk Kit MS Office Pro+2007with SP2 ENG“ – PVM sąskaitą–faktūrą EBS Nr. C0083113 nurodydama 2007 m. gegužės 7 d. datą. A. P., tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. gegužės 25 d. iš D. M. G. paėmė šias suklastotas sąskaitas–faktūras ir tą pačią dieną panaudojo jas pateikdama Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui.

UAB „S. a.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, neturėdama kūrinių autorių ar gamintojų, jų teisių perėmėjų ar tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, neteisėtai atgamino kompiuterines programas ir UAB „S. a.“ buveinėje (duomenys neskelbtini), komerciniais tikslais laikė neteisėtas jų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį.

A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „S. a.“ direktorė ir atsakinga už bendrovės veiklą, neturėdama kūrinių autorių ir gamintojų, jų teisių perėmėjų ar tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, 2005 m. sausio 21 d. organizavo neteisėtą kompiuterio programų atgaminimą ir komercijos tikslais – siekdama, kad UAB,,S. a.“ gautų ekonominės–komercinės naudos – laikė įmonės UAB „S. a.“ kompiuterių sisteminiuose blokuose neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį.

A. P., nuo 2005 m. sausio 21 d. būdama UAB,,S. a.“ direktorė, turėdama teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdama UAB,,S. a.“ naudai bei interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (2006 m. spalio 12 d. redakcija) 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, 73 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas), kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, 73 straipsnio nuostatą, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios minėto įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės, pavedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įdiegti kompiuterio programas į UAB,,S. a.“ įsigytų kompiuterių sisteminių blokų kietuosius diskus, t. y. organizavo neteisėtą šių kūrinių atgaminimą:

neturint kompanijos „Autodesk Incorporated“ leidimo, 2007 m. sausio 26 d. kompiuteryje AMD Sempron 3000+1.6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM (Nr. 3,,Bernadeta“) programą „Autodesk Autocad 2006“, 2007 m. sausio 19 d. kompiuteryje AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5,,Dainius“), 2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8 „Ernestas“) „Autodesk Autocad 2006“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 14 768 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „Autodesk Incorporated“;

neturint „Microsoft“ korporacijos leidimo, 2005 m. birželio 11 d. kompiuteryje AMD Sempron 2300+1.6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 37 GB, CD-ROM (Nr. 1 „buhalterija-3.int.vildeta.lt“), 2007 m. sausio 22 d. kompiuteryje AMD Sempron 3000+1.8 GHz; RAM – 512 MB, HDD – 190 GB, DVD-ROM (Nr. 2 „buhalterija-dan.int.vildeta.lt“), 2005 m. rugpjūčio 29 d. ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. kompiuteryje Intel Celeron 900 MHz; RAM – 128 MB, HDD – 19 GB, CD-RW (Nr. 4 „Salon-2“), 2005 m. vasario 5 d. kompiuteryje AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „DainiusG“), 2007 m. sausio 26 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 6 „pavel“), 2005 m. gegužės 18 d. kompiuteryje AMD Sempron 2300+1.6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 40 GB, CD-ROM (Nr. 7 „AlgerdasL“), 2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, CD-ROM (Nr. 8 „Ernestas“) programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 1176,52 Lt, ir programą „Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 1451,28 Lt; 2007 m. spalio 2 d. kompiuteryje AMD Sempron (tm) Processor 3000+1808 MHz, RAM – 496 MB, HDD – 200 GB (Nr. 1,,Danute–Vikta“) programą „Microsoft Windows XP Home Edition“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 807,52 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso „Microsoft“ korporacijai;

neturint kompanijos „Adobe Systems Incorporated“ leidimo, 2007 m. balandžio 12 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8 „Ernestas“) programą „Adobe Photoshop 7.0“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 2807 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „Adobe Systems Incorporated“;

neturint UAB,,Fotonija“ leidimo, 2007 m. sausio 26 d. kompiuteryje AMD Sempron 3000+1.6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM (Nr. 3,,Bernadeta‘‘), 2005 m. kovo 10 d. kompiuteryje AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „DainiusG“), 2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8 „Ernestas“), 2006 m. kovo 15 d. kompiuteryje AMD Sempron 2300+1.6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 40 GB, CD-ROM (Nr. 7 „AlgerdasL“) programą „Alkonas“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 118 Lt, 2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8 „Ernestas“) programą „Juodos avys 2000“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 177 Lt, į kurias išimtinės autorių teisės priklauso UAB,,Fotonija“;

neturint kompanijos „Kaspersky Lab“ leidimo, 2007 m. spalio 2 d. kompiuteryje AMD Sempron (tm) Processor 3000+1808 MHz, RAM – 496 MB, HDD – 200 GB (Nr. 1,,Danute–Vikta“), programą,,Kaspersky Anti–Virus 7.0“, 2007 m. rugsėjo 25 d. kompiuteryje AMD Sempron (tm) 2400+1660 MHz, RAM – 224 MB, HDD – 40GB (Nr. 2 „AusraP“) programą „Kaspersky Anti–Virus 7.0“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 100 Lt, 2007 m. rugpjūčio 20 d. kompiuteryje AMD Sempron 2300+1.6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 40 GB, CD-ROM (Nr. 7 „AlgerdasL“) programą,,Kaspersky Anti–Virus 6.0“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina buvo 2007 m. gegužės 24 d. buvo 100 Lt, 2007 m. gegužės 4 d. kompiuteryje AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „DainiusG“) programą,,Kaspersky Internet Security 6.0“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 130 Lt, į kurias išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „Kaspersky Lab“;

neturint kompanijos „ABBYY Software Hause“ leidimo, 2007 m. sausio 26 d. kompiuteryje AMD Sempron 3000+1.6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM (Nr. 3,,Bernadeta“), programą „ABBYY Fine Reader 7.0 Professional Edition“, 2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, CD-ROM (Nr. 8 „Ernestas“) programą „ABBYY Fine Reader 7.0 Professional Edition“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 405 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „ABBYY Software Hause“;

neturint kompanijos „Doctor Web“, Ltd. leidimo, 2007 m. sausio 26 d. kompiuteryje AMD Sempron 3000+1.6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM (Nr. 3,,Bernadeta“), programą,,Dr Web“, 2007 m. vasario 2 d. kompiuteryje AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, CD-ROM (Nr. 8 „Ernestas“) programą,,Dr Web“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 89 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „Doctor Web“, Ltd;

neturint UAB,,Tilde informacinės technologijos“ leidimo, 2006 m. kovo 1 d. kompiuteryje AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „DainiusG“) programą „Tildes Biuras 2006“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 440 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso UAB,,Tilde informacinės technologijos“.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įvykdžius A. P. pavedimą ir įdiegus šias kompiuterių programas UAB „S. a.“ kompiuterių AMD Sempron 3000+1.6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM, AMD Sempron 2300+1.6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 37 GB, CD – ROM Nr. 1, AMD Sempron 3000+1.8 GHz; RAM – 512 MB, HDD – 190 GB, DVD-ROM Nr. 2, Intel Celeron 900 MHz; RAM – 128 MB, HDD – 19 GB, CD-RW Nr. 4, AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM Nr. 5, AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM Nr. 6, AMD Sempron 2300+1.6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 40 GB, CD-ROM Nr. 7, AMD Sempron 2200+1.5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM Nr. 8, AMD Sempron (tm) Processor 3000+1808 MHz, RAM – 496 MB, HDD – 200 GB (Nr. 1,,Danute–Vikta“) sisteminių blokų kietuosiuose diskuose, 2005 m. vasario 5 d.–2007 m. gegužės 24 d. UAB,,S. a.“ buveinėje neteisėtai, komerciniais tikslais, siekiant UAB,,S. a.“ ekonominės–komercinės naudos, buvo laikomos neteisėtai atgamintos kompiuterių programų kopijos, kurių bendra vertė 2007 m. gegužės 24 d. buvo 68 820,12 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodęs, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „S. a.“ kompiuteriuose instaliuotos programos buvo įgytos ir atgamintos neteisėtai, kad jos buvo naudojamos bendrovės veikloje siekiant geresnių darbo rezultatų, ir atsižvelgęs į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008 pateiktą komercinių tikslų išaiškinimą, konstatavo, kad UAB „S. a.“ kompiuterių sisteminiuose blokuose neteisėtai atgamintos kompiuterių programos buvo laikomos komerciniais tikslais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. P., būdama UAB „S. a.“ direktorė, savo pareigas, susijusias su kompiuterinės technikos įsigijimu ir programų įdiegimu, atliko netinkamai, šioje veiklos srityje nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. P. ir UAB „S. a.“ išteisinimo pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

Kasaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat kasatorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendį, kuriuo ji nuteista pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Kasatorė nurodo, kad pagal BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino kūrinį, t. y. atliko konkretų veiksmą konkrečiu laiku – joje nenumatyta atsakomybės asmeniui, kuris ne pats pažeidė įstatymą, o tik netinkamai prižiūrėjo tą sritį. Pasak kasatorės, kokia buvo jos konkreti nusikalstama veika atgaminant kūrinius, nenurodyta; veiksmų, pažeidžiančių autorių teises, ji nepadarė ir todėl negali būti nuteista. Kasatorės nuomone, ji, kaip UAB „S. a.“ vadovė, pagal savo pareigines nuostatas neturėjo tiesiogiai užsiimti kompiuterių programų panaudojimo kontrole – tuo rūpinosi specialus asmuo, atsakingas už kompiuterio programų įsigijimą, – P. K. A. bei bendrovės samdomas kompiuterių priežiūros specialistas V. S. Kasatorės teigimu, yra sričių, už kurias įmonės vadovas atsakingas pagal pareigas nepriklausomai nuo to, ar tai jo pareigybės nuostatose numatyta ar ne, tačiau už autorių teisių pažeidimus ūkio subjektų vadovams atsakomybės nenumatyta – tai individuali atsakomybė. Kasatorė skunde taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu kompiuterio programų laikymo komerciniais tikslais aiškinimu. Kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir tendencingai traktavo kasacinėje byloje Nr. 2K-265/2008 pateiktą išaiškinimą, nes kasacinės instancijos teismas akcentavo tai, jog šioje byloje neteisėtai buvo laikomos komerciniais tikslais tik tokios kompiuterio programos, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir gavo ekonominės naudos, o jos baudžiamojoje byloje kompiuterio programų naudojimo klausimas iš viso nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas: „kaltinimas buvo pareikštas dėl kompiuterio programų laikymo komerciniais tikslais, o tai skirtingos sąvokos ir skirtingas jų aiškinimas“.

Kasatorės nuomone, nagrinėjant jos bylą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio nuostatos, nes teismai vadovavosi tik kaltinimo pateiktais argumentais, o gynybos pateiktų įrodymų, neigiančių jos (kasatorės) kaltę, neanalizavo.

Kasatorė skunde teigia, kad kaltinime nurodžius, jog bendrovė, neturėdama kompanijų „Autodesk Incorporated“, „Microsoft“, „Adobe Systems Incorporated“, „Fotonijos“, „Kaspersky Lab“, „Tilde informacinės technologijos“ leidimo, atgamino savo kompiuteriuose programas, nepaaiškinta, koks ir kokios formos išduodamas leidimas naudotis, atgaminti kompiuterio programas. Pasak kasatorės, ikiteisminio tyrimo institucijos byloje nesidomėjo ir nenustatė, kokia forma buvo įsigytos kompiuterio programos – su paketo licencija ar elektronine forma. Kasatorė nurodo, kad iš UAB „S. a.“ buvo paimta ir policijoje saugoma keturiolika CD su pakuotėmis, kuriose įrašytos bendrovės įsigytos bei naudotos kompiuterio programos. Kasatorės nuomone, pakuotės ir yra išvardytų kompanijų licencijos, pateiktos tokia forma, kokia nustatyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje. Kai kurios kompiuterio programos buvo gautos elektronine forma. Kasatorė kartu atkreipia dėmesį į tai, kad teismo ne kartą buvo prašoma ištirti šias aplinkybes, palyginti programas su paimtomis laikmenomis ir įvertinti, tai tinkamos ar netinkamos licencijos, tačiau to nebuvo padaryta. Kasatorės teigimu, byloje yra 2008 m. lapkričio 6 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dalyvaujant specialistui V. V. buvo apžiūrėta šešiolika kompiuterio laikmenų su programomis bei licencijomis, ir konstatuota, kad laikmenos yra originaliose pakuotėse su licencijomis prie jų. Be to, byloje pateikti devyni kompiuterio programų teisėto įsigijimo 2002 m. gruodžio 19 d.–2007 m. gegužės 8 d. dokumentai. Teisėtą kompiuterio programų įsigijimą, pasak kasatorės, patvirtino ir išvadą byloje pateikęs specialistas A. Žandaris.

Kasatorė skunde nesutinka ir su teismo nustatytomis kompiuterio programų kainomis. Jos teigimu, perkant kompiuterio programas, jų kaina nurodoma sąskaitose–faktūrose – tai ir yra reali tam tikro laikotarpio kaina. Civiliniam ieškovui inicijavus ikiteisminį tyrimą, pasak kasatorės, jo išlaikomas specialistas R. Čižas surašė tokias kainas, kokių pageidavo šis ieškovas.

Kasatorė taip pat nurodo, kad ji su R. K., D. G. nebuvo susitarusi daryti nusikalstamą veiką, jų nepažinojo, o jos susitarimai su P. K. A., R. K. ir D. G. klastoti dokumentus neįrodyti. Kasatorės teigimu, kaltinimas dėl bendrininkavimo klastojant dokumentus grindžiamas prieštaringais P. K. A. parodymais nuosprendyje nenurodant, kokiais ir kada duotais jo parodymais vadovautasi. Be to, P. K. A. kaip liudytojas nebuvo apklaustas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, taip pat, pažeidžiant BPK 291 straipsnio nuostatas, teisiamajame posėdyje nebuvo balsu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors gynyba to prašė.

Kasatorės tvirtinimu, dokumento suklastojimas suprantamas tiek kaip viso netikro dokumento pagaminimas, tiek kaip tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas, ištrynimas ar kitu būdu dokumento teksto ar jo dalies pašalinimas padarant taisymus. PVM sąskaitos–faktūros, kurias išrašė UAB „ELSIS biuro sistemos“ 2007 m. gegužės 7 ir 8 d. ir kurias ji perdavė buhalterijai, nėra suklastotos, jose nėra taisymų, trynimų, pakeitimų, iškraipymų. Šie dokumentai pagrįstai išrašyti, galiojantys, juose nurodyti daiktai bei jų vertė įtraukti į UAB „S. a.“ apskaitą. Kasatorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta būtinybė išrašyti sąskaitas–faktūras tą pačią dieną, kai gaunamos prekės, – sąskaita gali būti išrašyta ir ta data, kai buvo sutarta dėl pirkimo.

Kasaciniu skundu nuteistoji UAB „S. a.“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, priimti išteisinamąjį nuosprendį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasatorė taip pat prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendį, kuriuo UAB „S. a.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį. Be to, kasatorė prašo panaikinti ir nuosprendžio dalį, kuria yra patenkintas civilinis ieškinys priteisiant ieškovams 50 953,16 Lt.

Pirmiausiai UAB „S. a.“ kasaciniame skunde dėstomi iš esmės analogiški nuteistosios A. P. kasacinio skundo argumentams teiginiai dėl kompiuterio programų įsigijimo teisėtumo, jų licencijų, kainų.

UAB „S. a.“ kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bendrovė nepagrįstai nuteista, nes ji visas kompiuterio programas įsigijo teisėtai, už jas šių platintojams sumokėjo, buvusi bendrovės direktorė A. P. pavedimų veikti neteisėtai nedavė, o bendrovė už kompiuterio programų laikymą naudos negavo. Kasaciniame skunde teigiama, kad kompiuterio programų laikymas juridiniam asmeniui priklausančiuose kompiuteriuose nėra nusikalstama veika BK 192 straipsnio 2 dalies bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normų prasme. Skunde taip pat tvirtinama, kad teismas, nuteisdamas UAB „S. a.“ neanalizavo jos kaltės, o iš A. P. kaltinimo tik mechaniškai perkėlė visas kaltinimo formuluotes.

Be to, UAB „S. a.“ kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje civiliniu ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas, kurias teismas vertina kaip žalą, ne autoriams, bet ieškovams – juridiniams asmenims, nors negautų pajamų priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad turtinės žalos galėjo patirti tik kompiuterio programų autoriai – fiziniai asmenys, nes juridiniai asmenys jų nekuria. Civiliniai ieškovai, jų atstovas nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu įgijo teisę atstovauti kompiuterio programų kūrėjams – fiziniams asmenims ir ginti jų teises.

Nuteistųjų A. P. kasacinis skundas atmestinas, UAB „S. a.“ kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Nuteistoji A. P. kasaciniame skunde nurodo, kad: ji, kaip UAB „S. a.“ vadovė, pagal savo pareigines nuostatas neturėjo tiesiogiai užsiimti kompiuterių programų panaudojimo kontrole – tuo rūpinosi specialus asmuo, atsakingas už kompiuterio programų įsigijimą, – P. K. A. bei bendrovės samdomas kompiuterių priežiūros specialistas V. S.; yra sričių, už kurias įmonės vadovas atsakingas pagal pareigas nepriklausomai nuo to, numatyta tai jo pareigybės nuostatose ar ne, tačiau už autorių teisių pažeidimus atsakomybės ūkio subjektų vadovams nenumatyta; ji su R. K., D. G. nebuvo susitarusi daryti nusikalstamą veiką, jų nepažinojo ir pan.

UAB „S. a.“ kasaciniame skunde teigiama, kad bendrovė visas kompiuterio programas įsigijo teisėtai, už jas šių platintojams sumokėjo, buvusi bendrovės direktorė A. P. pavedimų veikti neteisėtai nedavė, o bendrovė už kompiuterio programų laikymą naudos negavo, kad civiliniai ieškovai, jų atstovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jie įgijo teisę atstovauti kompiuterių programų kūrėjams – fiziniams asmenims, ginti jų teises ir pan.

Taigi kasatoriai šiais ir panašiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Nuteistoji A. P. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad nagrinėjant jos bylą buvo pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos, nes teismai vadovavosi tik kaltinimo pateiktais argumentais, neanalizavo gynybos pateiktų įrodymų, neigiančių jos (kasatorės) kaltę. Be to, abiejų nuteistųjų kasaciniuose skunduose iš esmės nurodyti analogiški argumentai dėl kompiuterio programų įsigijimo teisėtumo, jų licencijų. Pažymėtina, kad A. P. ir UAB „S. a.“ tokių argumentų savo apeliaciniuose skunduose nenurodė, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatorių argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šie nuteistųjų A. P. ir UAB „S. a.“ kasacinių skundų teiginiai išplėstinės septynių teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

Dėl nuteistosios A. P. skundo argumentų dėl BK 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių

Esminis nuteistosios A. P. argumentas, neigiant savo kaltę dėl neteisėtų kompiuterio programų kopijų laikymo komerciniais tikslais, yra tas, kad, pasak jos, apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas ją už šią nusikalstamą veiką, neišsamiai ir tendencingai aiškino kompiuterio programų laikymo komerciniais tikslais sampratą.

Pagal BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį už literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio (pvz., kompiuterio programų) ar jo dalies neteisėtų kopijų importą, eksportą, platinimą, gabenimą ar laikymą kyla tuo atveju, kai veikos padarytos komercijos tikslais, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant gauti ekonominės ar komercinės naudos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog komercijos tikslai tai yra tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine–ūkine veikla), pvz., bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas naudojo darbui ir taip gavo ekonominės naudos, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų (kasacinės bylos Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008, 2K-538/2009).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visapusiškai ištyrę ir įvertinę įrodymų visetą, nustatė, kad, A. P., būdama UAB „S. a.“ direktorė ir atsakinga už jos veiklą, 2005 m. vasario 5 d.–2007 m. gegužės 24 d. bendrovės buveinėje komerciniais tikslais, siekdama UAB,,S. a.“ ekonominės–komercinės naudos, bendrovės kompiuterių sisteminiuose blokuose laikė neteisėtai atgamintas kompiuterio programų kopijas, kurių bendra vertė 2007 m. gegužės 24 d. buvo 68 820,12 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „S. a.“ neteisėtai atgamintas kompiuterio programų kopijas naudojo savo veikloje siekdama geresnių darbo rezultatų, t. y. jos buvo naudojamos gamybos procese siekiant gauti naudos. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, teisingai nurodęs, kad bendrovė, vykdydama komercinę–ūkinę veiklą ir neteisėtai naudodama kompiuterio programas, tiesiogiai iš šių programų pajamų negavo, tačiau tokių programų naudojimas buvo susijęs su komercine veikla ir siekimu pelningai plėtoti šią veiklą bei gauti pelno, motyvuotai konstatavo, kad UAB „S. a.“ kompiuterių sisteminiuose blokuose neteisėtai atgamintos kompiuterių programos buvo laikomos komercijos tikslais.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistosios A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 192 straipsnio 1 dalį.

Dėl kasatorės A. P. skundo argumentų dėl jos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį

Kasatorė tvirtina, kad dokumento suklastojimas suprantamas tiek kaip viso netikro dokumento pagaminimas, tiek kaip tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas, ištrynimas ar kitu būdu dokumento teksto ar jo dalies pašalinimas padarant taisymus. Anot jos, PVM sąskaitos–faktūros, kurias išrašė UAB „ELSIS biuro sistemos“ 2007 m. gegužės 7 ir 8 d. ir kurias ji perdavė buhalterijai, nėra suklastotos, jose nėra taisymų, trynimų, pakeitimų, iškraipymų. Kasatorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta būtinybė išrašyti sąskaitas–faktūras tą pačią dieną, kada gaunamos prekės.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.

Nuteistosios A. P. baudžiamojoje byloje, remiantis joje esančiais įrodymais, nustatyta, kad: išrašyti kompiuterio programų įsigijimo PVM sąskaitas–faktūras jose nurodant ankstesnę programų įgijimo datą P. K. A. paprašė A. P.; P. K. A., pildydamas A. P. prašymą dėl PVM sąskaitų–faktūrų jose nurodant ankstesnę kompiuterio programų įgijimo datą dėl to susitarė su R. K., o šis – su D. M. G., kuri ir išrašė sąskaitas, kaip to buvo prašoma; atvykusi pas D. M. G. į UAB „ELSIS biuro sistemos“, A. P. pasirašė PVM sąskaitas–faktūras ir jas pasiėmė; A. P., vengdama galimos atsakomybės sau ir UAB „S. a.“ iš D. M. G. pasiimtas PVM sąskaitas–faktūras pateikė policijos pareigūnams. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai konstatavo, kad A. P., susitarusi su UAB „Vildeta“ direktoriumi P. K. A. daryti nusikalstamą veiką, turėdama tikslą suklaidinti teisėsaugos instituciją, kad UAB,,S. a.“ išvengtų atsakomybės už autorinių ir gretutinių teisių pažeidimą ir nepatirtų su tuo susijusių nuostolių, organizavo dokumentų suklastojimą bei panaudojo juos.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą PVM sąskaita–faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimo, ilgalaikio elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimo ir kitus centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus atvejus; be kitų rekvizitų, PVM sąskaitoje–faktūroje privalo būti nurodyta PVM sąskaitos–faktūros išrašymo data, taip pat prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos–faktūros išrašymo data (79 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai). Taigi įstatymas, kaip ir teigia kasatorė, nedraudžia PVM sąskaitą–faktūrą išrašyti ne prekių įsigijimo dieną, tačiau nenumato galimybės išrašyti sąskaitą nurodant joje netikrą (atgalinę) jos išrašymo datą, taip pat galimybės joje nurodyti netikrą (atgalinę) prekių įsigijimo datą – net ir tuo atveju, jeigu PVM sąskaita–faktūra išrašoma vėliau, joje nurodoma tikra sąskaitos išrašymo ir prekių įsigijimo data.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kasatorės A. P. argumentų dėl BPK 291 straipsnio nuostatų pažeidimo

Kasatorė teigia, kad P. K. A. kaip liudytojas nebuvo apklaustas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, taip pat, pažeidžiant BPK 291 straipsnio nuostatas, teisiamajame posėdyje nebuvo balsu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors gynyba to prašė.

Pirmiausiai pažymėtina, kad BPK 291 straipsnio nuostatos reglamentuoja įrodymų paskelbimo tvarką sutrumpinto jų tyrimo atveju. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, todėl pirmosios instancijos teismas kasatorės nurodyto BPK 291 straipsnio nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. teisiamajame posėdyje balsu perskaitė P. K. A. kaip liudytojo ir įtariamojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui duotus parodymus ir, pažeisdamas BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėjo teisę ir galėjo teismo posėdyje perskaityti liudytojo P. K. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui duotus parodymus byloje esantiems įrodymams patikrinti. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl dokumentų klastojimo organizavimo ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąją A. P., kaltinamosios UAB „S. a.“ atstovą, liudytojus V. Ž., A. K. (K.), M. L., D. U., B. A., A. L., J. S., D. G., E. V., V. S., D. K., S. R., R. K., D. M. G., A. P., specialistus R. Čižą, V. Valukonį, A. Žandarį, balsu perskaitė P. K. A. kaip liudytojo ir įtariamojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, įtariamosios A. P., liudytojų V. Ž., A. K., M. L., D. U., B. A., A. L., J. S., D. G., E. V., V. S., D. K., S. R., T. V., R. K., D. M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto R. Čižo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus dėl dokumentų klastojimo organizavimo, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, analizavo nuteistąją A. P. ir teisinančius, ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl dokumentų klastojimo organizavimo, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. P. teisinančius – įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje teisingai nurodė, kad, P. K. A. negalint dalyvauti teisiamajame posėdyje dėl to, jog jis negyvena Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, „ turėjo įstatyminį pagrindą (BPK 276 straipsnio 4 dalis) perskaityti balsu šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus“, taip pat tai, kad P. K. A. parodymai atitinka liudytojų R. K. bei D. M. G. parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo neištaisė ir nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, galėjo vadovautis P. K. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui duotais parodymais.

Kita vertus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šioje byloje padarytų BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės ir (ar) tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Dėl to BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti šioje byloje priimtus teismų sprendimus.

Dėl kasatorės UAB „S. a.“ skundo argumentų dėl BK 20 straipsnio 1, 2 dalių taikymo

UAB „S. a.“ kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, nuteisdamas UAB „S. a.“ neanalizavo jos kaltės ir iš A. P. kaltinimo tik mechaniškai perkėlė visas kaltinimo formuluotes. Taigi UAB „S. a.“ kasaciniame skunde, nors tiesiogiai ir nenurodoma, iš esmės teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 20 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą (BK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu: 1) fizinis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2) fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai ar interesams, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu; 3) jeigu toks fizinis asmuo eina tam tikras vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje naudos požymis suprantamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, gavo juridinis asmuo naudos ar ne. Paprastai asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau jo kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-269/2010).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. P., nuo 2005 m. sausio 21 d. būdama UAB,,S. a.“ direktorė, turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, organizavo dokumentų suklastojimą bei panaudojo juos (BK 24 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), taip pat organizavo neteisėtą kompiuterio programų atgaminimą ir komercijos tikslais laikė įmonės UAB „S. a.“ kompiuterių sisteminiuose blokuose neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas (BK 24 straipsnio 4 dalis, 192 straipsnio 1 dalis), kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį. Vadinasi, byloje buvo nustatyti A. P. kaip fizinio asmens specifiniai požymiai, esantys viena iš privalomų juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų. Byloje taip pat nustatyta kita būtina sąlyga – A. P. veikė UAB „S. a.“ vardu ir veikos buvo padarytos šios bendrovės naudai bei interesais. BK 192 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šiuose straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Taigi šioje byloje yra visos BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas UAB „S. a.“ pritaikytas tinkamai – A. P. nusikalstamų veikų ryšys su UAB „S. a.“ yra pakankamas ir šios bendrovės, kaip juridinio asmens, baudžiamajai atsakomybei kilti.

Dėl kasatorės UAB „S. a.“ skundo argumentų dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo

UAB „S. a.“ kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje civiliniu ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas, kurias teismas vertina kaip žalą, ne autoriams, bet ieškovams – juridiniams asmenims, nors negautų pajamų priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai negautas pajamas traktavo kaip turtinę žalą. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas civiliniams ieškovams turtinę žalą (negautas pajamas), vadovavosi specialisto R. Čižo 2007 m. liepos 24 d. išvadoje Nr. S-07-07-24/01 nurodytomis kompiuterio programų kainomis. O iš specialisto R. Čižo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis šioje išvadoje nurodė didmenines kainas, o ne, kaip to reikalaujama BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, mažmenines kompiuterio programų kainas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto V. Valukonio išvadoje, „BMS Megapolis“ rašte nurodytos kainos skiriasi nuo specialisto R. Čižo išvadoje nurodytų kainų. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, neatidėjęs bylos, negavęs papildomos medžiagos, negalėjo tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad civilinių ieškovų „Autodesk Incorpareted“, „Microsoft“ korporacijos, „Adobe Systems Incorpareted“ teisė reikšti pretenzijas ir reikalauti atlyginti turtinę žalą yra pagrįsta byloje pateiktais dokumentais (T. 3, b. l. 10–192; T. 5, b. l. 72–124).

Taigi, išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, pažeidė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Šie BPK pažeidimai pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo iš UAB „S. a.“ turi būti panaikinta civiliniams ieškovams „Autodesk Incorpareted“, „Microsoft“ korporacijai, „Adobe Systems Incorpareted“ pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes bet kuriuo atveju kompiuterio programų kaina gerokai viršija 100 MGL dydžio sumą, reikalingą baudžiamajai atsakomybei pagal BK 192 straipsnio 1 dalį atsirasti.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nuosprendį dėl nuteistosios UAB „S. a.“

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl 29 743,08 Lt, 18 394,60 Lt, 2815,48 Lt priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „S. a.“ turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civiliniams ieškovams „Autodesk Incorporated“, „Microsoft“ korporacijai ir „Adobe Systems Incorporated“, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusią apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nuteistosios A. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Viktoras Aidukas

Rimantas Baumilas

Antanas Klimavičius

Aldona Rakauskienė

Benediktas Stakauskas

Jonas Prapiestis