Baudžiamoji byla Nr. 2K-150/2011
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.25.4.5; 1.1.9.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3;
2.4.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistojo gynėjui advokatui Romaldui Briliui,
nukentėjusiosioms D. A., E. A.,
nukentėjusiųjų D. A. atstovei advokatei V. P., E. A. atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š., nukentėjusiosios D. A., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. A. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties byloje, kurioje:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. Š. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be pataisos inspekcijos žinios sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiajai D. A. priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 115,69 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, ieškinio dalis dėl 9600 Lt (turtinės žalos (išlaidų paminklo pastatymui) palikta nenagrinėta, paliekant teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka; nukentėjusiajai E. A. priteista 1736,21 Lt iš R. Š. ir 2320 Lt iš AB „Lietuvos draudimas“ turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusiajam R. B. priteista 23,67 Lt iš AB „Lietuvos draudimas“ turtinei žalai atlyginti, ieškinio dalis dėl 1420 Lt turtinės žalos palikta nenagrinėta, paliekant teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Iš R. Š. priteista nukentėjusiesiems D. A. 20 000 Lt, E. A. 60 000 Lt, P. A. 40 000 Lt, G. A. 40 000 Lt ir R. B. 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
E. A. ieškinys dėl 350 Lt kas mėnesį išieškojimo dukterims, kol joms sukaks pilnametystė, paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartimi nukentėjusiosios D. A. apeliacinis skundas atmestas, nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo panaikinta. Nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. A. ir E. A. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, ieškinių dydžio klausimus perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Panaikintas įpareigojimas R. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų D. A. ir E. A. bei jų atstovų, prašiusių nukentėjusiųjų kasacinius skundus tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio E. A. kasacinį skundą tenkinti visiškai, D. A. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.25 val. Alytaus rajone kelio Valkininkų geležinkelio stotis–Daugai–Alytus 37–ajame kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Montero sport“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 53, 164, 171 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesaugiai išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamąją dalį, nepaliko tarpo iš šono saugiai prasilenkti su priešpriešiais artėjančiu automobiliu, taip sudarė pavojingą kliūtį ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Honda Civic“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Honda Civic“ vairuotojas M. A., sunkiai sutrikdyta R. B. sveikata, nesunkiai sutrikdyta K. Š. sveikata, nežymiai sutrikdyta K. Š. ir P. G. sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistasis skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-472/2010, 2K-381/2010 ir kt. pateiktus išaiškinimus dėl bylų apeliacinio nagrinėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatsakė į nuteistojo skunde iškeltą abejonę dėl 2007 m. balandžio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-421(07)) teisingumo ir išsamumo, B. M. ekspertinės pozicijos, kad komisijinių ekspertizių paprastai pagal teismų praktiką neturi atlikti tie patys asmenys, kurie tai jau darė anksčiau dėl tų pačių klausimų, ypač kiek tai susiję su kelyje matomais įbrėžimais, įvykio vietoje rasta skysčių dėme ir kt., nevertino duomenų rinkimo leistinumo, netyrė kai kurių įrodymų, o vadovavosi nepagrįstais samprotavimais, nutartyje sukritikavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl žuvusiojo M. A. neblaivumo aplinkybių neištyrimo, tačiau išvadų nepateikė ir šių klaidų neištaisė, vertino jas tik kaip išimtinai susijusias su nusikalstama veika padarytos žalos atsiradimo priežastingumu, žalos dydžio pagrindimo ir nustatymo motyvacija ir paliko spręsti civilinio proceso tvarka kaip susijusius tik su civilinės atsakomybės klausimais, taip priimtoje nutartyje iškėlė, o ne pašalino abejones ir peržengė apeliacinio skundo ribas, kas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamoje bylos dalyje nustatoma esminių BPK pažeidimų, nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas, tik dėl kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, bet ne dėl kitų proceso dalyvių.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji D. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pakeisti ir paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą trejiems metams; dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo panaikinti ir dėl šios dalies bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; priteisti iš nuteistojo R. Š. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamą kvitą.
Kasaciniame skunde nukentėjusioji D. A. nurodo, kad teismai, paskyrę nuteistam pagal BK 281straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, netinkamai pritaikė BK 67 straipsnio l dalies, 68 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai neįvertino reikšmingos bylos aplinkybės, kad R. Š. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nesigailėjo dėl savo veiksmų ir neatsiprašė nukentėjusiųjų, elgėsi įžūliai ir arogantiškai, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Kasatorė pažymi, kad net pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Šiuo atveju paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis, esant sunkiems ir negrįžtamiems padariniams, kasatorės manymu, yra netinkamas, neatitinka bausmės paskirties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-85/2010).
Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies buvo patenkinti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar automobilio „Honda Civic“ vairuotojas turėjo galimybę saugiai prasilenkti su priešpriešiais atvažiuojančiu, lenkimo manevrą darančiu automobiliu, ir nepagrįstai neįvertino žuvusiojo M. A. girtumo laipsnio, galėjusio turėti įtakos jo elgesiui vairuojant transporto priemonę. Tokia išvada nepagrįsta, nes apylinkės teismo nuosprendyje išsamiai įvertintos visos eismo įvykio aplinkybės, abiejų automobilių vairuotojų veiksmai ir nenustatyta, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo nepriimtini ir susiję su eismo įvykio kilimu. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymus vertinti tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, nes bylos nagrinėjimo metu atsisakė tirti M. A. girtumo klausimą. Be to, BPK nuostatose nenumatyta galimybės palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą ar perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad nukentėjusysis dalyvavo eismo įvykyje. Priėmę apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamiesi BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismai privalėjo išspręsti ir paduotą civilinį ieškinį, kuris buvo aiškus ir pagrįstas, todėl nagrinėtinas kartu su baudžiamąja byla. Pripažinę teisę į civilinių ieškinių patenkinimą civilinio proceso tvarka, teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109, 115 straipsnių, 332 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, o teismai suvaržė kasatorės teisę gauti atlyginimą už padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji taip pat prašo iš nuteistojo R. Š. priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo, ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį su pakeitimais, pripažįstant E. A. teisę į ieškinio dėl 350 Lt kas mėnesį išieškojimo dukterims, kol joms sukaks pilnametystė, patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka arba bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinio ieškinio dalį dėl periodinių išmokų priteisimo iš R. Š. jos bei žuvusiojo M. A. dukterims (po 350 Lt kiekvienai kas mėnesį) palikti nenagrinėtą bei palikti jai teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka neatitinka BPK 115 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė nurodytos pirmosios instancijos teismo klaidos dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, bet, remdamasis prielaidomis dėl tariamai pirmosios instancijos teismo neištirtų ir neįvertintų įvykio aplinkybių, panaikino nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių patenkinimo, pripažindamas teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, ieškinių dydžio klausimus perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo keldamas abejonių dėl pirmosios instancijos teismo tariamai neištirtų ir neįvertintų aplinkybių, nesiėmė įstatymo jam suteiktų įgaliojimų išsamiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ar pagrįstumą, aplinkybių pats netyrė ir teisiškai nevertino, nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, todėl padarė BPK 6 straipsnio, 332 straipsnio 7 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl apeliaciniam procesui keliamų reikalavimų (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2008), tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas nepateikė jokių aiškių argumentų, kad byloje yra BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtinis atvejis ir negalima išnagrinėti kasatorės E. A. pateikto civilinio ieškinio su baudžiamąja byla bei yra pagrindas ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio paliko nepakeistą
Nuteistojo R. Š. kasacinis skundas netenkintinas, o nukentėjusiųjų D. A. ir E. A. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl R. Š. kasacinio skundo
Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog automobilio „Mitsubishi Montero Sport“ vairuotojas R. Š. pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53, 164, 171 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, lenkdamas kitą automobilį nesaugiai išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamąją dalį, sudarė pavojingą kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, nuteistojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu žuvo automobilio „Honda Civic“ vairuotojas M. A., kitiems keleiviams sutrikdyta sveikata, kilimo priežastis. Teismai pagrįstai pripažino kasatorių kaltu dėl eismo įvykio ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti argumentuotomis teismo išvadomis, kurios, be kitų įrodymų, remiasi ir 2007 m. balandžio 19 d. ekspertizės aktu, 2007 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada, 2008 m. birželio 18 d. komisinės ekspertizės aktu ir 2010 m. kovo 3 d. ekspertizės aktu. Visi šie dokumentai patvirtino, kad kasatorius pažeidė kelių eismo taisykles, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su joje važiavusiu automobiliu „Honda Civic“. Teismai pagrįstai nesivadovavo specialisto B. M. 2007 m. liepos 31 d. išvadomis, nes jos neatitiko faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė R. Š. apeliacinį skundą dėl tariamai nepragrįsto jo nuteisimo.
Kasatorius kelia klausimą dėl žuvusiojo M. A. neblaivumo aplinkybių neištyrimo ir to įtakos avarijos priežastims. Kolegija konstatuoja, kad teismai nenustatė, jog M. A. būtų buvęs neblaivus. Be to net jei „Honda Civic“ vairuotojui būtų nustatytas lengvas girtumas, tokia jo būklė neturėjo jokios įtakos eismo įvykio kilimui, t. y. nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais, šio klausimo kėlimas esamoje situacijoje neturi prasmės.
Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išsamiai aptarė bylos duomenis, reikšmingus nustatant eismo įvykio mechanizmą, eismo įvykio dalyvių veiksmus, pažeidžiančius kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir nurodė, kurie iš šių veiksmų priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, numatytais BK 281 straipsnyje, taip pat kuriuos iš šių duomenų pripažįsta įrodymais, ir tokį sprendimą motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ištirti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir išvadas dėl R. Š. kaltės bei jo padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę – paskyrimo
Apylinkės teismas R. Š. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusioji D. A. prašo paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė. Teismas laikė, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas reikalingas, ir nustatė vienerių metų laikotarpį. Kasacinės instancijos teismas keičia ar naikina teismų sprendimus tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (BPK 369 straipsnis). Kolegija laiko, kad, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, teismo priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra per švelni ir nėra pagrindo jos griežtinti. Teismai, taikydami BK 68 straipsnį, nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl ši kasacinio skundo dalis netenkintina.
Dėl apygardos teismo sprendimo, susijusio su turtine ir neturtine žala
Kauno apygardos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėjo pagal nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiosios D. A. apeliacinius skundus. R. Š. prašė teismo išteisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, nes, jo manymu, nesurinkta pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o nukentėjusioji D. A. – padidinti uždraudimo R. Š. vairuoti transporto priemonę laiką iki trejų metų bei priteisti 12 400 Lt turtinės žalos, o neturtinės žalos dydį padidinti iki 100 000 Lt. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs apeliacinius skundus nusprendė iš dalies patenkinti R. Š. apeliacinį skundą ir panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių. Apygardos teismas priėmė sprendimą ir dėl pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Be to, nors sprendimo rezoliucinėje dalyje teigiama, kad panaikinta visa nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, tačiau nurodytos tik nukentėjusiosios – D. A. ir E. A., nors Alytaus rajono apylinkės teismas civilinius ieškinius išsprendė ir dėl kitų nukentėjusiųjų. Toks Kauno apygardos teismo sprendimas yra prieštaringas, nesuprantamas ir neatitinka BPK 109 ir 115 straipsnių reikalavimų.
Be to, toks sprendimas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso apeliaciniam procesui keliamų reikalavimų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
Šioje byloje nuteistasis iš viso neskundė civilinių ieškinių išsprendimo klausimo, o nukentėjusioji prašė padidinti priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Tuo tarpu teismas, priešingai apeliacinių skundų argumentams, išėjo už apeliacinių skundų ribų ir išsprendė klausimą, kurio nekėlė nė vienas iš apeliantų. Priimdamas tokį sprendimą, Kauno apygardos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus.
Be to, pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo sprendimo motyvai dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalies panaikinimo prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra nepagrįsti. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojas jokiems kelių eismo taisyklių reikalavimams nenusižengė, taigi nėra pagrindo M. A. kaltei dėl eismo įvykio. Jis važiavo savo eismo juosta. Būtent į jo eismo juostą įvažiavo kita mašina, kuri susidūrė su M. A. vairuojamu automobiliu „Honda Civic“ jo važiavimo eismo juostoje. Tą faktą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau toje pačioje nutartyje pats sau prieštaraudamas apeliacinės instancijos teismas teigia, jog automobiliui „Honda Civic“, judėjusiam 4,50 m pločio važiuojamąja kelio dalimi, prasilenkti su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu buvo likusi daugiau kaip 2 metrų laisva kelio dalis, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme netirta, ar automobilio „Honda Civic“ vairuotojas turėjo galimybę pastebėti priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, iš kokio atstumo, ir ar turėjo techninę galimybę važiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, saugiai prasilenkti su priešpriešiais atvažiuojančiu, lenkimo manevrą darančiu automobiliu, ir tuo pagrindu naikina apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių.
Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas, tik atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir apylinkės, ir apygardos teismai vienareikšmiškai atsakė, jog nėra nukentėjusiojo M. A. kaltės dėl eismo įvykio. Dėl to kolegija laiko, kad beprasmiška kelti klausimą, ar M. A. turėjo galimybę pastebėti priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, iš kokio atstumo, ir ar turėjo techninę galimybę važiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto saugiai prasilenkti su priešpriešiais atvažiuojančiu, lenkimo manevrą darančiu automobiliu, ir ar dalis kaltės dėl eismo įvykio gula ant M. A. pečių. Alytaus rajono apylinkės teismas į šį klausimą atsakė vienareikšmiškai. O apygardos teismas, prieštaraudamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimui, ir savo išvadai dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties, iškelia klausimą dėl žuvusio „Honda Civic“ vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo ir, pats šio klausimo neišsprendęs, panaikina visą nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir perduoda šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip ir reikalaujama įstatyme, apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą išsprendė civiliniuose ieškiniuose keliamus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, priteisdamas dalį prašomos turtinės ir neturtinės žalos, o dėl dalies civiliniuose ieškiniuose keliamų klausimų, kurių negalėjo išspręsti pats, perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taigi apeliacinės instancijos teismas esant pagrindui galėjo tik keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo, o ne naikinti jį ir perduoti jį spręsti civilinio proceso tvarka. Kadangi teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos turtinės žalos nuteistojo nebuvo ginčijama, o nukentėjusioji D. A. apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl priteistinos turtinės žalos padidinimo bei pristatė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai šis klausimas turėjo būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau teismas pažeisdamas BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas šio klausimo nesprendė. Teisėjų kolegija laiko, kad D. A. kasacinis skundas dėl šios dalies tenkintinas iš dalies. Kasatorė turi teisę į dokumentais pagrįstą turtinės žalos, susijusios su paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad, atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Dėl to atlygintinos turtinės žalos dalis, susijusi su paminklo pastatymu ir kapo sutvarkymu, mažintina iki 5000 Lt.
E. A. skundžia teismų sprendimus dėl jos ieškinio dėl 350 Lt kas mėnesį periodinių išmokų išieškojimo dukterims, kol joms sukaks pilnametystė, palikimo nenagrinėto. Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Pagal BPK 115 straipsnį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi apylinkės teismas negalėjo šio ieškinio palikti nenagrinėto. Tačiau tais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje teismui nepakako faktinių duomenų nustatyti tikslų periodinių išmokų dydį. Dėl to teismas turėjo E. A. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jos dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.
Teismai spręsdami klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio vadovaujasi kriterijais, nustatytais Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje priteisiamais neturtinės žalos dydžiais panašių kategorijų bylose. Pažymėtina, kad klausimas dėl neturtinės žalos byloje visada turi būti išsprendžiamas teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos negali būti paliktas nenagrinėtas. Apylinkės teismas išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš R. Š. priteisė nukentėjusiesiems D. A. 20 000 Lt, E. A. – 60 000 Lt, P. A. – 40 000 Lt, G. A. – 40 000 Lt ir R. B. 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka gali padidinti ar sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, jei šis klausimas keliamas apeliaciniuose skunduose, tačiau negali perduoti šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Tokia teismų praktika. Tuo tarpu nuteistasis neskundė apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos išsprendimo, o nukentėjusioji prašė padidinti priteistą neturtinę žalą. Dėl to Kauno apygardos teismo nutarties dalis, kurioje panaikinta Alytaus rajono apylinkės nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, naikintina.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kurią panaikinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo bei panaikintas įpareigojimas R. Š. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, ir dėl šios dalies palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį su pakeitimais.
Priteisti D. A. iš R. Š. 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo (paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidos).
Pripažinti E. A. teisę į civilinio ieškinio dėl periodinių išmokų priteisimo dukterims, kol joms sukaks pilnametystė, patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalį palikti galioti.
Nukentėjusiosioms D. A. ir E. A. priteisti po 500 Lt iš R. Š. advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Benediktas Stakauskas
Vytautas Piesliakas
