Dėl teisės normų, reglamentuojančių sąvokų „žinia“ bei „nuomonė“ atskyrimą nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos pažeidimo, naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, kai pažeidžiama juridinio asmens dalykinė reputacija, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-37-781/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18874-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.2.12; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. P. I. ir viešosios įstaigos „Anglų kalbos studija“ ieškinį atsakovui T. B. dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sąvokų „žinia“ bei „nuomonė“ atskyrimą nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos pažeidimo, naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, kai pažeidžiama juridinio asmens dalykinė reputacija, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė A. P. I. (toliau – ir ieškovė) ir ieškovė VšĮ „Anglų kalbos studija“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė:

2.1. pripažinti, kad atsakovas T. B. (toliau – ir atsakovas) socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) skirtingais laikotarpiais paskleidė ieškovių garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančias, tikrovės neatitinkančias žinias:

2.1.1. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 10.56 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“ (toliau – ir Įrašas 1);

2.1.2. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.08 val. „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos organizatorius“ (toliau – ir Įrašas 2);

2.1.3. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.17 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos vadovė (- as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“ (toliau – ir Įrašas 3);

2.1.4. 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“ (toliau – ir Įrašas 4);

2.1.5. 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos organizatorius“ (toliau – ir Įrašas 5);

2.1.6. 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.49 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“ (toliau – ir Įrašas 6);

2.2 įpareigoti atsakovą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) per vieną dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskelbti tokio turinio pranešimą: „Informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 10:56 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“, neatitinka tikrovės. Informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11:08 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos organizatorius“, neatitinka tikrovės. Informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11:17 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“, neatitinka tikrovės. Informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11:50 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“, neatitinka tikrovės. Informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11:50 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos organizatorius“, neatitinka tikrovės. Informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11:49 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“, neatitinka tikrovės“;

2.3 priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

2.4 priteisti ieškovėms iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovės nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir 8 d. atsakovas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai paskelbė Įrašus 1–3. Ieškovė, sužinojusi apie šiuos įrašus, kurie tiesiogiai susiję su ja pačia, jos sužadėtine bei ieškovės įkurta VšĮ „Anglų kalbos studija“, nedelsdama atsakovui 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu būdu išsiuntė prašymą išimti visą šmeižiančio turinio informaciją iš viešai prieinamų šaltinių. Atsakovas nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, neišėmė, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės už minėtus teiginius, įrašė žodį „įtariamos“ ir paskelbė Įrašus 4–6. Ieškovių atstovas 2022 m. rugpjūčio 9 d. dar kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas į šį prašymą nesureagavo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovo T. B. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) paskleisti šie įrašai: 2022 rugpjūčio 6 d. 10.56 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“, 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.08 val. „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos organizatorius“, 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.17 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“, 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“, 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos organizatorius“, 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.49 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“, žemina ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ dalykinę reputaciją ir ieškovės A. P. I. garbę ir orumą.

5. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 10.56 val. atsakovas savo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) paskelbė įrašą „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“. Prie šio įrašo atsakovas pridėjo nuorodą https://www.facebook.eom/100000878266687/poit/5398128820226340/, nukreipiančią į 2022 m. rugpjūčio 4 d. E. N. įrašą, kuriame ji komentuoja L. K. „Facebook“ platformoje paviešintą įrašą, taip pat ištrauką iš pastarojo E. N. įrašo.

6. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.08 val. atsakovas savo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė kitą įrašą „Tai Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos organizatorius. Išmokys, kaip angliškai versti žodį „žmoga“ ir dar bus visokių netikėtų bonusų“, jį iliustravo nuotrauka iš ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ interneto puslapio „anglustudija.lt“.

7. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.17 val. atsakovas savo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė dar vieną įrašą „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P... Nedidelis pasidomėjimas stovyklų vadovų ir visokių „anglų kalbos žinovų“ vardais gali padėti išvengti mažų nesusipratimų...“, jį iliustravo „Faceboook“ platformoje skelbiamais ieškovės A. P. I. ir D. I. P. profiliais su nuotraukomis ir įrašais apie susižadėjimą.

8. Reaguodama į šiuos įrašus, ieškovė savo ir VšĮ „Anglų kalbos studija“ vardu 2022 m. rugpjūčio 8 d. 10.51 val. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo paskelbta informacija šmeižia ją kaip asmenį ir jos įmonę kaip juridinį asmenį, nes įmonė įvardijama Anykščių vaikų tvirkinimo stovykla, pridedami jos ir jos šeimos narių veidai, jos vadovaujamos įmonės svetainės nuotrauka, prašė šią informaciją nedelsiant pašalinti iš visų viešai prieinamų šaltinių.

9. Į šį laišką atsakovas atsakė 2022 m. rugpjūčio 8 d. 12.15 val. elektroniniu laišku, nurodydamas, kad dėl gausios viešojoje erdvėje esančios informacijos apie ieškovės įmonės edukacinę veiklą jis susipainiojo ir nurodė ne tokį jos pavadinimą, pažymėjo, kad informaciją patikslino. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad visus tris įrašus 2022 m. rugpjūčio 8 d. atitinkamai 11.50 val., 11.50 val. ir 11.49 val. jis patikslino, vietoje „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovykla“ nurodydamas „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariama stovykla“.

10. Ieškovės per atstovą advokatą pateikė pretenziją dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, kuria prašė atsakovo iš jo valdomos socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyros kaip įmanoma greičiau pašalinti tiek minėtus tris įrašus, tiek ieškinyje neminimą atsakovo 2022 m. rugpjūčio 3 d. 18.37 val. įrašą, taip pat atsakovo valdomoje socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau per dvi dienas po šio prašymo išsiuntimo dienos paskelbti paneigimo tekstus, nekeičiant ir nepašalinant jų. Pretenzijoje ieškovės nurodė, kad atsakovo „Facebook“ paskyra yra vieša, ją seka daugiau nei 3200 nuolatinių skaitytojų (sekėjų), todėl per šią paskyrą viešai skelbiama informacija yra matoma didelio rato asmenų. Tuo remdamosi ieškovės nurodė, jog atsakovo skelbiama informacija turi įtakos informacijos vartotojui, todėl, paskelbęs įrašus su tiesiogine ir (ar) paslėpta forma įžeidžiančia, garbę ir orumą bei reputaciją žeminančia ir tikrovės neatitinkančia informacija apie ieškoves, atsakovas suvokė ir siekė sukelti tiesioginius ir (ar) netiesioginius neigiamus padarinius ieškovėms, pažeisti jų garbę ir orumą, padaryti neigiamą įtaką jų reputacijai, nukreipti visuomenę. Pažymėjo, kad tokių įrašų paskelbimas socialiniame tinkle peržengia saviraiškos ribas. Be to, viešai ir itin plačiu mastu A. P. I. atžvilgiu tiesiogine ar paslėpta forma išsakoma pozicija, pateikiamos informacijos turinys ir jos forma yra vienareikšmis siekis iš jos pasišaipyti, ją sumenkinti, susieti su tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis apie sunkaus pobūdžio nusikaltimo jos valdomoje įmonėje padarymą, pademonstruoti ir (ar) sukelti neapykantą jos atžvilgiu. Šioje pretenzijoje ieškovės taip pat nurodė, kad VšĮ „Anglų kalbos studija“ yra atlikusi vidinį patikrinimą dėl viešumoje pasirodžiusios informacijos, šios aplinkybės nepasitvirtino, aplinkybės buvo netinkamai vertinamos dėl klaidingai suprastų, perpasakotų situacijų ar aplinkybių turinio ir klaidingo atskirų aplinkybių turinio suvokimo per netiesioginius šalinius. Pabrėžė, kad, jų žiniomis, nei VšĮ „Anglų kalbos studija“, nei kuriam nors su ja susijusiam asmeniui ir (ar) jos darbuotojams, vadovei nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai, juo labiau nėra pareikšti jokie įtarimai baudžiamojo proceso tvarka.

11. Reaguodamas į šią ieškovių pretenziją, atsakovas atsakė 2022 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė, kad jis nenaudojo, neskelbė jokios informacijos, kuri nebūtų paskelbta viešai, įtarimai viešojoje erdvėje buvo pareikšti L. K. tekste, kuris ieškovėms buvo žinomas. Pažymėjo, jog jis neteigė, kad jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kad įtarimai pateikti ieškovėms įstatymo nustatyta tvarka. Žodį „įtarti“ jis vartojo šnekamąja, o ne teisine prasme, įrašais nesiekė pažeminti ieškovių, o tik reagavo į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją ir siekė atkreipti dėmesį į, jo ir daugelio žmonių manymu, su gera morale prasilenkiančius reiškinius.

12. Teismas nepripažino, kad atsakovas ieškinyje nurodytas įrašais paskelbė apie ieškoves žinią. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, atsakovo paaiškinimais bylos nagrinėjimo teisme metu, konstatavo, kad ieškovių ieškinyje nurodomi įrašai atsakovo „Facebook“ paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6, 8 dienomis, nors ir suformuluoti pakankamai kategoriškai kaip teiginiai, negali būti vertinami kaip žinia, nes jie paskelbti atsakovui reaguojant į viešai iki šių įrašų paskleistą informaciją, teikiant subjektyvų jos vertinimą (nuomonę).

13. Teismas nustatė, kad dar 2022 m. rugpjūčio 3 d. L. K. savo „Facebook“ paskyroje paskelbė pasakojimą apie savo trylikametės dukters ir jos bendraklasės įspūdžius iš anglų kalbos stovyklos šalia Anykščių, kurią organizavo vilniečiai, pasakojime nurodydamas, kad: „<...> pasiėmus mergaites, pradėjome klausinėti jų įspūdžius apie stovyklą. „Į kokią čia homoseksualų kompaniją mus čia atvežėt?“ drėbtelėjo dukters klasiokė. Klausimas pribloškė, sakom - pasakokit. Pasirodo iš 7 vadovų, 4 buvo homoseksualūs. Gėjai ar lesbietės. Paklausus mergaičių, iš kur jos tai žino, jos atsakė, jog visa stovykla tai žino. Vienas iš vadovų, 19-metis vaikinas vis atslinkdavo į mergaičių palapinę ir klausė, - jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku? Po šios informacijos aš puoliau skambinti stovyklos vyriausiajai, kraujas virė gyslose iš pykčio. Atsiliepusi vadovė (beje irgi homoseksuali) labai ramiu balsu išklausė mano griaustinį kreiptis į policiją ir sako: - Kreipkitės, jūs nieko neįrodysit. Jūsų mergaitės išsigalvoja. Į mano klausimą iš kur mergaitės žino apie jų seksualinę orientaciją, ji atsakė, jog jie nieko nuo vaikų ir neslepia. Jei vaikai klausia, tai jie ir atsako. Visa stovykla žino. Pasirodo, kad kai kurie vaikai, ne pirmą kartą ten nuvykę, jau yra „susiporavę“. Pasirodo, kad vadinamam „Ryto rate“, vaikų buvo klausinėjama kuo jie save jaučia - ji, jis ar kažkas kito? Vadovė pripažino, kad vaikinas, kuris klausinėjo paauglių, ar jos yra pora ir ragino pabandyti, viršijo įgaliojimus ir jie su juo pasikalbės.“ Į šį įrašą atsakovas sureagavo savo paskyroje dar 2022 m. rugpjūčio 3 d., nurodydamas „Homopažanga pasiekė ir Anykščius. Nenuostabu, juk rajono valdžioje - šią pažangą aktyviai stumianti „konservatyvi“ partija...“, tai pagrindžia atsakovo išdėstytą poziciją teismo posėdžio metu, kad ši viešai trečiojo asmens paskleista informacija sudomino jį dar iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir jis sekė ją, toliau komentuodamas, vertindamas. Teismas nurodė, kad ieškovės atsakovą prašė ištrinti šį įrašą kartu su ieškinyje nurodomais įrašais 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovui teikta pretenzija. Šioje byloje šis įrašas nėra ginčo objektas.

14. Teismas nustatė, kad, atsakovui toliau sekant viešai L. K. paskleistos informacijos vertinimą iš jam viešai prieinamos informacijos, taip pat ir iš ieškovės A. P. I., ir iš E. N. savo „Facebook“ paskyrose paskelbtų įrašų, dar iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. tapo žinoma, kad L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešime buvo kalbama apie ieškovę VšĮ „Anglų kalbos studija“, kurios vadovė yra ieškovė A. P. I., o norą išreikšti tolesnį subjektyvų šios informacijos vertinimą paskatino E. N. pateikta nuomonė apie L. K. viešai paskleistą informaciją, kurioje ji, be kita ko, pasiūlė tėvams, prieš leidžiant vaikus į stovyklą, patiems pasidomėti, kokiomis vertybėmis stovykla gyvena. Todėl 2022 m. rugpjūčio 6 d. jis, pirmajame įraše nurodydamas, jog toliau komentuoja L. K. paskleistą informaciją ir jos teikiamą trečiųjų asmenų situacijos vertinimą („Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos gynėjų pasisakymai...“, „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos organizatorius...“, „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos vadovė...“), padarė tris vieną po kito einančius įrašus savo „Facebook“ paskyroje, E. N. įrašą subjektyviai vertindamas kaip patvirtinantį, ką L. K. paskelbė (gynėjų pasisakymas kaip įkaltis), ir pateikdamas viešai prieinamą informaciją apie VšĮ „Anglų kalbos studija“ ir jos vadovę, taip parodydamas, kad domisi, kokiomis vertybėmis stovykla gyvena. Tai patvirtina ir atsakovo teiginiai 2022 m. rugpjūčio 6 d. įrašuose jo „Facebook“ paskyroje, šių teiginių ieškovės ieškinyje neginčija.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas, savo „Facebook“ paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6 d. atlikdamas ieškovės nurodytus įrašus ar 2022 m. rugpjūčio 8 d. juos koreguodamas, būtų siekęs paskleisti žinią apie ieškovių galimai atliktus nusikalstamus veiksmus. Vien aplinkybė, kad atsakovas vartojo žodžius „tvirkinimas“ ar „įtariamas“, kurie vartojami taip pat teisinėje kalboje sprendžiant dėl asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, savaime negali būti pagrindu teigti, jog atsakovas paskleidė žinią apie ieškovėms pareikštus įtarimus padarius nusikalstamą veiką ar jų padarymą. Viena vertus, šie žodžiai vartojami ne tik teisinėje, bet ir šnekamojoje kalboje (pvz., pagal www.lkz.lt, žodis „įtarti“ turi ne tik reikšmę „manyti esant nusikaltusį, blogą padariusį“, bet ir „spėti, numanyti, nujausti“). Kita vertus, atsakydamas į 2022 m. rugpjūčio 9 d. pretenziją atsakovas aiškiai nurodė, kad žodį „įtarti“ jis pavartojo šnekamojoje kalboje, jis neteigė, kad dėl šių įtarimų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kad jie pateikti baudžiamojo proceso tvarka, jis siekė „tik atkreipti dėmesį į jo ir daugelio žmonių manymu su gera morale prasilenkiančius reiškinius“.

16. Teismas nustatė, kad atsakovas savo išsakyto subjektyvaus vertinimo susiformavimą grindžia L. K. viešai papasakota istorija apie jo dukters ir jos bendraklasės įspūdžius anglų kalbos stovykloje šalia Anykščių. Teismo posėdžio metu paklausus, kurie iš viešai L. K. papasakotoje istorijoje nurodytų teiginių sudarė pagrindą teikti subjektyvų vertinimą apie ieškovę VšĮ „Anglų kalbos studija“ kaip vaikų tvirkinimo stovyklą ar vaikų tvirkinimu įtariamą stovyklą, atsakovas nurodė tai, kad „vienas iš vadovų 19-metis vaikinas vis atslinkdavo į mergaičių palapinę ir klausė, - jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku?“ Teismas nustatė, kad ieškovės A. P. I., kuri vadovauja ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“, ir atsakovo pažiūros dėl seksualinės orientacijos skiriasi, tačiau šių pažiūrų skirtumas negali būti pagrindu menkinti vienas iš kažkurių pažiūrų ar tai, kad asmuo neslepia savo turimų pažiūrų nuo kitų asmenų ir (ar) šias skleidžia, prilyginti pastarųjų asmenų tvirkinimui. Žodis „tvirkinimas“, nepaisant to, jis vartojamas teisinėje ar šnekamojoje kalboje, turi neabejotinai neigiamą pobūdį (užgaulų, įžeidžiantį, kaltinantį, žeminantį), tą visiškai pagrįstai nurodė ir dr. A. S. 2022 m. rugpjūčio 28 d. išaiškinime. Todėl kitas pažiūras išpažįstančių asmenų prilyginimas tvirkintojams, vien tik dėl to, kad jų pažiūros yra kitokios ir (ar) subjektyviai atsakovui nepriimtinos, yra nepagarbos šias pažiūras išpažįstantiems asmenims išraiška, netolerancija, kuri yra neleidžiama įstatymo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų tokį atsakovo elgesį (pagrįstų objektyvų pagrindą ieškovę VšĮ „Anglų kalbos studiją“ vertinti kaip tvirkintoją, nurodytų kitokį tikslą nei sumenkinti ieškoves dėl jų seksualinės orientacijos).

17. Teismas, nustatęs, kad 2022 m. rugpjūčio 6, 8 d. atsakovas, viešai paskleisdamas savo „Facebook“ paskyroje ieškinyje nurodytus įrašus, pateikė ne žinią, o subjektyvų viešai paskleistos informacijos vertinimą (nuomonę), netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nustatytų pažeistų teisių gynimo būdų ir atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje per vieną dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskelbti ieškinyje nurodytus paneigimus.

18. Teismas nurodė, kad atsakovo elgesys, savo „Facebook“ paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6, 8 d. viešai paskleidžiant ieškinyje nurodytus įrašus, žeidžiančius ieškovių garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto, tačiau konstatavo, kad neturi pagrindo teigti, jog toks atsakovo elgesys galėjo lemti ieškovėms jų ieškinyje nurodomą neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovės savo įrodinėjamą neturtinę žalą susiejo tik su tuo, kad po atsakovo 2022 m. rugpjūčio 6, 8 d. paskelbtų įrašų savo „Facebook“ paskyroje ieškovė sulaukė ne vieno telefoninio skambučio su kai kurių galimai atsakovo sekėjų pasisakymais, kad jie patys niekada neleistų savo vaikų į tokias stovyklas ir kitiems tai papasakos. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė šią ieškinyje įvardytą kaip ieškovių patirtą neturtinę žalą išplėtė, nurodydama, kad ji pati dėl to patyrė emocinių išgyvenimų, jai dėl to sutriko sveikata. Teismas pastarųjų ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nevertino, nes jos nesudarė ieškovės pareikšto ieškinio faktinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 181 straipsnio 2 dalis).

19. Teismas nurodė, kad nei patirtai neturtinei žalai (jos faktui, dydžiui), nei jos ryšiui su atsakovo paskelbtais įrašais, nurodytais ieškinyje, pagrįsti ieškovės nepateikė į bylą pakankamai įrodymų (CPK 178 straipsnis, CK 6.250, 6.247 straipsniai). Vien ieškovės bendro pobūdžio paaiškinimų teismo posėdžio metu apie ieškovėms neįvardytų trečiųjų asmenų neįvardytu metu išsakytus neigiamus vertinimus, stovyklautojų srauto sumažėjimą, nepagrindžiant ir (ar) net nežinant tikslios to priežasties, neturtinės žalos faktui nustatyti nepakanka. Tuo labiau tokių paaiškinimų nepakanka ieškovių ieškinyje įvardijamai žalai susieti su atsakovo 2022 m. rugpjūčio 6, 8 d. paskelbtais įrašais jo „Facebook“ paskyroje, be kita ko, byloje esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 6, 8 d. įrašuose paskleidė ne žinią, o subjektyvų vertinimą apie jau nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. L. K. viešai papasakotą istoriją apie jo dukters ir jos bendraklasės įspūdžius anglų kalbos stovykloje šalia Anykščių. Šią istoriją savo „Facebook“ paskyroje pakomentavo pati ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d., taip pat ši istorija viešai plačiai buvo nagrinėjama ir vėliau visuomenės informavimo priemonėse, tą patvirtina atsakovo į bylą pateikti įrodymai. Teismas atmetė ieškovių reikalavimus atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neįrodytus.

20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių ir atsakovo apeliacinius skundus, 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutartimis pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą:

20.1. pripažino, kad atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios pažemino ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ dalykinę reputaciją ir ieškovės A. P. I. garbę ir orumą:

20.1.1. 2022 rugpjūčio 6 d. 10.56 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“;

20.1.2. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.08 val. „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos organizatorius“;

20.1.3. 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.17 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos vadovė (- as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“;

20.1.4. 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“;

20.1.5. 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos organizatorius“;

20.1.6. 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.49 val. „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“;

20.2. įpareigojo atsakovą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/ (duomenys neskelbtini) kitą dieną po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskelbti tokio turinio pranešimą:

20.2.1. informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 10.56 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų Tvirkinimo Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“, neatitinka tikrovės;

20.2.2. informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.08 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos organizatorius“, neatitinka tikrovės;

20.2.3. informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. 11.17 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos vadovė (- as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“, neatitinka tikrovės;

20.2.4. informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų tvirkinimu įtariamos Stovyklos gynėjų pasisakymai kaip įkaltis“, neatitinka tikrovės;

20.2.5. informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.50 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Tai – Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos organizatorius“, neatitinka tikrovės;

20.2.6. informuoju, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. 11.49 val. mano, T. B., valdomoje socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“: „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P. “, neatitinka tikrovės;

20.3. priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

20.4. priteisė ieškovėms po 1783,24 Eur iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo;

20.5. priteisė ieškovėms po 1202,25 Eur iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

21. Kolegija nusprendė, kad socialinio tinklo „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6–8 dienomis paskleistais teiginiais „Tai – Anykščių Vaikų tvirkinimo (tvirkinimu įtariamos) stovyklos organizatorius“, „Anykščių Vaikų Tvirkinimo (tvirkinimu įtariamos) stovyklos vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P....“ yra metamas tiesioginis kaltinimas vaikų tvirkinimu juridiniam asmeniui VšĮ „Anglų kalbos studija“ per jos organizuojamą stovyklą, vadinamą vaikų tvirkinimo stovykla, ir fiziniam asmeniui – tos stovyklos vadovei A. P. I. Kolegija nurodė, kad teiginių papildymas žodžiu „įtariamos“ nekeičia pirminės teiginių skleidimo prasmės.

22. Nagrinėjamu atveju socialinio tinklo „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6–8 dienomis paskleisti ginčo teiginiai negali būti kvalifikuojami kaip nuomonė, nes: (i) pirmiau aptartoje L. K. ir E. N. informacijoje nėra pateikiami duomenys (faktai) apie VšĮ „Anglų kalbos studija“ nustatytą vaikų tvirkinimą, todėl konstatuojamasis teiginys socialiniame tinkle „Facebook“ su nuoroda, kad tai tvirkinimo stovykla, skirtas ne teisininkų auditorijai, bet protingam vidutinio išprusimo socialinio tinklo „Facebook“ vartotojui, kuriam „vaikų tvirkinimas“ – visų pirma seksualinis nusikaltimas; (ii) atsakovas ginčo teiginius paskelbė viešai, pridėjo VšĮ „Anglų kalbos studija“, ieškovės ir jos partnerės nuotrauką su asmens duomenimis ir įrašu, kad „Tai – Anykščių vaikų tvirkinimo stovyklos vadovė/organizatorius“, tokiu būdu siekdamas socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams, ypač angažuotai jos daliai – tėvams paskleisti žinią, jog šios anglų kalbos studijos (stovyklos) jie nesirinktų, nes joje tvirkinami vaikai, kaip nurodo pats atsakovas, pasitelkus viešai prieinamus vizualinius elementus, padėti įsidėmėti stovyklos organizatorių vardus – tvirkinimo stovyklos vadovę / organizatorę; (iii) dr. A. S. lingvistinio išaiškinimo išvadoje dėl ginčo teiginių suvokimo nurodoma, kad ginčo teiginiai yra užgaulūs, įžeidžiantys, kaltinantys, jie žemina ir neigiamai apibūdina stovyklos organizatorę VšĮ „Anglų kalbos studija“, o per ją ir fizinį asmenį – stovyklos vadovę A. P. I., gali sukelti tik neigiamų emocijų; (iv) atsakovas akcentuoja, kad ginčo teiginiai pagrįsti objektyviais duomenimis, kurių į bylą nepateikė, tvirkintų vaikų fakto teismui neįrodė, tačiau ginčo teiginius formulavo kategoriškai nurodydamas, kad ieškovės tvirkina Anykščių vaikus, ir pateikė tvirkintojų nuotraukas.

23. Kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovui nepriimtina stovyklos organizatorės seksualinė orientacija, neturi jokios įtakos ginčo teiginių kvalifikavimui. Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pavadino ieškovę vaikų tvirkinimo stovykla ar vaikų tvirkinimu įtariama stovykla vien tik dėl to, kad joje dirbę ir (ar) dirbantys asmenys neslėpė savo homoseksualios orientacijos, kuri atsakovui nepriimtina, nesuteikia atsakovui teisės socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje užgauliais, kaltinančiais, aliuziją į seksualinį nusikaltimą turinčiais konstatuojamaisiais teiginiais apie ieškoves skleisti faktais nepagrįstą žinią, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl teiginius sudarančių sakinių konstatuojamosios konstrukcijos, juose vartojamų žodžių „tvirkinimas“, „įtariamas“, prie jų pridėtų nuorodų statistinio socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo priimama kaip žinia. Atsakovo intencijos šiuo atveju nėra reikšmingos, pakanka žinios apie vaikų tvirkinimo stovyklą ir jos organizatorę paskleidimo, todėl pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, savo „Facebook“ paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6 d. atlikdamas ieškovės nurodytus įrašus ar 2022 m. rugpjūčio 8 d. juos koreguodamas, būtų siekęs paskleisti žinią apie ieškovių galimai atliktus nusikalstamus veiksmus, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes. Kita vertus, atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad būtent tokius duomenis, kokius viešai paskleidė, jis ir siekė paskleisti. Pirmosios instancijos teismo akcentuojamas žodžių „tvirkinimas“, „įtariamas“ vartojimas šnekamojoje kalboje (www.lkz.lt žodis „įtarti“ turi ne tik reikšmę „manyti esant nusikaltusį, blogą padariusį“, bet ir „spėti, numanyti, nujausti“) tik patvirtina, kad žodžio suvokimui esminę reikšmę turi jo vartojimo kontekstas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad jis siekė „<...> tik atkreipti dėmesį į jo ir daugelio žmonių manymu su gera morale prasilenkiančius reiškinius <...>“, tačiau išreiškė ne nuomonę, o antraštiniais faktiniais teiginiais paskleidė žinią.

24. Nustatęs, kad apie ieškovą buvo paskleista žinia, teismas turi įvertinti, ar ši žinia neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme atsakovas nurodė, jog vaikų tvirkinimo faktai yra realiai buvę, tai jis patvirtino ir savo apeliaciniame skunde, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neįrodė, kad jo socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6–8 dienomis paskleista žinia apie vaikų tvirkinimą buvo pagrįsta faktais, todėl kolegija konstatavo, kad atsakovo ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės ir pažemino ieškovių A. P. I. garbę ir orumą bei sumenkino VšĮ „Anglų kalbos studija“ dalykinę reputaciją. Kolegija pažymėjo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00075-22 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, požymių.

25. Pripažinusi, kad ginčo teiginiai yra ieškovių garbę ir orumą žeminančios ir dalykinę reputaciją menkinančios žinios, kolegija įpareigojo atsakovą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) kitą dieną po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskelbti jų paneigimą.

26. Kolegija nurodė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad po atsakovo tikrovės neatitinkančių žinių apie vaikų tvirkinimo stovyklą paskleidimo socialiniame tinkle „Facebook“ ji sulaukė ne vieno telefoninio skambučio su kai kurių galimai atsakovo sekėjų pasisakymais, kad jie patys niekada neleistų savo vaikų į „tokias“ stovyklas ir kitiems apie tai papasakos. Kad, susidarius tokiai stresinei situacijai, stovyklos vadovė ieškovė A. P. I. nefiksavo susirūpinusių asmenų, kurie perskaitė atsakovo teiginius, telefoninių skambučių, yra visiškai suprantama. Teisėjų kolegijai nekėlė abejonių, kad ir stovyklos organizatorei VšĮ „Anglų kalbos studija“, ir jos vadovei ieškovei A. P. I. tikrovės neatitinkančių žinių apie vaikų tvirkinimą stovykloje paskleidimas populiariame, labai daug vartotojų turinčiame socialiniame tinkle „Facebook“, tiesiogiai susijęs su ieškovių veikla ir itin neigiamai jas apibūdinantis, aktualiu laiku turėjo platų atgarsį visuomenėje ir sukėlė ieškovėms dvasinių išgyvenimų, dalykinės reputacijos pablogėjimą, nepatogumų, jas pažemino, sumenkino, padarė įtaką anglų kalbos studijos klientų skaičiui, buvo žymus, labai skaudus ir pakenkė VšĮ „Anglų kalbos studija“ dalykinei reputacijai. Suvedus ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ pavadinimą internete, vieša paieška pateikia šios įmonės asociacijas ir su šios bylos dalyku esančiais atsakovo paskleistais teiginiais.

27. Kolegija nurodė, kad ieškovė patirtą neturtinę žalą apeliaciniame skunde grindžia ir sveikatos dėl patirto streso suprastėjimu. Ieškovė pirmosios instancijos teisme davė išsamius paaiškinimus, jog dėl atsakovo apie ją išsakytų teiginių pašlijo jos sveikata, teikė į bylą rašytinius įrodymus, tačiau juos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nesusijusius su ieškinio dalyku. Ieškovės patirta neturtinė žala ieškinyje argumentuojama lakoniškais bendrais teiginiais, tačiau bylos nagrinėjimo procese ieškovė teikė išsamius paaiškinimus, jog dėl atsakovo paskleistų tikrovės neatitinkančių ir ją šmeižiančių teiginių, atsisakymo juos paneigti, būtinybės imtis teisinių priemonių ji labai išgyveno, ją kankino nemiga, ir tai neigiamai atsiliepė jos sveikatai: ėmė drebėti rankos, atsirado širdies permušimų, teko nustoti sportuoti, nes po didesnio krūvio ji imdavo dusti. Sveikatos būklei negerėjant, ieškovė kreipėsi į gydytoją ir jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė patvirtinta ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuose nurodoma, kad paūmėjimo priežastys gali būti susijusios su smarkiai padidėjusiu streso lygiu. Ieškovė savo patirtus išgyvenimus, suprastėjusią sveikatą tiesiogiai sieja su atsakovo šioje byloje nagrinėtais viešai pateiktais teiginiais – žiniomis ir, nors apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus pridėti prie bylos, tačiau jais remiasi argumentuodama patirtą neturtinę žalą dėl sukelto streso suprastėjus sveikatai, kai atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – paskleidė garbę ir orumą žeminančias žinias, todėl, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, šie įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais neturtinės žalos atlyginimui priteisti reikšmingais duomenimis.

28. Kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo padarytų ieškovių teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatavo, kad ieškovės patyrė neturtinę žalą, ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovėms, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Eur, ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ – 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Teismų sprendimais buvo nepagrįstai (neproporcingai) apribota atsakovo saviraiškos laisvė (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 4 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Eigirdas & VĮ „Demokratijos plėtros fondas“ prieš Lietuvą, peticijų Nr. 84048/17 ir 84051/17, nurodyta, kad pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį saviraiškos laisvės apribojimai diskusijų viešojo intereso klausimais yra beveik neleistini. Įrašuose pateikti komentarai, reaguojant į ankstesnius L. K. ir kitų asmenų įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ ir internetinėje žiniasklaidoje, dėl kurių kilo audringa diskusija dėl galimai neteisingo (neteisėto) elgesio su mažamete (13 metų) L. K. dukterimi ir jos klasės drauge bei kitais vaikais stovykloje, kuri buvo pristatoma kaip anglų kalbos stovykla, tačiau kurios veikla, kaip paaiškėjo, išėjo už anglų kalbos mokymo ribų, nors vaikų tėvai apie tai nebuvo informuoti.

29.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas savo įrašuose ne pareiškė nuomonę visuomenei aktualiais klausimais, bet paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias ir tuo pažemino ieškovių dalykinę reputaciją, garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021; 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023). Žodžių junginiai „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos <...>“ ir „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos <...>“ negali būti laikomi žinia: vertinant per protingo vidutinio išprusimo žmogaus prizmę, akivaizdu, kad žodžių junginių „Anykščių Vaikų Tvirkinimo stovyklos <...>“ ir „Anykščių Vaikų Tvirkinimu įtariamos stovyklos <...>“ egzistavimo neįmanoma patikrinti objektyviomis patikrinimo bei įrodymo priemonėmis, nes tokio subjekto kaip „vaikų tvirkinimo stovykla“ nėra ir būti negali. Protingam vidutinio išprusimo žmogui turėtų būti akivaizdu, kad atsakovas, vartodamas aptariamus žodžių junginius, hiperbolizuotai, vaizdingai išreiškė savo nuomonę. Tai, kad atsakovo nuomonė buvo neigiama, neužtraukia jam civilinės atsakomybės, nes reikšti neigiamą nuomonę, kai tam yra pakankamas pagrindas, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju, nėra draudžiama. Tai, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Įraše 4, Įraše 5 ir Įraše 6 patikslino 2022 m. rugpjūčio 6 d. Įrašą 1, Įrašą 2 ir Įrašą 3, įrašydamas žodį „įtariamos“, taip pat suponuoja, kad buvo paskleista ne žinia, bet pareikšta nuomonė, kadangi žodis „įtariamas“ reiškia „keliantis įtarimą“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, p. 262). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Įrašai paskelbti socialiniame tinkle. Socialiniai tinklai dažniausiai vertintini kaip subjektyvių nuomonių ir įspūdžių, o ne patikimų ir aktualių visuomenei žinių šaltiniai (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. kovo 12 d. raštas). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Įrašuose yra metamas tiesioginis kaltinimas vaikų tvirkinimu, o Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00075-22 nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, požymių, prieštarauja EŽTT praktikai (EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Dalban prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28114/95; 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Kasabova prieš Bulgariją, peticijos Nr. 22385/03, 62 punktas ir jame nurodoma EŽTT praktika). Be to, apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl kitos Įrašų dalys žemina ieškovių dalykinę reputaciją, garbę ir orumą.

29.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas savo Įrašuose paskleidė nuomonę, tačiau nepagrįstai pripažino, kad ji žemina ieškovių garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją. Asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Atsakovas turėjo pakankamai pagrindo susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškoves ir ją pareikšti kaip komentarą dėl L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašo, kuriame aprašyti įvykiai ir L. K., jo dukters bei dukters klasės draugės įspūdžiai iš Anykščių rajone ieškovės organizuotos vaikų vasaros stovyklos. Atsakovas nuosekliai teigė, kad pareikšti nuomonę apie L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašą jį paskatino ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovės įrašas, kuriame pasisakoma dėl L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašo, ir E. N. 2022 m. rugpjūčio 4 d. įrašas. Pažymėtina, kad ieškovės iš esmės neneigė L. K. įraše aprašytų įvykių, tik kitaip tuos įvykius interpretavo. Pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir NANVIPĮ) 4 straipsnio 2 dalį, neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria, be kita ko, skatinami nepilnamečių lytiniai santykiai (12 punktas); niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir CK įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata (16 punktas). Nors ieškovės nėra viešosios informacijos skleidėjos, tačiau šis įstatymas gali būti vertinamas kaip savotiškas etalonas, į kurį galėtų būti atsižvelgta, vertinant, kokia informacija nepilnamečiams, o juo labiau mažamečiams, yra tinkama, ypač kai ta informacija skelbiama viešai, kaip buvo L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įraše aprašytu atveju. Reikšminga, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę (komentarą), prie savo įrašų pridėjo tiek L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašą, kuriame buvo kritikuojamos ieškovės, tiek E. N. 2022 m. rugpjūčio 4 d. įrašą, kuriame ieškovės buvo ginamos. Toks atsakovo elgesys neabejotinai buvo tinkamas, nes atsakovo sekėjams buvo sudaryta galimybė įvertinti atsakovo nuomonės faktinį pagrindą. Apie tai, kad L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašas suteikė pakankamai pagrindo atsakovui susidaryti ir pareikšti nuomonę, jog ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ organizuotoje stovykloje su nepilnamečiais ir mažamečiais vaikais buvo elgiamasi netinkamai, patvirtina aplinkybė, kad, reaguodama į socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje paviešintus atskirų asmenų pasakojimus apie jų nepilnamečių vaikų vasaros stovyklose galimai patirtą nederamą seksualinio pobūdžio elgesį, Panevėžio apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 153 straipsnį „Jaunesnio kaip 16 metų asmens tvirkinimas“. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00075-22 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu buvo nutrauktas, pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas patvirtina L. K. aprašytos situacijos vertinimo nevienareikšmiškumą. Visuomeninius santykius reguliuoja ne tik BK, bet ir CK, NANVIPĮ, daugybė kitų įstatymų ir kitų teisės normų, taip pat moralės normos, papročiai, todėl aplinkybė, kad tam tikroje situacijoje nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėtis, nereiškia, kad apie tą situaciją negalima susidaryti pagrįstos neigiamos nuomonės ir ją pareikšti.

29.4. Teismai nusprendė, kad visi šeši Įrašai ir visa apimtimi pažemino ir ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ dalykinę reputaciją, ir ieškovės garbę ir orumą, neatsižvelgė į tai, kad Įrašas 1, Įrašas 2, Įrašas 4 ir Įrašas 5 nesusiję su ieškove ir ji yra netinkama ieškovė pagal šiuos ieškinio reikalavimus. Įraše 3 ir Įraše 6 ieškovė identifikuojama konkrečiai ir aiškiai, nurodant jos vardą ir pavardes bei pareigas, tačiau ieškovė visiškai neminima Įraše 1, Įraše 2, Įraše 4 ir Įraše 5. Teismai nevertino, ar visi Įrašai tuo pačiu metu susiję su abiem ieškovėmis, ar kuria nors viena iš jų.

29.5. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl daro išvadą, kad Įrašo 3 ir Įrašo 6 dalys – „vadovė (-as) A. P. I. ir jo (jos) vyras (žmona, sugyventinis, sugyventinė) D. I. P.“ – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovių dalykinę reputaciją ir garbę bei orumą. Tokio ieškinio faktinio pagrindo, t. y. kad ieškovė buvo sumenkinta dėl savo seksualinės orientacijos ar, kaip formulavo pirmosios instancijos teismas, dėl išpažįstamų pažiūrų, ieškovės ieškinyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio faktinio pagrindo ribas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

29.6. Teismai nepagrįstai netaikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jis neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones, taip pat VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto – jeigu pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Įrašai buvo padaryti reaguojant į L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašą. L. K. įrašas 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskelbtas atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, tai atitiko VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Įrašų paskelbimo metu L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašas nebuvo ir šiuo metu nėra paneigtas, priešingai, ieškovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pretenzijų L. K. neturi. Šie atsakovo atsikirtimai buvo nurodyti tiek triplike, tiek apeliaciniame skunde, tačiau teismai dėl jų nepasisakė. Kadangi atsakovas paskelbė nuomonę apie L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašą, tenkinama ir VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata dėl redakcinės atsakomybės netaikymo paskelbus nuomonę. Šiuo atveju VIĮ 54 straipsnio nuostatos taikytinos, nes atviros socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vertintinos kaip visuomenės informavimo priemonės (VIĮ 2 straipsnio 81 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009).

29.7. Ieškovės išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalies ir VIĮ 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus tinkamai nepasinaudojo, todėl ieškinio dalis turėjo būti palikta nenagrinėta. Išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka buvo prašoma paneigti tik tris ieškinio dalyką sudarančius įrašus ar jų dalis, paneigimų tekstai, pateikti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nesutampa su pateiktais pareiškiant ieškinį.

29.8. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 22 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti, ir nors ieškovės neteikė šių įrodymų ir neprašė jų priimti apeliacinės instancijos teisme, ką konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau jis šiais įrodymais rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei priteisimo. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prideda šiuos įrodymus vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, taikyti šio straipsnio nebuvo pagrindo, nes, kaip minėta, ieškovės šiuo straipsniu nesivadovavo ir įrodymų apeliacinės instancijos teismo priimti neprašė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023). Be to, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl šių įrodymų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujus įrodymus, turi užtikrinti, kad nebus suvaržyta kitos šalies procesinė teisė teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, įrodymai, pagrindžiantys ieškovės sveikatos būklę 2022 m. lapkričio – 2023 m. kovo mėn., nepatvirtina, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl Įrašų. Nutartyje neatskleidžiama, kodėl dėl ieškovės sveikatos būklės pasikeitimų yra kalti būtent atsakovo Įrašai, o visi kiti kitų asmenų įrašai tiek socialiniame tinkle „Facebook“, tiek internetinėje žiniasklaidoje, interviu ir kt. jokios įtakos ieškovės sveikatos būklei neturėjo. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė iš viso nesirėmė tuo, kad dėl Įrašų pablogėjo jos sveikata.

29.9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ neturtinės žalos atlyginimą. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, esą Įrašai padarė įtaką ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ klientų skaičiui, nors byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ pajamų sumažėjimą po Įrašų paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, suvedus ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ pavadinimą internete, vieša paieška pateikia šios įmonės asociacijas ir su šios bylos dalyku esančiais atsakovo paskleistais teiginiais. Neaišku, kokiu procesiniu veiksmu buvo nustatoma ši aplinkybė, be to, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dėl to pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad ši ieškovė yra viešoji įstaiga, t. y. viešasis juridinis asmuo.

29.10. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 1 dalį, nepasisakė dėl dalies esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo atsikirtimus, jog L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įraše aprašyti įvykiai ieškovės organizuotoje vaikų stovykloje neatitiko NANVIPĮ įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14–16 punktų reikalavimų.

29.11. Apeliacinės instancijos teismas kaip privilegijuotu įrodymu rėmėsi Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docento A. S. „Specialisto išaiškinimu dėl teksto suvokimo“, įvardydamas A. S. specialistu, nors civiliniame procese nėra tokio dalyvaujančio byloje asmens kaip specialistas ir tokios įrodinėjimo priemonės kaip specialisto išvada (tai būdinga baudžiamajam procesui). Šis įrodymas galėtų būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

29.12. Pirmosios instancijos teismas jokio procesinio teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriėmė, pirmą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo priėmė apeliacinės instancijos teismas ir atsakovas neteko teisės į apeliaciją.

30. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Nesant jokių duomenų apie padarytus nusikaltimus (vaikų tvirkinimą ir tokios stovyklos vaikams tvirkinti organizavimą), informacija (žinia) apie tokius neva padarytus nusikaltimus paskelbiama viešai privataus fizinio asmens (ne visuomenės informavimo priemonės) socialinio tinklo asmeninėje paskyroje, pridedama ieškovės ir jos partnerės nuotrauka su visais asmens duomenimis ir įrašais, kad „tai – Anykščių vaikų tvirkinimo stovyklos vadovė / organizatorius“. A. S. specialisto išaiškinime nurodyta, kad tokie atsakovo teiginiai yra užgaulūs, įžeidžiantys, kaltinantys, žeminantys ir neigiamai apibūdinantys ir taip yra skleidžiama žinia; ginčo tekstų (įrašų) skaitytojas atsakovo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje yra tipinis vidutinių gabumų paprastas skaitytojas ir būtent per jo kalbinę / šnekamąją suvokimo prizmę „vaikų tvirkintojas“, „vaikų tvirkinimo stovyklos organizatorius“ reiškia ne ką kita kaip tik seksualinį nusikaltėlį, pedofilą. Nurodyti atsakovo teiginiai neabejotinai pripažintini žeidžiančiais ieškovių dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dr. A. S. išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais bylos įrodymais.

30.2. Atsakovas, savo privačioje socialinio tinklo paskyroje pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), kuriuos pats išgalvojo apie ieškoves, nėra laikytinas nei visuomenės informavimo priemone (nei jis pats, nei jo paskyra socialiniame tinkle), nei viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju, jis nėra ir įrašytas į viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų registrą. Atsakovo socialinė paskyra nėra prenumeruojamas profilis, tai nėra interneto tinklaraštis, jis nėra žurnalistas, savo asmeninėje paskyroje atsakovas nėra paskelbęs ir informacijos apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei Komisiją pagal VIĮ 22 straipsnio 11 punktą. Kasacinio skundo argumentai dėl VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų taikymo nepagrįsti.

30.3. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nurodyta ikiteisminė tvarka taikoma tik tada, kada tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo yra reikalaujama iš visuomenės informacijos priemonės, o ne iš privataus asmens, savo privačioje socialinio tinklo paskyroje paskleidusio tokius duomenis.

30.4. Atsakovui abiejų instancijų teismuose buvo sudarytos visos sąlygos teikti savo paaiškinimus raštu ir žodžiu, atsakovui jokie į bylą pateikti įrodymai nebuvo siurpriziniai, su visais jis susipažino ir teikė paaiškinimus dėl jų tiek raštu, tiek ir žodžiu. Atsakovas buvo susipažinęs tiek su ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktais medicininiais duomenimis, pirmosios instancijos teisme žodžiu nurodė savo nuomonę dėl jų, atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą pateikė savo vertinimą dėl šių įrodymų ir žinojo, kad ieškovės šiais duomenimis grindžia savo poziciją. Atsakovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas sprendimą, negalėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįsti.

30.5. Ieškovės neprivalėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl nepriteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes pateikė apeliacinį skundą dėl viso sprendimo, be kita ko, ir dėl tos sprendimo dalies, kuria nebuvo priteistas ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovių apeliacinio skundo argumentus, tenkindamas jų apeliacinį skundą, iš naujo paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas pasisakė dėl ieškovių argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sąvokų „žinia“ bei „nuomonė“ atskyrimo nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos pažeidimo

31. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. CK 2.24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

33. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).

34. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

35. EŽTT praktikoje taip pat primenama, kad reikia atskirti fakto konstatavimą nuo vertinamųjų teiginių. Faktus galima įrodyti, o vertinamųjų teiginių teisingumo įrodyti neįmanoma. Reikalavimo įrodyti vertinamojo teiginio teisingumą neįmanoma įvykdyti, tokiu reikalavimu pažeidžiama pati teisė skleisti savo nuomonę, kuri yra esminė Konvencijos 10 straipsnyje garantuojamos teisės dalis. Tačiau jei teiginys yra vertinamasis, įsikišimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar ginčijamam teiginiui yra pakankamas „faktinis pagrindas“; jei ne, toks vertinamasis teiginys gali peržengti leistinas ribas. Siekiant atskirti faktinį teiginį nuo vertinamojo teiginio, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes ir bendrą pastabų toną, turint omenyje, kad teiginiai apie viešojo intereso dalykus šiuo pagrindu gali būti laikomi vertinamaisiais teiginiais, o ne fakto konstatavimu (žr. EŽTT 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20, par. 74). Bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. sprendimo byloje Marcinkevičius, par. 79; 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03, par. 53–55; sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10, par. 156; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, Nr. 24703/15, par. 49; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17, par. 58). Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonių) EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju vertintina, ar teiginyje pavartota kalba buvo perdėta / perteklinė, ar nešališka / racionali, ar būta ketinimo apšmeižti ar apjuodinti oponentą ir ar teiginys turėjo pakankamą faktinį pagrindą (žr. EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimo byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12, par. 47). Be to, reikia aiškiai atskirti kritiką nuo įžeidimo, o pastarasis iš principo gali pateisinti sankcijas (žr., be kitų, EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Skałka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 43425/98, par. 34; ir 2011 m. sprendimą byloje Palomo Sánchez ir kiti prieš Ispaniją [DK], peticijos Nr. 28955/06, par. 67). Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį. Tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį pasakymą, nes tai gali būti stilistinė priemonė (EŽTT 2010 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Gül ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 4870/02, par. 41; 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10, par. 20; ir 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje Grebneva ir Alisimčik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8918/05, par. 52). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, be nurodytų nuomonės ir žinios atribojimo kriterijų, EŽTT, sprendžiant susidūrusių saviraiškos laisvės ir kitų asmenų teisės į garbės ir orumo, reputacijos apsaugą pusiausvyros nustatymo klausimą, svarbūs ir kiti kriterijai: ginčijamų teiginių indėlis į visuomenei svarbią diskusiją; aptariamo asmens žinomumas ir pranešamos naujienos tema; ankstesnis atitinkamo asmens elgesys; kontekstas, kuriame buvo paskelbti teiginiai; publikacijos turinys, forma ir pasekmės; informacijos gavimo būdas ir jos tikslumas; paskirtos sankcijos pobūdis ir griežtumas (žr. cituoto sprendimo byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, par. 73, ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad socialinio tinklo „Facebook“ atsakovo asmeninėje paskyroje 2022 m. rugpjūčio 6–8 dienomis paskleisti ginčo teiginiai negali būti kvalifikuojami kaip nuomonė, be kita ko, nurodė, kad pirmiau aptartoje L. K. ir E. N. informacijoje nėra pateikiami duomenys (faktai) apie VšĮ „Anglų kalbos studija“ nustatytą vaikų tvirkinimą, todėl konstatuojamasis teiginys socialiniame tinkle „Facebook“ su nuoroda, kad tai tvirkinimo stovykla, skirtas ne teisininkų auditorijai, bet protingam vidutinio išprusimo socialinio tinklo „Facebook“ vartotojui, kuriam „vaikų tvirkinimas“ – visų pirma seksualinis nusikaltimas; atsakovas akcentuoja, kad ginčo teiginiai pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau šių į bylą nepateikė, tvirkintų vaikų fakto teismui neįrodė, nors ginčo teiginius formulavo kategoriškai nurodydamas, kad ieškovės tvirkina vaikus, ir pateikė tvirkintojų nuotraukas.

37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo paskelbti Įrašai, kuriuose vartojamos frazės „Vaikų Tvirkinimo Stovyklos“ ir „Vaikų Tvirkinimu įtariamos Stovyklos“, yra žinia. Atsakovo paskelbti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, jie didelės visuomenės dalies priimami taip, kad padaryti seksualinio pobūdžio nusikaltimai vaikams ar kad įtariama, jog tokie nusikaltimai vaikams yra padaryti. Nors atsakovas nurodo, kad komentavo L. K. ir E. N. įrašus apie anglų kalbos stovyklą, juose nurodytus faktus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuose įrašuose neminimas žodis „tvirkinimas“ ir aprašyti įvykiai bet kuriam protingam vidutinio išprusimo žmogui neleidžia daryti išvados, kad buvo padaryti seksualinio pobūdžio nusikaltimai vaikams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo teiginiais atsakovas neatskleidė, kad jam L. K. įraše aprašytas stovyklos vadovų elgesys su nepilnamečiais vaikais nepriimtinas moraline prasme, kaip jis teigė bylos nagrinėjimo metu, o paskleidė žinią apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus vaikams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, įgyvendindamas saviraiškos laisvę ir iškeldamas svarbią visuomenei diskusiją apie viešosios įstaigos vykdomą veiklą vaikų ugdymo srityje, galėjo išsakyti savo nuomonę, atkleisdamas, koks ir kodėl L. K. įraše aprašytas stovyklos vadovų elgesys su nepilnamečiais vaikais jam nepriimtinas, o ne kaltinti seksualinio pobūdžio nusikaltimų vaikams padarymu, kas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai peržengia saviraiškos laisvės ribas.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę. Vertinant, ar socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskleisti teiginiai yra nuomonė ar žinia, taikytini tie patys šios nutarties 33–35 punktuose nurodyti kriterijai, kuriuos nagrinėjamu atveju ir taikė apeliacinės instancijos teismas.

39. Be kita ko, EŽTT ne kartą yra pažymėjęs, kad (interneto) vartotojų vykdoma saviraiškos veikla internete suteikia precedento neturinčią saviraiškos laisvės įgyvendinimo platformą (EŽTT sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], peticijos Nr. 64569/09, par. 110; 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Cengiz ir kiti prieš Turkiją, Nr. 48226/10, par. 52), ir teigė, kad dėl savo prieinamumo ir gebėjimo saugoti ir perduoti didžiulius informacijos kiekius internetas atlieka svarbų vaidmenį didinant visuomenės galimybes susipažinti su naujienomis ir palengvinant informacijos sklaidą apskritai (žr. cituoto sprendimo byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], par. 133). Pripažindamas interneto privalumus, EŽTT taip pat pažymėjo, kad juos lydi ir tam tikri pavojai, nes akivaizdžiai neteisėta kalba, įskaitant šmeižikiškus pasisakymus, neapykantą kurstančias kalbas ir smurtą skatinančias kalbas, gali būti paskleista kaip niekada anksčiau, visame pasaulyje, per kelias sekundes ir kartais išlikti nuolat prieinama internete (žr. cituoto sprendimo byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], par. 110; 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo byloje Annen prieš Vokietiją, Nr. 3690, par. 67). Internete esančio turinio ir pranešimų keliama žalos rizika žmogaus teisių ir laisvių, ypač teisės į privataus gyvenimo gerbimą, įgyvendinimui ir naudojimuisi jomis yra neabejotinai didesnė nei spaudos keliama rizika (žr. sprendimo byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], par. 133; 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo byloje Pravoye Delo ir Shtekel prieš Ukrainą, Nr. 33014/05, par. 63; 2013 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Węgrzynowski ir Smolczewski prieš Lenkiją, Nr. 33846/07, par. 58). Taigi, pripažįstant svarbią interneto teikiamą naudą, įgyvendinant saviraiškos laisvę, atsakomybė už šmeižikiškus ar kitokio pobūdžio neteisėtus pasisakymus iš esmės turi būti išsaugota ir ji yra veiksminga asmens teisių pažeidimų gynimo priemonė (žr. sprendimo byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], par. 110).

40. Nustačius, kad paskleista žinia, turi būti vertinama, ar ši žinia atitinka tikrovę. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

41. Bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 76 punktas).

42. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jo paskleisti duomenys apie ieškoves atitinka tikrovę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės padarė seksualinio pobūdžio nusikaltimus vaikams ar kad prieš ieškoves būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų vaikams padarymo, ir nepaneigė prezumpcijos, kad paskleisti duomenys apie ieškoves neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

43. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog Įrašuose yra metamas tiesioginis kaltinimas vaikų tvirkinimu, o Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00075-22 nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, požymių, prieštarauja EŽTT praktikai (EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Dalban prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28114/95; 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Kasabova prieš Bulgariją, peticijos Nr. 22385/03, 62 punktas ir jame nurodoma EŽTT praktika). Atsakant į šį atsakovo argumentą, pažymėtina, kad išties EŽTT praktikoje laikoma, jog tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiavertiškai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) sprendimo byloje Kasabova, par. 62). Pavyzdžiui, atsakovo cituojamoje byloje Kasabova EŽTT pasirodė nepriimtina tai, kad saviraiškos laisvės kontekste nacionalinis teismas pripažino, jog vienintelis kelias patvirtinti teiginį, kad kažkas padarė nusikaltimą, buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas (žr. cituoto sprendimo byloje Kasabova, par. 62; taip pat 2008 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Flux prieš Moldovą (Nr. 6), peticijos Nr. 22824/04, par. 11 ir 31). EŽTT nuomone, situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, ir žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku; tokiais atvejais svarbu, kad žurnalistas remtųsi pakankamai tiksliu ir patikimu faktiniu pagrindu, nes kuo rimtesnis teiginys, tuo tvirtesnis turi būti faktinis pagrindas (žr. EŽTT 2012 m. liepos 10 d. sprendimo byloje, inter alia (be kita ko), Björk Eiðsdóttir prieš Islandiją, peticijos Nr. 46443/09, par. 71). Nors atsakovas nėra žurnalistas, bet ir ne vidutinis pilietis, o mokslų daktaras, kuriam, kolegijos nuomone, gali būti keliami didesnio atidumo naudojantis saviraiškos laisve reikalavimai. Be to, bet kuris asmuo saviraiškos laisve turi naudotis sąžiningai. Pažymėtina, kad ginčo teiginių paskleidimo metu tebuvo L. K. ir E. N. įrašai, kuriuose, kaip minėta, nebuvo pateikiami duomenys (faktai) apie VšĮ „Anglų kalbos studija“ nustatytą vaikų tvirkinimą. Taip pat, kaip minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prieš ieškoves ar kurią vieną iš jų. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atsakovas dalyvavo visuomenei išties svarbioje viešoje diskusijoje apie viešosios įstaigos vykdomą veiklą vaikų ugdymo srityje (galima daryti prielaidą dėl tokios įstaigos, kuri įsteigta konkrečiai tenkinti viešuosius interesus švietimo srityje, didesnės tolerancijos kritikai poreikio) ir tokia jo teisė negali būti paneigiama, diskusija nevyko gyvai ir atsakovas turėjo galimybę apmąstyti galimas išraiškos formas; savo ruožtu atsakovas pasirinko gana drastišką išraiškos formą ir skleidė informaciją, turinčią aiškiai itin neigiamą konotaciją visuomenėje (tiek teisės, tiek moralės prasme), teiginiai reikšti pakartotinai, be to, atsakovas informaciją išplatino ne uždaroje „Facebook“ grupėje, o viešoje paskyroje, kurią mato didelis asmenų ratas (žr. palyginimui EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimo byloje Kozan prieš Turkiją, peticijos Nr. 16695/19, par. 51). Be to, EŽTT praktikos požiūriu, įgyvendinant saviraiškos laisvę, itin neigiamai vertintinos diskriminacinio pobūdžio intencijos (kolegijos nuomone, jos gali būti tiesioginės arba užslėptos) (žr., pvz., EŽTT 2023 m. sausio 23 d. sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61435/19). Netgi darant prielaidą, kad ginčo teiginiai galėtų būti laikomi nuomone, manytina, kad jais buvo peržengtos demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos: atsakovo vartota kalba buvo aiškiai perteklinė, turinti pažeminimo požymių (akivaizdžiai neigiamą konotaciją turintys teiginiai reikšti pabrėžtinai pakartotinai, pasirinkus išryškinamąjį didžiųjų raidžių šriftą, ir pan.), ir tokiems rimtiems pareiškimams, kaip jau minėta, trūko pakankamo faktinio pagrindo.

44. Pagal kasacinio teismo praktiką, žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju neatitinkanti tikrovės žinia, jog ieškovės padarė ar yra įtariamos seksualinio pobūdžio nusikaltimų vaikams padarymu, žemina ieškovių garbę, orumą, dalykinę reputaciją.

45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, jog atsakovui taikytinos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo redakcinės atsakomybės, taip pat kad ieškovės išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus tinkamai nepasinaudojo, atmestini, nes atsakovas nėra visuomenės informavimo priemonė, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76, 77, 81 dalys). Nustačius, kad atsakovas Įrašais paskleidė apie ieškoves žeminančias jų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją ir neatitinkančias tikrovės žinias, jog ieškovės padarė arba įtariamos padariusios nusikaltimus, tai, ar L. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įraše socialinio tinklo „Facebook“ atviroje paskyroje aprašyti įvykiai ieškovės organizuotoje vaikų stovykloje atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14–16 punktų reikalavimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to pagrįstai nepasisakė.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo ir EŽTT praktikos, nuspręsdamas, kad atsakovo paskleisti ginčo teiginiai apie ieškoves yra žinia, kuri neatitinka tikrovės ir žemina ieškovių garbę, orumą, dalykinę reputaciją.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti

47. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

49. Taigi vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, gali priimti naujus įrodymus, yra tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, ir remdamasis CPK 314 straipsniu juos priėmė bei vertino. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovių apeliaciniame skunde nebuvo suformuluoto prašymo priimti šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo šių įrodymų priimti ir jų vertinti dispozityvioje byloje.

50. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, apeliaciniame skunde, kai prašoma priimti naujus įrodymus, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, nustatyti CPK 314 straipsnyje. Taigi, vadovaujantis šiomis CPK nuostatomis, kai, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ir apeliantas nori, kad apeliacinės instancijos teismas juos priimtų ir vertintų, jis apeliaciniame skunde turi nurodyti argumentus, pagrindžiančius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė įrodymų, pateikti šiuos įrodymus ir prašyti juos priimti.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi nepriimti tam tikrų įrodymų, rėmėsi šiais nepriimtais įrodymais apeliaciniame skunde, šie įrodymai buvo byloje. Ir nors ieškovės apeliaciniame skunde nesuformulavo atskiro prašymo priimti šiuos įrodymus, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad ieškovės prašė juos priimti ir vertinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė įrodymų nepagrįstai, nagrinėjamu atveju galėjo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos įrodymus priimti ir vertinti.

52. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujus įrodymus, nesudarė galimybės atsakovui pasisakyti dėl jų.

53. EŽTT yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, kad kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę nei priešinga šalis padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr., pvz., EŽTT 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo byloje Larin prieš Rusiją, peticijos Nr. 15034/02, par. 36; 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Ternovskis prieš Latviją, peticijos Nr. 33637/02, par. 65; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30). Šiuo atžvilgiu svarbu, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu: šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Kitaip tariant, ginčo šalys gali pagrįstai tikėtis, kad su jomis bus pasitarta ar jų bus pasiteirauta dėl to, ar konkretus dokumentas ar argumentas reikalauja jų pastabų (žr. EŽTT 2000 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Krčmar ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 35376/97, par. 43).

54. Atsižvelgdamas į nurodytą EŽTT praktiką, kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 22 punktą; 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 44 punktą).

55. Priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Ši sąlyga nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, tačiau išplaukia iš pamatinių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12 ir 17 straipsniai), kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas tik tada, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti draudimo priimti naujus įrodymus išlygą, suteikia priešingai bylos šaliai galimybę pasisakyti dėl naujų įrodymų. Apeliacinio skundo ir prie šio skundo pridėtų naujų įrodymų išsiuntimas priešingai bylos šaliai, kad ši proceso įstatymo nustatyta tvarka pateiktų atsiliepimą į apeliacinį skundą, savaime nereiškia tinkamo pirmiau nurodytos sąlygos įgyvendinimo – teismas privalo informuoti šalį apie savo ketinimą priimti naujus įrodymus. Pagrindas pripažinti tinkamą bylos šalies teisės pasisakyti (pateikti savo nuomonę) dėl naujų įrodymų užtikrinimą egzistuoja tik tada, jeigu bylos šalis yra informuota apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą priimti naujus įrodymus (ir jais remtis) ir jai yra nustatytas protingas terminas paaiškinimams dėl naujų įrodymų pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 54, 55 punktai).

56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 53–55 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, manydamas, jog egzistuoja pagrindas priimti įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, turėjo informuoti atsakovą apie savo ketinimą priimti šiuos įrodymus ir atitinkamai nustatyti jam protingą terminą savo paaiškinimams dėl tokių įrodymų pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų taisyklių nesilaikė ir taip pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

57. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vien aplinkybė, jog, teismui priimant naujus įrodymus, nesilaikyta CPK nuostatų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti; būtina išsiaiškinti, ar proceso teisės normų pažeidimas (naujų įrodymų pridėjimas ir teismo rėmimasis jais priimant skundžiamą nutartį) buvo esminis, t. y. ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą, ar tokio pobūdžio pažeidimas buvo esminis, būtina įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, ištirti, ar, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, juo ginčijamoms aplinkybėms nustatyti pakako pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, ar reikėjo remtis pateiktais naujais įrodymais, taip pat kokia apimtimi naujais įrodymais apeliacinės instancijos teisme remtasi atsakant į apeliacinio skundo argumentus ir patvirtinant ar paneigiant pirmosios instancijos teismo nustatytas bei apelianto ginčytas faktines aplinkybes. Konstatavus, kad pateikti nauji ir teismo įvertinti įrodymai daugiausia lėmė apeliacinio teismo pateiktą apeliacinio skundo argumentų vertinimą, CPK normų pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 30 punktas).

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus teismų nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, net ir nepriėmus naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į neatitinkančių tikrovės žinių pobūdį (ieškovė kaltinama ypač neigiamai visuomenės vertinamų nusikaltimų padarymu), ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, dėl patirtų išgyvenimų priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas. Todėl nagrinėjamu atveju proceso teisės normų pažeidimas, kad, priimdamas naujus rašytinius įrodymus, neturinčius esminės reikšmės bylos ginčo teisiniam vertinimui, apeliacinės instancijos teismas neinformavo atsakovo apie ketinimą priimti naujus įrodymus (ir jais remtis) ir nenustatė atsakovui protingo termino paaiškinimams dėl naujų įrodymų pateikti, neturėjo įtakos neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimui ir nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kai pažeidžiama juridinio asmens dalykinė reputacija

60. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ neturtinės žalos atlyginimą dėl dalykinės reputacijos pažeminimo, rėmėsi vieninteliu įrodymu: savo iniciatyva gautais duomenimis, kad, suvedus ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ pavadinimą internete, vieša paieška pateikia šios įmonės asociacijas ir su šios bylos dalyku esančiais atsakovo paskleistais teiginiais.

61. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019, 36 punktas). Tačiau į duomenis, kuriuos teismas gali naudoti pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, nepatenka duomenys, gauti iš paieškos internete. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas dispozityvią bylą, nesant teisinio pagrindo teismui būti aktyviam, savo procesiniame sprendime remdamasis savo iniciatyva gautais paieškos internete duomenimis, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo veiksmus įrodinėjimo procese. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“, nepagrįstai rėmėsi savo iniciatyva gautais paieškos internete duomenimis.

62. Pagal EŽTT praktiką, esama skirtumo tarp fizinio asmens ir juridinio asmens reputacijos, nes pastaroji stokoja moralinio aspekto (savo ruožtu fizinio asmens reputacija, susijusi su jo socialine padėtimi, gali turėti įtakos žmogaus orumui) (žr., pvz., cituoto sprendimo byloje Uj prieš Vengriją, par. 22). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014).

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką juridinis asmuo turi įrodyti realiai patirtą žalą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, priteisė ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos, kaip juridinio asmens, patirtą žalą. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą.

64. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, naikintina.

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas

65. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

66. Pagal šią teisės normą, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovių ir atsakovo apeliacinius skundus, 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutartimis pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pakeitė bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisę paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme.

67. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Iš dalies tenkinus atsakovo kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priteistinas bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Pagal galutinį bylos rezultatą laikytina, kad tenkinta 70 proc., o atmesta 30 proc. ieškinio reikalavimų.

69. Ieškovės sumokėjo 269 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat patyrė 4322,73 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, iš viso 4591,73 Eur. Ieškovių patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų patenkinta 70 proc., kiekvienai ieškovei iš atsakovo priteistina po 1607,11 Eur (4591,73 Eur x 70 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

70. Ieškovės sumokėjo 287 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip pat patyrė 2117,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2404,50 Eur. Ieškovių patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų 7, 8.10, 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų patenkinta 70 proc., kiekvienai ieškovei iš atsakovo priteistina po 841,58 Eur (2404,50 Eur x 70 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

71. Ieškovės patyrė 3554,38 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.14 punktais, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų patenkinta 70 proc., kiekvienai ieškovei iš atsakovo priteistina po 1200,83 Eur (3430,94 Eur maksimalus dydis x 70 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

72. Iš viso ieškovėms iš atsakovo priteistina po 3649,52 Eur (1607,11 Eur + 841,58 Eur + 1200,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

73. Atsakovas sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 286 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, taip pat patyrė 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme, iš viso 3341 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų 7, 8.12 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų atmesta 30 proc., atsakovui iš ieškovių priteistina 1002,30 Eur (3341 Eur x 30 proc.), t. y. atsakovui iš kiekvienos ieškovės priteistina po 501,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

74. Atlikus tarpusavio įskaitymus, kiekvienai ieškovei iš atsakovo priteistina po 3148,37 Eur (3649,52 Eur – 501,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

75. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad, panaikinęs arba pakeitęs sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės.

76. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, atsakovas 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu yra įvykdęs panaikintas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutarčių dalis priteisti ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sumokėjo ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 107,12 Eur palūkanų, iš viso 2107,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios teismo nutarčių dalys panaikintos, taikytinas sprendimo vykdymo atgręžimas, priteisiant atsakovui iš ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ 2107,12 Eur.

77. Dėl atsakovo, vykdant teismo sprendimą, ieškovei sumokėtų 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. P. I. ir 53,56 Eur palūkanų atlikti įvykdyto teismo sprendimo atgręžimą nėra pagrindo, nes ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista. Dėl atsakovo, vykdant teismo sprendimą, sumokėto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ ir ieškovei A. P. I. (kiekvienai ieškovei po 2985,49 Eur) atlikti įvykdyto teismo sprendimo atgręžimą nėra pagrindo, nes galutine kasacinio teismo nutartimi ieškovėms iš atsakovo priteista didesnė suma (kiekvienai ieškovei po 3148,37 Eur), nei sumokėta, t. y. atsakovas kiekvienai ieškovei po galutinės kasacinio teismo nutarties dar turės sumokėti skirtumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutarčių dalis, kuriomis priteista ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ iš atsakovo T. B. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista ieškovėms A. P. I. ir VšĮ „Anglų kalbos studija“ iš atsakovo T. B. po 1783,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir po 1202,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo T. B. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. P. I. (duomenys neskelbtini) 3148,37 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ (j. a. k. 302317511) 3148,37 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui T. B. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės VšĮ „Anglų kalbos studija“ (j. a. k. 302317511) 2107,12 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septynis Eur 12 ct), sumokėtus atsakovo T. B. ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ pagal panaikintas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 23 d. nutarčių dalis, kuriomis buvo priteista ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“ iš atsakovo T. B. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 22 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Jūratė Varanauskaitė