V. S. pagal BK 176 str., 132 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-49-976/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57973-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.4.3; 1.2.13.1.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. gynėjo advokato Simono Slapšinsko ir nuteistojo R. G. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutarties.

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu:

V. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėtas dvejiems metams, ir R. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. G. pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš V. S. individualios įmonės subsidiariai su nuteistaisiais V. S. ir R. G. priteista nukentėjusiesiems G. K. 813 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o K. K. – 92 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžiu nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas, nuteistosios V. S. ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliaciniai skundai tenkinti.

Panaikinta Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. išteisinta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 punktus, R. G. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas trejiems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinta nuoroda dėl nuteistajam R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

Pakeistas Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendis.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeistos R. G. inkriminuotos kaltinimo faktinės aplinkybės.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems buvo priteistas subsidiariai, ir iš nuteistojo R. G. priteista nukentėjusiesiems G. K. 813 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o K. K. – 92 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės, nuteistųjų R. G. ir V. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. S. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) nuteista už tai, kad, būdama darbdavė, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.1. V. S. nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., būdama V. S. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) savininkė, turėdama įgaliojimus įmonės vardu sudaryti darbo sutartis ir būdama atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, 2012 m. liepos 12 d. būdama atestuota pagal darbdaviui atstovaujančio asmens saugos ir sveikatos funkcijų mokymo programą (pažymėjimas D Nr. 036368), nesudariusi darbo sutarties su R. G., 2017 m. gegužės 1 d. įgaliojusi jį atstovauti įmonei, sudaryti sutartis be pasirašymo teisės, veikdama pagal 2017 m. spalio 5 d. sudarytą sutartį tarp V. S. įmonės, atstovaujamos R. G., ir S. G., įsipareigojo pagal tipinį projektą apšiltinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pavedė ir leido neįdarbintam, neatestuotam pagal darbdavio mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą R. G. vykdyti statybos darbus, pastarasis, nesudaręs darbo sutarties su D. K., nesuteikęs jam informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, neišdavęs jam asmeninės apsaugos priemonės – saugos diržo (apraišo), neįrengęs ir nenurodęs jo prisegimo vietų, pavedė D. K. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbus. Šiais veiksmais V. S. pažeidė: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų, 27 straipsnio („Darbuotojų instruktavimas ir mokymai“) 1, 5 dalių, 28 straipsnio („Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“) 1, 2 dalių, 32 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims“) 1 dalies reikalavimus; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 papunkčio reikalavimą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37.1, 37.2 papunkčių reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo 3 punkto 3.4, 3.4.7 papunkčių reikalavimus; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto 7.1, 7.3 punktų, 7.3.1, 7.3.2 papunkčių, 7.7, 7.11 punktų, 7.11.1 papunkčio, 7.13 punkto reikalavimus.

1.2. Dėl tokių V. S. veiksmų 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. D. K., atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų šiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant paaukštinimo priemonės be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

2. R. G. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

2.1. R. G., 2017 m. gegužės 1 d. gavęs įgaliojimą atstovauti V. S. individualiai įmonei ir sudaryti sutartis be pasirašymo teisės, veikdamas pagal 2017 m. spalio 5 d. sudarytą sutartį tarp V. S. individualios įmonės, atstovaujamos jo (R. G.), ir S. G., kuria įsipareigojo pagal tipinį projektą apšiltinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nebūdamas oficialiai įdarbintas V. S. individualioje įmonėje, negavęs įsakymo ar nurodymo vykdyti statybos darbus, nebūdamas atestuotas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą, V. S. individualiai įmonei nesudarius darbo sutarties su D. K., atlikdamas darbdavio atstovo pareigas, pavedė D. K. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbus ir leido dirbti darbo vietoje, įrengtoje aukštyje ir neaptvertoje apsauginėmis atramomis ar aptvarais, apsaugančiais darbuotojus ir daiktus nuo kritimo, nenaudojant saugos diržų ir netaikant kitų tvirtinimo metodų. Šiais veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37.1, 37.2 papunkčių reikalavimus.

2.2. Dėl tokių R. G. veiksmų 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. D. K., atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų šiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant paaukštinimo priemonės be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistosios V. S. gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nenustatęs bylos aplinkybių, nuteistosios V. S. kaltę pagal BK 176 straipsnio 1 dalį grindė ne pagrįstais ir įvertintais duomenimis, bet prieštaringais, abejotinais ir deklaratyviais teiginiais, nepašalintomis abejonėmis ir teorinėmis prielaidomis, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistosios procesines teises į veiksmingą gynybą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

3.2. Apeliacinio proceso ribas apibrėžia apeliacinis skundas, todėl, aiškinant BPK 256 straipsnio nuostatų taikymą ir kaltinimo keitimo tvarką apeliacinio proceso metu, būtina atsižvelgti į BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Sprendžiant dėl prokuroro teisės teikti apeliacinės instancijos teismui prašymą keisti kaltinimą nesant jo apeliacinio skundo, svarbu atsižvelgti į kitų proceso dalyvių paduotų apeliacinių skundų ribas ir nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje prokuroro prašyme nurodytos keičiamos kaltinime veikos esminės faktinės aplinkybės, veikų kvalifikavimas buvo nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio ar sunkinančio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-66-648/2018, 2K-202-511/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-186-689/2020, 2K-239-648/2020 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pakeisdamas kaltinimą pagal Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės 2021 m. sausio 5 d. prašymą ir papildomai inkriminuodamas naujus teisės aktų pažeidimus V. S., nesant prokurorės apeliacinio skundo nuteistosios teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. pasunkino nuteistosios teisinę padėtį (papildomų teisės aktų pažeidimų įtraukimas į kaltinimą yra jo išplėtimas, o tai laikoma esminiu faktinių aplinkybių pakeitimu) ir dėl to nepagrįstai pripažino V. S. kalta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

3.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant. Be to, teismo sprendime negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų. Atvejai, kai nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašyta nuteistųjų nusikalstama veika neatitinka motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismo atliktos įrodymų analizės ir padarytų išvadų, pripažįstami esminiu BPK pažeidimu pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2010, 2K-509/2011, 2K-353-139/2015 ir kt.). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių reikalavimų nesilaikė, nes kaltinimai, pagal kuriuos V. S. ir R. G. pripažino kaltais, yra prieštaringi, o nutarties motyvuojamoji dalis neatitinka inkriminuotų veikų aplinkybių, pripažintų įrodytomis.

3.4. Kasatorius atkreipė dėmesį į kaltinime esančius prieštaravimus, t. y. V. S. pripažino kalta, kad „<...> pavedė ir leido neįdarbintam ir neatestuotam <...> R. G. vykdyti statybos darbus“, o R. G. pripažino kaltu, kad „<...> negavęs įsakymo ar nurodymo vykdyti statybos darbus, nebūdamas atestuotas ir įdarbintas <...>, atlikdamas darbdavio atstovo pareigas, pavedė D. K. atlikti namo fasado šiltinimo darbus ir leido jam dirbti <...>“. Nustatyta ir tai, kad V. S. nebuvo perleidusi savo kaip darbdavės funkcijų, dėl to buvo atsakinga dėl inkriminuotų teisės aktų nuostatų (t. y. už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe organizavimą ir reikalavimų įgyvendinimą) nesilaikymo, o R. G., nors nebūdamas įmonės darbuotojas, veikė kaip darbdavio atstovas, dėl to taip pat privalėjo laikytis specialių elgesio saugumo taisyklių (t. y. pagal kaltinimą privalėjo laikytis tų pačių taisyklių kaip ir V. S.). Be to, kasatoriaus nuomone, V. S. (būdama darbdavė) ir R. G. (būdamas darbdavio atstovas) negalėjo būti pripažinti kaltais ir nuteisti inkriminuojant jiems skirtingas nusikalstamas veikas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 176 straipsnio 1 dalį, kai skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog nuteistieji, veikdami atskirai, pažeidė tuos pačius teisės aktų reikalavimus, kurie sukėlė tas pačias pasekmes, t. y. D. K. žūtį. Pažymima, kad bendrininkavimas neatsargia kaltės forma yra neįmanomas, o ir byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistieji derino savo veiksmus, kurie lėmė nukentėjusiojo žūtį. Be to, iš kaltinimo turinio nėra aišku, ar D. K. mirtis įvyko darbo (jų esmę atitinkančių) santykių metu, kur R. G. vykdė darbdavio atstovo funkcijas, ar vis dėlto šie padariniai kilo ne darbo santykių (nelegalaus darbo) metu. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyti tiek konkretūs teisės aktų reikalavimai, tiek subjektas, kuriam tenka šių reikalavimų užtikrinimo prievolė. Pripažinus, kad atitinkamų teisės aktų reikalavimų laikymąsi privalėjo užtikrinti darbdavio atstovas, tai šią funkciją perleidęs darbdavys akivaizdžiai negali būti atsakingas už tų pačių teisės aktų pažeidimus, t. y. ir darbdavio, ir atstovo traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra perteklinis ir neatitinka baudžiamojo įstatymo turinio.

3.5. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako tik specialieji subjektai – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/2017, 2K-321-303/2019, 2K-36-942/2022, 2K-127-976/2022, 2K-7-495/2023 ir kt.). Jeigu baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai žmogaus gyvybei ar sveikatai neatsargiai sukeliami ne darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje, veika kvalifikuojama ne pagal BK 176 straipsnį, bet pagal kitą BK straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą ar neatsargų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 217-699/2015).

3.6. Nagrinėjamoje byloje V. S. nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes jos ir nukentėjusiojo D. K. nesiejo jokie darbo (taip pat ir nelegalaus darbo) teisiniai santykiai, t. y. nuteistoji nebuvo šios veikos subjektas – darbdavė. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad V. S. pavedė ar davė leidimą R. G. organizuoti pastato šiltinimo darbus ir žinojo, kad D. K. vykdo kokius nors statybos darbus kaip nelegalus jos vadovaujamos įmonės darbuotojas.

3.7. Kvalifikuojant veiką pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kaip ir kiekvienu atveju, būtina nustatyti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – kaltę, šiuo atveju neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. Šis nusikaltimas yra padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jei kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad dėl jo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2008). Tais atvejais, kai asmuo negalėjo suprasti daromos veikos rizikingo ar pavojingo pobūdžio ir numatyti nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimo, nusikalstamas nerūpestingumas jam neinkriminuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-677/2015). Nagrinėjamoje byloje, inkriminuojant V. S. veiksmus pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nebuvo nustatytas šios nusikalstamos veikos požymis – kaltė. Kasatoriaus nuomone, V. S., nežinodama apie D. K. atliekamus darbus, nedavusi R. G. pavedimo vykdyti pastato šiltinimo darbus, akivaizdžiai ne tik nenumatė, kad dėl jos neveikimo (darbo saugos priemonių neužtikrinimo) gali atsirasti tokių padarinių, tačiau neturėjo ir negalėjo suprasti veikos pavojingumo bei numatyti galimų padarinių.

4. Kasaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas A. Galminas prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 13 d. nutarties dalis, kuriomis R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, ir nepagrįstai priteisė civilinius ieškinius tik iš nuteistojo R. G., taip pat apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų teisės aiškinimo klaidų, neatsakė į apeliaciniame skunde išdėstytus esminius argumentus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

4.2. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį inkriminuojama asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (kito žmogaus žūtis); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2012). Be to, BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra nustatyti padariniai – žmogaus mirtis. Todėl, pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį būtina nurodyti konkrečias elgesio saugumo taisykles ir jų reikalavimų pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-942/2015).

4.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino esminių apeliacinio skundo argumentų (t. y. kad V. S. buvo įgaliota vykdyti savo įmonės darbuotojams įvadinį instruktavimą, pirminį, periodinį, papildomą, tikslinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o R. G., iki įvykio dirbęs įmonėje virš pusantro mėnesio, buvo atsakingas tik už ūkio reikalus ir pan.), dėl to padarė nepagrįstas ir įrodymais nepatvirtintas išvadas, jog R. G. atliko statybos darbų vadovo pareigas, davė D. K. nurodymus, susijusius su pastato fasado šiltinimu, todėl privalėjo užtikrinti, kad objekte būtų laikomasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminių klaidų, dėl kurių liko neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadas, kad D. K. įvykio metu atliko būtent R. G. pavestas darbo funkcijas, susijusias su pastato fasado šiltinimu. Be to, byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai; paties D. K. įvykio metu dėvėta apranga, avėta avalynė ir pan.) patvirtina, kad nukentėjusysis vykdė aplinkos tvarkymo darbus bei smulkius remonto darbus (sienų dažymas ir pan.), o ne pastato fasado šiltinimą. Kasatoriaus nuomone, neištaisius šių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidų, nėra pagrindo daryti išvadą dėl R. G. kaltės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

4.4. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnis taikomas, kai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ir padarinių kilo darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje (pavyzdžiui, nelegalus darbas). Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nesprendė dėl R. G. inkriminuotos veikos pagal BK 132 straipsnio 3 dalį perkvalifikavimo į BK 176 straipsnio 2 dalį, nes teismai nustatė, kad būtent R. G. atliko statybos darbų vadovo pareigas pagal V. S. įmonės įgaliojimą ir pažeidė darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to mirė D. K.

4.5. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, kai žalą nusikalstama veika padaro darbuotojas, eidamas darbo (tarnybines) pareigas, ją nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik pagal darbo sutartį, bet ir pagal civilinę sutartį, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant atsakomybės klausimą pagal šį straipsnį, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbo (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šioms taisyklėms taikyti turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018). Be to, ši CK 6.264 straipsnio nuostata apima ir dėl darbuotojo kaltės padarytos neturtinės žalos atlyginimo atvejus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2010).

4.6. Kasatoriaus nuomone, teismai, nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl civilinių ieškinių priteisimo, turėjo vadovautis CK 6.264 straipsnio nuostatomis. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu mirė D. K., įvyko būtent darbo santykių srityje, dirbant V. S. įmonėje. Be to, teismams konstatavus, kad R. G. faktiškai šioje įmonėje atliko statybos darbų vadovo pareigas, buvo įgaliotas atlikti darbo funkcijas pačios įmonės direktorės V. S. vardu, taip pat ir instruktuoti darbuotojus apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus, svarbu įvertinti ir tai, jog šiuos veiksmus R. G. kartu su D. K.atliko ne savo asmeniniais, o būtent V. S. įmonės interesais, t. y. darbai buvo atliekami pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kur įvyko nelaimingas įvykis ir kilo žala, o už šių darbų atlikimą 6000 Eur avansą gavo būtent V. S. įmonė. Todėl šios aplinkybės akivaizdžiai atitinka CK 6.264 straipsnio nuostatas. Nurodoma, kad teismai privalėjo įvertinti ir tai, jog V. S. yra įsteigusi ne ribotos atsakomybės bendrovę, o individualią įmonę, kuri yra neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo, tai patvirtina, jog už V. S. įmonės prievoles atsako V. S. savo turtu. Todėl tokiai įmonės veiklai ir įmonės savininkei yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat ir dėl darbdaviams keliamų reikalavimų.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistosios V. S. gynėjo advokato S. Slapšinsko ir nuteistojo R. G. gynėjo advokato A. Galmino kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

5.1. Kasacinių skundų argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.

5.2. Nepagrįsti nuteistosios V. S. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinimą pagal Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės 2021 m. sausio 5 d. prašymą ir papildomai inkriminuodamas teisės aktų pažeidimus V. S., pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokurorės pakeistą kaltinimą, nuteistosios V. S. teisinės padėties nepasunkino, taip pat nesuvaržė jos teisės į gynybą, nes prašymas buvo perskaitytas teisiamajame posėdyje, šio prašymo nuorašai įteikti proceso dalyviams, o V. S. ir R. G. dėl to buvo papildomai apklausti.

5.3. Nuteistosios V. S. gynėjas tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių ir kasaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados dėl nuteistiesiems inkriminuotų įgaliojimų veikti yra prieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad nei R. G., nei nukentėjusysis D. K. V. S. įmonėje įdarbinti nebuvo, dėl to V. S. žodžiu leido, o ne rašytiniu įsakymu ar nurodymu pavedė R. G. vykdyti statybos darbus, o R. G. veikė negavęs rašytinio įsakymo ar nurodymo atlikti statybos darbus, t. y. atliko darbdavio atstovo pareigas ir pavedė D. K. atlikti daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus.

5.4. Nepagrįsti nuteistosios V. S. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad abu nuteistieji pripažinti kaltais padarę tuos pačius teisės aktų pažeidimus, nors jų veiksmai kvalifikuoti pagal skirtingus BK straipsnius. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas iš prokurorės pakeisto kaltinimo pašalino R. G. inkriminuotus teisės aktus, kurie reglamentavo darbdavio ar jo įgalioto asmens pareigą rūpintis V. S. įmonės darbuotojų darbo sauga ir sveikata, taip pat ir kitus teisės aktus, kurie nuo 2023 m. gegužės 1 d. neteko galios.

5.5. Nors bendrininkavimas neatsargia kaltės forma nėra įmanomas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S., būdama įmonės savininkė ir žinodama, jog R. G. pats statybos darbų objekte neatliks, o juos atlikti paves kitiems asmenimis, pavedė ir leido jos įmonėje neįdarbintam ir neatestuotam pagal darbdavio mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą R. G. atlikti statybos darbus, o šis, nesiėmęs jokių darbo saugos priemonių, šiuos darbus pavedė atlikti V. S. įmonėje neįdarbintam D. K., pastarasis, dirbdamas be apsaugos priemonių, nukrito iš 4–8 metrų aukščio, patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė, dėl to V. S. taip pat atsako ir už R. G. padarytus teisės aktų pažeidimus. Priešingai nei nurodoma nuteistosios gynėjo kasaciniame skunde, pažymėtina, kad R. G. V. S. įmonėje nebuvo paskirtas darbdavio atstovu darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir nebuvo paskirtas pastato statybos darbų vykdytoju. R. G. veikė tik pagal 2017 m. gegužės 1 d. įgaliojimą atstovauti V. S. įmonei ir galėjo sudaryti sutartis be pasirašymo teisės.

5.6. Atmestinas nuteistosios gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad V. S. nepagrįstai nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes jos ir nukentėjusiojo D. K. nesiejo jokie darbo santykiai, t. y. nuteistoji nebuvo šios veikos subjektas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad V. S. su R. G. ir D. K. siejo darbo santykiai, dėl to ji kaip įmonės savininkė ir būdama darbdavė, atsakanti už įmonėje Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, turėjo tiek R. G., tiek D. K. supažindinti su šių teisės aktų reikalavimais ir užtikrinti, kad darbai būtų atliekami laikantis šių reikalavimų, tačiau to nepadarė.

5.7. Nuteistojo R. G. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai kritikuoja teismų nustatytas bylos aplinkybes ir neigia nuteistajam inkriminuotą veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesant BPK ir BK pažeidimų, nedaro teismų išvadų nepagrįstų ir neteisėtų. Be to, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

5.8. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, teismai skundžiamuose sprendimuose nenustatė, kad R. G. vykdomų darbų objekte atliko statybos darbų vadovo pareigas. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš prokurorės pakeisto kaltinimo pašalino R. G. inkriminuotus teisės aktus, kurie reglamentavo darbdavio ar jo įgalioto asmens pareigą rūpintis V. S. įmonės darbuotojų darbo sauga ir sveikata. Pažymėtina, kad R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik dėl tų teisės aktų pažeidimų, kurie turėjo įtakos nukentėjusiojo D. K. žūčiai.

5.9. Nepagrįsti nuteistojo R. G. gynėjo skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, nustatęs, jog visos žalos sumos priteistinos tik iš R. G. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą antrą kartą apeliacine tvarka, 2023 m. liepos 13 d. nutartimi tiek prokurorės, tiek nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė, dėl to liko galioti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems buvo priteistas iš V. S. individualios įmonės subsidiariai su nuteistaisiais V. S. ir R. G.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios V. S. gynėjo advokato S. Slapšinsko ir nuteistojo R. G. gynėjo advokato A. Galmino kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-31/2021 ir kt.). Kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

8. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

9. Kaip matyti iš kasacinių skundų, dalis skundų argumentų skiriama teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms ginčyti. Nuteistosios V. S. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji V. S. ir jos įmonė neatliko pastato fasado, prie kurio žuvo D. K., šiltinimo darbų; abiejuose skunduose nurodoma, kad D. K. nevykdė pastato fasado šiltinimo darbų, nuteistojo R. G. gynėjo skunde teigiama, kad nukentėjusiajam buvo tik leista pastate gyventi ir atlikti smulkius darbus. Tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Taigi kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, remsis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias, be kita ko, ir atsakydamas į panašius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, galutinai nustatė apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija nagrinės tik tuos kasacinių skundų argumentus, kurie yra susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kaltinimo keitimo

10. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmąjį kartą, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas nuteistosios V. S. gynėjos prašymas ir paskirta kompleksinė statybų-darbų saugos (darbų buityje) ekspertizė. Kai buvo gautas ekspertizės aktas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. sausio 5 d. prašymą dėl kaltinimo keitimo abiem nuteistiesiems. Nuteistosios V. S. gynėjas nurodo, kad taip buvo pažeista jo ginamosios teisė į gynybą, nes prokurorė, teikusi apeliacinį skundą tik dėl kitam nuteistajam R. G. paskirtos bausmės, neturėjo teisės teikti prašymo keisti kaltinimą. Šie argumentai nepagrįsti.

11. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kuris išdėstomas apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-526/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Kita vertus, kai to neprašoma apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-327-788/2017, 2K-72-1073/2018, 2K-7-25-495/2020).

12. Svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020). Toks aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).

13. Teismas, gavęs prašymą dėl kaltinimo keitimo, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-258-788/2022, 2K-95-594/2023 ir kt.) ir suteikia galimybę jiems pasiruošti dalyvavimui procese.

14. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, išnagrinėjusios bylą apeliacine tvarka antrą kartą, 2023 m. liepos 13 d. nutarties 11–16 punktuose detaliai išdėstytas ekspertizės akto, gauto nuteistosios V. S. gynėjos prašymu, turinys, pirminio kaltinimo turinys ir pagal prokurorės prašymą pakeisto kaltinimo turinys. Teisėjų kolegija, nekartodama šių proceso dokumentų turinio, pritaria pagrįstai apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad prokurorė kaltinimą nuteistiesiems V. S. ir R. G. prašė papildyti iš esmės tik tuo, kad, pirma, be nurodytųjų kaltinimuose, papildomai buvo pažeisti ekspertizės akto išvadoje nurodyti teisės aktai; antra, iš kaltinimo buvo pašalinti nuteistiesiems V. S. ir R. G. inkriminuoti atitinkamų norminių aktų reikalavimų pažeidimai, nes šios teisės normos neteko galios (skundžiamos nutarties 16 punktas).

15. Kaip matyti iš bylos, nuteistiesiems ir jų gynėjams pareiškimas dėl kaltinimo pakeitimo buvo įteiktas tinkamai, prokurorė jį perskaitė 2021 m. sausio 29 d. apeliaciniame teismo posėdyje, pagal pakeistą kaltinimą nuteistieji buvo apklausti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka antrą kartą, nuteistiesiems ir jų gynėjams pakeistame kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės jau buvo žinomos; 2023 m. gegužės 4 d. apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė patvirtino, kad palaiko pareiškime patikslintą kaltinimą, teisėjų kolegijos pirmininkė informavo, kad byla pagal apeliacinius skundus bus nagrinėjama ir įrodymai vertinami pagal prokurorės pareiškime pakeistą kaltinimą.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad dėl šių papildomai inkriminuotų teisės aktų pažeidimų nuteistųjų veikos kvalifikacija nesikeitė, juolab nepasunkėjo. Sprendžiant, ar dėl tokio kaltinimo keitimo gynyba būtų kitokia, svarbu ir tai, kad, viena vertus, ekspertizė buvo atliekama nuteistosios V. S. gynėjos prašymu, taigi, gynybai siekiant išsiaiškinti, patikslinti darbdaviui keliamus reikalavimus ir jų nesilaikymo padarinius; antra vertus, papildomai nuteistajai V. S. inkriminuotų norminių aktų pažeidimai, kaip jau minėta, nepasunkino jos teisinės padėties, taip pat nepakeitė jos gynybos, nes nuteistosios pozicija proceso metu išliko nuosekli teigiant, kad asmuo, kuris žuvo, nebuvo jos įmonės darbuotojas, todėl jai negalėjo kilti jokios teisinės pareigos jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abu kartus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismai laikėsi kaltinimo keitimo tvarkos ir procedūrų – proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie kaltinimo keitimą, pasisakė dėl kaltinimo esmės ir jo keitimo procedūrų (BPK 256 straipsnis).

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies ir BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo

17. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

17.1. Pagal šį BK 176 straipsnį atsako tik specialieji subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Paprastai BK 176 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-154/2012, 2K-341/2012, 2K-236/2014).

17.2. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai, įstatymų įgyvendinamieji ir įmonių vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo srityje, ir sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-572/2013, 2K-355-788/2016).

17.3. Pripažįstant, kad teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimą, t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2008). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šias darbdavio pareigas įgyvendina darbdaviui atstovaujantis asmuo. Pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens gali būti perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 32 straipsniai). Tokiais atvejais šie asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2013).

17.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016 ir kt.).

18. Jeigu baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai žmogaus gyvybei ar sveikatai neatsargiai sukeliami ne darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje, asmens veika kvalifikuojama ne pagal BK 176 straipsnį, bet pagal kitą BK straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą ar neatsargų sveikatos sutrikdymą (pavyzdžiui, BK 132, 137 arba 139 straipsnis).

18.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus mirtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

18.2. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat subjektyvųjį požymį – kaltę (neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu).

18.3. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje ir kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-788/2017).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. K., atlikdamas trijų aukštų namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant paaukštinimo priemonės be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė. Tokių pasekmių priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ta, kad, vykdant darbus pavojingoje zonoje, kai aukščio skirtumas yra 1,3 m ir didesnis, nebuvo naudojamos privalomos techninės priemonės (kolektyvinės ir (ar) asmeninės), apsaugančios darbuotoją jo kritimo iš aukščio atveju, nes vykdyti darbai neatitiko norminių aktų reikalavimų, skirtų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat reikalavimų, keliamų darbo vietai statybvietėje.

20. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad D. K. mirtį lėmė dviejų nuteistųjų neatsargi veika, būtent: V. S. nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdama darbdavė, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe; o R. G. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

21. Kasaciniuose skunduose, pirma, keliamas klausimas, ar tinkamai kvalifikuotos abiejų nuteistųjų veikos pagal atitinkamus BK straipsnius; antra, nurodoma, kad nuteistoji V. S. neatitinka specialaus BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjekto požymių, nes asmuo, kuris žuvo, nebuvo jos įmonės darbuotojas; trečia, teigiama, kad nuteistasis R. G. neturėjo teisinės pareigos laikytis specialių taisyklių, susijusių su asmens, kuris žuvo, atliekamais darbais.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmiau išdėstytą teismų praktiką, daro išvadą, jog kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

23. Taigi, visų pirma, nuteistosios V. S. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad V. S. (būdama darbdavė) ir R. G. (būdamas darbdavio atstovas) negalėjo būti pripažinti kaltais ir nuteisti inkriminuojant jiems skirtingas nusikalstamas veikas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 3 dalį, nes nuteistieji, teismų vertinimu, pažeidė tuos pačius teisės aktų reikalavimus, kurie sukėlė tas pačias pasekmes, t. y. D. K. žūtį. Pažymima, kad bendrininkavimas neatsargia kaltės forma yra neįmanomas, o ir byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistieji derino savo veiksmus, kurie lėmė nukentėjusiojo žūtį. Nuteistojo R. G. gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad teismai, be kita ko, nepagrįstai nesvarstė nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

24. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose kaip ši atsakomybė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo gali kilti keliems subjektams tiek pagal bendrąją (BK 132 straipsnio 3 dalis), tiek pagal tik darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims (specialiesiems subjektams) taikytiną normą (BK 176 straipsnis). Tokiu atveju kelių subjektų veikų nejungia bendrininkavimas, nes bendrininkavimas neatsargia kaltės forma neįmanomas. Nustačius, kad padarinius, nagrinėjamu atveju – žmogaus mirtį, lėmė kelių asmenų veika nesilaikant specialių taisyklių, būtina kruopščiai išnagrinėti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminga ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog tarp abiejų nuteistųjų padarytų veikų ir kilusių padarinių yra nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

25.1. Nekartojant labai išsamių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos argumentų (nutarties 39–47 punktai), pritartina išvadai, kad nors darbams atlikti D. K. surado ir leido jam dirbti nuteistasis R. G., tačiau nuteistoji V. S., leisdama vykdyti pastato fasado šiltinimą objekte, kuriame darbus įsipareigojo atlikti V. S. IĮ, nuteistajam R. G., buvo tiesiogiai atsakinga už darbų atlikimą, darbo saugos reikalavimų užtikrinimą ir pritarė, kad D. K. dirbtų V. S. IĮ naudai neįdarbintas, neatestuotas, neaprūpintas apsaugos priemonėmis, netinkamai įrengtoje darbo vietoje. Taigi, nuteistosios V. S., kaip įmonės įgalioto asmens dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, pareigų nevykdymas nulėmė asmens žūtį.

25.2. Nuteistasis R. G., nors nebuvo įdarbintas V. S. IĮ, jos naudai atliko darbo funkcijas, o būtent leido įmonėje neįdarbintam D. K. atlikti pastato fasado šiltinimo darbus pagal V. S. IĮ su S. G. sudarytą statybos rangos sutartį (veždavo D. K. į darbo vietą, su juo bendravo, jam pristatydavo statybines medžiagas namo fasadui apšiltinti ir pan.). Nustačius, kad nuteistasis R. G. suvokė D. K. vykdomų darbų pavojingumą, nes darbas vyksta ant paaukštintų įrenginių, ir leido jam šiltinti pastato fasadą, padaryta pagrįsta išvada, jog R. G. privalėjo laikytis specialiųjų elgesio saugumo taisyklių, t. y. būtiniausių statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavimų, ir užtikrinti D. K. saugią darbo vietą. Teisėjų kolegija pritaria detaliai argumentuotai apeliacinės instancijos teismo išvadai (skundžiamos nutarties 48–51 punktai), kad R. G. neatsargi veika, t. y. pirmiau minėtų specialiųjų elgesio taisyklių nesilaikymas, lėmė D. K. žūtį, nes jis dirbo netinkamai įrengtoje darbo vietoje ir nenaudodamas privalomų techninių priemonių (kolektyvinių ir (ar) asmeninių), apsaugančių darbuotoją jo kritimo iš aukščio atveju.

25.3. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad tarp abiejų nuteistųjų veikų ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes tai, kad V. S. nesilaikė reikalavimų, kuriuos turi realizuoti darbdavys arba darbdavio įgaliotasis atstovas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, ir tai, kad R. G. nesilaikė specialiųjų reikalavimų, skirtų saugiai darbo vietai statybvietėje įrengti, kartu sukėlė D. K. mirtį.

26. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai pagrįstai pripažino nuteistąją V. S. specialiuoju nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektu ir tinkamai kvalifikavo nuteistosios V. S. veiką pagal šią normą, remdamasi tokiais argumentais:

26.1. Pirma, byloje nustatyta, kad nuteistoji V. S. atitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto reikalavimus. Byloje pagrįstai nustatyta, kad V. S. yra V. S. IĮ įgaliotas asmuo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, jai suteikta teisė vykdyti darbdaviui atstovaujančio asmens saugos ir sveikatos funkcijas, išduotas darbų saugos pažymėjimas, ji buvo paskirta įmonėje vykdyti darbuotojams įvadinį instruktavimą, pirminį, periodinį, papildomą, tikslinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Taigi V. S. aktualiu laikotarpiu buvo ne tik V. S. individualios įmonės savininkė, bet ir įgaliotas asmuo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. V. S. pagal tvarką, nustatytą norminiuose aktuose, jokiam kitam asmeniui nepavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonėje. V. S. IĮ darbo tvarkos taisyklių 2.1 papunktyje nustatyta, kad darbuotojas, priimamas dirbti į įmonę, raštu sudaro darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavio teises ir pareigas įmonėje realizuoja direktorė (2.2 papunktis), tačiau nuteistoji V. S. nesudarė darbo sutarties nei su R. G., kuriam pavedė ir leido vykdyti statybos darbus, nei su D. K., kuriam R. G. pavedė atlikti daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti V. S. IĮ.

26.2. Antra, tai, kad asmuo, kuris žuvo, nebuvo įdarbintas V. S. IĮ, nepaneigia jos, kaip įmonės savininkės ir direktorės, atsakomybės. Byloje nustatyta, kad D. K., kuris žuvo, nors ir neįdarbintas V. S. įmonėje, atliko pastato šiltinimo darbus, kurie buvo vykdomi pagal 2017 m. spalio 5 d. sudarytą sutartį tarp V. S. IĮ, atstovaujamos R. G., ir S. G. (pastato savininko). Pagal teismų praktiką, BK 176 straipsnis taikomas, kai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ir padarinių kilo darbo santykių ar pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje, įskaitant ir nelegalų darbą. Aiškinant priešingai, darbdaviai, kurie neįteisina darbo santykių su darbuotojais, atsidurtų palankesnėje padėtyje; o darbuotojai, kurie nukenčia darbo vietoje, netektų teisinės apsaugos, įskaitant žalos atlyginimą, arba tokia apsauga būtų mažiau veiksminga.

26.3. Trečia, nuteistoji V. S., kaip V. S. IĮ įgaliotas asmuo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, pažeidė tiek bendro pobūdžio atitinkamus norminių aktų, skirtų darbuotojų saugai ir sveikatai, reikalavimus, susijusius su darbuotojų instruktavimu, mokymu, aprūpinimu saugos ir sveikatos priemonėmis, tiek darboviečių įrengimo reikalavimus, įskaitant darbovietes statybvietėse. Taigi byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad dėl tokios nuteistosios V. S. veikos D. K., atlikdamas namo sienų šiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant paaukštinimo priemonės be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta R. G. gynėjo skundo argumentus, kad R. G. veika yra nenusikalstama arba turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes teismai tinkamai taikė BK 132 straipsnio 3 dalį, pagal kurią kvalifikavo R. G. veiką. Tokia išvada grindžiama tuo, kad:

27.1. pirma, R. G. neatitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymių. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos teismų praktikos, sprendžiant, ar darbdavys arba jo įgaliotas asmuo atitinka specialiojo subjekto požymius, analizuojami konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos srityje priimti ir pareigas šiems asmenims nustatantys teisės aktai. Darbdavio įgaliotas asmuo gali būti laikomas BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu tik konstatavus, kad jam konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Šiai išvadai pagrįsti paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys. Byloje nustatyta, kad R. G. 2017 m. gegužės 1 d. buvo gavęs įgaliojimą atstovauti V. S. individualiai įmonei ir sudaryti sutartis be pasirašymo teisės; naudodamasis šiais įgaliojimais jis pasirašė 2017 m. spalio 5 d. sutartį tarp V. S. individualios įmonės, atstovaujamos jo (R. G.), ir S. G., šia sutartimi įsipareigojo pagal tipinį projektą apšiltinti pastatą. Tačiau R. G. nebuvo įdarbintas V. S. individualioje įmonėje, jam nebuvo pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje, atitinkamai jis nebuvo atestuotas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą. Priešingai, byloje konstatuota, kad, pagal V. S. IĮ dokumentus, darbuotojų mokymo saugos ir sveikatos klausimais, už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, darbuotojų įdarbinimą buvo atsakinga bei privalėjo tuo rūpintis nuteistoji V. S., kaip darbdavio įgaliotas asmuo saugos ir sveikatos klausimais; ji niekam kitam šios funkcijos oficialiai nebuvo pavedusi. Kartu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš R. G. pareikšto kaltinimo buvo pašalintas kaltinimas, jog jis savo veika pažeidė atitinkamus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, taip pat atitinkamus Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, Pavojingų darbų sąrašo, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimus, kuriuos turi įgyvendinti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo;

27.2. antra, jis V. S. individualiai įmonei nesudarius darbo sutarties su D. K., atlikdamas darbdavio atstovo pareigas, pavedė D. K. atlikti daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus ir leido dirbti darbo vietoje, įrengtoje aukštyje ir neaptvertoje apsauginėmis atramomis ar aptvarais, apsaugančiais darbuotojus ir daiktus nuo kritimo, nenaudojant saugos diržų ir netaikant kitų tvirtinimo metodų, taip pažeisdamas specialias taisykles, kurios taikomos darbovietės įrengimui statybvietėse (Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37.1, 37.2 papunkčiai);

27.3. trečia, dėl tokių nuteistojo R. G. veiksmų D. K., atlikdamas namo sienų šiltinimo darbus ir dirbdamas be saugos diržų ant paaukštinimo priemonės be apsauginių aptvarų, prarado pusiausvyrą ir nukrito iš 4–8 metrų aukščio ant grindinio, dėl to patyrė daugybinius sunkius sužalojimus ir išsivysčius dėsningoms komplikacijoms mirė.

Dėl BPK 109, 111 straipsnių ir CK 6.264 straipsnio 1 dalies taikymo

28. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato A. Galmino kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, turėjo būti taikomas CK 6.264 straipsnis ir žalos atlyginimas nukentėjusiesiems turėjo būti priteistas ne iš nuteistojo R. G., o tik iš V. S. individualios įmonės.

29. Pagal BPK 109 straipsnį, BPK 111 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas ne tik įtariamajam, kaltinamajam, tačiau ir už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kurie gali būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai. Teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK normomis, bet ir atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt.

30. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnį, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal besiformuojančią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kai nelegalaus darbo metu pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo padaroma žala dirbusiam asmeniui, žalos atlyginimo pagrindu taikytina deliktinė atsakomybė, nustatyta būtent CK 6.264 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-895/2020, 2K-68-489/2020).

31. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą antrą kartą apeliacine tvarka, 2023 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė ir prokurorės, ir nuteistųjų apeliacinius skundus. Taigi, liko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems buvo priteistas iš V. S. individualios įmonės subsidiariai su nuteistaisiais V. S. ir R. G. Taigi teismai, spręsdami dėl deliktinės atsakomybės, pritaikė CK 6.264 straipsnį ne tik nuteistajai V. S. (ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įmonės darbuotoja), bet ir R. G., nors jis nebuvo įmonės darbuotojas. Tačiau, kaip nustatyta byloje, nors R. G. nebuvo įdarbintas įmonėje, jis kaip darbdavio atstovas (tačiau, kaip nustatyta byloje, ne kaip įgaliotas asmuo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos) veikė įmonės naudai.

32. Įvertinus pirmiau išdėstytą teismų praktiką ir susiklosčiusią nagrinėjamoje byloje faktinę situaciją, darytina išvada, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą byloje nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

33. Nenustačius, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, remiantis kasacinių skundų argumentais, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios V. S. gynėjo advokato Simono Slapšinsko ir nuteistojo R. G. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinius skundus.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė