Civilinė byla Nr. e3K-3-334-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01029-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3;
2.3.2.6.3; 3.5.19.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. V. ir V. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovams K. V. ir V. V., trečiasis asmuo antstolė G. Ž., dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vedybų sutarties dėl areštuoto sutuoktinių darbo užmokesčio priskyrimo jų asmeninei nuosavybei sudarymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia ir panaikinti sutuoktinių K. V. ir V. V. 2016 m. gruodžio 27 d. sudarytą vedybų sutartį.
3. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui iš K. V. 295 300 Lt (85 524,79 Eur) skolą pagal K. V. išduotus neapmokėtus neprotestuotinus vekselius. Antstolė, vykdydama šį sprendimą, 2016 m. gruodžio 5 d. areštavo skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – įmonių akcijas, o 2016 m. gruodžio 8 d. turto arešto aktu – ir K. V. bei jo sutuoktinės V. V. darbo užmokestį. Po to skolininkas su sutuoktine sudarė vedybų sutartį, kuria nustatė turto visiško atskirumo teisinį režimą. Ieškovo nuomone, tai pažeidė jo, kaip kreditoriaus, interesus, dėl to sutartis yra pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Be to, skolininkas negali disponuoti areštuotu turtu, todėl ši sutartis yra negaliojanti ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento sutuoktinių K. V. ir V. V. vedybų sutartį.
5. Teismas nustatė, kad vedybų sutartis sudaryta jau pradėjus priverstinį išieškojimą. Kadangi atsakovai neturėjo teisės sudaryti sutarties dėl areštuotų turtinių teisių, tai sandoris, kuriuo keičiamas areštuoto turto teisinis režimas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis bei negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 3.105 straipsnis).
6. Teismas sprendė, kad atsakovai, sudarydami vedybų sutartį, buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, sudaryta sutartis pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus, nes apribojo skolos išieškojimo apimtį ir galimybes laiko atžvilgiu, be to, atsakovai neprivalėjo sudaryti šios sutarties, todėl yra pagrindas naikinti šią sutartį ir vadovaujantis CK 6.66 straipsniu.
7. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir pripažino negaliojančia atsakovų sudarytos vedybų sutarties dalį, kuria atsakovų K. V. ir V. V. darbo užmokestis pripažintas jų asmenine nuosavybe.
8. Kolegija, spręsdama dėl vedybų sutarties negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, nurodė, kad yra būtina nustatyti, ar sudarius ginčo vedybų sutartį pakito skolininko K. V. turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad K. V. darbo užmokestis po vedybų sutarties sudarymo nesumažėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. V. turtinė padėtis po ginčo sutarties sudarymo iš esmės pablogėjo. Priešingai, ieškovas po ginčo sutarties sudarymo įgijo teisę išieškoti skolą iš visų K. V. gaunamų pajamų, o ne iš 1/2 dalies, kuri, esant sutuoktinių turto bendrumui, priklausytų skolininko sutuoktinei. Be to, vedybų sutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, nurodant, kad santuokos metu po vedybų sutarties sudarymo įgytas turtas yra sutuoktinio, kurio vardu įgytas, asmeninė nuosavybė, nedaro įtakos K. V. mokumui. Tuo remdamasi kolegija sprendė, kad nėra pagrindo vedybų sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį.
9. Kolegija, spręsdama dėl vedybų sutarties prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, nurodė, kad, nukreipus išieškojimą į darbo užmokestį, taikomas ir tos darbo užmokesčio dalies, kuri skolininkui priklausys ateityje, areštas. Kadangi ginčo vedybų sutartis buvo sudaryta pradėjus priverstinį išieškojimą, t. y. jį nukreipus į areštuotą K. V. turtą ir į skolininkui priklausančią jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, ši aplinkybė sutuoktiniams buvo žinoma, todėl vedybų sutarties sąlygos, kuriomis susitarta dėl areštuoto turto – sutuoktinių darbo užmokesčio teisinio statuso pakeitimo, yra niekinė ir negalioja.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu atsakovai K. V. ir V. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria dalis vedybų sutarties pripažinta negaliojančia, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Esant asmeninei sutuoktinio prievolei, išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis, ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalis. Nagrinėjamu atveju turto areštas buvo pritaikytas tiek skolininko darbo užmokesčiui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tiek ir sutuoktinės, kuri nėra skolininkė, darbo užmokesčiui.
10.2. Vykdymo procese vykdant teismo sprendimą nenustatyta išieškojimo galimybė ne iš skolininko turto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnis taip pat reglamentuoja skolininko turto areštą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė V. V. nėra M. R. skolininkė.
10.3. Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį, įeinančią į bendrą turtą, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus. Nustatant skolininko turto dalį, esančią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, t. y. individualizuojama skolininko turto dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, nustatymo.
11. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas M. R. prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, o CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą. Atsižvelgdama į tai, kad skolininkui priklausanti turto dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, nebuvo nustatyta, antstolė teisėtai ir pagrįstai areštavo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – jų darbo užmokestį.
11.2. Prievolė, pagal kurią vykdomas išieškojimas, atsirado iki sutarties sudarymo. Antstolė, vykdydama išieškojimą, areštavo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – jų darbo užmokestį. Atsakovai, susipažinę su antstolės patvarkymais, sudarė vedybų sutartį dėl areštuoto turto, siekdami pakeisti tokio turto teisinį režimą iš bendrosios jungtinės į asmeninę nuosavybę. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 7 dalis, nustatanti laikiną apribojimą disponuoti areštuotu turtu, yra imperatyvi įstatymo norma, todėl atsakovų sudarytos vedybų sutarties sąlyga, kuria keičiamas areštuoto turto teisinis režimas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negaliojanti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vedybų sutarties sąlygos, kuria pakeistas sutuoktinių gaunamo darbo užmokesčio teisinis režimas, (ne)galiojimo
12. Remiantis CK 3.87 straipsniu, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis).
13. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
14. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
15. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Pagal CK 3.104 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje nustatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
16. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo sutuoktinių turto režimą (CK 3.104 straipsnio 3 dalis), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.105 straipsnio 1 punktas).
17. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2014">3K-3-175/2014</a>).
18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se (savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODUtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-185-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-185-415/2016">3K-7-185-415/2016</a>, 15 punktas).
19. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
20. Remiantis TAARĮ 2 straipsnio 3 dalimi, skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą. Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal TAARĮ 4 straipsnio 1 dalį turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308-686/2015">3K-3-308-686/2015</a>).
23. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, vykdydama išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo K. V. ieškovo M. R. naudai priteista 85 524,79 Eur suma, antstolė 2016 m. gruodžio 8 d. turto arešto aktais areštavo K. V. ir jo sutuoktinės V. V. lėšas, gaunamas kaip jų darbo užmokestis. Be to, tos pačios dienos patvarkymu antstolė pasiūlė per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos išieškotojui ar atsakovams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nepasibaigus antstolės patvarkyme nustatytam terminui, 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovai sudarė povedybinę sutartį, kuria, be kita ko, susitarė, kad santuokos metu po sutarties pasirašymo įsigytas registruotinas ir neregistruotinas kilnojamasis turtas, lėšos, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamasis turtas, išmokos ir pinigai yra įgytas, asmeninė nuosavybė (sutarties 2.5 punktas). Pirmosios instancijos teismas visą vedybų sutartį pripažino negaliojančia actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu (CK 6.66, 6.67 straipsniai) ir prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms, draudžiančioms disponuoti areštuotu turtu (CK 1.80 straipsnis, 3.105 straipsnio 1 punktas, TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad actio Pauliana sąlygų nėra, tačiau vedybų sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio pripažinimo asmenine atsakovų nuosavybe prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms – draudimui disponuoti areštuotu turtu. Kadangi išieškotojas apeliacinės instancijos teismo nutarties ta apimtimi, kuria nenustatytos actio Pauliana taikymo sąlygos, neskundė, tai kasacinis teismas dėl šių sąlygų (ne)buvimo nepasisako. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar, vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto ir galiojant abiejų sutuoktinių lėšų, gaunamų kaip jų darbo užmokestis, areštui, sutuoktiniai povedybine sutartimi gali nustatyti (pakeisti) darbo užmokesčio, gausimo ateityje, teisinį režimą.
24. Minėta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento. Tačiau įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariama vedybų sutarties 2.5 punkto nuostata, pagal kurią po sutarties sudarymo sutuoktinių įsigytos lėšos (šioms lėšoms priskiriamos ir lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis) yra sutuoktinio, kurio vardu pinigai yra įgyti, asmeninė nuosavybė, nebuvo perleistas ar padalytas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas (pajamos iš darbinės veiklos, reikalavimo teisė į šias pajamas) ar kitokiu būdu pakeista šio turto teisinė būklė. Aptariama vedybų sutarties 2.5 punkto sąlyga laikytina ne santuokinio turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) perleidimu, padalijimu ar teisinės būklės pakeitimu, o sutuoktinių pajamoms, gaunamoms iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, iki tol taikyto įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu pagal sutartį nustatytu teisiniu režimu (CK 3.81 straipsnis).
25. Lėšų, gaunamų kaip sutuoktinių darbo užmokestis, arešto esmė – nuosavybės ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – apribojimas nuo tokių pajamų gavimo arba reikalavimo teisės į jas atsiradimo momento. Sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimas sutartyje nustatytu būdu TAARĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas pajamų, gautų iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, valdymu, naudojimu ar disponavimu jomis. Tai reiškia, kad aptariama vedybų sutarties 2.5 punkto sąlyga, kuria buvo susitarta dėl būsimoms pajamoms taikytino teisinio režimo, pirmiau nurodyto apribojimo nepažeidė.
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio ir 3.105 straipsnio 1 punkto pagrindu, iš esmės netinkamai aiškino ir taikė TAARĮ 2 straipsnio 3 ir 7 dalių normas, todėl priėmė teisiškai nepagrįstus procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
27. Pažymėtina, kad kiekvieno iš atsakovų pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktu 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis ir pirmosios instancijos teismo spendimas naikinti ir ieškinys atmestinas, atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose ir pirmą kartą kasaciniame teisme.
29. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo pateikimą. Dokumentų, įrodančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atsakovai nepateikė. Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jie sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą šioje kasacinėje byloje. Tenkinus atsakovų kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems priteistinas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taigi perskirstant bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovų naudai priteistinas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
31. Kasacinis teismas patyrė 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovų kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patyrė 17,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, iš naujo paskirstant bylinėjimosi išlaidas, priteistinos iš ieškovo. Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 22,40 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams K. V. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. R. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo M. R. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,40 Eur (dvidešimt du Eur ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
