Civilinė byla Nr. e3K-3-332-1075/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05126-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.6.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „AAS Balta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių individualios įmonės „Kuršių ekspedicija“ ir bendrovės „AAS Balta“ ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Uliss“ ir „Voriona“ dėl nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogacijos negalimumą civilinės atsakomybės draudimo atveju ir draudiko teisę išreikalauti iš draudėjo ar apdraustojo nukentėjusiam asmeniui išmokėtas sumas, kai draudikas neatsisakė mokėti draudimo išmokos tuo pagrindu, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo tyčios ar didelio neatsargumo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos iš atsakovių solidariai ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ naudai priteisti 800 Eur žalos atlyginimo, ieškovės bendrovės „AAS Balta“ naudai – 24 985,05 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovės nurodė, kad 2014 m. balandžio mėn. bendrovė „SIA DEPO DIY“ (Latvijos Respublika) užsakė iš bendrovės „SIA MTD Solutions“ (Latvijos Respublika) transporto paslaugą. Bendrovė „SIA MTD Solutions“ įsipareigojo pristatyti bendrovės „SIA DEPO DIY“ krovinį iš Lenkijos į Latviją. Bendrovės „SIA MTD Solutions“ ir „AAS Balta“ sudarė krovinio ekspedijavimo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. 2015 m. balandžio 23 d. ieškovė IĮ „Kuršių ekspedicija“ ir atsakovė UAB „Uliss“ sudarė krovinio vežimo sutartį-užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio gabenimo. Krovinys, jo pakrovimo ir iškrovimo vieta ir laikas analogiški nurodytiems 2015 m. balandžio 23 d. tarp užsakovės bendrovės „SIA MTD Solutions“ ir ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ sudarytuose krovinio gabenimo užsakymuose. Krovinys perduotas atsakovėms (vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti CMR važtaraščiai, kuriuose faktine krovinio vežėja nurodyta atsakovė UAB „Voriona“. 2014 m. spalio 17 d. atsakovės UAB „Uliss“ ir UAB „Voriona“ sudarė nuomos (bendradarbiavimo) sutartį, pagal kurią UAB „Uliss“ patikėjo UAB „Voriona“ vilkiką „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priekabą „Wielton“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo įdarbinti savo transporto priemonės vairuotoją. Tą pačią dieną atsakovės UAB „Voriona“ ir UAB „Uliss“ sudarė Transporto priemonės subnuomos sutartį, pagal kurią UAB „Voriona“ perdavė UAB „Uliss“ minėtą vilkiką ir puspriekabę valdyti ir jais naudotis nuomos teise. Vilkiką su puspriekabe ir joje gabentu kroviniu atsakovė UAB „Voriona“ apdraudė AB „Lietuvos draudimas“.
4. 2015 m. gegužės 4 d. atsakovė UAB „Uliss“ pranešė telefonu ieškovei IĮ „Kuršių ekspedicija“ apie vilkiko ir puspriekabės, kurioje pagal Krovinio vežimo sutartį-užsakymą buvo iš Lenkijos į Latviją gabenamas krovinys, dingimą (duomenys neskelbtini) Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos trečiajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovės UAB „Uliss“ teigimu, vilkikas ir puspriekabė buvo rasti, tačiau be krovinio. 2015 m. gegužės 7 d. su pretenzija dėl 11 547,71 Eur ir 15 414,20 JAV dolerio dydžio nuostolių bendrovė „SIA MTD Solutions“ kreipėsi į ieškovę IĮ „Kuršių ekspedicija“. 2015 m. gegužės 8 d. su pretenzija dėl krovinio praradimo ieškovė IĮ „Kuršių ekspedicija“ kreipėsi į atsakovę UAB „Uliss“ dėl pirmiau nurodytų nuostolių atlyginimo. Atsakovė UAB „Uliss“ perdavė sau adresuotą ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ pateiktą pretenziją trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ši atlyginti nuostolius atsisakė. Krovinio gavėja bendrovė „SIA DEPO DIY“ 2015 m. gegužės 14 d. su pretenzija dėl užsakymo nevykdymo kreipėsi į bendrovę „SIA MTD Solutions“ (dėl 11 547,71 Eur ir 15 141,20 JAV dolerio patirtų nuostolių nepristačius krovinio atlyginimo).
5. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dėl draudžiamojo įvykio 2015 m. liepos 20 d. ieškovė bendrovė „AAS Balta“ atlygino nuostolius už prarastą krovinį krovinio gavėjai bendrovei „SIA DEPO DIY“, t. y. sumokėjo 11 547,71 Eur ir 15 141,20 Eur (iš viso 24 985,05 Eur) (500 Eur franšizė). Ieškovė bendrovė „AAS Balta“ 2015 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Voriona“ ir trečiąjį asmenį, reikšdama 24 985,05 Eur regresinį reikalavimą. Trečiasis asmuo nuostolius padengti atsisakė. Ieškovė IĮ „Kuršių ekspedicija“ atlygino 500 Eur franšizę ir 300 Eur baudą už pavėluotai pristatytą krovinį krovinio gavėjai bendrovei „SIA DEPO DIY“. Ieškovės 2016 m. sausio 4 d. sudarė susitarimą dėl nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo iš faktinių krovinio vežėjų – atsakovių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
7. Teismas nurodė, kad tarptautinio krovinių vežimo keliais santykius ir iš to kylančius reikalavimus dėl žalos atlyginimo reglamentuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – ir CMR konvencija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti (vežėjas ar jų daugetas); nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDQtNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-144-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-144-706/2016">3K-3-144-706/2016</a>). Krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu ir kurį būtent dėl to kaip vežėją suvokia krovinio siuntėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti, t. y. jei dėl krovinio pervežimo sutartį su vežėju sudaro asmuo, kuris faktiniam krovinio siuntėjui yra įsipareigojęs pervežti krovinį (jo atžvilgiu yra krovinio vežėjas), tai šis asmuo to vežėjo atžvilgiu turi krovinio siuntėjo statusą, tačiau nėra krovinio siuntėjas CMR važtaraščio prasme, jis neturi krovinio siuntėjo teisių, įtvirtintų CMR konvencijos 12 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2013">3K-3-265/2013</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 patvirtintoje Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgoje išaiškinta, kad jei tarp vežėjų kyla ginčas dėl nuostolių atlyginimo, jų tarpusavio santykiuose vežėjas, kuris pasitelkė kroviniams pervežti kitą vežėją, laikytinas jo atžvilgiu užsakovu. Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis). Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų (CMR konvencijos 37 straipsnis). Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigojo būti vežėju (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai daryti trečiam asmeniui.
8. CMR konvencijos 17 straipsnis nustato, kad vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, praradimą ar pavėluotą pristatymą, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Sistemiškai analizuojant šią nuostatą, darytina išvada, kad įrodinėjimo objektas šiuo atveju yra du savarankiški dalykai: 1) negalėjimas išvengti tam tikrų aplinkybių ir 2) negalėjimas užkirsti kelio tam tikroms žalingoms pasekmėms. Vyraujanti pozicija, kuriai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siūlo pritarti, yra ta, kad vežėjas galėtų būti šiuo pagrindu atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodys, kad jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas atsako siuntėjui už visą krovinio gabenimo metu kroviniui padarytą žalą. Siuntėjas turi reikalavimo teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo ne tik tam vežėjui, su kuriuo susitarė (t. y. pirmuoju vežėju), bet ir tiesiogiai tam vežėjui, kuris faktiškai gabeno krovinį, kai jam buvo padaryta žala. Keleto vežėjų, paeiliui gabenančių krovinį, santykiams taikoma „vienas už visus“ taisyklė. Ji nustato, kad už vežimo sutarties pažeidimą atsako visi krovinį vežę vežėjai, ir kiekvienas jų atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą net ir nesant jo konkrečios kaltės. Tai reiškia, kad siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės vežėjas turės įrodyti ne tik savo negalėjimą numatyti aplinkybių ir išvengti jų padarinių, bet dar ir tai, jog to negalėjo numatyti bei išvengti ir kiti krovinį gabenant dalyvavę vežėjai.
9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės bendrovės „AAS Balta“ reikalavimo solidariai iš atsakovių priteisti 24 985,05 Eur nuostolių už prarastą krovinį, nes šią sumą pagal sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudėja „SIA MTD Solutions“ ieškovė sumokėjo prekių negavusiai bendrovei „SIA DEPO DIY“, iš 2015 m. gegužės 14 d. bendrovės „SIA DEPO DIY“ pretenzijos bendrovė „SIA MTD Solutions“ nustatė, kad 2015 m. balandžio mėn. bendrovė „SIA DEPO DIY“ užsakė vežėją bendrovę „SIA MTD Solutions“, kuri įsipareigojo pristatyti užsakovės prekes nurodytu adresu, priskyrė vilkiką „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini; pretenzijoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 3 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį vežėja privalo atlyginti užsakovei 11 547,71 Eur ir 15 141,20 JAV dolerio padarytą žalą (nurodyta, kad faksu pretenzija išsiųsta 2015 m. gegužės 7 d.). 2015 m. gegužės 6 d. analogišką pretenziją vežėja bendrovė „SIA MTD Solutions“ pateikė vežėjai IĮ „Kuršių ekspedicija“, pastaroji 2015 m. gegužės 8 d. – UAB „Uliss“.
10. 2015 m. kovo 4 d. bendrovės „SIA MTD Solutions“ draudimo sutartimi apdraustos ekspedijavimo paslaugos, apdraustoji prisiėmė atsakomybę dėl trečiųjų šalių pagal Latvijos nacionalinės ekspeditorių ir logistikos asociacijos (toliau – LAFF) pagrindinių taisyklių 2C punktą, kuriame įtvirtinta, kad atsakomybė už trečiąsias šalis prisiimama, kai ji atsakinga kaip vežėja pagal Taisyklių A punktą. Iš sudarytos vežimo sutarties tarp bendrovės „SIA DEPO DIY“ ir bendrovės „SIA MTD Solutions“ teismas nustatė, kad užsakovė ribotos atsakomybės bendrovė „DEPO DIY“ kreipėsi į vežėją ribotos atsakomybės bendrovę „MTD Solutions SIA“ dėl krovinio vežimo, pastaroji pasitelkė kitas vežėjas – IĮ „Kuršių ekspedicija“, kuri nurodė vilkiko, priklausančio UAB „Uliss“, valstybinius numerius. CMR važtaraščiai buvo išrašyti vežėja nurodant UAB „Voriona“, kuri turėjo ir pagal 2014 m. spalio 17 d. nuomos (bendradarbiavimo) sutartį aprūpino UAB „Uliss“ TIR CARNET knygelėmis, kelionės leidimais, apdraudė vežėjos nurodytą vilkiką. Vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2007">3K-3-536/2007</a>). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl asmenų laikymo vežėjais CMR konvencijos prasme, laikytina, jog vykdant užsakovės „SIA DEPO DIY“ vežimo sutartį dalyvavo ne viena vežėja, bet jų daugetas, jos visos buvo tiesiogiai ar netiesiogiai įsipareigojusios krovinį pervežti. Tiesiogiai sutartį su užsakove sudariusi bendrovė „SIA MTD Solutions“ pasitelkė kitas vežėjas (trečiuosius asmenis) užsakymui įvykdyti, apdrausdama savo paslaugas pagal draudimo sutartį su draudike bendrove „AAS Balta“, o ši, įvykus draudžiamajam įvykiui, išmokėjo išmoką (apdraustoji rizika, atsiradusi kaip apdraustojo komercinės veiklos rezultatas). Draudikė, išmokėdama draudimo išmoką, netaikė išimties dėl nuostolių, tiesiogiai ar netiesiogiai patirtų kaip apdraustosios, jos atstovų, įgaliotų asmenų didelio neatsargumo ar tyčios pasekmė (9.5 punktas). Tokiu būdu buvo nustatyta, kad nei apdraustosios, nei jos pasitelktų vežimo sutarčiai įvykdyti trečiųjų asmenų (kitų vežėjų) veikime tyčios ar didelio neatsargumo nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad ieškovės bendrovės „AAS Balta“ reikalavimas, jog pervežimui apdraustosios pasitelktos kitos vežėjos UAB „Uliss“ ir UAB „Voriona“, dėl kurių atsakomybę prisiėmė draudėja (apdraustoji) bendrovė „SIA MTD Solutions“ pagal LAFF bendrijų taisyklių 2C punktą, sumokėtų draudikei 24 985,05 Eur žalos atlyginimo pagal Draudimo sutarties 14.1 punktą, nepagrįstas. Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis). Ieškovė bendrovė „AAS Balta“, išmokėdama draudimo išmoką už krovinio vagystę, vežimo metu atsiradusias aplinkybes įvertino kaip draudžiamąjį įvykį, nenustačiusi apdraustosios, jos atstovų, įgaliotų asmenų didelio neatsargumo ar tyčios. Tačiau reikalaudama solidaraus nuostolių atlyginimo iš UAB „Voriona“ ir UAB „Uliss“ (dviejų iš krovinio vežimą vykdžiusių 4 vežėjų) apdraustosios pasitelktų atstovų veiksmus vertino kaip didelį neatsargumą, tyčią, teigdama, kad dėl vagystės kalti ne asmenys, įvykdę nusikaltimą, bet UAB „Uliss“ vairuotojas, neužtikrinęs vilkiko saugumo, ir CMR važtaraščiuose nurodyta vežėja UAB „Voriona“.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovės bendrovės „AAS Balta“ reikalavimas dėl 24 985,05 Eur nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo atmestinas. Teismas pažymėjo, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju, jei žala nebuvo padaryta tyčia.
12. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovių 800 Eur žalos atlyginimo (500 Eur franšizės ir 300 Eur baudos), teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovė IĮ „Kuršių ekspedicija“ būtų atlyginusi krovinio gavėjai neišmokėtą 500 Eur franšizę, kad draudikė būtų padariusi išskaitą iš draudėjos, kad vežėja bendrovė „SIA MTD Solutions“ būtų dariusi 500 Eur pervedimą bendrovei „SIA DEPO DIY“, byloje nėra. Teismo vertinimu, ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ pateikta 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaita faktūra Nr. 20153658 dėl 500 Eur mokėjimo bendrovei „SIA MTD Solutions“ neinformatyvi, prie mokėtinos 500 Eur sumos nurodyta „atskaitomos išlaidos“. Teismas taip pat netenkino reikalavimo dėl 300 Eur baudos, kadangi nėra duomenų, kad vežėja bendrovė „SIA MTD Solutions“ būtų sumokėjusi pagal sutartį vežimo užsakovei bendrovei „SIA DEPO DIY“ nurodytą baudą, be to, tarp ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ ir atsakovių UAB „Uliss“ bei UAB „Voriona“ nėra sutartinių įsipareigojimų dėl baudos mokėjimo už krovinio nepristatymą.
13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių IĮ „Kuršių ekspedicija“ ir bendrovės „AAS Balta“ apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Spręsdama klausimą dėl ieškovės bendrovės „AAS Balta“ reikalavimo teisėjų kolegija nurodė, kad, ieškovių teigimu, sprendžiant dėl ieškovės bendrovės „AAS Balta“ teisės į žalos atlyginimo priteisimą, esminę reikšmę turi tik draudėjos bendrovės „SIA MTD Solutions“ ir draudikės (ieškovės) bendrovės „AAS Balta“ 2015 m. kovo 4 d. sudarytų Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 14.1 punktas. Nustatyta, kad šiuo punktu šalys susitarė, jog draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, perima apdraustojo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš asmens, kuris yra atsakingas už bet kokius nuostolius, už kuriuos išmokėta draudimo išmoka. Tačiau byloje, be Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų, taip pat pateiktas 2015 m. kovo 4 d. draudimo polisas, kuriame nurodytas šalių bendrovės „SIA MTD Solutions“ ir ieškovės bendrovės „AAS Balta“ susitarimas, kad apdraustoji (bendrovė „SIA MTD Solutions“) prisiima atsakomybę dėl trečiųjų šalių pagal LAFF bendrųjų taisyklių 2C punktą.
15. LAFF bendrųjų taisyklių 2C punkte nustatyta, kad ekspeditorius yra atsakingas už trečiąsias šalis, dalyvaujančias vykdant sutartį (atstovai ir nepriklausomi rangovai), tais atvejais: kai jis yra atsakingas kaip vežėjas pagal A dalį (kai jis vykdo vežimą savo paties turima transporto priemone (faktinis vežėjas) arba kai jis tiesiogiai ar netiesiogiai prisiima vežėjo atsakomybę (sutartį sudarantis vežėjas), kai paslaugas atlieka ekspeditoriaus darbuotojai arba naudojamos ekspeditoriaus techninės priemonės arba kai pats ekspeditorius prisiima atsakomybę už trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė ieškovei bendrovei „AAS Balta“ pateikti rašytinius paaiškinimus dėl 2015 m. kovo 4 d. draudimo poliso punkto, kuriuo bendrovė „SIA MTD Solutions“ prisiėmė atsakomybę pagal LAFF taisyklių 2C punktą. Ieškovė bendrovė „AAS Balta“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal minėtą draudimo polisą draudžiama draudėjos (bendrovės „SIA MTD Solutions“) atsakomybė tiek kaip ekspeditorės, tiek kaip vežėjos (taip pat sudaryti susitarimai su trečiaisiais asmenimis – faktine vežėja).
16. Kolegija, vadovaudamasi draudimo poliso sąlygomis, ieškovės bendrovės „AAS Balta“ paaiškinimais, padarė išvadą, kad bendrovė „SIA MTD Solutions“, sudarydama draudimo sutartį su ieškove bendrove „AAS Balta“ ir prisiimdama atsakomybę dėl trečiųjų šalių (visų vežime dalyvavusių vežėjų), t. y. ir už atsakovių veiksmus, apdraudė atsakovių veiksmus, todėl šis draudimo poliso susitarimas laikytinas subrogacijos ribojimu šiuo konkrečiu atveju. Šalių sudarytas Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 14.1 punktas, kuris neriboja ir nedraudžia subrogacijos, skiriasi nuo draudimo poliso sąlygų, kurios riboja subrogaciją. Pirmiau nurodytų draudimo sąlygų 2.1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis susideda iš draudimo poliso, šių bendrųjų taisyklių, specialiųjų taisyklių, kurių pavadinimas ir numeris nurodyti draudimo polise, draudimo poliso priedų ir visų draudimo sutarties pakeitimų, dėl kurių raštu yra susitarę draudikas ir draudėjas; jei yra prieštaravimas tarp draudimo liudijimo nuostatų ir bendrųjų bei specialiųjų nuostatų, taikomas draudimo liudijimas (2.5 punktas).
17. Kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, šalių pasirašytų Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 2.5 punktu, esant prieštaravimui tarp draudimo sąlygų 14.1 punkto bei draudimo poliso sąlygų, šiam ginčui taikytinos draudimo poliso nuostatos. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, kad bendrovė „SIA MTD Solutions“ draudimo polisu prisiėmė atsakomybę už atsakoves, t. y. draudimo sutartimi buvo apdrausti ir atsakovių veiksmai (apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė), ieškovei bendrovei „AAS Balta“ kaip draudikei pagal 2015 m. kovo 4 d. draudimo poliso nuostatas neperėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovių, kadangi subrogacija CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu negalima. Kolegija sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės bendrovės „AAS Balta“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas.
18. Spręsdama klausimą dėl ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ reikalavimo kolegija, įvertinusi bendrovės „SIA MTD Solutions“ ir ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ sudarytus krovinio gabenimo užsakymus, ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ ir atsakovės UAB „Uliss“ 2015 m. balandžio 23 d. krovinio pervežimo sutartį-užsakymą, atsakovių UAB „Uliss“ ir UAB „Voriona“ 2014 m. spalio 17 d. nuomos ir subnuomos sutarties sąlygas, tarpusavio atsiskaitymų aktą, bendrovės „SIA MTD Solutions“ 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą, krovinio gavėjos bendrovės „SIA DEPO DIY“ 2015 m. gegužės 14 d. pretenzijos „Dėl užsakymų nevykdymo“ turinį, konstatavo, kad ieškovės IĮ „Kuršių ekspedicija“ reikalavimai atsakovėms nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovė bendrovė „AAS Balta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir ieškovės reikalavimą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas neatskyrė subrogacijos teisės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) nuo regreso teisės, įtvirtintos draudimo teisiniuose santykiuose (CK 6.1015 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.114 straipsnio 5 punktas). Šių teisinių santykių negalima sutapatinti, nes subrogacija ir regresas nėra tapačios sąvokos, šiuo atveju kalbama apie galimą draudikės regresą draudėjai. Teismai nenagrinėjo subrogacijos ir regreso teisės skirtumų. Esminis subrogacijos ir regreso skirtumas – draudikas perima reikalavimo teisę iš skirtingo asmens: subrogacijos atveju – iš draudėjo, turinčio teisę į žalos atlyginimą, regreso – iš kreditoriaus, kuris turi reikalavimo teisę į draudėją, atsakingą už draudžiamąjį įvykį. Nepagrįsta teismo išvada, kad visiems pervežimo proceso dalyviams taikytina ta pati kaltės forma. Pervežimo procese dalyvaujant keliems vežėjams, kiekvienas iš jų kaip susitariantysis vežėjas atsakingas pagal CMR konvenciją, tačiau atsakomybės sąlygos ir nuostolių dydis kiekvienam vežėjui yra individualūs. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2005">3K-3-503/2005</a>; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ni8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-76/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-76/2008">3K-3-76/2008</a>; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2011">3K-3-392/2011</a>) subrogacija yra tuomet, kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys, o kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, draudikas įgyja regresinę prievolę. Pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudėjo interesas draustis yra tas, kad galimus nuostolius už jį prisiimtų draudikas, bet, sumokėjęs nuostolių atlyginimą, neįgytų reikalavimo į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-463/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-463/2011">3K-3-463/2011</a>). Draudimo teisinių santykių atribojimas svarbus tuo, kad draudikė bendrovė „AAS Balta“, spręsdama dėl draudimo išmokos kompensavimo, netiria ir nevertina faktiškai žalą padariusių asmenų veiksmų, tačiau sprendžia, ar įvykis priskirtinas draudžiamiesiems, ar nėra sąlygų, leidžiančių sumažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti pagal draudimo sutartį, sudarytą su draudėja, t. y. ar draudėja nepažeidė draudimo sutarties. Spręsdamas, kad draudimo išmokos išmokėjimas krovinio savininkei reiškia, jog tyčios ar didelio neatsargumo nenustatyta nei draudėjos bendrovės „SIA MTD Solutions“, nei faktiškai krovinį gabenusios vežėjos veiksmuose, teismas paneigė individualią kiekvienos iš vežėjų atsakomybę. Teismai laikė, kad nuostolių faktiškai sukėlusių vežėjų kaltės forma tapatintina su civilinę atsakomybę apsidraudusios vežėjos kaltės forma. Tokiu būdu, jeigu už apsidraudusį civilinę atsakomybę vežėją draudikas kompensavo nuostolius, tyčia ar didelis neatsargumas negali būti nustatytas ir faktinio vežėjo veiksmuose. Teismai neteisingai sprendė, kad ieškovė bendrovė „AAS Balta“ (draudikė), apdrausdama draudėjos (vežėjos) bendrovės „SIA MTD Solutions“ civilinę atsakomybę, kartu apdraudė ir visų kitų vežimo procese dalyvavusių vežėjų civilinę atsakomybę. Dėl tos priežasties, kompensavusi nuostolius krovinio gavėjai (savininkei) bendrovei „SIA DEPO DIY“, draudikė neįgijo teisės reikalauti kompensuoti nuostolius iš faktiškai už krovinio praradimą atsakingos vežėjos. Pagal CK 6.1015 straipsnį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vežėjas, pagal CMR konvencijos nuostatas atlyginęs nuostolius krovinio siuntėjui (krovinio savininkui), turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų (CMR konvencijos 37 straipsnis). Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti (vežėjų daugetas). Šiuo atveju krovinys prarastas ne dėl siuntėjai įsipareigojusios vežėjos kaltės. Kai pervežimo santykių dalyviai yra keletas vežėjų, jie tarpusavyje sudaro atskiras ir skirtingas sutartis-užsakymus.
19.2. Teismai neatribojo draudimo teisinių santykių nuo vežėjo atsakomybės pagal CMR konvenciją. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš krovinio pervežimo teisinių santykių, kai buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės. Yra visos CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos sprendžiant šalių ginčą taikyti CMR konvencijos nuostatas tiems klausimams, kurie reglamentuojami šios konvencijos. Ieškovių ieškinio pagrindas – vežėjos atsakomybė pagal CMR konvenciją. Tuo tarpu draudimo teisinių santykių dalyviai yra draudikas ir draudėjas. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo teisinių santykių CMR konvencijos nuostatos nereglamentuoja, ar konkrečiu atveju bus išmokama draudimo išmoka, sprendžiama pagal tarp draudėjo (šiuo atveju – bendrovės „SIA MTD Solutions“) ir draudiko (šiuo atveju – bendrovės „AAS Balta“) sudarytos draudimo sutarties nuostatas. Draudimo sutarties nuostatos šiuo atveju reikšmingos tik tiek, kiek nustato draudikui teisę, išmokėjus draudimo išmoką, perimti apdraustojo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Į civilinę bylą pateiktų Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 14.1 punktas nustato: „Draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, perima apdraustojo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš asmens, kuris yra atsakingas už bet kokius nuostolius, už kuriuos išmokama draudimo išmoka.“ Taigi sprendžiant, ar ieškovė bendrovė „AAS Balta“ turi reikalavimo teisę, analizuotina gali būti tik ši nuostata. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pastarosios ieškovės reikalavimo teisės, išeidamas už ieškinio ribų, vertino ne tai, ar jai priklauso reikalavimo teisė, o tai, ar ieškovė bendrovė „AAS Balta“, teismo nuomone, (ne)turėjo teisę išmokėti draudimo išmoką (už bendrovę „SIA MTD Solutions“ atlyginti nuostolius bendrovei „SIA DEPO DIY“). Šiuo atveju ieškovė bendrovė „AAS Balta“, kaip draudikė, apdraudusi bendrovės „SIA MTD Solutions“ civilinę atsakomybę, atlygino nuostolius krovinio gavėjai bendrovei „SIA DEPO DIY“ ir perėmė reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų už krovinio praradimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnį. Teismai visiškai neanalizavo faktinių aplinkybių, nulėmusių krovinio dingimą, ir nesprendė dėl atsakovių kaltės. Teismai sutapatino draudikės pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, remiantis Draudimo taisyklių nuostatomis, su atvejais, kai atsakomybė vežėjai netaikoma pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, t. y. aplinkybėmis, kurių pasekmių vežėja negalėjo išvengti. Subrogacija negalima CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį.
19.3. Teismas pažeidė CMR konvencijos 17 straipsnio nuostatas. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio reglamentuojama CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104/2006">3K-3-104/2006</a>; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-457/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-457/2006">3K-3-457/2006</a>). CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad joje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis. Byloje nekilo ginčo dėl nuostolių dydžio. Teismai, spręsdami dėl atsakomybės klausimo, privalėjo įvertinti tai, ar atsakovės paneigė savo kaltės prezumpciją, tuo tarpu kaltės formos klausimas svarbus dėl vežėjos atsakomybės ribojimo. Nė vienos iš šių aplinkybių teismai nesiaiškino ir netyrė. Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės, kad vilkikas kartu su puspriekabe ir joje esančiu kroviniu paliktas be priežiūros 2015 m. gegužės 1–3 d., t. y. vairuotojas tuo metu krovinio nestebėjo, nebuvo įgaliojęs to padaryti ir kitų asmenų, į bylą nepateikti net mokėjimo už stovėjimą aikštelėje kvitai, o tai leidžia abejoti ir pačiu faktu, kad nurodytu laikotarpiu krovinys buvo paliktas būtent toje aikštelėje. Vežėjai, kaip savo srities profesionalei, nuolat užsiimančiai krovinių pervežimu už atlygį, privalėjo būti suprantama krovinio palikimo be priežiūros rizika. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ paaiškino, kad, UAB „Voriona“ kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, buvo priimtas sprendimas ją atsisakyti mokėti, nes draudėja nesaugojo priimto krovinio, paliko transporto priemonę be priežiūros, nutoldama nuo jos atstumu, kuris nėra saugus.
20. Atsakovė UAB „Uliss“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, neatskyrė subrogacijos teisės nuo regreso teisės, draudimo teisinių santykių nuo vežėjo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas. Sprendžiant ginčą turi būti vertinamas visas draudimo sutarties tekstas, o ne atskiras jos fragmentas (tik 14.1 punktas). CMR konvencija nereglamentuoja santykių, kai žalą atlygina draudikas. Kasacinį skundą pateikė draudikė, kuri reikalavimo teisę grindė draudimo sutartimi. Esant šiai aplinkybei, teismas privalėjo patikrinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą draudimo sutarties aspektu. CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Bendrovė „AAS Balta“ išmokėjo draudimo išmoką už vežėją bendrovę „SIA MTD Solutions“, tai reiškia, kad bendrovė „AAS Balta“ perėmė bendrovės „SIA MTD Solutions“ reikalavimo teisę. Bendrovė „SIA MTD Solutions“ su IĮ „Kuršių ekspedicija“ sudarė 2015 m. balandžio 23 d. krovinio pervežimo sutartį, tai reiškia, kad bendrovė „AAS Balta“ įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą būtent pagal šią krovinio pervežimo sutartį. Ieškovė bendrovė „AAS Balta“ reikalavimo IĮ „Kuršių ekspedicija“ nereiškė. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina reikalavimo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Dėl šios CK nuostatos teismas turėjo pareigą aiškintis visas civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas ir draudimo išmokos išmokėjimo aplinkybes bei išmokėjimo sąlygas. Nuo draudimo išmokos mokėjimo metu nustatytų aplinkybių priklausė, ar yra pagrindas netaikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies, pvz., jeigu vežėjo veiksmuose būtų buvę nustatyti veiksmai, prilyginti tyčiai. Veiksmų, prilygintų tyčiniams, ieškovė bendrovė „AAS Balta“, administruodama žalos bylą ir spręsdama dėl draudimo išmokos mokėjimo, nenustatė.
20.2. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės UAB „Uliss“ atsakomybę riboti pagal CMR konvencijos 2 punktą. Šioje normoje nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Byloje nustatytos aplinkybės, kurių pasekmių vežėja protingomis priemonėmis negalėjo numatyti ir išvengti: 2015 m. gegužės 1 d. sugedo krovinį gabenantis vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sugedo automobilio pakaba (oro pagalvės) ir stabdžių sistema); baigėsi darbo laikas ir vairuotojas privalėjo daryti 45 val. poilsį, todėl negalėjo tęsti kelionės; buvo būtina apsilankyti servise, tačiau šis savaitgalį ir šventės dieną nedirbo. Vilkiko vairuotojas Sigitas Bitinas buvo atidus ir rūpestingas, transporto priemonę paliko aptvertoje, mokamoje, vaizdo kameromis stebimoje ir prižiūrimoje „Lukoil“ degalinės aikštelėje, pritaikytoje vilkikams stovėti. Vairuotojas, palikdamas vilkiką aikštelėje, jautėsi pakankamai saugus, nes transporto priemonėje papildomai buvo įrengtas jos įrenginys, tačiau šį vagystę įvykdęs asmuo (asmenys) pagrobdamas vilkiką išmontavo; dešinėje vilkiko durelių pusėje rasti išoriniai laužimo pėdsakai, nėra jokių duomenų apie draudėjo galimai nusikalstamus veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes daryta išvada, kad vairuotojas negalėjo numatyti gresiančio pavojaus ir jo išvengti. Ieškovės savo teiginius grindė tik prielaidomis, samprotavimais ir kasacinio teismo praktika, kurioje aprašomos įvykių aplinkybės skiriasi iš esmės. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad atsakovės UAB „Uliss“ vairuotojas nustatytomis aplinkybėmis turėjo galimybę surasti saugesnę aikštelę arba kad saugoma aikštelė neatitiko draudimo sutarties reikalavimų, arba kad vairuotojas nesiėmė kitų būtinų ir prieinamų atsargumo priemonių.
20.3. Ieškovės neturėjo pagrindo UAB „Uliss“ reikšti ieškinio vadovaudamosi CMR konvencija. UAB „Uliss“ nelaikytina vežėja. Byloje nustatyta, kad krovinio užsakymo sutartis su UAB „Uliss“ pasirašyta atgaline data (šalys to neginčija ir neginčijo), siekiant gauti draudimo išmoką (po krovinio vagystės įkalbėta IĮ „Kuršių ekspedicija“ ir AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojų, sutiko pasirašyti krovinio pervežimo sutartį, turėdama tikslą įvykdyti draudimo bendrovės formalumus), bet jokiu būdu nebuvo siekiama atgaline data įforminti realius pervežimo santykius, t. y. UAB „Uliss“ sudarė sandorį dėl akių, kuris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) ir, esant šiai aplinkybei, nėra CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatytų solidariosios atsakomybės sąlygų. Galutinėje grandinėje krovinio pervežimo santykiai susiklostė tarp IĮ „Kuršių ekspedicija“ ir UAB „Voriona“, pastaroji pateikė IĮ „Kuršių ekspedicija“ įmonės dokumentus, būtinus krovinio pervežimo užsakymui atlikti (licenciją, vežėjo civilinės atsakomybės draudimo polisą), ir pasirašė CMR važtaraštyje kaip vežėja. Tokiu būdu buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį bendrovė „AAS Balta“, perėmusi reikalavimo teisę iš bendrovės „SIA MTD Solutions“, ieškinį galėjo reikšti tik IĮ „Kuršių ekspedicija“ arba paskutinei faktinei vežėjai – UAB „Voriona“, kuri CMR važtaraštyje buvo nurodyta kaip faktinė vežėja ir būtent tuo metu, kai ji vežė krovinį, šis buvo pavogtas.
21. Atsakovė UAB „Voriona“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Byloje sprendžiamas atsakovių, kaip vežėjų, atsakomybės klausimas. UAB „Voriona“ iš viso nebuvo šių vežimo santykių dalyvė, todėl jai negali kilti atsakomybė už krovinio praradimą jokiais teisiniais pagrindais. Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties pagrindu saugomas interesas buvo apdraustas ne tik nuo draudėjos, bet ir nuo jos pasitelktų asmenų padarytos žalos. Šiuo aspektu ir tapo aktuali teismo nurodyta CK 6.1015 straipsnio 1 dalis. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad draudimo sutartis, iš kurios reikalavimo teisę kildina bendrovė „AAS Balta“, yra civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuriai taikomas subrogacijos ribojimas.
21.2. Krovinio praradimas gali būti pagrindas kilti atsakomybei tiek pagal CMR konvenciją, tiek ir pagal draudimo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Tiek vienu, tiek ir kitu atveju tie patys veiksmai atsakingo asmens negali būti atlikti esant skirtingoms kaltės formoms ar rūšims, todėl, jeigu nustatoma, kad draudimo teisinių santykių kontekste tam tikri veiksmai atlikti nesant didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai, teisiškai neįmanoma, kad tie patys veiksmai vežimo santykių atžvilgiu bus vertinami kaip atlikti esant dideliam neatsargumui, prilyginamam tyčiai. Todėl teismai pagrįstai analizavo pačios ieškovės atliktą atsakovių veiksmų vertinimą išmokant draudimo išmoką ir taikė šį pačios ieškovės atliktą tų pačių veiksmų vertinimą vežimo santykiams. Ieškovė pripažino krovinio dingimą draudžiamuoju įvykiu. Draudimo taisyklių 9.5 punkte nustatyta, kad draudikas neatlygina nuostolių, jeigu jie patiriami dėl apdraustojo, draudėjo, jų atstovų, darbuotojų ar įgaliotų asmenų didelio neatsargumo ar tyčios. Taigi, ieškovė, priimdama sprendimą išmokėti draudimo išmoką, įvertino (ar bent jau privalėjo įvertinti) visų vežime dalyvavusių asmenų veiksmus ir privalėjo išmokėti išmoką tik tokiu atveju, jeigu nenustatytas jų didelis neatsargumas ar tyčia. Tai leidžia teigti, kad ieškovė nenustatė, kad kurio nors iš vežime dalyvavusių asmenų (nei UAB „Uliss“, nei UAB „Voronia“) veiksmus būtų galima vertinti kaip didelį neatsargumą ar tyčią.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju aiškinimo ir taikymo
22. Subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose reguliuoja CK 6.1015 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2005">3K-3-503/2005</a>; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ni8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-76/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-76/2008">3K-3-76/2008</a>; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a>).
24. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju, yra išskyręs dvi situacijas: 1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė; 2) civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo civilinę atsakomybę, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2005">3K-3-503/2005</a>). Pirmuoju atveju CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas subrogacijos draudimas civilinės atsakomybės draudimo atveju yra taikomas, o antruoju – netaikomas. Taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju grindžiama tuo, kad tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį, t. y. draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokioje situacijoje subrogacijos leidimas, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis, padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį.
25. Taigi siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje yra galima subrogacija, būtina išsiaiškinti, ar draudėjas civilinės atsakomybės draudimo sutartimi yra apdraudęs ne tik savo, bet ir trečiųjų (savo pasitelktų vežimo prievolei įvykdyti) asmenų civilinę atsakomybę.
26. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apdraustasis, be kita ko, apibrėžiamas kaip civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami. Pagal to paties įstatymo 107 straipsnį draudėjas gali sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe. Taigi jau pats teisinis reguliavimas suponuoja, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartimi gali būti draudžiami ne tik paties draudėjo, bet ir kito asmens (apdraustojo) turtiniai interesai. Todėl būtent civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos ir nulemia draudimo apsaugos apimtį ir apdraustus interesus.
27. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad draudėjos su draudike (ieškove) sudarytos sutarties pagrindu draudimo apsauga galioja ne tik draudėjai bendrovei „SIA MTD Solutions“, bet ir tretiesiems asmenims, draudėjos pasitelktiems vežimo prievolei įvykdyti. Tokią išvadą teismai padarė remdamiesi 2015 m. kovo 4 d. draudimo polisu ir LAFF pagrindinių taisyklių nuostatomis.
28. Nors ieškovė kasaciniame skunde ir teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai sprendė, jog draudikė, apdrausdama draudėjos bendrovės „SIA MTD Solutions“ civilinę atsakomybę, kartu apdraudė ir visų kitų vežimo procese dalyvavusių vežėjų civilinę atsakomybę, tačiau iš esmės nepateikia argumentų, kodėl, jos nuomone, toks draudimo sutarties, sudarytos tarp draudėjos bendrovės „SIA MTD Solutions“ ir tarp draudikės, aiškinimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė nurodo vienintelį argumentą, kad šiuo atveju buvo būtina vadovautis į civilinę bylą pateiktų Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 14.1 punktu, kuris nustato, kad draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, perima apdraustojo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš asmens, kuris yra atsakingas už bet kokius nuostolius, už kuriuos išmokama draudimo išmoka. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovės argumento, sprendė 2015 m. kovo 4 d. draudimo poliso ir Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 14.1 punkto santykio klausimą ir, remdamasis individualiai šalių aptartų sąlygų pirmenybės prieš standartines sutarčių sąlygas taisykle, įtvirtinta CK 6.187 straipsnyje, bei Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktais, padarė išvadą, kad bendrovė „SIA MTD Solutions“ draudimo polisu prisiėmė atsakomybę už atsakoves, t. y. draudimo sutartimi buvo apdrausti ir atsakovių veiksmai.
29. Ieškovė neteikia argumentų, kodėl individualiai šalių aptartų sąlygų pirmenybės prieš standartines sutarčių sąlygas taisyklė neturėtų būti taikoma nagrinėjamoje byloje, kaip ir neteikia argumentų, kokią kitą prasmę draudimo sutarties šalys suteikė 2015 m. kovo 4 d. draudimo poliso nuostatai, apibrėžiančiai apdraustą paslaugą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovei pasiūlė pateikti rašytinius paaiškinimus dėl šio poliso punkto ir pati ieškovė paaiškinimuose nurodė, jog pagal minėtą draudimo polisą draudžiama draudėjos bendrovės „SIA MTD Solutions“ atsakomybė tiek kaip ekspeditorės, tiek kaip vežėjos (taip pat sudaryti susitarimai su trečiaisiais asmenimis – faktine vežėja). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 14.1 punkto nuostatos taikymas praktiškai nebūtų įmanomas. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 14.1 punktas nepaneigia to, kad draudėja draudimo sutartimi yra apdraudusi ir trečiųjų asmenų, draudėjos pasitelktų vežimo prievolei įvykdyti, civilinę atsakomybę.
30. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokioje situacijoje kaip nagrinėjamoje byloje, kai draudėjas civilinės atsakomybės sutartimi yra apdraudęs ir trečiųjų asmenų – draudėjo pasitelktų vežimo prievolei įvykdyti – civilinę atsakomybę, yra taikytina CK 1015 straipsnio 1 dalies nuostata dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės atveju ir subrogacija į draudėjo pasitelktus vežimo prievolei įvykdyti asmenis yra negalima.
31. Minėta, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, sutiktina su ieškove, kad tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų galima subrogacija (tuo atveju, jei draudėja bendrovė „SIA MTD Solutions“ nebūtų apdraudusi ir trečiųjų asmenų – draudėjos pasitelktų vežimo prievolei įvykdyti – civilinę atsakomybę), t. y. draudikei pereitų draudėjos bendrovės „SIA MTD Solutions“ teisė reikalauti išmokėtų sumų iš trečiųjų asmenų, trečiųjų asmenų atsakomybei nustatyti būtų aktualios taisyklių, kurios įtvirtina draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, nuostatos. Tačiau, šios nutarties 30 punkte konstatavusi subrogacijos negalimumą nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai neanalizavo faktinių aplinkybių, nulėmusių krovinio dingimą, ir nesprendė atsakovių kaltės klausimo.
Dėl draudiko teisės išreikalauti iš draudėjo ar apdraustojo nukentėjusiam asmeniui išmokėtas sumas, kai draudikas neatsisakė mokėti draudimo išmokos tuo pagrindu, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo tyčios ar didelio neatsargumo
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nesant pareigos) išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016, 17 punktas). Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką, įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
33. Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 9.5 punktas nustato, kad pagal šią draudimo sutartį draudikas neatlygina nuostolių, tiesiogiai ar netiesiogiai patirtų kaip apdraustojo, draudėjo, jų atstovų, darbuotojų arba įgaliotų asmenų didelio neatsargumo ar tyčios pasekmė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką krovinio gavėjai bendrovei „SIA DEPO DIY“. Taigi ieškovė nenustatė teisinio pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
34. Kaip nurodyta šios nutarties 28–29 punktuose, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal draudimo sutartį buvo apdrausta ne tik draudėjos, bet ir jos pasitelktų vežimo prievolei įvykdyti trečiųjų asmenų civilinė atsakomybė. Todėl Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 9.5 punktas taikytinas tiek draudėjai, tiek draudimo sutartimi apdraustiems draudėjos pasitelktiems vežimo prievolei įvykdyti asmenims. Ieškovė kasaciniame skunde nepagrindžia, kodėl šis draudimo sąlygų punktas neturėtų būti taikomas ir draudimo sutartimi apdraustiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad jei ieškovė manė, kad draudžiamąjį įvykį nulėmė draudėjos ir (ar) apdraustųjų asmenų (bet kurių iš jų) tyčia ar didelis neatsargumas, tai turėjo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pati ieškovė savo kasaciniame skunde nurodo, jog draudikė, spręsdama dėl draudimo išmokos kompensavimo, sprendžia, ar įvykis priskirtinas draudžiamiesiems, ar nėra sąlygų, leidžiančių sumažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti pagal draudimo sutartį, sudarytą su draudėja. Kaip minėta, Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 9.5 punktas būtent ir nustato atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindus.
35. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad teismai, spręsdami, jog draudimo išmokos išmokėjimas krovinio savininkei reiškia, jog tyčios ar didelio neatsargumo nenustatyta nei draudėjos, nei faktiškai gabenusios vežėjos veiksmuose, paneigė individualią kiekvieno iš vežėjų atsakomybę ir nuostolius faktiškai sukėlusių vežėjų kaltės formą sutapatino su civilinę atsakomybę apsidraudusios vežėjos kaltės forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai ne paneigė individualią kiekvienos iš vežėjų atsakomybę, bet sprendė, kad draudikė, priimdama sprendimą išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui – krovinio gavėjai, įvertino draudžiamąjį įvykį, visas su juo susijusias aplinkybes, draudėjos ir apdraustųjų veiksmus ir nenustatė teisinio pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, t. y. nenustatė nei draudėjos, nei apdraustųjų tyčios ar didelio neatsargumo, kas pagal Logistikos operatorių civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 9.5 punktą sudarytų pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
36. Pagal bendrą taisyklę draudikas, sumokėdamas draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, iš esmės patvirtina savo pareigą mokėti tokio dydžio draudimo išmoką, kokia buvo išmokėta. Tokią pareigą draudikas patvirtina net ir tuo atveju, jei žala arba nuostoliai atsiranda kaip draudėjo ar apdraustojo tyčios ar didelio neatsargumo pasekmė. Jei draudikas nepasinaudoja savo teise atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo ar apdraustojo tyčios ar didelio neatsargumo, nors tam buvo teisinis pagrindas, laikoma, kad draudikas patvirtino savo atsakomybę, todėl jis praranda teisę šią sumą išreikalauti iš paties draudėjo ar apdrausto asmens.
37. Civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, kad draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudiką mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kad būtų pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nekelia klausimo ir nesiremia tuo, kad ji buvo įstatymo įpareigota mokėti draudimo išmoką, nors buvo pagrindas atsisakyti tai padaryti.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus kasacinį skundą, panaikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
41. Kasacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
43. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė UAB „Uliss“, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ji priteistina iš ieškovės atsakovės UAB „Uliss“ naudai.
44. Atsakovė UAB „Voriona“, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ši suma neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ji priteistina iš ieškovės atsakovės UAB „Voriona“ naudai.
45. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bendrovės „AAS Balta“ (registracijos Nr. 40003049409, Raunas iela 10/12, LV-1039 Ryga, Latvijos Respublika) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uliss“ (j. a. k. 140561451) naudai 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės bendrovės „AAS Balta“ (registracijos Nr. 40003049409, Raunas iela 10/12, LV-1039 Ryga, Latvijos Respublika) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Voronia“ (j. a. k. 141606885) naudai 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės bendrovės „AAS Balta“ (registracijos Nr. 40003049409, Raunas iela 10/12, LV-1039 Ryga, Latvijos Respublika) valstybės naudai 13,86 Eur (trylika Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
