Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Civilinė byla Nr.3K-3-212/2007 Procesinio sprendimo kategorija 30.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centras dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. A. nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Namų valda buvo privatizuota pagal jo sutuoktinės O. A. 1992 m. kovo 23 d. prašymą. Valdos ribos ir plotas buvo nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 113V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ 17 punktu. Šio sprendimo pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 554-01 „Dėl namų valdų žemės sklypų Vilniaus mieste pardavimo pil. O. A., J.L. Z. ir S. K.“, o 1997 m. birželio 3 d. su O. A. buvo sudaryta Valstybinės žemės (miško) pirkimo-paravimo sutartis Nr. PO1197-13322, pagal kurią ji įsigijo minėtą namų valdą asmeninėn nuosavybėn. 1999 m. vasario 26 d. notariškai patvirtinta sutartimi (reg. Nr. 51326) namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus pastatus bei kiemo įrenginius O. A. padovanojo jam (ieškovui). Namų valda buvo suformuota ir parduota vadovaujantis tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatomis. Šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punkte buvo nustatyta, kad parduodami faktiško dydžio namų valdų žemės sklypai, tačiau Vilniaus mieste jie negali būti didesni kaip 0,2 ha. Faktiškas privačių namų valdos sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Jeigu valdos sklypas didesnis kaip 0,2 ha, tai šio sklypo techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymima parduodamoji (0,2 ha) ir išnuomojamoji (viršijanti 0,2 ha) sklypo dalys. Kadangi namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos duomenimis, yra 0,2970 ha, tai parduodant namų valdą buvo pritaikyti minėti apribojimai ir suformuota 0,2 ha namų valda, o likusi 0,0970 ha dalis išnuomota, apie ką liudija pridedami Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimai, mokėjimo kvitai, žemės mokesčio deklaracijos ir ištrauka iš kadastrinio žemėlapio. Taigi visą laiką nuo 1997 m. birželio 3 d. namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jis (ieškovas) faktiškai naudojasi 0,2970 ha namų valdos žemės sklypu, už plotą, viršijantį 0,2 ha, mokėdamas žemės nuomos mokestį. Tačiau, ieškovo teigimu, dėl minėtų apribojimų susiklostė situacija, kad jam priklausantis ūkinis pastatas (pagrindinio pastato priklausinys) atsidūrė už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų. 2004 m. lapkričio 18 d. pakeitus 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 260, juo patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte buvo nustatyta, kad jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha, gyvenamojo namo savininko (bendraturčio) pageidavimu parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha ir 0,4 ha, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams. Remdamasis šiomis nuostatomis, 2004 m. balandžio 14 d. jis (ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti jam visą faktiškai naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotą, t. y. likusius 0,0970 ha. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius šį prašymą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl sklypo ribų ir ploto pakoregavimo bei suformavimo pagal inventorinės bylos duomenis, tačiau Miesto plėtros departamentas 2004 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (28)-51-3940 atsisakė tenkinti šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Tvarka nereglamentuoja papildomų faktiškai naudojamų sklypų pardavimo ir kad papildomi sklypai formuojami bei jų kaina nustatoma vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Pagal šį nutarimą laisvos valstybinės žemės sklypai parduodami už kainą, paskaičiuotą atsižvelgiant į gretimų sklypų vidutinę rinkos vertę, greta jų esančių sklypų savininkams tik tuo atveju, kai yra parengtas teritorijos detalusis planas ir joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų. Taip pat buvo pasiūlyta rengti teritorijos detalųjį planą arba klausimą spręsti teisme. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, jis (ieškovas) kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos. Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (30/31)-A20-618 atsakė, kad visus būtinus šio klausimo sprendimo veiksmus Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko. Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalus planas nėra parengtas, todėl Vilniaus apskrities viršininkas neturi pagrindo atlikti jam priskirtus teritorijų planavimo priežiūros veiksmus. Nacionalinė žemės tarnyba 2004 m. spalio 13 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-A-I131-1149 nurodė, kad jeigu ieškovui priklausantis ūkinis pastatas yra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jo eksploatavimui turėtų būti suformuotas atskiras žemės sklypas, kurį ieškovas turėtų teisę įsigyti pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas. Ieškovo teigimu, Vilniaus savivaldybės administracija įpareigotina tenkinti jo prašymą, nes Miesto plėtros departamentas nepagrįstai prašomą parduoti namų valdos žemės sklypo dalį traktuoja kaip laisvą (papildomą) valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų. Likusi sklypo dalis (0,0970 ha) laikytina naudojamu sklypu ir yra privatizuotina kaip naudojamas žemės sklypas pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas. Sklypo kaina negali būti skaičiuojama pagal gretimų sklypų vidutinę rinkos vertę, nes tokia kaina taikoma tik laisviems valstybinės žemės sklypams. Reikalavimas rengti detalųjį planą taip pat yra nepagrįstas, nes LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 nereikalaujama rengti teritorijos detalųjį planą parduodant naudojamą namų valdos žemės sklypą. Pagal šiuo nutarimu patvirtintų Taisyklių 15 punktą užtenka, kad būtų parengtas parduodamo žemės sklypo planas, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai, servitutai, apskaičiuota žemės sklypo vertė. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti neprivatizuotos naudojamos 0,0970 ha dalies namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, plotą ir naudojimo sąlygas pagal inventorinės bylos duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos pasirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis kaip naudojamam žemės sklypui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Remdamasis 1995 m. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), inventoriniu planu, techninės apskaitos kortele, topografinio planšeto 208-A-11 ištrauka, ieškovo atstovo paaiškinimais, kad ginčo žemėje yra sodas ir daržai, žemės sklypo planu, 1997 m. vasario 24 d. suderintu su Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuriame nurodyta, kad ginčo žemė yra nuomojama, ir už šiuo metu ieškovo privačios nuosavybės teise turimos namų valdos ribų yra likęs pastatas, plane pažymėtas indeksu 1J1m, teismas darė išvadą, kad ginčo žemė yra naudojama ir nėra laisva (LR žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis už privatizuotos namų vados dalies, viešo registro pažymėjimo duomenimis, yra ūkinės paskirties, todėl ir dėl šios priežasties, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo laikyti ginčo žemę laisva valstybinio fondo žeme. Kadangi namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos duomenimis, yra 0,2970 ha, tai parduodant namų valdą, buvo pritaikyti LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Tvarkos 4 punkte nustatyti apribojimai ir suformuota 0,2 ha namų valda, o likusi 0,0970 ha dalis išnuomota. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir žemės sklypo planas, kuriame yra nurodyta išnuomojama žemės sklypo dalis. Rašytinės nuomos sutarties nebuvimas nepaneigia ieškovo ginčo žemės teisėto naudojimosi fakto (LR žemės įstatymo 2 straipsnis). Teisę įsigyti papildomą, jo faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą ieškovui suteikia LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, taip pat ieškovo kreipimosi dėl ginčo žemės pardavimo metu galiojusiu LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 6 punktas. Pripažindamas nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovas, norėdamas šiuo metu įsigyti didesnį (iki 0,3 ha), t. y. faktiškai naudojamą namų valdos sklypą, turi nuginčyti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 113V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini)ir kt.) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. atstatyti pradinę padėtį, ir taip pašalinti visas kliūtis parduoti ieškovui iš naujo 0,2970 ha dydžio namų valdos žemė sklypą, teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo padidinimo, vėliau – į atsakovą dėl jo faktiškai naudojamo, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėto žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo, remdamasis LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 4 punkte (nuo 2004 m. lapkričio 18 d. – Taisyklių 5 punkte) jam įtvirtinta teise įsigyti naudojamą žemės sklypą ir neviršydamas įstatyme leidžiamo dydžio (iki 0,3 ha). Atsakovui atsisakius atlikti minėtame LR Vyriausybės nutarime jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su ieškovo pageidaujamos pasididinti ginčo žemės ribų ir ploto nustatymu, vertės paskaičiavimu, naudojimo sąlygų nustatymu, ieškovas realiai neteko teisės įgyti nuosavybėn jo faktiškai naudojamą, namų valdo techninės apskaitos byloje pažymėtą žemės plotą. Teismas taip pat nurodė, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), buvo suformuota ir parduota vadovaujantis tuo metu galiojusiu LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kuriuo patvirtintos Tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, kad jeigu namų valdos sklypas yra didesnis kaip 0,2 ha, tai šio sklypo techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymima parduodamoji (0,2 ha) ir išnuomojamoji (viršijanti 0,2 ha) sklypo dalys. Iš šios nuostatos, teismo nuomone, seka, kad ginčo žemė nėra laikytina atskiru žemės sklypu, todėl, padidinant namų valdą, detalusis planas nėra reikalingas (LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 4 dalys, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 3 ir 15 punktai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmetė. Spręsdama dėl likusio neprivatizuoto 0,0970 ha ploto ginčo namų valdos žemės sklypo teisinio statuso, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad po privatizavimo ši neprivatizuota namų valdos žemės sklypo dalis netapo laisva valstybine žeme, o liko naudojama namų valdos sklypo žeme. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkų inventorizacinės bylos duomenimis, namų valdai išskirtas žemės sklypo plotas – 0,2970 ha – nesikeitė nuo 1955 metų. Ieškovo tvirtinimas, kad visas namų valdai priskirtas žemės sklypas buvo nepertraukiamai naudojamas, byloje nepaneigtas. Dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanotas ir ūkinis pastatas, inventorizacinėje byloje pažymėtas indeksu 1J1m, kuris yra neprivatizuotoje namų valdos žemės sklypo dalyje. Šią sklypo dalį ieškovas naudoja nuosavo ūkinio pastato išdėstymui. Nustačiusi, kad žemės nuomos mokesčio suma už 1997 metus buvo paskaičiuota nuo 0,2970 ha, kad toks nuomos mokestis buvo mokamas ir po namų valdos dalies privatizavimo, teisėjų kolegija laikė, kad mokesčių mokėjimo faktas ir inventorizacinės bylos duomenys liudija, jog O. A. buvo nuomojamas 0,2970 ha ploto žemės sklypas. Duomenų apie nuomos mokesčio mokėjimą nuo 1998 metų nebuvimas, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, kad nuomos santykiai nutrūko, namų valdos savininkas atsisakė žemės sklypo dalies, ginčo žemės sklypas buvo grąžintas valstybei ir turi būti naujai suformuotas, išskirtas ieškovui ir parduotas jam kaip naujas valstybinės žemės sklypas. Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą padarius pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypas yra neprivatizuota namų valdos žemės sklypo dalis. Privatizuojamas žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, O. A. buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 113V ir parduotas jai Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 554-01 pagrindu, tačiau privatizuotino žemės sklypo suformavimas, kolegijos nuomone, nereiškia, kad likusi žemės sklypo dalis neteko savo teisinio statuso ir tapo laisvos valstybinės žemės dalimi. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tik atsakovui atlikus ieškovo prašomus veiksmus, Vilniaus apskrities viršininko administracija turės pagrindą spręsti klausimus, susijusius su namų valdos padidinimu parduodant ieškovui likusią neprivatizuotą namų valdos dalį.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1, 3, 5, 9, 10, 15 ir 16 punktus, LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nepagrįstai netaikė LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (šiuo nutarimu patvirtintos Tvarkos 2.1 ir 2.1.1 punktų). Šis netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas, kasatoriaus teigimu, lėmė procesinės teisės normų pažeidimą – aplinkybių, būtinų nustatyti LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių taikymui, nenustatymą, pripažinimą esmine aplinkybės (likusios neprivatizuotos 0,0970 ha ploto ginčo namų valdos dalies faktinio naudojimo), kuri neturi jokios reikšmės šių Taisyklių taikymui, byloje esančių įrodymų (Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 113V) netinkamą vertinimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 1 ir 2 dalys, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečių LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 normų, teismo nuomone, taikytinų privatizuojant likusią namų valdos žemės sklypo dalį (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas), todėl nėra aišku, kaip reikėtų formuoti 0,0970 ha žemės sklypą ieškovui. Kasatoriaus teigimu, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatose kalbama apie namų valdas, o ne apie namų valdų dalis. Šiame nutarime ir juo patvirtintose Taisyklėse nėra įtvirtinta galimybė nei formuoti pardavimui antrą tos pačios namų valdos žemės sklypą, nei formuoti pardavimui namų valdos dalies žemės sklypą. Vienintelė galimybė įsigyti kaip namų valdos žemės sklypą likusią neprivatizuotą faktiškai naudojamą namų valdos dalį yra įtvirtinta LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 10 punkte, kurio taikymui būtina nustatyti, kad žemės sklypas, užimtas gyvenamojo namo priklausinių ir reikalingas jiems eksploatuoti, yra suformuotas detaliuoju planu, bei kad statiniai, likę už privatizuotos namų valdos ribų, yra gyvenamojo namo priklausiniai. Tokios aplinkybės skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nėra nustatytos, todėl laikyti, kad atsakovas pagal Taisyklių 10 punktą yra įpareigotinas suformuoti 0,0970 ha žemės sklypą, kaip naudojamą namų valdą, nėra jokio pagrindo. Dėl to, kasatoriaus manymu, ginčo žemės, esančios už namų valdos, suformuotos Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 113V, ribų, privatizavimas šiandien yra galimas tik kaip privatizavimas naujo žemės sklypo pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas J. A. ir tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

Ieškovas atsiliepime nurodo, kad ginčo žemės sklypo naudojimo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: kadastrinių matavimų planas, kadastro žemėlapio ištrauka, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, liudijantis apie ginčo žemės sklype stovintį ūkinį pastatą. Aplinkybės, kad ginčo žemės sklype stovi jam (ieškovui) asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas, atsakovas neginčija, todėl visiškai nesuprantamas ir prieštaraujantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2 punkto, nustatančio, kas laikoma naujais valstybinės žemės sklypais, nuostatoms yra jo tvirtinimas, kad tai naujas, o ne naudojamas namų valdos žemės sklypas. Jis (ieškovas) prašo suformuoti naudojamą namų valdos (ne laisvos valstybinės žemės) žemės sklypą, o pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį naudojamų žemės sklypų ribas ir plotą galima keisti be detaliojo plano, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, todėl kasatoriaus argumentas, kad, norėdamas privatizuoti tą valdos dalį, kurioje stovi jam (ieškovui) priklausantis ūkinis pastatas, jis turėtų parengti detalųjį planą, kaip to reikalaujama LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.7 punkte, yra nepagrįstas.

Trečiojo asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime nurodoma, kad LR Vyriausybė nustatė tvarką, kaip parduodamas sklypas, kuriame yra gyvenamojo namo priklausiniai – šis sklypas prilyginamas namų valdos sklypui ir parduodamas ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas (LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 10 punktas). Toks sklypas nėra antras namų valdos sklypas, o tik jam prilyginamas. Ginčo žemės sklype esantis ieškovo ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai netaikė LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 nuostatų, nes ginčo žemės sklypas neatitinka šiame nutarime nurodytų naujo žemės sklypo kriterijų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovo J. A. sutuoktinei O. A. nuo 1986 m. spalio 9 d. priklausė namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo įrenginių ir naudojamo 0,2970 ha ploto žemės sklypo. Namų valdos žemės sklypas buvo privatizuotas pagal O. A. 1992 m. kovo 23 d. prašymą. Privatizuojamos namų valdos žemės sklypo plotas – 0,2 ha, vadovaujantis tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, buvo nustatytas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 113V „Dėl privačių namų valdų ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ 17 punktu. Šio sprendimo pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 554-01 „Dėl namų valdų žemės sklypų Vilniaus mieste pardavimo pil. O. A., J.L. Z. ir S. K.i“, o 1997 m. birželio 3 d. su O. A. buvo sudaryta Valstybinės žemės (miško) pirkimo-paravimo sutartis Nr. PO1197-13322, pagal kurią ji įsigijo minėtą namų valdą asmeninėn nuosavybėn. 1999 m. vasario 26 d. notariškai patvirtinta sutartimi (reg. Nr. 51326) namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus pastatus bei kiemo įrenginius O. A. padovanojo ieškovui. Dovanojimo sutartimi ieškovui buvo padovanotas ir ūkinis pastatas, inventorizacinėje byloje pažymėtas indeksu 1J1m, kuris yra neprivatizuotoje namų valdos žemės sklypo dalyje. Šią žemės sklypo dalį ieškovas ir naudoja nuosavo ūkinio pastato išdėstymui.

Ginčas tarp šalių kilo dėl likusios namų valdos žemės sklypo dalies – 0,0970 ha – pardavimo. Ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją nustatyti šios neprivatizuotos naudojamos sklypo dalies ribas, plotą ir naudojimo sąlygas pagal inventorinės bylos duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis kaip naudojamam žemės sklypui. Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad likęs neprivatizuotas 0,0970 ha žemės sklypas ieškovui nebuvo išnuomotas kaip namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalis, teigia, jog ginčo žemės sklypo pardavimas yra galimas tik LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veikai)“ nustatyta tvarka.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR žemės reformos įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Miestuose <...> fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje <...> ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą (LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, įvertinimo ir mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė (LR žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Bylą nagrinėję teismai sprendime ir nutartyje nustatė, kad ieškovo namų valdai nuo 1986 m. priklausė 0,2970 ha žemės sklypas. 1997 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi šiai namų valdai buvo parduota 0,2 ha sklypo dalis, o 0,0970 ha – išnuomota. Išnuomotoje žemės sklypo dalyje yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas. Teismai, įpareigodami atsakovą nustatyti neprivatizuotos naudojamos 0,0970 ha dalies namų valdos sklypo ribas ir plotą bei apskaičiuoti parduodamos žemės sklypo dalies vertę pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas kaip naudojamo žemės sklypo, nei šio nutarimo, nei LR žemės reformos įstatymo nuostatų nepažeidė. Nustačius, kad ginčo žemės sklypo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti visuomenės poreikiams ar individualiai statybai ir kad šioje sklypo dalyje yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, minėta sklypo dalis gali būti ieškovui parduota pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, o LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ šiuo atveju netaikytinas, nes ieškovui parduotina žemės sklypo dalis neatitinka naujam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų (Nutarimo Nr. 692 2.1 ir 2.1.1 punktai): naujas sklypas nesuformuotas pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas kaip valstybinės žemės sklypas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog didžioji žemės sklypo dalis (0,2 ha) ieškovui jau anksčiau yra parduota, teisiškai netrukdo iš naujo suformuoti žemės sklypą ir į jo plotą įskaičiuoti ieškovo naudojamą 0,0970 ha sklypo dalį, namų valdos žemės sklypą formuojant pagal techninės apskaitos bylą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad parduodant jam naudojamo sklypo dalį, kurioje yra jo ūkinis pastatas, parduodamo sklypo detaliojo plano ruošti nereikia, o viso sklypo (parduoto ir naudojamo) plotas formuotinas pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą Tvarką (Taisykles).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys