Dėl antstolės A. K. veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-213/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.3; 45.6; 129.18 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. K. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų; suinteresuoti asmenys: V. Z., S. Z.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja D. M. prašė teismo atkurti jos pažeistas teises – panaikinti antstolės A. K. 2006 m. balandžio 7 d. turto arešto aktą, kuriuo apribota teisė disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 0,34 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad žemės sklypą notarine forma 2006 m. kovo 31 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko iš V. Z.; nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas įforminti šalių tą pačią dieną pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu. Nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti pareiškėja pateikė sutartį Nekilnojamojo turto registrui; gavusi pažymėjimą, sužinojo, kad nuosavybės teisei į žemės sklypą 2006 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu nustatyti apribojimai. Pareiškėja nurodė, kad pirko žemės sklypą, kuriam nebuvo nustatyti disponavimo juo apribojimai, ji yra teisėta savininkė, todėl jos teisės negali būti suvaržytos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi skundą tenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra teisėta ginčo žemės sklypo savininkė; jį įgijo pirkimo sandorio pagrindu, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjai perėjo nuo 2006 m. kovo 31 d., kai su pardavėju V. Z. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja sandorį 2006 m. balandžio 20 d. įregistravo viešame registre (CK 1.75 straipsnis). Antstolės žinioje yra vykdomoji byla, kurioje išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš skolininko V. Z. Teismas argumentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX–391 redakcija; Žin., 2001, Nr. 55–1948) 17 straipsnyje nustatytą reglamentavimą notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, perduoda Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, kurių pagrindu šis atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše padaro žymą. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl, teismo vertinimu, antstolė turėjo žinoti apie V. Z. perleistą nuosavybės teisę į žemės sklypą, kai 2006 m. balandžio 7 d. surašė jo arešto aktą. Teismas kartu pažymėjo, kad antstolė, gindama viešąjį interesą – vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimą – negali varžyti kitų asmenų teisių; turto areštu pažeidžiama pareiškėjos, kuri nėra skolininkė, teisė disponuoti turtu, antstolė negali šio nekilnojamojo daikto parduoti ir patenkinti kreditorės S. Z. reikalavimų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolės A. K. ir S. Z. atskiruosius skundus, 2006 m. spalio 24 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį paliko nepakeistą, atskiruosius skundus atmetė. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad antstolės veiksmai, areštuojant žemės sklypą, yra neteisėti, neatitinkantys CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėja pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą tapo žemės sklypo savininkė, kai ji, sudariusi pirkimo–pardavimo sandorį, 2006 m. kovo 31 d. su pardavėju pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie sudarytą sandorį antstolei turėjo būti žinomi, antstolė pripažino, kad ji nepastebėjo registro įrašo apie sudarytą sandorį. Atskirieji skundai iš esmės buvo grindžiami netinkamu CK 6.393 straipsnio 3 dalyje nustatytos normos aiškinimu ir taikymu, tačiau kolegija sprendė, kad dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravimo viešame registre ši netapo negaliojančia ir nepasinaikino jos pagrindu pareiškėjai D. M. atsiradusios nuosavybės teisės į žemės sklypą. Kolegija taip pat pripažino nepagrįstais atskirųjų skundų argumentus dėl privalomą bylos sustabdymą reglamentuojančių CPK normų netinkamo taikymo, motyvuodama, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais V. Z. ir S. Z. turto dalijimo byloje, taip pat byloje pagal S. Z. ieškinį dėl ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatyti faktai neturės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Kolegija vertino, kad, kasaciniam teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš V. Z. priteistas išlaikymas, įskaitant ir įsiskolinimą, nepilnamečiam vaikui turtu – priteisiant 1/3 dalį buto, apskritai neliko pagrindo vykdymo veiksmams atlikti; ieškinys dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu siejamas taip pat su išlaikymo vaikui išieškojimu. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra skirtingi, todėl pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą normą antstolė privalo atlyginti pareiškėjai šios turėtas 550 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kolegija pripažino pagrįsta.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė A. K. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis panaikinti, pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.393 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintas normas; 2006 m. kovo 31 d. sudarytas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris arešto akto surašymo metu, t. y. 2006 m. balandžio 7 d., nebuvo įregistruotas viešame registre. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimas yra privalomas, jeigu sandorio šalis siekia panaudoti jį prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnis, 6.393 straipsnio 3 dalis). Teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsniu, pagal kurį notaras turi informuoti registro tvarkytoją apie sudarytą sandorį; tinkamas šios pareigos įvykdymas nesukelia tokių pat teisinių padarinių, kaip sandorio šalies įgytų nuosavybės teisių įregistravimas viešame registre (CK 6.393 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal nurodyto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas tik nuo 2006 m. balandžio 20 d., kai pareiškėja įregistravo nuosavybės teisę viešame registre, sandoris galėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir jiems sukelti teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju antstolė rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo savininkas buvo V. Z., todėl antstolė areštavo skolininkui priklausantį sklypą; tokie antstolės veiksmai pripažintini teisėtais, atitinkančiais CPK 675 straipsnyje nustatytą tvarką skolininko turtui areštuoti.

2. Teismai netinkamai aiškino sąvoką „viešasis interesas “ (CPK 49 straipsnio 1 dalis), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmais, nepaisant jais ginamo viešojo intereso, negalima varžyti savininko teisių. Teismai suabsoliutino pareiškėjos nuosavybės teisę, neatsižvelgė į aplinkybes (didelę išlaikymo skolą, skolininkas neturėjo kito turto), kurioms esant antstolė ėmėsi vykdymo veiksmų, taip pat į tai, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į žemės sklypą yra ginčijama. Bylą nagrinėję teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sąvokos „viešasis interesas“ aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, atstovaujantis viešąjį interesą, prieš V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006); teismų praktikoje pripažįstama, kad intereso viešąjį pobūdį lemia tai, kokiems asmenims yra reikšmingos ginamos jų teisės ir teisėti interesai. Teismai nepagrįstai nesivadovavo CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Antstolės ginamo intereso viešasis pobūdis išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuriuose įtvirtintas prioritetinės nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principas.

3. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytos normos dėl privalomojo bylos sustabdymo; teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmų teisėtumo klausimą galima išnagrinėti, nepaisant kitų neišspręstų civilinių bylų, kuriose svarstomas iš skolininko V. Z. priteistino išlaikymo nepilnametei dukteriai klausimas, ginčijama pareiškėjos nuosavybės teisė į įgytą žemės sklypą. Prašymą dėl privalomojo bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismas išsprendė protokoline nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir motyvuotai pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantė rėmėsi šios nutarties pagrįstumui paneigti. Kolegija neištyrė atskirojo skundo argumentų dėl pirmiau nurodytos procesinės teisės normos pažeidimo, galėjusio turėti reikšmės, vertinant antstolės veiksmus, kolegija tik konstatavo kasacinio teismo padarytas išvadas V. Z. ir S. Z. turto dalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo byloje. Tuo tarpu civilinė byla pagal S. Z. ieškinį dėl ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu iki šiol neišnagrinėta. Pripažintinas teisiškai nepagrįstu ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo padarytą išvadą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo turtu, neliko pagrindo apskritai vykdyti išieškojimą iš V. Z.

Suinteresuotas asmuo S. Z. rašytiniu pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens antstolės A. K. kasacinį skundą pareiškėja D. M. prašo kasacinį skundą atmesti, teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad antstolė surašė žemės sklypo arešto aktą, nors turėjo duomenų apie sudarytą šio sklypo perleidimo sandorį ir jo naują savininką. Pareiškėja tapo žemės sklypo savininkė, kai su pardavėju pasirašė jo priėmimo–perdavimo aktą, t. y. 2006 m. kovo 31 d. Pagal CK 1.75 straipsnį šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas; šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, bet nuo momento, kuris nustatytas įstatymo; pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Antstolė turto arešto aktu areštavo ne skolininko turtą, nes V. Z. nuosavybės teisę į šį sklypą perleido pareiškėjai. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad pareiškėja negali atsakyti savo turtu už kito asmens prievolę teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai, nepaisant antstolės ginamo intereso viešojo pobūdžio. Kasacinio skundo argumentus, kad teismai nepagrįstai netaikė CPK 163 straipsnio 3 punkto ir nesustabdė nagrinėjamos bylos, pareiškėja laiko neteisingais, nes teismai pripažino, jog nė vienoje iš kasatorės nurodytų civilinių bylų nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje; be to, S. Z. atsiėmė ieškinį civilinėje byloje dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartimi ši civilinė byla nutraukta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Pareiškėja D. M. 2006 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu įsigijo iš V. Z. 0,34 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); sandorio šalys tą pačią dieną pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Antstolė pagal jai pateiktą vykdomąjį raštą atliko vykdymo veiksmus išlaikymui nepilnamečiam vaikui išieškoti iš skolininko V. Z., ji areštavo pirmiau nurodytą žemės sklypą, 2006 m. balandžio 7 d. surašiusi turto arešto aktą. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2006 m. balandžio 20 d.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių; taigi šis teismas sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas, bet kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys teisiniai argumentai, kuriuose yra keliami teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, reikšmingi formuojant bei vienodinant teismų praktiką (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Antstolis, vykdydamas valstybės suteiktą vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo; jis privalo vadovautis antstolio veiklos teisėtumo principu, sąžiningai atlikti profesines pareigas, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo Nr. IX–876 redakcija; Žin., 2002, Nr. 53-2042, 2, 3 straipsniai). Pagal CPK 675 straipsnį antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, siekdamas užtikrinti jo realizavimą tam, kad skolininkas padengtų įsiskolinimą išieškotojui; tačiau antstolio veiklos teisėtumo principas, CPK 690 straipsnio 1 dalies norma reikalauja patikrinti, ar turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, priklauso skolininkui, kad nebūtų pažeistos įstatymų saugomos kitų asmenų nuosavybės teisės. Byloje nustatyta, kad, antstolei 2006 m. balandžio 7 d. areštuojant žemės sklypą, į kurį ketino nukreipti išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo iš V. Z. išieškojimą, pirkimo–pardavimo sutartimi sklypas buvo perleistas pareiškėjai ir jai perduotas, todėl pripažintina teisinga bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo perėjusi pareiškėjai, o skolininkas V. Z. nebuvo šio nekilnojamojo daikto savininkas.

CK 6.393 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjant kasacinio skundo argumentus dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, pažymėtina Nekilnojamojo turto registro dvejopa paskirtis – konstatuojamoji (duomenų registravimas) ir informacijos apie sukauptus duomenis teikimo. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumo požiūriu šiuo atveju svarbu yra tai, ar jis pareikalavo informacijos, reikalingos areštuojant turtą, ar ją tinkamai įvertino, ar pagal turimus duomenis priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Iš skundžiamų teismų nutarčių matyti, kad, areštuodama žemės sklypą, antstolė turėjo Nekilnojamojo turto registro duomenų apie žemės sklypo perleidimo sandorį ir apie pirkėjos prašymą jį įregistruoti viešame registre. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad, esant nurodytų duomenų apie įstatymų reikalavimus atitinkančius nuoseklius veiksmus, įteisinant nuosavybės teisių perėjimą pareiškėjai, antstolė neturėjo atlikti vykdymo veiksmų, kuriais ribojamos su konkrečiu vykdymo procesu nesusijusio asmens nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas teisingai motyvavo, kad nagrinėjamu atveju, pritaikius CK 6.393 straipsnio 3 dalyje nustatytą normą, susidarytų teisinė situacija, kurioje antstolė galėtų realizuoti skolininkui nepriklausantį turtą; vadinasi, pripažinti turto areštą teisėtu nebuvo pagrindo.

Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą privalo užtikrinti jo tėvai (CK 3.192 straipsnis). Antstolis negali vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nukreipti išieškojimą į turtą, kuris nėra išlaikymo įsiskolinimą turinčio tėvo ar motinos nuosavybė. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie viešojo intereso gynimą nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais.

Civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš skolininko V. Z. nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis yra pakeistas į išlaikymą turtu – 1/3 dalimi buto, padengiant šiuo turtu ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą; tai reiškia, kad neliko pagrindo priverstinai išieškoti iš V. Z. išlaikymą, nukreipiant išieškojimą į kitą turtą. Teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, netenkinęs prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėtų nutarčių, vertinant antstolės veiksmus areštuojant turtą, priėmimui, todėl tenkinti kasacinį skundą – panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis bei atmesti pareiškėjos D. M. skundą – nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys