Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Civilinė byla Nr. 3K-3-210/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.8; 38; 44.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. įmonės ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka; trečiasis asmuo S. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2005 m. liepos 7 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir nurodė, kad jos įmonėje dirbęs atsakovas, vairuodamas įmonės mikroautobusą FORD TRANZIT, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sužalojo iš šio mikroautobuso išlipusią keleivę – trečiąjį asmenį S. D. Ieškovė 2005 m. kovo 17 d. geranoriškai sumokėjo trečiajam asmeniui 10 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai už sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus, patirtus nurodyto įvykio metu, atlyginti ir įgijo regreso teisę išieškoti sumokėtą žalos atlyginimo sumą iš atsakovo, dėl kurio kaltės buvo padaryta ši žala. Ieškovė, remdamasi CK 6.37, 6.280 straipsniais, prašė teismą priteisti iš atsakovo 10 000 Lt žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas, 2005 m. vasario 7 d. vairuodamas ieškovės įmonei priklausantį mikroautobusą, sužalojo iš jo išlipusią keleivę. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu apeliacine ir kasacine tvarka, J. S. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Nuosprendyje nustatyta, kad J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 punktų reikalavimus, nes, pradėdamas važiuoti, neįsitikino saugumu, todėl, mikroautobuso durimis privėrus keleivės S. D. viršutinius drabužius, vilko šią keleivę važiuojamąja kelio dalimi, dėl ko šiai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos eismo įvykio aplinkybės (ar buvo padaryti veiksmai, konstatuoti nuosprendyje, ir ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas nuosprendis) yra privalomos civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėjančiam teismui. Teismas nurodė, kad ieškovė 2005 m. kovo 17 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 10 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos už sužalojimą ir dvasinius išgyvenimus dėl nurodyto eismo įvykio, kurį sukėlė ieškovės įmonėje dirbęs atsakovas. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teismas pažymėjo, kad žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atlygina šio valdytojas, tačiau jis gali nesutapti su žalą padariusiu asmeniu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) atlygino jo darbuotojo (atsakovo) padarytą žalą, ir atgręžtiniam reikalavimui atsirasti yra visos būtinos sąlygos, t. y. ieškovas atlygino žalą, padarytą atsakovo, nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikšti. Teismas konstatavo, kad darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turi į padariusį žalą darbuotoją regreso teisę, ir atsakovas, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo atlyginti darbdaviui visą žalą. Teismas taip pat nurodė, kad asmuo turi teisę prisiteisti iš žalą padariusio asmens žalą ar tą jos dalį, kuri atlyginta nesant paties regredento kaltės, ir žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek atlyginimo yra išmokėjęs asmuo ir kiek tokio dydžio priteisimo neriboja įstatymas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino žalos atlyginimo dydžio, todėl priteisė ieškovo naudai 10 000 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui 10 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo kaltė dėl žalos padarymo nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje kasacinės instancijos teismas atmetė J. S. argumentus dėl nukentėjusiosios kaltės ir didelio neatsargumo, lėmusių eismo įvykį. Kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės neįrodinėtinos iš naujo civilinėje byloje (CPK 182 straipsnis), o atsakovo argumentai, jog žala padaryta ne tyčiniais veiksmais, o dėl neatsargumo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš atsakovo priteistinos žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo ieškovė ir kokio priteisiamo dydžio neriboja įstatymas. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad teismas neišskyrė turtinės ir neturtinės žalos dydžio, neturi esminės reikšmės, nes ieškovė, atlyginusi atsakovo padarytą žalą, turi į jį atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali būti sumažintas tik dviem atvejais: dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo ir dėl žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neįrodytas nukentėjusiosios didelis neatsargumas, atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki, nes vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra bedarbis, neįrodo sunkios jo turtinės padėties, o kitų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas J. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį pakeisti, sumažinant iš jo priteistą žalos atlyginimą nuo 10 000 Lt iki 1000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pažeidė CK 6.280 straipsnį, pagal kurį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Nagrinėjamu atveju yra taikytinų materialiosios teisės normų, pagal kurias atlygintinos žalos dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį ir kitas aplinkybes: CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis, DK 257 straipsnio 5 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas teisės normas, yra pabrėžęs, kad, nustačius materialiosios teisės normose nurodytas sąlygas, yra pagrindas mažinti priteistiną žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2004 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2004; 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2005, kt.).

2. Nors žalos atlyginimo instituto paskirtis yra visiškas nuostolių atlyginimas, tačiau ši taisyklė turi būti taikoma protingai ir sąžiningai. Teismai, spręsdami dėl iš atsakovo priteistinos žalos dydžio, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai visiškai nevertino byloje nustatytų aplinkybių, atitinkančių pagal savo pobūdį materialiosios teisės normose nurodytas sąlygas. Teismai neįvertino to, kad žalos atsiradimo metu atsakovas buvo ieškovės įmonės samdomas darbuotojas, t. y. silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis; teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas jau ilgą laiką buvo bedarbis ir jo turtinė padėtis akivaizdžiai yra sunki: po nurodyto eismo įvykio atsakovas, dirbęs visą gyvenimą profesionaliu vairuotoju, pagal nuosprendį kuriam laikui neteko teisės vairuoti motorines transporto priemones, taigi neteko darbo, gyvena iš nedidelės bedarbio pašalpos, neturi kitų pajamų, taip pat tokio turto, kurį pardavęs galėtų sumokėti reikalaujamą žalos atlyginimą. Be to, nors atsakovas yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nurodyto eismo įvykio, tačiau nuosprendyje konstatuota kaltės forma – neatsargumas, t. y. žala buvo padaryta neatsargiais atsakovo veiksmais. Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovės padėtis yra gera, įmonė dirba pelningai. Teismai nevertino ir atsakovo argumentų dėl pačios nukentėjusiosios kaltės žalai atsirasti, nors tai reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pripažino, jog, išlipdama iš atsakovo vairuojamo mikroautobuso, pati prisivėrė savo drabužį, taigi ji taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nustatytus pėstiesiems (KET 11 punktas), taip pat bendruosius eismo saugumo reikalavimus (KET 50, 53, 54 punktai). Teismai nesiaiškino aplinkybių ir dėl darbdavio, t. y. ieškovės, kaltės, nors atsakovas nurodė, kad jo darbo funkcijoms vykdyti ieškovės skirtas mikroautobusas buvo tokios būklės ir konstrukcijos, kad neužtikrino ieškovui galimybės suprasti, jog iš jo išlipusi keleivė prisivėrė durimis drabužį: jokie automobilyje esantys davikliai nerodė, kad keleivė prisivėrė drabužį, to taip pat nebuvo galima matyti galinio vaizdo veidrodėliuose. Teismai nesiaiškino ir netyrė nurodytų aplinkybių, nors jos yra faktinis pagrindas mažinti iš atsakovo prašomą priteisti žalos atlyginimą.

3. Teismai nurodė, kad priteisia neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodė, kokia priteisiamos žalos dalis skirta neturtinei, o kokia – turtinei žalai atlyginti. Be to, ieškovės reikalaujama žalos suma gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius baudžiamosiose bylose už tyčines, smurtines nusikalstamas veikas. Už nesunkius nusikaltimus teismų priteisiamas žalos dydis yra nuo 1000 iki 3000 Lt. Nagrinėjamu atveju žala padaryta ne tyčiniais atsakovo veiksmais, bet dėl neatsargumo, be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos atlyginimą, priteisiant iš atsakovo 1000 Lt.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Atsakovas nurodė, kad teismai pažeidė CK 2.80 straipsnį, 6.251 straipsnio 2 dalį, 6.282 straipsnio 3 dalį, DK 257 straipsnio 5 dalį, tačiau vienintelis argumentas, kuriuo jis grindžia reikalavimą pakeisti teismų priimtą sprendimą, yra tai, jog teismai neatsižvelgė į sunkią jo turtinę padėtį. Byloje yra pateiktas atsakovo pasirašytas dokumentas, iš kurio matyti, kad jis žinojo, kokio dydžio žalos atlyginimą sumokės ieškovė kaip jo darbdavė trečiajam asmeniui, be to, atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti atlyginant šią žalą, tačiau atsisakė. Taigi atsakovas buvo iš anksto informuotas apie tai, kokio dydžio žalos atlyginimą sumokės trečiajam asmeniui ieškovė, todėl, sprendžiant jau atlygintos žalos išieškojimo regreso tvarka iš atsakovo klausimą, žalos dydžio pagrįstumas neturi būti svarstomas.

2. Atsakovo turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik pagal jo gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad neturi turto, ir nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra gerokai didesnė už iš jo priteistą žalos atlyginimo sumą.

3. Atsakovas tik išvardijo teisės aktus, kurių, jo teigimu, neatitiko ieškovės jo darbui skirtas mikroautobusas, tačiau neįvardijo konkrečių šių aktų nuostatų, kurias būtų pažeidusi ieškovė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovas J. S. dirbo ieškovės įmonėje mikroautobuso vairuotoju. 2005 m. vasario 7 d. atsakovas, vairuodamas mikroautobusą, sužalojo trečiąjį asmenį S. D. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu apeliacine ir kasacine tvarka, J. S. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą ir jam paskirta bausmė – uždrausta vairuoti motorines transporto priemones vienerius metus ir devynis mėnesius. Nuosprendyje nustatyta, kad J. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 punktų reikalavimus, pradėdamas važiuoti neįsitikino saugumu, todėl, mikroautobuso durims privėrus išlipusios keleivės S. D. kailinius, vilko šią važiuojamąja kelio dalimi, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Ieškovė 2005 m. kovo 17 d. geranoriškai sumokėjo nukentėjusiajai 10 000 Lt žalai dėl sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų, patirtų nurodyto įvykio metu, atlyginti. Ieškovė 2005 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos sumokėtą žalos atlyginimo sumą iš atsakovo, dėl kurio kaltės buvo padaryta ši žala.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir kartu darbdavio, atlyginusio jo darbuotojo didesnio pavojaus šaltiniu padarytą trečiajam asmeniui žalą, atgręžtinio reikalavimo teisę į dėl žalos atsiradimo kaltą darbuotoją, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė – didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir darbdavė – geranoriškai atlygino jos darbuotojo, vykdžiusio darbo funkcijas, padarytą didesnio pavojaus šaltiniu trečiajam asmeniui žalą, sumokėdama 10 000 Lt. Ieškovė turėjo pareigą atlyginti trečiajam asmeniui žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio – mikroautobuso – valdytoja: nors mikroautobusą vairavo atsakovas, tačiau jis vykdė darbo funkcijas, taigi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo ne atsakovas, bet ieškovė (CK 6.270 straipsnis). Be to, ieškovė nurodytą žalą turėjo atlyginti ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris atsako už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės: žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė ieškovės įmonės darbuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus (CK 6.264 straipsnis). Ieškovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t. y. darbdavei, – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis). Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 straipsnis). Atgręžtiniam reikalavimui įgyti būtinos šios sąlygos: asmuo atlygino žalą; žala buvo padaryta kito asmens; nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikšti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atlyginusi didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytoja ji yra, jos darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą (CK 6.264, 6.270 straipsniai), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atsakomybė trečiajam asmeniui kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (CK 6.270 straipsnis), be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.264 straipsnis). Tuo tarpu atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovė gali įgyvendinti laikydamasi darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Ieškovės sumokėta trečiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, nes žalą jis padarė nusikalstama veika: teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą (DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismai, visiškai tenkindami ieškovės ieškinį, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui 10 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į visos sumokėtos žalos sumos atlyginimą (DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka, kad kai yra regresinė prievolė, turi būti atlyginama žalai padengti sumokėta suma ir priteistinos žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek žalos atlyginimo yra sumokėjęs asmuo ir kiek tokio dydžio priteisimo neriboja įstatymas. DK 257 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima tais atvejais, kai atlygintinos žalos dydį regredentas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nustatė tarpusavio susitarimu, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, be to, dėl žalos atsiradimo gali būti visa ar dalinė paties regredento kaltė. Taigi tokiu atveju asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomos priteisti iš jo žalos dydį, be to, jis turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis; DK 257 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ir didesnio pavojaus šaltiniu atsakovo sužalota nukentėjusioji padarytos žalos dydį nustatė tarpusavio susitarimu. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pagrindą reikšti atsikirtimus, kvestionuodamas ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo regreso tvarka būtent tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji geranoriškai sumokėjo trečiajam asmeniui pagal jų tarpusavio susitarimą. Tačiau teismai atleido ieškovę nuo pareigos pagrįsti reikalaujamos žalos dydį, o kartu ir tinkamai nenustatė, į kokio dydžio žalos atlyginimą darbdavys įgijo regreso teisę (DK 257 straipsnio 4 dalis). Be to, teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, kad ieškovė, sumokėdama nukentėjusiajai 10 000 Lt žalos atlyginimą, atlygino šiai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau nenustatinėjo, dėl kokio dydžio turtinės ir neturtinės žalos susitarė šalys. Byloje esančiame šalių susitarime 10 000 Lt suma įvardyta kaip neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 6). Ieškovės atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad 10 000 Lt sumokėta neturtinei žalai atlyginti (b. l. 92, 93). Teismai tinkamai nenustatė ir neištyrė nurodytų žalos atlyginimo aplinkybių, nors jos yra reikšmingos nagrinėjant ieškovės regresinį reikalavimą dėl žalos atsiradimo kaltam darbuotojui.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais gali būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, ir šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Be to, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas įstatymų leidėjo nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimas nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačiai sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į jau suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką, žinoma, kiekvienu atveju įvertinęs konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006).

Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir nukentėjusioji, t. y. trečiasis asmuo, nustatydamos atlygintinos žalos dydį tarpusavio susitarimu, nesikreipdamos į teismą, kartu susitarė ir dėl neturtinės žalos dydžio. Taigi ieškovės atgręžtinį reikalavimą atsakovui dėl nurodytos žalos atlyginimo nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai visų pirma turėjo nustatyti, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą sumokėjo ieškovė trečiajam asmeniui, o po to patikrinti ieškovės sumokėto gera valia trečiajam asmeniui žalos atlyginimo dydžio atitiktį įstatymo nustatytiems neturtinės žalos piniginės išraiškos apskaičiavimo kriterijams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatinėjo ir netyrė bylos faktų dėl ieškovės prašomo priteisti atgręžtinio reikalavimo tvarka žalos dydžio, t. y. teismai nesiaiškino ieškovės sumokėto žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo: nesiaiškino ir netyrė, kokia dalis iš ieškovės sumokėtos trečiajam asmeniui 10 000 Lt sumos buvo skirta turtinei, kokia neturtinei žalai atlyginti ir pagal kokius kriterijus buvo apskaičiuotas būtent toks atlygintinos žalos dydis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nepakankamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes bei atsakovo argumentus dėl pagrindo mažinti iš jo priteistinos regreso tvarka žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, į sunkią jo turtinę padėtį (DK 257 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai nepakankamai nustatė ir ištyrė bylos faktus, reikšmingus tam, kad galima būtų teisingai pritaikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, ir nuspręsti dėl ieškovės pareikšto regresinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, t. y. prašomo priteisti atgręžtinio reikalavimo tvarka žalos dydžio. Kasacinis teismas negali nustatinėti faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl įvardytų esminių pažeidimų yra pagrindas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nurodyti pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Kauno miesto apylinkės teismui naujos sudėties.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas