Civilinė byla Nr. e3K-3-27-701/2017
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01033-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.6.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl išmokėtos draudimo išmokos žalai atlyginti priteisimo, tretieji asmenys M. A. ir L. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiami civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, taip pat subjekto, kuriam taikytina atsakomybė už netinkamą kelių priežiūrą, klausimai.
Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių 3375,93 Eur (11 656,40 Lt) išmokėtos draudimo išmokos žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, atlyginti, priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. balandžio 5 d. Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje, trečiasis asmuo M. A., vairuodamas automobilį, įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, todėl buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Phaeton“. Ieškovė, apdraudusi minėtą transporto priemonę, dėl patirto automobilio sugadinimo išmokėjo 3375,93 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Ieškovės teigimu, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, tarp jų ir kelių, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė atlyginti žalą, motyvuodama tuo, kad dėl žalos atsiradimo atsakinga atsakovė UAB „Grinda“. Pastaroji žalos taip pat neatlygino.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu tenkino ieškinį, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 3375,93 Eur išmokėtos draudimo išmokos žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad ieškovė 2011 m. kovo 2 d. Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartimi apdraudė trečiajam asmeniui L. B. priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Phaeton“, valst. Nr. FGP 977; 2011 m. balandžio 5 d. transporto priemonė „Volkswagen Phaeton“ apie 21.19 val. įvažiavo į Dariaus ir Girėno gatvėje, važiuojant nuo oro uosto į Žirnių gatvę, esančią duobę, todėl buvo apgadintas priekinis dešinės pusės ratas; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. gegužės 3 d. nutarimu nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla nustačius, kad transporto priemonės valdytojas M. A. eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nėra jo kaltės dėl įvykio, nes jis negalėjo numatyti, jog važiuojamojoje neapšviesto kelio dalyje bus gili duobė; eismo įvykio metu buvo užfiksuotos dvi kelio duobės (1,2 m ilgio, 1 m pločio, 0,2 m aukščio ir 1,0 m ilgio, 0,8 m pločio, 0,2 m aukščio); nukentėjęs asmuo M. A. kreipėsi į draudikę kitą dieną po eismo įvykio; draudikė nustatė, kad įvykio metu buvo apgadinta priekinė dešinės pusės padanga, vairo kolonėlė, priekinis dešinės pusės amortizatorius, priekinė dešinės pusės apatinė svertė, priekinis dešinės pusės guolis, priekinė dešinės pusės guoliavietė, priekinė dešinės pusės vairo traukė; ieškovės iniciatyva atlikta remonto ekspertizė, nustatyta darbų sąmata (3491,77 Eur (12 056,40 Lt); ieškovė 2011 m. gegužės 5 d. L. B. išmokėjo 3375,93 Eur draudimo išmoką ir 2011 m. birželio 3 d. pareiškė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka; atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, todėl ji pripažintina gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja ir atsakinga už žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto, atlyginimą; atsakovė UAB „Grinda“ nurodė, kad nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti, nes patirti nuostoliai nesusiję su UAB „Grinda“ (ne)veikimu.
Teismas padarė išvadą, kad duobės važiuojamojoje kelio dalyje yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros. Dėl to kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji atsakomybė. Savivaldybė laikytina tinkama atsakove byloje, nes neįrodė, kad iki įvykio buvo pateikusi UAB „Grinda“ užsakymą sutvarkyti konkrečias duobes. Atsižvelgdamas į galiojusią atsakovių sutartį dėl darbų atlikimo, teismas padarė išvadą, kad savivaldybė 2011 m. sausio 25 d. sutartimi nebuvo perdavusi savo funkcijos prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves ir taip perleidusi kelius ir gatves kitam valdytojui. Tačiau nustatęs, kad atsakovė UAB „Grinda“ ne kartą atliko remonto darbus Dariaus ir Girėno gatvėje, iki įvykio ginčo vietoje buvo remontuojamas kelias, teismas padarė išvadą, jog ir UAB „Grinda“ netinkamais veiksmais (blogai atliktu remontu) ar neveikimu (neapžiūrėta ir neužtaisyta šalia toje pačioje gatvėje buvusi duobė) prisidėjo prie žalos kilimo. Dėl to teismas konstatavo, kad žala kilo dėl abiejų atsakovų veiksmų netinkamai atliekant prievoles, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu (savivaldybei šios pareigos priskirtos įstatymu, o atsakovei UAB „Grinda“ – sutarties su savivaldybe pagrindu). Nors gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 2 dalies prasme tuo metu valdė savivaldybė, tačiau UAB „Grinda“ ją iki įvykio remontavo (trumpais laikotarpiais, kurių neįmanoma išskirti), taip pat valdė atskirus jos ruožus, atliko (ar bent turėjo atlikti) veiksmus kelio dangai sutvarkyti, todėl taikytina solidarioji abiejų atsakovių atsakomybė.
Teismas priėjo prie išvados, kad transporto priemonės vairuotojas įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo aplinkybės, ir negalėjo numatyti, jog kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobės, todėl negalėjo išvengti įvykio. Atsakovės neįrodė, kad tinkamai įvykdė savo pareigas prižiūrėti šį kelio ruožą arba šią vietą tinkamai paženklinti.
Teismas, remdamasis eksperto V. Sinicos ekspertize-sąmata, nustatė, kad atlikta remonto darbų, kurių suma – 3491,77 Eur. Ieškovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, nustatytą nuostolių dydį sumažino ir transporto priemonės savininkei L. B. išmokėjo 3375,93 Eur draudimo išmoką. Atsakovės nuostolių dydžio nenuginčijo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinius skundus, 2016 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad nenustatytas transporto priemonę vairavusio M. A. neatsargus elgesys. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nėra jo kaltės dėl eismo įvykio. Ieškovės iniciatyva ekspertas nustatė nuostolius. Šiems rašytiniams įrodymams paneigti atsakovės nepateikė kokių nors įrodymų, išskyrus savo samprotavimus. Dėl to kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir jų pagrindu padarytai išvadai, kad atsakovės neįrodė vairuotojo kaltės dėl įvykio.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės Vilniaus mieste nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl jai tenka pareiga prižiūrėti gatves. 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė – už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė buvo perdavusi gatvės ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, valdyti atsakovei UAB „Grinda“. Taigi rangovė (atsakovė UAB „Grinda“) neveikė savarankiškai, gatvių priežiūros ir remonto paslaugas tam tikram laikotarpiui teikė pagal užsakovės nurodymus, kiekvieno užsakymo atlikimas buvo įforminamas atskiru aktu. Kadangi rangovas sutartimi įsipareigojo atsakyti už atliktų darbų kokybę ir atlyginti nuostolius dėl nekokybiško darbų atlikimo, tai atsakovei UAB „Grinda“ netinkamai, nekokybiškai atlikus darbus kyla sutartinė atsakomybė atlyginti tretiesiems asmenims atsiradusią žalą.
Ieškovės ir atsakovės UAB „Grinda“ nesieja sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo, tačiau solidarioji šios atsakovės atsakomybė galima pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalį ir sutarties nuostatas. Nors atsakovės UAB „Grinda“ atlikti gatvės remonto darbai perduoti užsakovei, kuri nepareiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, tačiau kolegija padarė išvadą, kad žala vis dėlto kilo dėl UAB „Grinda“ netinkamo darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Dariaus ir Girėno gatvė buvo ne kartą remontuota, taip pat ir posūkis į Žirnių gatvę, kur įvyko eismo įvykis, užtaisomos duobės nebuvo fiksuojamos ir identifikuojamos, todėl neįmanoma nustatyti, ar duobė liko po ankstesnio remonto, ar naujai atsivėrė, ar buvo vykdomas gatvės remontas būtent įvykio vietoje. Tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ir UAB „Grinda“ savo netinkamais veiksmais (blogai atliktas remontas) ar neveikimu (neapžiūrėta ir neužtaisyta šalimais toje pačioje gatvėje buvusi duobė) prisidėjo prie žalos kilimo.
Kolegija iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino teiginius, kad gatvė remonto darbų atlikimo momentu buvo perduota valdyti UAB „Grinda“, tačiau šių aplinkybių nevertino kaip pagrindo atleisti šią atsakovę nuo solidariosios atsakomybės, vadovaujantis CK 265 straipsnio 1 dalimi ir Darbų atlikimo sutarties 4.5.2 punktu, konstatavus tikėtiną šios atsakovės kaltę dėl netinkamai atliktų remonto darbų.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Grinda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai neteisingai aiškino UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 25 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties nuostatas, taip pažeisdami CK 6.193 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nuspręsdami dėl solidariosios atsakovių atsakomybės. UAB „Grinda“ negali būti laikoma Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja, nes minėta sutartimi bendrovė įsipareigojo darbus atlikti tik pagal užsakovės nurodymus, taigi statinio valdymas UAB „Grinda“ neperėjo. Atsakovė UAB „Grinda“ neturėjo galimybės imtis prevencinių priemonių naujai atsivėrusioms duobėms tvarkyti. Negavusi užsakymo iš savivaldybės, UAB „Grinda“ negali būti atsakinga už žalą, atsiradusią dėl savaime atsivėrusios duobės. Dėl to ji negali būti pripažinta sutartį pažeidusia šalimi ir jai netaikytina didesnė atsakomybė, nei numatyta sutartyje. Bendrovė galėtų būti atsakinga tik už tokią žalą, jeigu ši būtų sukelta dėl atliktų darbų defektų, bet ne dėl bendrųjų kelio trūkumų (savaime atsiveriančių kelio duobių šaltuoju metų laiku). Teismai UAB „Grinda“ kaltę konstatavo netinkamai aiškindami sutarties nuostatą dėl šios atsakovės atsakomybės.
Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas. Pagal teisinį reglamentavimą vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai asmenys privalo, iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliodami organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys atsako tik pažeidę aprašo reikalavimus, o kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą ne tik dėl to, kad neturi tokių įsipareigojimų pagal sutartį, bet ir dėl to, kad kelius prižiūrintys asmenys apskritai laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami veiksmų, taip pažeidžia aprašo nuostatas.
Teismai peržengė ieškinio ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes savo sprendimą grindė faktais, kurių šalys nenurodė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo tikėtiną UAB „Grinda“ kaltę dėl netinkamai atliktų remonto darbų, nors ieškovė prašė tik atlyginti žalą, o ne pripažinti UAB „Grinda“ atliktus darbus nekokybiškais ar netinkamais. Šiuo atveju savivaldybė neginčijo UAB „Grinda“ atliktų darbų kokybės. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą teismo sprendimą, nurodė dar kitokius teisinius ir faktinius ieškinio tenkinimo pagrindus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Atsakovė UAB „Grinda“ atkreipia dėmesį į tai, kad, pripažinus pagrindą jai taikyti atsakomybę, turi būti įvertintas vairuotojo neatsargumas ir sprendžiama dėl atleidimo nuo atsakomybės ar žalos dydžio sumažinimo. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Kadangi Kelių eismo taisyklėse nustatyta vairuotojo pareiga važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį pagal važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tai administracinių teismų praktikoje priteisiant žalą atsižvelgiama į vairuotojo veiksmus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MzgtMjc1Ny0xMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-438-2757-12')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-438-2757-12">A-438-2757-12</a>). Vairuotojai privalo prisiimti dalį kaltės, jei nebuvo pakankamai atidūs: vairavo automobilį nesaugiu greičiu, viršijant leistiną greitį, todėl nepastebėjo kelyje esančių duobių. Šiuo atveju vairuotojo neatidumą ir neatsargumą patvirtina tai, kad nebuvo daugiau vairuotojų, kurie būtų įvažiavę į šią konkrečią duobę.
Teismai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad apžiūrint apgadintą automobilį dalyvavo tik ieškovės atstovai, atsakovėms nebuvo suteikta galimybė pateikti savo žalos įvertinimą, o tai visiškai apribojo atsakovės gynybos galimybes, vertinant patirtos žalos dydį. Dėl šios priežasties atsakovė negalėjo pateikti papildomų įrodymų, nes po eismo įvykio buvo praėję daugiau nei treji metai.
Kasaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovės UAB „Grinda“ kasacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutarties dalis, kuriomis žalos atlyginimas priteistas iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, ir ieškinį šios atsakovės atžvilgiu atmesti. Kasacinis skundas ir atsiliepimas į atsakovės UAB „Grinda“ kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Teismai sutartį aiškino itin siaurai, pažeisdami CK 6.193 straipsnio 1 dalį, nevertino gatvių prižiūrėtojų pareigų, neatsižvelgė į sutarties nuostatas dėl rangovo atsakomybės tretiesiems asmenims, todėl nepagrįstai taikė savivaldybei atsakomybę už netinkamą gatvių priežiūrą. Teismai nepagrįstai pripažino, kad UAB „Grinda“ veikia tik pagal atskirus savivaldybės užsakymus, todėl negali būti pripažinta gatvių valdytoja. Atsakovė UAB „Grinda“ sutartimi įsipareigojo pagal užsakovės nurodymus atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Remonto darbai siejami su konkrečiu (vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, kuriais užtikrinama nuolatinė gatvių priežiūra (eksploatacija). Sutartimi savivaldybė pirko nuolatinius kelio darbus siekdama užtikrinti saugų eismą. Taigi atsakovė UAB „Grinda“ prisiėmė pareigą prižiūrėti kelius (gatves), įsipareigojo laikytis Aprašo reikalavimų. Apraše numatytos gatvių prižiūrėtojo pareigos, tiek sutarties nuostatos paneigia teismų konstatuotą aplinkybę, kad rangovas UAB „Grinda“ gatvių priežiūros darbų neatlieka savo nuožiūra ir iniciatyva. Pagal Aprašo nuostatas, kelius prižiūrintys asmenys atsakingi ne tik tuomet, kai pažeidžia Aprašo reikalavimus, bet ir kai nesiima reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui.
Teismai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, tačiau precedentą taikė netinkamai, nes toje civilinėje byloje nebuvo vertinami itin svarbūs įrodymai – Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros konkurso sąlygos ir techninė darbų specifikacija, kurios yra neatskiriama sutarties dalis. Sąlygos bei specifikacija papildomai pagrindžia aplinkybę, kad UAB „Grinda“ pagal sutartį teikė nuolatines kelių bei gatvių priežiūros paslaugas, o ne vykdė atskirus darbus pagal savivaldybės užsakymus.
Teismai, vertindami UAB „Grinda“ atliktus darbus, peržengė ieškinio ribas, nes ieškovė, teikdama ieškinį, nebuvo suformulavusi reikalavimo pripažinti UAB „Grinda“ darbus nekokybiškais ar netinkamais. Taigi šiuo atveju pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostata.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė palaiko atsakovės UAB „Grinda“ argumentus dėl priteistino žalos dydžio sumažinimo įvertinus neatsargius vairuotojo veiksmus.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės UAB „Grinda“ kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliacinės instancijos teismas nustatė reikšmingą faktinę aplinkybę, kad atsakovė UAB „Grinda“ netinkamai atliko darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą, todėl važiuojamojoje kelio dalyje atsirado arba nebuvo užtaisytos duobės. Taigi, neteisėti kasatorės veiksmai konstatuoti. Tokiu atveju kasatorė UAB „Grinda“ laikytina solidariąja skolininke, nes netinkamai vykdė Vilniaus miesto savivaldybės nurodymą (CK 6.265 straipsnio 1 dalis). Be to, solidarioji civilinė atsakomybė taikoma, kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais), taip pat tais atvejais, kai nėra tiksliai aišku, kieno veiksmais ji padaryta arba kiek vienas ar kitas veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2012">3K-3-436/2012</a>).
Pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad kasatorė UAB „Grinda“ yra atsakinga arba kaip statinio valdytoja, arba kaip netinkamai pareigas pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe atlikęs asmuo (nekokybiškai atlikti remonto darbai). Ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas arba naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; šiuo atveju pradinis ieškinio pagrindas iš esmės nesikeičia, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380/2008">3K-3-380/2008</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010; kt.). Taigi teismai išnagrinėjo bylą neišėję už ieškinio ribų.
Aplinkybė, ar vairuotojas galėjo pastebėti duobę ir jos išvengti, yra fakto klausimas, todėl nenagrinėtinas kasaciniame teisme. Pažymėta, kad teismai nustatė, jog vairuotojas buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio dalyje gali būti duobių, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. Be to, eismo įvykis įvyko tamsiuoju paros metu (balandžio mėn. 21.05 val., saulė tuo metu leidžiasi apie 20.00 val.), byloje nėra duomenų, jog vairuotojas būtų atlikęs kokius nors neatsargius veiksmus arba neatsargiai neveikęs. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai, kad vairuotojo veiksmai lėmė žalą arba padėjo jai atsirasti, yra deklaratyvūs.
Atsakovė UAB „Grinda“ atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė klaidingai nurodo, kad atsakovė UAB „Grinda“ prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves) – visi sutartyje nurodyti darbai atliekami tik pagal užsakovės nurodymus, kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą.
Vien aplinkybė, kad konkrečiu momentu galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė), nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, nes negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą ir trūkumus nedelsdama pašalintų.
Pagal Aprašo 6 punkto nuostatą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik sutartyje nustatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako savivaldybė. Šiuo atveju savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį.
UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą ne tik dėl to, kad iš sutarties jai nekyla tokių įpareigojimų, bet ir dėl to, jog pagal Aprašo nuostatas kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir nesiima jokių veiksmų. Šiuo atveju UAB „Grinda“ negavo pranešimo apie kelyje esančią duobę ir apie ją sužinojo tik gavusi ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo.
Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai tą pačią rangos darbų sutartį vertindavo skirtingai, vienais atvejais nurodydami, kad ji nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ būtų galima laikyti Vilniaus miesto gatvių valdytoja, kitais – kad sutartimi buvo perduota Vilniaus miesto gatvių valdymo teisė, nepaisant to, jog toks perdavimas nebuvo įregistruotas viešame registre, kaip to reikalauja CK 4.27 straipsnio 2 dalis. Būtent šį klausimą kasacinis teismas išsprendė priimdamas 2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTA1LTY4Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-105-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-105-687/2016">e3K-7-105-687/2016</a>, kurioje išaiškino, kad gatvių valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl ji nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl subjektų, kuriems taikytina atsakomybė už kelių konstrukciniais defektais padarytą tretiesiems asmenims žalą
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTA1LTY4Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-105-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-105-687/2016">e3K-7-105-687/2016</a> ir joje nurodyta praktika).
Nagrinėjamu atveju draudikės ieškinys pareikštas atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojoms. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinti ieškinį ir solidariai iš atsakovių priteisti žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad savivaldybė atsakinga kaip valdytoja ir atsakovei UAB „Grinda“ solidarioji atsakomybė kyla CK 6.265 straipsnio pagrindu. Tiek atsakovė UAB „Grinda“, tiek atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė kasaciniuose skunduose įvardija netinkamą CK 6.193 straipsnio 1 dalies aiškinimą ir taikymą. Abi atsakovės nurodo, kad nėra tinkamas atsakomybės nurodytu pagrindu subjektas (atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad nurodoma sutartimi gatvių valdymo teisė perduota atsakovei UAB „Grinda“, o ši nesutinka dėl solidariai taikytos atsakomybės), tokia teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant šalių sudarytos 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties nuostatas dėl UAB „Grinda“ suteiktų teisių apimties.
Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai pasakyta dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2011">3K-3-431/2011</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 buvo aiškinama ir vertinama ta pati kaip ir nagrinėjamoje byloje aktuali atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis, tik nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl kitos Vilniaus gatvės konstrukcinių defektų, atlyginimo. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad:
kai savivaldybė yra kelio (gatvės) savininkė (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu;
taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina;
kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė.
Aiškindamas atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sudarytą darbų atlikimo sutartį kasacinis teismas nurodytoje 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje pažymėjo, kad UAB „Grinda“ (sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 2.3 punktas). Kasacinis teismas konstatavo, kad nurodytoje sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.
Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties aiškinimas ir nustatyta šia sutartimi savivaldybės perduotų UAB „Grinda“ teisių apimtis šios bylos aspektu vertintini kaip teismo precedentas. 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi statinio – Dariaus ir Girėno gatvės Vilniuje – valdymas atsakovei UAB „Grinda“ neperėjo ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti jos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad 2011 m. sausio 25 d. sudaryta darbų atlikimo sutartimi statinio valdymas rangovei neperėjo ir ši nebuvo Dariaus ir Girėno gatvės Vilniuje valdytoja, sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė.
Kasatorės Vilniaus miesto savivaldybės kasaciniame skunde dėstomi argumentai (šios nutarties 15.2 punktas) vertintini kaip nepagrindžiantys netinkamo teismo precedento taikymo, nes konkurso sąlygos, į kurias nurodo ši kasatorė, byloje kaip įrodymas nefigūruoja, o byloje pateikta darbų techninė specifikacija yra ne šiai bylai aktualios, o kitos – 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos sutarties priedas. Bylai aktualioje 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartyje darbų techninė specifikacija nėra nurodyta kaip jos priedas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atsakovių sudarytą sutartį vertino nepažeisdamas CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių bei pagrįstai sprendė, jog savivaldybė yra gatvės valdytoja, todėl ji atsako dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos. Dėl to atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentai, kad atsakyti turi atsakovė UAB „Grinda“, kaip gatvės valdytoja, pripažintini nepagrįstais.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir galimybės taikyti kitą atsakomybės pagrindą
Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Šį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia ginčo pobūdis. Ieškovo reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2010">3K-3-176/2010</a>; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>).
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žala kilo ir dėl UAB „Grinda“ netinkamai atlikto darbo. Kadangi žala kilo dėl abiejų atsakovių veiksmų netinkamai atliekant prievoles, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu, teismas taikė solidariąją atsakomybę pagal CK 6.256 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė išvadai, kad šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.265 straipsniu, dėl netinkamo darbų atlikimo kyla solidarioji atsakovės UAB „Grinda“ atsakomybė.
Kasatorės kasaciniuose skunduose teigia, kad teismai, žalos atlyginimą iš UAB „Grinda“ priteisdami dėl šios netinkamai atliktų gatvės remonto darbų, išėjo už pareikšto ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms, kaip daikto – Dariaus ir Girėno gatvės Vilniuje – valdytojoms, prašydama solidariai iš jų priteisti žalos atlyginimą. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos tokios aplinkybės: 2011 m. balandžio 5 d. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., draudėjo vairuojamas automobilis įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę ir buvo apgadintas; Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė atlyginti žalą motyvuodama tuo, kad dėl žalos atsiradimo atsakinga UAB „Grinda“, o ši atsakovė taip pat atsisakė atlyginti žalą. Ieškinyje nebuvo nurodyta kitokių aplinkybių ir kitų pagrindų taikyti atsakovių atsakomybę. Dėl to sutiktina su kasacinių skundų argumentais, kad teismai, konstatuodami atsakovės UAB „Grinda“ kaltę dėl netinkamai atliktų gatvės remonto darbų ir jai taikydami civilinę atsakomybę pagal CK 6.256 straipsnį, išėjo už ieškinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų ir neteisėtai pripažino UAB „Grinda“ prisidėjus prie žalos atsiradimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).
Konstatavus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Dariaus ir Girėno gatvės Vilniuje savininkės ir valdytojos, griežtosios atsakomybės dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos pagrindo egzistavimą, taip pat tai, kad teismai neteisėtai, išeidami už pareikšto ieškinio ribų, nusprendė dėl atsakovės UAB „Grinda“ solidariosios atsakomybės pagal CK 6.256 straipsnį dėl netinkamai atliktų gatvės remonto darbų, yra pagrindas pakeisti apskųstus teismų procesinius sprendimus, panaikinti jų dalis dėl ieškinio, pareikšto atsakovei UAB „Grinda“, tenkinimo ir ieškinį šiai atsakovei atmesti, žalos atlyginimą priteisti tik iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (CK 6.266 straipsnis, CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus, kad prievolinio teisinio santykio dėl žalos, kilusios dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, subjektai yra nukentėjęs asmuo ir kelio savininkas (valdytojas), bei tai, jog šioje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo kasatorei UAB „Grinda“ kaip rangovei, šios kasatorės kasacinio skundo argumentai dėl atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties aiškinimo yra teisiškai neaktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl kasatorės UAB „Grinda“ kasacinio skundo argumentų dėl vairuotojo neatsargumo ir žalos dydžio sumažinimo
Kasatorė UAB „Grinda“ kasaciniame skunde kelia klausimus dėl vairuotojo neatsargumo ir žalos dydžio sumažinimo, teigdama, kad teismai, priteisdami žalos atlyginimą, turėjo įvertinti vairuotojo atidumą, vairavimo greitį, jo galimybę pastebėti kelio trūkumus, taip pat tai, jog apžiūrint apgadintą automobilį dalyvavo tik ieškovės atstovai, o atsakovėms nebuvo suteikta galimybė pateikti savo žalos įvertinimą.
Iš apskųstų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai šias kasatorės nurodytas aplinkybes nustatė ir vertino, apskųstuose procesiniuose sprendimuose dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu kasatorės UAB „Grinda“ kasaciniame skunde nesiremiama teisės normomis ir nepagrindžiama, kad teismų išvados yra padarytos pažeidžiant proceso ir (arba) materialiosios teisės normas ar kad egzistuoja kiti tokių išvadų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, įtvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalyje.
Konstatuotina, kad kasatorės UAB „Grinda“ kasacinio skundo argumentais dėl vairuotojo neatsargumo ir žalos dydžio sumažinimo yra keliami fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys). Teisėjų kolegijai keičiant apskųstus teismų procesinius sprendimus ir atmetant ieškinio reikalavimą dėl atsakovės UAB „Grinda“, perskirstomos žemesnės instancijos teismuose patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos.
Byloje nepateikta duomenų apie šalių patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl jų perskirstymo klausimas nespręstinas.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Grinda“ patyrė 75,88 Eur (262 Lt) žyminio mokesčio išlaidų, duomenų apie jos patirtas atstovavimo išlaidas nepateikta, todėl iš ieškovės atsakovės UAB „Grinda“ naudai priteistina 75,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Kasaciniame teisme atsakovė UAB „Grinda“ patyrė 75,96 Eur žyminio mokesčio išlaidų, duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas surašant kasacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą nepateikta, todėl iš ieškovės atsakovės UAB „Grinda“ naudai priteistina 75,96 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kasacinis teismas turėjo 7,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės UAB „Grinda“ kasacinis skundas patenkintas, o atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės skundas atmestas, tai iš ieškovės ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina valstybės naudai po 3,65 Eur šių išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartį ir ja paliktą nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti. Vykdytiną sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300633222), iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 3375,93 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur 93 ct) išmokėtos draudimo išmokos žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ (j. a. k. 120153047) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300633222), 75,88 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 88 ct) žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ (j. a. k. 120153047) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300633222), 75,96 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 96 ct) žyminio mokesčio, sumokėto kasaciniame teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (j. a. k. 300633222), ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) po 3,65 Eur (tris Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Donatas Šernas
