Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-12-219/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02585-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Karbonas“ ieškinį atsakovams P. B., R. B., A. K. (A. K.) dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė,,Seltas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl bendrovės dalyvių ir valdymo organų narių atsakomybę bendrovės kreditoriams reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB,,Karbonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų P. B., R. B. ir A. K. 211 628,57 Eur žalos atlyginimą bei procesines palūkanas.

Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nurodė, kad atsakovai, būdami trečiojo asmens UAB,,Seltas“ akcininkai ir valdymo organų nariai, veikė nesąžiningai, netinkamai vykdė sutartines pareigas ieškovei, todėl UAB,,Seltas“, neatsiskaičiusi su ieškove, bankrutavo, o turto, kuriuo galėtų atsiskaityti, neturi. Ieškovės nuomone, dėl to atsakovams kyla subsidiarioji atsakomybė už UAB,,Seltas“ neįvykdytus įsipareigojimus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį ir CK 6.245 straipsnio 5 dalį, be to, atsakovai yra atsakingi solidariai, kaip bendrais veiksmais (neveikimu) padarę turtinės žalos (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens BUAB,,Seltas“ akcininkai – atsakovai P. B. (34 proc.), R. B. (33 proc.) ir A. K. (33 proc.). Nuo 2007 m. sausio 16 d. P. B. buvo įmonės vadovas, R. B. – projektų padalinio vadovas. Ieškovė UAB,,Karbonas“ ir trečiasis asmuo BUAB,,Seltas“, atstovaujamas vadovo P. B., 2008 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė sutartį Nr. K08-0714 (toliau – Sutartis), kurioje sutarė, kad ieškovė pagamins kasetes AB,,Hansabankas“ administracinio pastato Vilniuje apdailai, o trečiasis asmuo sumokės nustatytą kainą. Sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad parduoti gaminiai išlieka ieškovės nuosavybe iki tol, kol trečiasis asmuo padengia bet kokią skolą, susijusią su Sutartimi. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad jeigu trečiajam asmeniui gresia nemokumas ar bankrotas, jis nedelsdamas privalo apie tai informuoti ieškovę, o tapęs nemokus – perleisti ieškovei vieną ar kelis kreditorių finansinius reikalavimus.

Ieškovei pareiškus pretenzijas dėl atsiskaitymo, atsakydamas į jas, UAB,,Seltas“ vadovas 2009 m. kovo 16 d. rašte nurodė, kad įsipareigojimų įvykdyti negali, nes darbų rangovė UAB,,Hrono fasadai“ vėluoja priimti darbus ir atsiskaityti, tačiau UAB,,Hrono fasadai“ 2009 m. rugsėjo 10 d. rašte nurodė, kad visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu. Ieškovė 2009 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš trečiojo asmens UAB,,Seltas“ skolą pagal Sutartį. Atsakovas P. B. 2009 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB,,Seltas“; teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinę bylą dėl skolos priteisimo prijungė prie bankroto bylos; teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 209 380,66 Eur reikalavimas, tačiau jis nebuvo patenkintas, nes trečiojo asmens BUAB,,Seltas“ turto tam nepakanka; teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi BUAB,,Seltas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Trečiojo asmens bankroto administratorius 2011 m. spalio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Jo pareiškimas buvo atmestas, nenustačius, kad dėl nepagrįstai nurašytų materialinių vertybių iš esmės būtų sumažėjusi bendrovės turimo turto apimtis ir tai būtų lėmę bendrovės nemokumą (įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovei UAB,,Karbonas“ solidariai iš atsakovų P. B. ir R. B. priteisė 204 203,59 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Vienu atveju dėl nesąžiningų bendrovės dalyvio veiksmų padaroma žala bendrovei ir dėl to bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. jiems padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2011">3K-3-228/2011</a>). Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu.

Kitu atveju bendrovės dalyvio neteisėti veiksmai gali būti nukreipti tik į vieno kreditoriaus teisių pažeidimą ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui. Akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi, kt. Kreditoriaus teisės pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį neriboja bankroto stadija, išskyrus nuostatą dėl prievolės subsidiarumo. Individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>).

Teismas, įvertinęs Sutarties 3.5 ir 8 punktų nuostatas, konstatavo, kad P. B. – įmonės akcininkui ir vadovui – turėjo būti žinoma, jog ieškovės pagamintos statybinės medžiagos liko jos nuosavybė, kol už jas nėra visiškai atsiskaityta, todėl jis turėjo pareigą organizuoti darbą taip, kad su ieškove už pagamintas statybines medžiagas būtų atsiskaityta anksčiau, nei jos bus perduotos UAB,,Hrono fasadai“. Atsakovas pažeidė šias Sutarties nuostatas, laiku su ieškove neatsiskaitė, melagingai teigė, kad negali atsiskaityti dėl darbų nepriėmimo, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB,,Hrono fasadai“ darbus priėmė, už juos atsiskaitė. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo faktiškai nemokus buvo nuo 2007 m., t. y. prieš sudarant 2008 m. rugpjūčio 14 d. Sutartį, todėl konstatavo, jog ją sudarydamas atsakovas žinojo, kad nevykdys prisiimto įsipareigojimo pranešti ieškovei apie gresiantį nemokumą. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas su konkrečiu kreditoriumi, t. y. ieškove, buvo atliko nesąžiningas.

Teismas nustatė, kad už ieškovės pagamintas ir perduotas prekes gautos iš UAB,,Hrono fasadai“ lėšos buvo išleistos kitoms įmonės reikmėms (potencialių projektų paieškos paslaugoms pirkti, darbuotojų mokslams, komandiruotėms apmokėti, naujai įrangai įsigyti ir kt.), nepaisant Sutarties sąlygos pirmiau atsiskaityti su ieškove (3.5 punktas), nors gautų lėšų būtų pakakę ne tik atsiskaityti su ieškove, bet ir būtiniesiems mokėjimams atlikti. Atsakovas turėjo pareigą būti sąžiningam sudarant Sutartį, t. y. informuoti apie gresiantį nemokumą, laikytis Sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo, negalint atsiskaityti – įvardyti tikras, o ne tariamas priežastis, informuoti apie nemokumą ir prieš pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdyti Sutarties sąlygą dėl kreditorių finansinių reikalavimų perleidimo (Sutarties 8.2 punktas).

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad jei trečiojo asmens akcininkas bei vadovas P. B. būtų informavęs apie įmonės finansinę būklę, gresiantį nemokumą, vykdęs Sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, todėl teismas tarp šios patirtos žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų nustatė tiesioginį priežastinį ryšį.

Teismas nustatė, kad atsakovas R. B., būdamas įmonės akcininkas, kuriam priklausė 33 proc. akcijų, projektų padalinio vadovu, galėjo ne tik žinoti, kas vyksta įmonėje, kur panaudojamos lėšos ir pan., bet ir šiems veiksmams daryti įtaką. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas negalėjo dalyvauti valdant bendrovę, kad, žinodamas įmonės finansines problemas, būtų pateikęs priemonių planą, kaip jas spręsti, kad būtų inicijavęs akcininkų susirinkimą, prieštaravęs vadovo sprendimams, balsavęs „prieš“, ėmęsis veiksmų, galinčių šalinti jo civilinę atsakomybę. Atsakovas galėjo ir turėjo žinoti, kad iš susijusios įmonės UAB,,Selto projektai“ buvo perkamos potencialių projektų paieškos paslaugos, finansuojami darbuotojų mokslai, gautos lėšos buvo skiriamos ne atsiskaityti su ieškove, o išleistoms įmonės reikmėms. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. B. pritarė atsakovo P. B. veiksmams, veikė su juo kartu pernelyg rizikingai, neatsižvelgdamas į ieškovės interesus.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. K. buvo UAB,,Seltas“ akcininkas, kuriam priklausė 33 proc. akcijų, tačiau jis 2009 m. vasario 3 d. buvo atleistas iš statybos padalinio vadovo pareigų ir išvyko į Norvegiją. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad įmonės faktiniai vadovai buvo atsakovai P. B. ir R. B., teismas konstatavo, jog šis atsakovas nedalyvavo faktiškai valdant įmonę, jo balsų nepakako sprendimams priimti, todėl nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad jis galėjo daryti įtaką įmonės valdymui, atsiskaitymams su tiekėjais, taigi neįrodyti neteisėti jo veiksmai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi P. B. ir R. B. apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės akcininkams, nors įmonės bankrotas nėra pripažintas tyčiniu. Kolegija papildomai pažymėjo, kad byloje pateikti lėšų, gautų iš UAB „Hrono fasadai“, skaičiavimai, kuriuos atsakovas ginčija, atlikti vadovaujantis oficialiais įmonės finansiniais dokumentais – didžiąja knyga, bankų išrašais, byloje šie duomenys nenuginčyti. Iš nurodytų duomenų matyti, kad rangovė UAB,,Hrono fasadai“ periodiškai mokėdavo už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, tačiau esminė Sutarties sąlyga – atsiskaityti už suteiktus gaminius ir tik tada imtis laisvai disponuoti šiomis lėšomis (Sutarties 3.5 punktas) – vis tiek nebuvo vykdoma. Kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo gautų lėšų panaudojimo traktuoti kaip būtinųjų mokėjimų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 8 dalys, 37 straipsnio 1, 7, 8, 10, 12 ir 13 dalys).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas P. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kada bankrutuojančios įmonės kreditorius gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl ieškovė galėjo reikšti tik netiesioginį ieškinį bendrovės akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį remdamasi motyvu, jog žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei. Neįvykdžius šių sąlygų, ieškinio patenkinimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>).

Teismų praktikoje pripažįstama iš bendrųjų CK nuostatų (CK 6.68 straipsnis) išplaukianti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė pareikšti netiesioginį ieškinį dėl akcininko ar vadovo padarytos žalos bankrutuojančiai bendrovei atlyginimo, jei bankroto administratorius tokio reikalavimo nereiškia. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (ĮBĮ 35 straipsnis) ir prieštarautą bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2011">3K-3-228/2011</a>). Ieškovė, t. y. pavienė bankrutuojančios įmonės kreditorė, reikšdama ieškinį, neįrodė CK ar ĮBĮ įtvirtinto teisinio pagrindo reikšti tokius savo reikalavimus reikšti, todėl bylą nagrinėję teismai neteisėtai patenkino ieškinį.

Trečiojo asmens bankrotas nepripažintas tyčiniu (įsiteisėjusi 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis). Tokia aplinkybė bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinoma, todėl ieškovei įstatymų leidėjo ir teismų praktikos nustatyta vienintelė galimybė, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kelti reikalavimą tik reiškiant netiesioginį ieškinį ir tik dėl žalos, padarytos visiems BUAB „Seltas“ kreditoriams.

UAB „Seltas“, tapusi nemoki, neturėjo teisės perleisti reikalavimų trečiosios eilės kreditorei ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl UAB „Seltas“ ir UAB „Karbonas“ pasirašytos Sutarties 8.2 punkto sąlyga prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms yra niekinė ir bylą nagrinėję teismai privalėjo tai konstatuoti.

Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, atsakovams, kaip bendrovės akcininkams, taikė solidariąją civilinę atsakomybę, nesilaikydami kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, kad, esant dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, įvertinus jo faktiškai atliekamas funkcijas, taikoma valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-509/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-509/2008">3K-3-509/2008</a>; 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-244/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-244/2009">3K-3-244/2009</a>). Buvusio įmonės vadovo P. B. civilinė atsakomybė negali būti kildinama iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies.

Bylą nagrinėję teismai pažeidė pareigą tiesiogiai ištirti visus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 14 straipsnio 1 dalis), CPK 176–185 straipsnius ir 270 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančius įrodinėjimo procesą teisme ir teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą. Teismai tinkamai neištyrė byloje esančios medžiagos ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo P. B. atsakomybe. Neįrodyta, kad ieškovei buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, nes ieškovės pretenzija dėl įsiskolinimo trečiajam asmeniui UAB „Seltas“ buvo pateikta 2009 m. kovo 6 d., o šios atsakymas ieškovei – 2009 m. kovo 16 d. UAB „Hrono fasadai“ raštas apie visišką atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu pateiktas 2009 m. rugsėjo 15 d., t. y. pusę metų vėliau už trečiojo asmens raštą, taigi negalima teigti, kad 2009 m. kovo 16 d. raštu ieškovei buvo suteikta tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, iš UAB „Hrono fasadai“ 2009 m. rugpjūčio 7 d. rašto matyti, kad tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui UAB „Seltas“ buvo reiškiamos pretenzijos dėl netinkamos prekių kokybės ir dėl nekokybiškų darbų, nurodyta, kad atsiskaitymas nebus vykdomas iki bus pašalinti defektai.

Trečiojo asmens nemokumas buvo konstatuotas tik 2009 m. pabaigoje. Duomenų apie ankstesnį nemokumą neužfiksuota. Neatsiskaičius su aukštesnės eilės kreditoriais, negalima atsiskaityti su paskesnės eilės kreditoriais (pvz., UAB „Karbonas“). Dėl to teismai, spręsdami dėl atsakovų deliktinės atsakomybės, nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens ir ieškovės sudarytos Sutarties sąlygos informuoti apie nemokumą ir perleisti reikalavimo teises nevykdymu kaip civilinės atsakomybės sudedamuoju elementu.

Atsakovas R. B. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kasatoriaus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasatorius, remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalimi, nepagrįstai nurodo, kad tiesioginį ieškinį akcininkui ar valdymo organo nariui kreditorius gali pareikšti tik tuo atveju, jeigu bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Šis atvejis nėra vienintelis, kai kreditorius turi galimybę reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Bendrovės dalyvio neteisėti veiksmai gali būti nukreipti tik į vieno kreditoriaus teisių pažeidimą ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui. Akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi, kt. Kreditoriaus teisės pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį neriboja bankroto stadija, išskyrus nuostatą dėl prievolės subsidiarumo. Net kai pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla, kreditorius yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo, ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu.

CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui. Kasatorius, sudarydamas ginčo Sutartį, ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo, kad įmonės finansinė padėtis nebuvo gera. Kasatorius įsipareigojo nedelsdamas pranešti ieškovei apie įmonei gresiantį nemokumą, tačiau nevykdė šios pareigos, t. y. elgėsi jos atžvilgiu nesąžiningai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus teisės reikšti ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinių teisių gynyba (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ir jį realizuodami civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos ypatumas pasireiškia tuo, kad kreditorės (ieškovės), turinčios teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, skolininkė (trečiasis asmuo) yra bankrutavusi ir pagal faktines bylos aplinkybes kreditorė skolos iš skolininkės neatgaus arba atgaus ne visą, todėl kreditorė pareiškė tiesioginį ieškinį skolininkės vadovams dalyviams (akcininkams).

Įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas visiems juridiniams asmenims (įmonėms), įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas (Įstatymo 2 dalis). Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų patenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Įstatymo 3 dalis).

ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, kurio skolininkui iškelta bankroto byla, turi teisę perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus. Kreditoriaus reikalavimus tvirtina teismas ir jie tenkinami įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 26, 30, 35 straipsniai).

ĮBĮ normos nereglamentuoja kreditoriaus teisių savo vardu bankroto proceso metu reikšti bankrutuojančios įmonės dalyviams, vadovams ieškinius dėl ginčų, kilusių iš sutartinių teisinių santykių su įmone ir (ar) žalos atlyginimo, todėl bankroto proceso metu kilę ginčai dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo sprendžiami CK normų nustatytais materialiosios teisės pagrindais, jas įgyvendinant civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (fiduciarinės pareigos). Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, taip pat jo vadovas, privalo atlyginti žalą, kurią padarė juridiniam asmeniui pažeisdamas įstatyme (pvz., CK 2.82 straipsnyje, ABĮ 37 straipsnyje ir kituose), steigimo dokumentuose ar sutartyje nustatytas pareigas.

CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Taigi, kreditorius, manydamas, kad nemokios (bankrutuojančios ar bankrutavusios) įmonės vadovas pažeidė fiduciarines pareigas ir šiuo pažeidimu padarė įmonei žalą ir dėl to įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o jos administratorius nereiškia vadovui ieškinio dėl žalos atlyginimo, turi teisę, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, pareikšti netiesioginį ieškinį. Tokiu būdu jis gina visų kreditorių teises. Bankrutuojančiai įmonei priteista žala ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstoma teismo patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai užtikrina visų kreditorių lygiateisiškumą ir garantuoja ĮBĮ normose įtvirtintą jų teisių gynybą.

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato valdymo organo nario pareigą atlyginti žalą jo vadovaujamai įmonei ir nereglamentuoja jo pareigų tretiesiems asmenims, t. y. nereglamentuoja atsakomybės, kai dėl jo neteisėtų veiksmų, valdant įmonę, padaroma žala tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad įmonės valdymo organo nariui, vadovui, padarius žalą tretiesiems asmenims, gali būti taikomos CK normose nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės (sutartinės ir (ar) deliktinės) taisyklės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams neribojamas bankroto proceso stadijos. Taigi kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>).

Ieškovė UAB,,Karbonas“ pareikštame ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB,,Seltas“, kuriam vadovavo atsakovai, netinkamai vykdė sutartį, kurią ji ir trečiasis asmuo BUAB,,Seltas“, atstovaujama vadovo (atsakovo) P. B., pasirašė 2008 m. rugpjūčio 14 d. ir kuria ji įsipareigojo pagaminti kasetes AB,,Hansabankas“ administracinio pastato Vilniuje apdailai, o trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti sutartą kainą. Dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų ieškovė neturi realių galimybių gauti pagal sutartį jai priklausančios sumos iš bankrutavusio trečiojo asmens.

Ieškinio turinys rodo, kad atsakovams, kaip trečiojo asmens vadovams, pareikštas tiesioginis reikalavimas (ieškinys), kuriame įvardyti konkretūs atsakovų veiksmai, dėl kurių ieškovė negali gauti savo reikalavimų patenkinimo po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, kurie būtų patenkinti, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę sutartinius įsipareigojimus. Taigi ieškinys pareikštas bendrais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir juo prašoma priteisti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Remiantis aptartu teisinių santykių reglamentavimu, toks tiesioginis ieškinys galimas, todėl atmestini kasatoriaus argumentai, kad ieškovė galėjo pareikšti tik netiesioginį ieškinį.

Ieškovė reikalavimo teisiniu pagrindu, be kita ko, nurodė CK 2.50 ir 2.87 straipsnius, kurie reglamentuoja kitokius santykius nei ieškovės nurodyti kaip faktinis ieškinio pagrindas, tačiau tai nėra esminis ieškinio trūkumas, nes tinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra teismo prerogatyva. Teismui pateiktas ieškinys atitinka pirmiau aptartus įstatymo reikalavimus, todėl teismai pagrįstai jį nagrinėjo.

Dėl bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nagrinėjamoje byloje

Bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bendrovės vadovas kreditoriams atsako kaip papildomas skolininkas, tokia apimtimi, kiek prievolės nevykdo tiesioginis skolininkas – bendrovė. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės kreditorius prašė priteisti iš įmonės direktoriaus ir akcininkų žalos, galimai atsiradusios dėl nemokios įmonės sudarytų nuostolingų sandorių, atlyginimą, kasacinis teismas konstatavo, kad bendrovės vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>).

Minėta, kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teises, yra nurodęs, kad kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas išaiškinimas, be kita ko, reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovų žalos atlyginimo ir tuo atveju, kai dėl šių asmenų veiksmų bendrovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo ir kreditoriams, kaip interesų grupei, žala nepadaryta, tačiau dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjo konkretaus kreditoriaus turtiniai interesai ir jis bankroto procese negali gauti tų savo reikalavimų patenkinimo, kurie būtų patenkinti, jei nebūtų prieš jį nukreiptų neteisėtų veiksmų.

Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas, be kita ko, akcentavo, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kasacinį skundą pateikė atsakovas P. B. Atsakovas R. B. kasacinio skundo neteikė, tačiau prisidėjo prie P. B. kasacinio skundo. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas kasacinio skundo ribų, todėl šioje nutartyje pasisako dėl P. B. kasacinio skundo argumentų, nenagrinėdama R. B. veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo klausimo.

Kasatoriaus P. B. nuomone, teismai tinkamai neištyrė byloje esančios medžiagos ir netinkamai nustatė trečiojo asmens nemokumo momentą bei vertino faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo P. B. atsakomybe: neįrodyta, kad ieškovei buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, nes ieškovės pretenzija dėl įsiskolinimo trečiajam asmeniui UAB „Seltas” buvo pateikta 2009 m. kovo 6 d., o šio atsakymas ieškovei – 2009 m. kovo 16 d. UAB „Hrono fasadai“ raštas apie visišką atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu – pateiktas 2009 m. rugsėjo 15 d., t. y. pusę metų vėliau už trečiojo asmens raštą, taigi negalima teigti, kad 2009 m. kovo 16 d. raštu ieškovei buvo suteikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties 3.4 punkte buvo nurodyti atsiskaitymo už ieškovės patiektus gaminius terminai, o pagal Sutarties 8 punktą, jeigu trečiajam asmeniui gresia nemokumas ar bankrotas, jis privalo apie tai nedelsiant informuoti ieškovę. Trečiajam asmeniui UAB,,Seltas“ pažeidžiant nustatytus atsiskaitymo terminus, ieškovė teikė priminimus ir pretenzijas dėl atsiskaitymo terminų praleidimo. Ieškovei 2009 m. kovo 6 d. pareiškus pretenziją dėl vėlavimo atsiskaityti, atsakydamas į jas, UAB,,Seltas“ vadovas 2009 m. kovo 16 d. rašte nurodė, kad įsipareigojimų įvykdyti negali, nes UAB „Seltas“ neužbaigtų ir neperduotų darbų UAB „Hrono fasadai“ vertė yra apie 954 000 Lt, o UAB,,Hrono fasadai“ vėluoja priimti darbus ir atsiskaityti. Byloje ieškovės pateikti skaičiavimai patvirtino, kad tokie UAB „Seltas“ vadovo teiginiai yra neteisingi – pagal juos 2009 m. kovo mėn. UAB „Hrono fasadai“ už darbus trečiajam asmeniui buvo likę mokėti tik apie 210 000 Lt iš bendrai sumokėtos 2 021 933 Lt sumos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šie skaičiavimai yra patikimi, konstatavęs, jog jie atlikti vadovaujantis oficialiais UAB „Seltas“ finansiniais dokumentais – didžiąja knyga, bankų išrašais, be to, byloje nepateikta įrodymų, jog šie duomenys būtų neteisingi. Iš minėtų skaičiavimų taip pat matyti, kad UAB „Seltas“, periodiškai gaudavusi UAB „Hrono fasadai“ atsiskaitymą už darbus, iš 2008 m. rugpjūčio 1 d. – lapkričio 1 d. laikotarpiu gautos apie 770 000 Lt sumos ieškovei sumokėjo tik 50 000 Lt, taip vėluodama atsiskaityti už medžiagas, vėliau mokėdavo apie 1/3 sumos, gautos iš UAB „Hrono fasadai“, nors vėluojama sumokėti skola augo.

Teismai nustatė, kad, pažeisdamas atsiskaitymo su ieškove terminus, trečiasis asmuo tuo pat metu už keliasdešimt tūkstančių litų pirko potencialių projektų paieškos paslaugas iš susijusios įmonės UAB „Selto projektai“, vadovaujamos kasatoriaus, finansavo bendrovės darbuotojų mokslus, pinigus leido kitoms įmonės reikmėms, nepaisydamas Sutarties sąlygų, įpareigojančių atsiskaityti su ieškove. Atsakovas P. B., nurodęs, kad gautos lėšos buvo skirtos būtiniems atsiskaitymams, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovei 2009 m. gegužės 20 d. pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB,,Seltas“, kasatorius P. B. 2009 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB,,Seltas“, t. y. trečiojo asmens vadovas nevykdė įsipareigojimo pagal Sutarties 8 punktą informuoti ieškovę apie gresiantį nemokumą, bet veikė priešingai – negalėdamas atsiskaityti, įvardijo klaidinančias priežastis, sutrukdydamas ieškovei imtis priemonių gauti bent dalį likusios nesumokėtos sumos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi rungimosi principu, lemiančiu tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), įvertinę byloje pateiktus įrodymus ir remdamiesi joje nustatytomis aplinkybėmis, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad kasatorius su ieškove elgėsi nesąžiningai.

Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarė ne vien atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 16 d. raštą, bet ištyrę byloje surinktų įrodymų visetą, taip pat atsižvelgdami į tai, kad atsakovas P. B., nesutikdamas su jo neteisėtų veiksmų konstatavimu ir reikšdamas abejones dėl teismų išvadų, nepateikė neteisėtus veiksmus paneigiančių įrodymų. Teismai taip pat pagrįstai konstatavo aiškų kasatoriaus veiksmų priežastinį ryšį su ieškovės patirta žala, nes dėl šių veiksmų po bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui ieškovė prarado galimybę gauti iš trečiojo asmens sutartimi sulygtą atlyginimą, kurį būtų gavusi, jei pirmiau nurodytų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 841,99 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 16,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. birželio 27 d. nutartimi priėmus atsakovo kasacinį skundą kartu atidėtas 2320 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Dėl to išnagrinėjus bylą kasacine tvarka iš atsakovo P. B. priteistina 2320 Eur žyminio mokesčio Lietuvos valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovei UAB,,Karbonas“ 841,99 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 99 ct) išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. B. 2320 (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt) Eur atidėto mokėti žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. B. 16,26 Eur (šešiolika Eur 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas