Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, atsakovės pareigos apmokėti sąskaitą už perskaičiuotą šilumos energiją, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-33-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02121-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei O. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, atsakovės pareigos apmokėti sąskaitą už perskaičiuotą šilumos energiją, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 1396,73 Eur skolą už tiekiamą šilumą patalpoms šildyti ir 8,49 Eur delspinigių. Ieškovė nurodė, kad atsakovė šilumą vartoja, tačiau sąskaitas apmoka nereguliariai, todėl nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. susidarė skola už tiekiamą šilumą patalpoms šildyti.

Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu, teigė, kad už paslaugas moka laiku, o ieškovės prašoma priteisti skola yra apskaičiuota pagal nepagrįstai 2004 m. liepos 9 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė išrašė nustačiusi šilumos prietaiso pažeidimą ir perskaičiavusi mokesčius už šildymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 1396,73 Eur skolą ir 8,49 Eur delspinigių. Teismas nustatė, kad 2004 m. balandžio 27 d. tikrinant name esantį skaitiklį buvo nustatytas gedimo kodas 010; 2004 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktas Nr. 4-41 patvirtina, kad skaitiklis pažeistas; atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, gyventojams teisės aktų nustatyta tvarka buvo perskaičiuoti mokesčiai už šildymą. Atsakovei 2004 m. birželio 1 d. buvo pateikta 1223,09 Lt (354,23 Eur) sąskaita KER2 Nr. 040600034851 už šildymą.

Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog sąskaita už šildymą gyventojams buvo išrašyta nustačius jų name esančio šilumos prietaiso gedimo faktą; mokesčių skaičiavimo ir apmokėjimo dokumentai patvirtina skolos susidarymo faktą; buto apyvartos žiniaraštis „Šildymui“ įrodo, kad, nustačius gedimą 2004 m. balandžio mėnesį, 2004 m. buvo atlikta šilumos apskaitos prietaiso ekspertizė; atlikus perskaičiavimus teisės aktų nustatyta tvarka, 2004 m. birželio mėnesio sąskaitoje buvo įrašyta atsakovės butui tenkanti skolos dalis, tačiau šios atsakovė nemokėjo daugiau kaip dešimt metų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, atsakovės mokėjimais pirmiausia dengdama netesybas ir seniausią skolą, todėl pagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėti skolą už tiekiamą šilumą patalpoms šildyti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. 1396,73 Eur ir 8,49 Eur delspinigių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.

Kolegija nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 1994 m. gruodžio 3 d. pasirašė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, pagal kurią ieškovė tiekia šilumą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini); ieškovės atstovai 2004 m. balandžio 27 d. nustatė šilumos skaitiklio gedimą ir surašė šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 180421, kuris skiriasi nuo atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikto akto Nr. 180421; ieškovės sudarytos komisijos 2004 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktu Nr. 4-41 nustatyti skaitiklio Nr. 760617-98/0760617 pažeidimai, daugybinės badymo žymės; išvadoje nurodyta, kad šilumos apskaitos prietaiso rodmenys teisingi iki informacinio kodo atsiradimo datos – 2003 m. lapkričio 29 d.

Kolegija nustatė, kad atsakovei už šildymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. yra priskaičiuota 1396,73 Eur (4822,64 Lt) skola. Įvertinusi tai, kad atsakovės skolos likutis 2013 m. sausio 1 d. buvo 4619,43 Lt (1377,88 Eur), kolegija sprendė, kad atsakovės skola už tiekiamą šilumą buvo susidariusi anksčiau. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 patvirtintų Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktu, perskaičiavo visiems namo gyventojams mokesčius už šilumos energiją. Atsakovei perskaičiuota ir tenkanti mokėti suma buvo 1223,09 Lt (354,23 Eur). Iš atsakovės pateiktų sąskaitų teismas nustatė, kad iki 2004 m. birželio mėnesio atsakovė nebuvo skolinga ieškovei už šildymą. Atsakovė priskaičiuotos sumos nemokėjo, su skola nesutiko. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos 2006 m. kovo 31 d. raštu Nr. (S-05)-4-784 nurodė, jog nei Lietuvos metrologijos inspekcija, nei AB „Kauno energija“ nenurodė faktinių aplinkybių, įrodančių, kad šilumos apskaitos prietaisą sugadino 255-osios bendrijos gyventojai, todėl iš pateiktos medžiagos galima suprasti, kad šilumos apskaitos prietaisas paprasčiausiai sugedo. Pirmiau nurodyta Taryba pažymėjo, kad nėra nė vieno dokumento, kuriuo 255-oji bendrija būtų įsipareigojusi už sugedusį šilumos apskaitos prietaisą atlyginti ieškovei žalą.

Kolegija nustatė, kad atsakovė kiekvieną mėnesį mokėjo einamuosius mokesčius už šildymą ir karštą vandenį, už paslaugas, suteiktas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., yra atsiskaičiusi, tačiau nemokėjo nuo 2004 m. birželio besitęsiančios skolos, todėl ši suma vis didėjo, nes ieškovė skaičiavo delspinigius. Kolegija taip pat nustatė, kad šilumos apskaitos prietaiso pažeidimas nustatytas pasibaigus šildymo sezonui, tačiau namo gyventojams sąskaitos pateiktos perskaičiavus praėjusį 2003 m. gruodžio 1 d. – 2004 m. balandžio 31 d. laikotarpį. Kolegija pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta sąlyga, jog, nustačius šilumos apskaitos prietaiso pažeidimus, perskaičiuota suma turi būti padalyta gyvenamojo namo gyventojams, todėl sprendė, kad atsakovės prievolė negali kilti iš šios sutarties.

Kolegija nustatė, kad ieškovė už šildymą mokėtinas sumas gyventojams perskaičiavo, nustačiusi šilumos apskaitos prietaiso sugadinimą, už kurio priežiūrą yra atsakinga bendrija, todėl ieškinio reikalavimą atsakovei kildina ne iš tinkamo tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo, bet iš delikto – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 130.11 punkto pažeidimo.

Kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktuose aktuose nesutampa šilumos skaitiklio numeris. Akte Nr. 180421 nurodytas skaitiklio numeris yra 7606171998, o ekspertizės akte – 760617-98/0760617; skiriasi ekspertizės akte nurodytas objekto, iš kurio buvo paimtas prietaisas, numeris; šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 180422 surašytas 2004 m. balandžio 27 d., tačiau to paties skaitiklio patikrinimas atliktas 2004 m. balandžio 16 d., o namo numeris nurodytas 175A, todėl nėra aišku, ar tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kuris turi du korpusus – A ir B, yra vienas skaitiklis ar du. Atsakovės teigimu, kiekvienas korpusas turi atskirus šilumos apskaitos prietaisus, tačiau abiejuose aktuose – Nr. 180422 ir Nr. 180421 – skaitiklio numeris nurodytas tas pats. Minėti teismui pateiktuose dokumentuose esantys neatitikimai sudarė teismui pagrindą abejoti šių dokumentų patikimumu ir įrodomąja galia. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė į teismą teisminės gynybos kreipėsi tik po vienuolikos metų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, kaip šilumos energijos vartotoja, nebuvo tinkamai informuota apie viso gyvenamojo namo šilumos apskaitos prietaiso sugadinimą, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prisidėjo prie apskaitos prietaiso sugadinimo ar,kad dėl prietaiso sugadinimo buvo nustatyti kalti asmenys.

Kolegija atsižvelgė į Taisyklės, pagal kurias už apskaitos mazgo apsaugą atsako šilumos objekto savininkas arba patalpas, kuriose įrengtas apskaitos mazgas, eksploatuojanti įmonė, su šilumos objekto savininku pasirašiusi sutartį; už apskaitos prietaisus, įrengtus butuose, atsako buto savininkas; už apskaitos mazgo eksploatavimą ir laiku atliekamą metrologinę matavimo prietaisų patikrą atsako apskaitos mazgo savininkas ar kita eksploatuojanti apskaitos prietaisus įmonė, su apskaitos mazgo savininku pasirašiusi sutartį. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 127 punkte nurodyta, kad pastato savininkas – šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas atsako už jam nuosavybės teise priklausančių šilumos įrenginių būklę bei priežiūrą ir už tai, kad už suvartotą šilumą, šilumnešį ir (ar) karštą vandenį būtų laiku sumokama pagal šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą. Kolegija nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos apskaitos mazgą eksploatavo 255-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija; kad šilumos apskaitos prietaisas įrengtas ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, o daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoje – šilumos mazge, kurį eksploatavo ir prižiūrėjo 255-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad prievolė atsakovei atlyginti žalą galėtų kilti konstatavus, jog yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, tačiau byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, todėl atsakovei negali atsirasti piniginė prievolė pagal ieškovės ieškinį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino įrodymus ir jų įrodomąją galią, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Nustatęs formalius duomenų neatitikimus tarp aktų Nr. 180422 ir Nr. 180421, teismas nepagrįstai suabejojo dokumentų patikimumu ir įrodomąja galia, nepagrįstai suabsoliutino neatitikimų reikšmę esminio fakto konstatavimui – kad ginčo namo šilumos apskaitos prietaisas buvo sugadintas, netinkamai įvertino aplinkybes, kurioms esant buvo užpildyti abu aktai. Net ir esant prieštaravimų tarp abiejų patikrinimo aktų, teismas privalėjo vadovautis ir vertinti tą aktą, kuris buvo užpildytas specialistams dalyvaujant ir apžiūrint apskaitos prietaisą vietoje, juolab kad surašant aktą dalyvavo bendrijos pirmininkas. Įžvelgdamas neatitikimus tarp pateiktų tikrinimo aktų teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo suformuota praktika dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2009">3K-3-335/2009</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>). Jei teismas būtų atsižvelgęs į tai, kad abiejuose aktuose nurodytas tas pats skaitiklio numeris, yra identiškos metrologinės patikros datos ir plombų kiekis, nurodyti tie patys bendrovės plombų numeriai, jam nebūtų kilę abejonių, kad skirtingas namo korpuso numeris (viename akte – „A“, kitame – „B“), galbūt atsiradęs dėl žmogaus, pildžiusio aktą, klaidos, nesudaro pagrindo abejoti pateiktų aktų turinio patikimumu ir įrodomąja galia. Aktas Nr. 180421 ir 2004 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktas leidžia daryti išvadą dėl apskaitos prietaiso sugadinimo (sugedimo) fakto, kuris buvo pakankamas ir teisėtas pagrindas ieškovei patikslinti suvartotos šilumos kiekį ir pateikti namo bendraturčiams patikslintas sąskaitas apmokėti už perskaičiuotą šilumos energiją.

Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nepagrįstai sprendė, kad ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, o ne dėl skolos priteisimo. Ieškovė reiškė reikalavimus išimtinai priteisti skolą, kuri susidarė laiku neatsiskaičius už patiektą šilumą, o ne atlyginti žalą. Šilumos apskaitos prietaiso sugadinimo faktas yra pagrindas perskaičiuoti suvartotos šilumos kiekį už atitinkamą laikotarpį bei jį išdalyti namo patalpų savininkams apmokėti. Nagrinėjamos bylos situacijai nėra reikšminga nustatyti tyčinį apskaitos prietaiso sugadinimą ar netinkamą bendrijos pareigos užtikrinti šilumos prietaiso apsaugą vykdymą. Apskaitos prietaiso sugadinimo faktas aktualus tik dėl pagrindo perskaičiuoti šilumos suvartojimo kiekį gedimo laikotarpiu iki apskaitos prietaiso nuėmimo.

Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šilumos apskaitą, energijos kiekio nustatymą, reikalavimus dėl apskaitos prietaiso bei pasekmes, jų nesilaikydamas sudarė prielaidas formuotis ydingai teismų praktikai, pagal kurią, nustačius šilumos apskaitos prietaiso sugadinimo faktą ir konstatavus, kad jis netinkamas matuoti suvartotą šilumos kiekį, šilumos teikėjas, vadovaudamasis teisės aktais bei metodikomis, negalėtų perskaičiuoti nuo sugadinimo momento faktiškai suvartoto šilumos kiekio ir mokėtinos sumos skirtumo už šilumą išdalyti namo bendraturčiams. Taip pažeidžiamos Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių nuostatos, kad apskaitos mazgo rodmenys negali būti naudojami atsiskaitymams, kai: pažeistos patikrą atlikusios įstaigos ir tiekėjo plombos ant matavimo prietaisų ir jungiamųjų laidų; nustatytas dokumentuose nenumatytas įsikišimas į prietaisų darbą; vienas iš prietaisų turi mechaninių pažeidimų.

Teismas nepagrįstai netaikė šilumos apskaitos reikalavimus bei šilumos kiekio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad apskaitos prietaiso rodmenys negali būti naudojami, kai nustatytas dokumentuose nenumatytas įsikišimas į prietaisų darbą ir (ar) vienas iš prietaisų turi mechaninių pažeidimų. Tokiais atvejais atsiskaityti pagal tokių prietaisų rodmenis negalima, atsiskaitoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintą Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant apmokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams, tvarką. Teismas nesivadovavo Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėmis, Mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarka, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, neatsižvelgė į ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodytus argumentus, kad, 2004 m. gegužės 6 d. atliekant šilumos prietaiso ekspertizę, buvo nustatyta, jog prietaisas yra sugadintas ir jo rodmenys laikomi teisingais tik iki 2003 m. lapkričio 29 d., todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo susiję su pakartotiniu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro kasacijos pagrindo, yra klaidingi ir prieštarauja kasatorės pozicijai. Akte Nr. 1080422 neužfiksuotas prietaiso gedimas, o akte Nr. 1080421, tikrinant tą patį bendrijos apskaitos prietaisą, jau fiksuotas gedimas. Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu aktų skirtumus bandė paaiškinti tuo, kad daugiabutyje yra du korpusai – A ir B, turintys atskirus skaitiklius. Tačiau abiejuose tikrinimo aktuose yra aiškiai nurodomas tas pats šilumos apskaitos prietaisas „Multical Nr. 7606171998“. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovės atstovas pateikė ryškesnes aktų Nr. 180421 ir Nr. 180422 kopijas ir nurodė visiškai naujas aplinkybes – jog aktas Nr. 180422 buvo surašytas darbo vietoje informaciją apie suvartotą šilumos kiekį bendrijos pirmininkui pasakius telefonu, o aktas Nr. 180421 surašytas ieškovės atstovui atvykus į vietą patikrinti skaitiklio rodmenų. Ieškovės nurodytų aplinkybių negalima pripažinti patikimais paaiškinimais, nes pateiktos tik skenuotos aktų Nr. 180421 ir Nr. 180422 kopijos; aktas Nr. 180422 buvo surašytas 18.00 val., tačiau AB „Kauno energija“ darbo laikas yra nuo 7.30 val. iki 16.30 val., aktas Nr. 180421 buvo surašytas 18.30 val., tačiau to neįmanoma atlikti per pusvalandį; šilumos objekto tikrinimo aktu yra fiksuojami duomenys atliekant šilumos objekto tikrinimą vietoje, todėl neįtikėtina, kad tikrinimo aktuose būtų užrašomi skaitiklio rodmenys, kuriuos operatoriai priima telefonu. Tarp atsakovės pateiktų aktų Nr. 180421 ir 180422 ir ieškovės posėdyje pateiktų aktų Nr. 180421 ir 180422 yra ir kitų neatitikimų, nors ieškovės egzempliorius turėtų būti originalus. Išdėstytos aplinkybės verčia abejoti akte Nr. 180421 fiksuotu gedimu bei ekspertizės tikrumu. Priimdamas sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, teismas neprivalo vadovautis tik ekspertizės aktu, jei objektyviai tiriant ir analizuojant įrodymus yra kitų duomenų, kurie verčia abejoti ekspertizės išvadomis.

Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas. Atsakovės mokėjimų suvestinės patvirtina, kad ji tinkamai vykdė prievolę mokėti už tiektą šilumos energiją. Apeliacinės instancijos teismas detaliai ištyręs byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad atsakovė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal gautas sąskaitas yra sumokėjusi visus einamuosius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, pagrįstai nustatė, kad ieškovės reikalaujama priteisti skola ir jos dydis nėra įrodyti, o byloje kilęs teisinis ginčas kvalifikuotinas kaip dėl žalos, o ne dėl skolos priteisimo.

Šilumos apskaitos prietaisas įrengtas ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoje – šilumos mazge, kurį eksploatavo, prižiūrėjo 255-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 130.11 punktą pastato savininkas – šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas – privalo užtikrinti jo teritorijoje ir patalpose šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui priklausančių šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų sugadinimo. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246, 6.249 straipsniais, nagrinėjamoje byloje prievolė atsakovei atlyginti žalą ieškovei galėtų kiltų konstatavus, jog yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, tačiau atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo ir abonento prievolės atsiskaityti už patiektą energiją

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2008">3K-3-3/2008</a>).

Kai tarp šalių – energijos tiekimo įmonės ir abonento – yra sudaryta atsiskaitymo už suteiktą energiją sutartis, ją šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis).

Vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

Byloje teismų nustatyta, kad šalys 1994 m. gruodžio 3 d. sudarė atsiskaitymo už atsakovės butui tiekiamą šildymą bei karštą vandenį sutartį. Taigi atsakovės pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją atsiranda ne tik įstatymo, bet ir šalių sudarytos sutarties pagrindu (CK 6.38 straipsnis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pripažindama atsakovės pareigą atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ne tik įstatymo, bet ir šalių sudarytos sutarties pagrindu, kartu konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės reikalavimas atsakovei yra kildinamas ne iš šalių sudarytos sutarties netinkamo vykdymo, bet iš delikto – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo.

Minėta, šalys yra sudariusios atsiskaitymo už atsakovės buto šildymą ir karštą vandenį sutartį. Sutartyje įtvirtinta mokėtojo (atsakovės) pareiga atsiskaityti už šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui (2 punktas); nustatyta atsiskaitymo tvarka (3.2 punktas).

Sutartyje nustatytos ir šalių suderintos atsiskaitymo sąlygos koreliuoja su CK 6.383, 6.385 straipsnio 1 dalies, 6.388 straipsnio nuostatomis dėl abonento pareigos sutartyje nustatytomis sąlygomis sumokėti už sunaudotą energiją pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat su Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio nuostatomis dėl vartotojo atsiskaitymo už suvartotą šilumą.

Taigi, minėta, šalių teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei šalių sudaryta sutartimi. Šias teisės normas bei sutartį kvalifikuodamas teisinius šalių santykius tinkamai taikė pirmosios instancijos teismas.

Tinkamas įstatymu nustatytų bei sutartimi suderintų sutarties šalių prievolių vykdymas yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Tais atvejais, kai nekyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, šalių valios, išreikštos joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ginčo dalyku, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje, gali tapti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečios sutarties vykdymu, vertinimas.

Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs materialusis ginčas dėl atsiskaitymo už atsakovei patiektą ir, ieškovės teigimu, pastarosios neapmokėtą šilumos energiją. Atsakovė neigia ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją, pateikia įrodymus, kad ji šią prievolę įvykdė tinkamai.

Kadangi kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas byloje teismų nustatytų aplinkybių, todėl pagrindinis kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas yra proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimas ir taikymas, nes tai lemia teisines išvadas dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2014">3K-3-103/2014</a>, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a>, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2016">3K-3-192-219/2016</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2007">3K-3-150/2007</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>).

Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400-701/2016">3K-3-400-701/2016</a>).

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, todėl kasacinis teismas, tikrindamas apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, remiasi šio teismo nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareikšdama ieškinį ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė netinkamai atsakovės vykdomą 1994 m. gruodžio 3 d. atsiskaitymo už atsakovės buto šildymą bei karštą vandenį sutartį ir nurodė, jog atsakovė yra įsiskolinusi už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės teismui pateiktas sąskaitas, nustatė, kad atsakovė kiekvieną mėnesį apskaičiuotus einamuosius mokesčius už šildymą ir karštą vandenį ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra visiškai apmokėjusi.

Vertindamas ieškovės argumentus dėl atsakovės skolos už ieškovės patiektą šilumos energiją pagal 2004 m. liepos 9 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir nepatvirtina ieškovės nurodomų argumentų dėl netinkamo atsakovės prievolės vykdymo ir atitinkamai įsiskolinimo už pateiktą šilumos energiją.

Tokia teismo išvada pagrįsta išsamiu ieškovės pateiktų įrodymų ištyrimu ir jų įvertinimu. Teismas nustatė esminius neatitikimus identifikuojant ieškovės tirtą šilumos apskaitos skaitiklį, dėl kurio sugadinimo, ieškovės teigimu, atsirado prielaidos nevykdyti atsiskaitymo pagal sutartį pareigos: nesutampa ieškovės darbuotojo akte nurodyto ir ekspertizei pateikto skaitiklio numeriai, skiriasi ekspertizės akte nurodyto objekto, iš kurio buvo paimtas prietaisas, numeris, skaitiklio patikrinimo data yra ankstesnė nei šilumos objekto tikrinimo aktas ir pan.

Kasacinio teismo kolegija konstatuoja, kad, nustatęs esminius prieštaravimus ieškovės pateiktuose įrodymuose, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teismui pateiktuose dokumentuose esantys neatitikimai sudaro pagrindą abejoti šių dokumentų patikimumu ir įrodomąja galia, t. y. pripažino, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio (CPK 185, 197 straipsniai).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius, tinkama teisine kvalifikacija pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir tai nulėmė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrindo. Kasatorės argumentai, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, atmestini. Naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, ieškovės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 8,05 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Atsakovė prašo priteisti iš kasatorės 474 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) 474 (keturis šimtus septyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) 8,05 Eur (aštuonis Eur 5 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Donatas Šernas