Civilinė byla Nr. 3K-3-8-219/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15961-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.4.4.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė K. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1448,10 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovei K. A. 448,10 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. 21.06 val. kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė 132 kilometre, Marijampolės sav., susidūrė transporto priemonė „Renault Clio“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojama ieškovės K. A., ir motociklas „Aprilia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamas L. R.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Aprilia“ vairuotojas L. R. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 m. rugpjūčio 12 d., įtarimas K. A. pareikštas ir kardomoji priemonė pritaikyta 2013 m. balandžio 17 d. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2013 m. gegužės 17 d. pateikus Marijampolės rajono apylinkės teismui kaltinamąjį aktą, kuriame K. A. buvo kaltinama tuo, kad, vairuodama automobilį ir sukdama iš pagrindinio kelio į kairėje pusėje esantį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu savo juosta važiuojančio motociklo „Aprilia“, vairuojamo L. R., ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamajame akte konstatuota, kad K. A. veika turi nusikaltimo, nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, požymių.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykis, tikėtina, įvyko taip: automobilio „Renault Clio“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotoja K. A., važiuodama link Marijampolės apie 25 km/h greičiu, nuo Marijampolės kelio pradėjo sukti į kairę, kai priešpriešais artėjantis motociklas „Aprilia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamas L. R., važiuojantis 126 km/val. greičiu, nuo kelio Marijampolė–Vilnius važiuojamosios dalies link artimiausios sankirtos su sodų keliu buvo apie 46 m atstumu. Atsiradus kliūčiai L. R. iš pradžių stabdė motociklą, paskui suko į kairę ir motociklas priekine dalimi trenkė į automobilio „Renault Clio“ dešinio šono galinę dalį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad motociklo vairuotojo L. R. veiksmai, kad jis važiavo viršydamas leistiną maksimalų 90 km/h greitį, dėl ko automobilio „Renault Clio“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotoja, atsiradus kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, o L. R. važiuojant ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu šis susidūrimas, tikėtina, nebūtų įvykęs, techniniu požiūriu nulėmė šio eismo įvykio kilimą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad automobilio „Renault Clio“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotojos K. A. veiksmai, kai ji, sukdama į kairę, nedavė kelio ir sudarė kliūtį priešpriešais apie 57 m atstumu artėjančiam motociklui „Aprilia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamam L. R., techniniu požiūriu sudarė pagrindinę šio eismo įvykio kilimo sąlygą.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu K. A. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo išteisinta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo L. R. apeliacinius skundus, buvo atlikta papildoma motociklo apžiūra, renkami papildomi duomenys. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusio L. R. civilinio ieškinio atmetimo pakeitė, L. R. ieškinį paliko nenagrinėtą, o kitos nuosprendžio dalies nepakeitė, t. y. nuosprendžio dalis, kuria K. A. buvo išteisinta, liko nepakeista.
Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad dėl ikiteisminio tyrimo nesklandumo, aplinkybių neištyrus iki galo, baudžiamasis procesas K. A. atžvilgiu truko pernelyg ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nes motociklas 2012 m. spalio 17 d. pakvitavimu buvo grąžintas R. R., L. R. motinai, nepašalinus prieštaravimų bei netyrus aplinkybių, kokia eismo įvykio metu buvo motociklo šviesų būklė. Motociklas nebuvo išsaugotas tos būklės, kokios buvo eismo įvykio metu, nebuvo išsamiai ištirtas iki jo grąžinimo L. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, ir dėl to užsitęsė baudžiamasis procesas. Pakartotinė motociklo apžiūra jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atlikta du kartus. Teismas darė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai – tyrėjai, prokurorė – nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą, t. y. grąžino motociklą „Aprilia“ L. R. jo neištyrę BPK nustatyta tvarka. Dėl to užsitęsė ikiteisminis tyrimas (jis buvo pratęstas, nes turėjo būti atnaujintas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme) ir visas baudžiamasis procesas, kuris vyko nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. spalio 7 d. Baudžiamajame procese K. A. turėjo dalyvauti, o nuo 2013 m. balandžio 17 d. pareiškus jai įtarimą ir pritaikius kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – ji negalėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Įrodymų, kad ji pažeidė pasižadėjimą, nėra, o 2014 m. spalio 7 d. įsiteisėjusiu išteisinamuoju nuosprendžiu K. A. buvo išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių. Teismas pažymėjo, kad baudžiamasis procesas prieš K. A. vyko 1 m. 5 mėn. 20 d., o ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokurorės veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau jais yra pažeista pareigūnų bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas nurodė, kad K. A., grįsdama savo ieškinio reikalavimus atlyginti turtinę žalą, pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad ieškovė advokatei D. V. už gynybą baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme pagal teisinių paslaugų sutartis sumokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur). Teismas atmetė atsakovės atstovų argumentus, neva K. A. turėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos, nes ji įgijo teisę gintis ir turėti gynėją, kurią pati pasirinko. Teismas, detaliai įvertinęs ieškovės patirtas išlaidas, sprendė, kad išlaidos už advokatės pagalbą baudžiamojoje byloje yra pagrįstos, realios.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pats teismas negali nustatyti ieškovės neturtinių praradimų, jų dydžio bei priežastinio ryšio, todėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos netenkino.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškinio, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti.
Kolegija nurodė, kad motociklas iki grąžinimo savininkui (2012 m. spalio 17 d.) buvo apžiūrėtas kelis kartus, užfiksuoti jo apgadinimai, padarytos fotonuotraukos. 2012 m. spalio 1 d. pakvitavime R. R. įsipareigojo motociklą saugoti tokios būklės, kokios jis yra grąžinamas, jo neremontuoti iki atskiro prokuroro ar teismo nurodymo. Klausimas dėl motociklo šviesų automatinio užsidegimo nebuvo aktualus (svarbus) nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o priimtas išteisinamasis nuosprendis nebuvo motyvuojamas tuo, ar motociklo šviesos degė, ar ne (esminis išteisinimo motyvas – didelis nukentėjusiojo greitis). Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad pareigūnams grąžinus motociklą savininkui nebuvo pažeisti BPK reikalavimai, reglamentuojantys daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimą ir laikymą, taigi nėra pagrindo spręsti, jog pareigūnai pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kolegija konstatavo, kad nuo kaltinimo ieškovei pareiškimo (2013 m. balandžio 17 d.) iki bylos perdavimo į teismą (2013 m. gegužės 17 d.) praėjo tik 1 mėnuo, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, o atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Skiriant kardomąją priemonę baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovė (tuo metu įtariamoji) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), todėl pareigūnai turėjo teisę skirti jai kardomąją priemonę. Įstatymas neįtvirtina, jog turi būti svarstomas būtinumas skirti kardomąją priemonę.
Kolegija nurodė, kad baudžiamasis procesas pailgėjo dėl apeliacinės instancijos teisme papildomai atliekamų įrodymų tyrimų, aplinkybių nustatymo, todėl galėtų būti priteisti tik tie ieškovės patirti nuostoliai (kuriuos ieškovė patyrė dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso), kurie atsirado nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovė advokatei 5000 Lt (1448,10 Eur) už paslaugas sumokėjo 2013 m. sausio 24 d., iš 2013 m. sausio 25 d. advokato orderio matyti, kad advokatei pavesta ginti ieškovę ikiteisminiame tyrime (Marijampolės policijos komisariate ir Marijampolės apylinkės prokuratūroje), todėl darytina išvada, kad ši sumokėta pinigų suma negali būti priteista kaip nuostoliai dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso, nes ji sumokėta dar nežinant, jog procesas užsitęs apeliacinės instancijos teisme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė K. Ž. (buvusi A.) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad kiekvienas asmuo turi pagrindą tikėtis, jog ikiteisminis tyrimas bus atliekamas ir organizuojamas operatyviai, tiksliai ir laiku, per kuo įmanoma trumpesnį laiką, kad visas baudžiamasis procesas neužsitęs pernelyg ilgai, nes poveikio priemonės (šiuo atveju ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė) asmeniui negali būti taikomos be aiškaus pagrindo, būtinumo bei tęstis pernelyg ilgai, nesant tam įstatymo pagrindų. Ieškovei kardomoji priemonė buvo panaikinta tik priėmus Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kardomosios priemonės taikymo būtinumo klausimą jau ją priėmus, nes tuo atveju, kai išnyksta aplinkybės ir pagrindai taikyti kardomąsias priemones asmeniui, t. y. kai jos tampa nebūtinos, šios priemonės turi būti valstybės pareigūnų nedelsiant panaikintos. Taip pat per trijų mėnesių laikotarpį nuo specialisto išvados gavimo (2013 m. sausio 9 d.) iki pranešimo įteikimo (2013 m. balandžio 17 d.) ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai atliko ikiteisminį tyrimą, dėl ko nebuvo išsamiai atskleista ir ištirta nusikalstama veika, t. y. nebuvo atliekami jokie būtini procesiniai veiksmai, kurie būtų leidę nustatyti tikrąsias eismo įvykio kilimo priežastis ir pašalinti abejones dėl eismo įvykio kaltininko.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to nepagrįstai nustatė, kad motociklo, kaip daiktinio įrodymo, grąžinimas nukentėjusiam L. R. negali būti vertinamas kaip neteisėtas pareigūnų veiksmas, dėl kurio baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai. Buvo labai svarbu ištirti aplinkybę dėl motociklo šviesų eismo įvykio metu, nes ši aplinkybė iš dalies lėmė ieškovės išteisinimą. Vien tai, kad K. Ž. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei jam pasibaigus neprašė apžiūrėti motociklo ar aiškintis aplinkybių, susijusių su motociklo šviesomis, nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos tinkamai organizuoti ikiteisminio tyrimo atlikimą.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino baudžiamojo proceso ribas, nes pasisakė tik vienu aspektu – dėl proceso trukmės nuo kaltinamojo akto surašymo iki perdavimo bylos į teismą (1 mėnuo), tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų iki kaltinamojo akto surašymo, šių veiksmų teisėtumo ir jų atlikimo terminų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir procesinio poveikio priemonė taikyta nesant pakankamai duomenų apie tai, kad kasatorė galėjo padaryti nusikalstamą veiką, todėl šie veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti neteisėtais. Jokio pagrindo skirti ieškovei kardomąją priemonę nebuvo – ieškovės veiksmai nedavė jokio teisėto pagrindo manyti, kad ji nedalyvaus procese, trukdys ikiteisminiam tyrimui ar teisminiam bylos nagrinėjimui. Be to, civilinės atsakomybės aspektu reikšminga ir ta aplinkybė, kokiu pagrindu ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutraukta, o asmuo – išteisintas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad nukentėjęs L. R. pats kaltas dėl eismo įvykio.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Kauno apygardos prokuratūra prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų, kuriomis remiasi ieškovė, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl remtis jomis nėra pagrindo. Ieškovė remiasi teismų praktika dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo, tačiau laikinas nušalinimas nuo pareigų asmens laisves suvaržo kur kas daugiau ir labiau jas apriboja nei pačios švelniausios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Ieškovė prieštarauja pati sau, nes ji pati pripažįsta, kad baudžiamojo proceso trukmė tokio pobūdžio bylose vertinama ne nuo jo pradžios ar ekspertizės akto gavimo, o nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo, nagrinėjamu atveju – nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. spalio 7 d., todėl teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino baudžiamojo proceso ribas, nėra teisinio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip galimybės, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu, prognozės, todėl ikiteisminio tyrimo stadijoje ieškovės kaltės klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai, nenukrypdamas nuo materialiosios teisės normų, konstatavo, kad baudžiamasis procesas pailgėjo dėl apeliacinės instancijos teisme papildomai atliekamų įrodymų tyrimų, aplinkybių nustatymo, todėl ieškovės patirti nuostoliai galėtų būti priteisti (kuriuos ieškovė patyrė dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso) tik tie, kurie atsirado nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės sumokėta pinigų suma negali būti priteista kaip nuostoliai dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso, nes ji sumokėta dar nežinant, jog procesas užsitęs apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1.Kasatorė neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, o atliktas per trumpiausią laiką. Ieškovei buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamojoje byloje esant pakankamai leistinais būdais surinktų duomenų, leidžiančių manyti, kad K. Ž. (A.) padarė nusikalstamą veiką. Ieškovė šios priemonės neskundė.
16.2.Iki grąžinimo savininkui daiktinis įrodymas – motociklas buvo apžiūrėtas kelis kartus, užfiksuoti sugadinimai, padarytos fotonuotraukos. Nei Marijampolės rajono apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas nenustatė, kad motociklas „Aprilia“ buvo netinkamai apžiūrėtas, pažeidžiant BPK normas ir (ar) jo grąžinimas sukėlė pasekmes ikiteisminiam tyrimui. Taigi, daiktinio įrodymo – motociklo „Aprilia“ – grąžinimas neturėjo reikšmės baudžiamojo proceso baigčiai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad valstybės deliktinė atsakomybė kildinama iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, tačiau ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Kadangi šis klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas, ministerija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl vykusio ikiteisminio tyrimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
Kasacinė praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Pagal bendrąsias jos nuostatas padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).
Nagrinėjamu atveju aktualus advokato išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimo klausimas, todėl teisėjų kolegija nurodo, kad BPK nenustato advokato išlaidų atlyginimo išteisinamojo nuosprendžio atveju, o specialiojoje normoje – CK 6.272 straipsnyje – įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali būti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014). Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė dėl tokių išlaidų atlyginimo atsiranda tik įstatymo nustatyta tvarka konstatavus neteisėtus teisėsaugos pareigūnų veiksmus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487-915/2015">3K-3-487-915/2015</a>).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga (reiškia ir kaltinimo pateikimo teisėtumo sąlyga), suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Murray Jungtinę Karalystę, no. 14310/88; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, no. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Shannon prieš Latviją, no. 32214/03; kt.). Taigi faktai, kurie gali sukelti įtarimą šios nuostatos prasme, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje I. Mammadov prieš Azerbaidžianą, no. 15172/13; 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę, no. 14310/88).
Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra patikrinti įtarimą. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487-915/2015">3K-3-487-915/2015</a>).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2013 m. sausio 9 d. išvadoje nurodė, jog, nepriklausomai nuo to, kad L. R. važiavo viršydamas leistiną maksimalų 90 km/val. greitį, automobilio „Renault Clio“ vairuotojos (kasatorės) K. A. veiksmai – sukdama į kairę nedavė kelio ir sudarė kliūtį priešpriešais, apie 57 m atstumu, artėjančiam motociklui „Aprilia“, vairuojamam L. R., – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę šio eismo įvykio kilimo sąlygą.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, įvertinę specialisto išvadą, kitą įvykio tyrimo metu surinktą medžiagą, turėjo pagrindą įtarti, kad kasatorė padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turintį nusikaltimo požymių, ir pateikti jai kaltinimą, o jos kaltės ir nuteisimo ar išteisinimo klausimą perduoti spręsti teismui, nes tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Tai leidžia konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai surašant kaltinimo aktą ir jį perduodant teismui spręsti atitiko įstatymo reikalavimus ir yra teisėti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>). Pavyzdžiui, konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>).
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2012 m. rugpjūčio 11 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 m. rugpjūčio 12 d., įtarimas K. A. pareikštas ir kardomoji priemonė pritaikyta 2013 m. balandžio 17 d. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2013 m. gegužės 17 d. pateikus Marijampolės rajono apylinkės teismui kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte konstatuota, kad K. A. veika turi nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai vykdė kelių eismo įvykio tyrimą: apklausė įvykio dalyvius, liudytojus, atliko transporto priemonių apžiūrą, t. y. atliko privalomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir, gavę Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, 2013 m. balandžio 17 d. pateikė kasatorei kaltinimą bei taikė BPK nustatytas priemones, kuriomis suvaržė jos teises. Tų pačių metų gegužės 17 d. kaltinamąjį aktą ir surinktą medžiagą perdavė teismui.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė kasatorės teises. Pažymėtina, kad kasatorės teisės iki kaltinimo pateikimo realiai varžomos nebuvo, o jai pareikšto baudžiamojo kaltinimo perdavimas teismui per mėnesį negali būti pripažintas aiškiai per ilgu, todėl teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtu neveikimu užvilkino procesą.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatorės argumentą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus grąžindami L. R. per eismo įvykį apgadintą motociklą. Bylos duomenimis, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo grąžintos tiek L. R., tiek kasatorei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad iki grąžinimo motociklas buvo apžiūrėtas, jo apgadinimai užfiksuoti. Be to, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis nebuvo motyvuojamas tuo, ar motociklo šviesos degė, ar ne (esminis išteisinimo motyvas – didelis nukentėjusiojo greitis).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
