Prašymo Nr. DOK-322/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01487-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nukentėjusiojo A. G. (A. G.) prašymo atnaujinti V. K. (V. K.), kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-27411-2023 V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnį 90 Eur dydžio bauda už tai, kad Šalčininkų rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 21 d., 00.00 val., iki 2023 m. birželio 28 d., 00.00 val., interneto socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Ja liubliu Šalčininkai“ ir „Vesti Šalči“ bei savo asmeninėje paskyroje įžeidžiančiais ir žeminančiais nepagrįstais teiginiais žemino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato statutinių valstybės tarnautojų orumą ir garbę. T. y. 2022 m. lapkričio 21 d. V. K. viešai teigė, kad „Kol policijos viršininkas laksto po rajoną ir visus „tarkuoja“, kurie jam papuola, jo pavaldiniai nusprendė originaliu būdu papildyti savo biudžetą. Gėda, pats „apdergė“ rajoną prieš šalį“; 2022 m. lapkričio 23 d. viešai teigė, kad „Pusė rajono žino, tipo komisariate darė kratas, o viršininkas negirdėjo, bus toliau kaip anekdote: Puse Odesos patenkina, o jo nepatenkina...“; 2022 m. lapkričio 24 d. viešai teigė, kad „Dėmesio!!! Yra nuomonė, kad Šalčininkų rajone, iki šiol apsimetę policininkais gali dirbti vagys“; 2023 m. birželio 28 d. viešai teigė, kad „Yra nuomonė, kad galėjo ir patys. Jeigu patys įtariami vagystėmis, tai kodėl gi ir ne?“ (visi teiginiai parašyti rusų kalba). Taip V. K. padarė neturtinę žalą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato statutiniams valstybės tarnautojams A. G., M. S. (M. S.) ir S. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundas tenkintas iš dalies, iš Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo pašalintos aplinkybes apie statutinių valstybės tarnautojų M. S. ir S. K. garbės ir orumo pažeminimą, 2022 m. lapkričio 24 d. V. K. viešai teigus „Dėmesio!!! Yra nuomonė, kad Šalčininkų rajone, iki šiol apsimetę policininkais gali dirbti vagys“; 2023 m. birželio 28 d. viešai teigus „Yra nuomonė, kad galėjo ir patys. Jeigu patys įtariami vagystėmis, tai kodėl gi ir ne?“ (teiginiai parašyti rusų kalba) ir kad taip V. K. padarė neturtinę žalą policijos komisariato statutiniams valstybės tarnautojams M. S. ir S. K. Kita Institucijos nutarimo dalis, kuria V. K. nubaustas pagal ANK 508 straipsnį 90 Eur bauda už policijos komisariato statutinio valstybės tarnautojo A. G. garbės ir orumo pažeminimą, palikta nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. įgaliotojo atstovo advokato R. Čatrausko apeliacinis skundas tenkintas, panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis ir priimtas naujas nutarimas: panaikinti Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-27411-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. pagal ANK 508 straipsnį nutraukti.
Nukentėjusysis V. K. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir panaikinti apygardos teismo nutarimą.
Pareiškėjo teigimu, apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, padarė materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, lėmusius neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Apygardos teismo nutarime pateiktos išvados prieštarauja apylinkės teismo nustatytiems faktams. A. G. nesutinka su apygardos teismo argumentais, kuriais remiantis V. K. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 508 straipsnį. Jo įsitikinimu, V. K. veiksmuose yra ANK 508 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymiai. Statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas necenzūriniais žodžiais nėra būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis. Todėl ši teismo nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal ANK 508 straipsnį klausimą. Pasak pareiškėjo, nors Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnyje yra įtvirtinta teisė kiekvienam asmeniui viešai kritikuoti pareigūnų veiklą, šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Taigi pareigūno kritika negali būti suprantama kaip teisė viešai sumenkinti, įžeisti žmogų, kad ir turintį viešojo asmens statusą. Tuo tarpu V. K., kaip paskyros valdytojas, savo „Facebook“ paskyroje administraciniame kaltinime nurodytu laiku, skelbdamas viešai informaciją apie pareiškėjo ir kitų pareigūnų daromas nusikalstamas veikas, sąmoningai pateikė neteisingą, klaidingą, netikslią ir šališką viešąją informaciją. Apylinkės teismas paneigė V. K. teiginius, kad jis siekė pateikti kritišką nuomonę apie pareiškėją, nes susipažino su portalų „Delfi“ ir „15min“ pateikta informacija neva apie Institucijos pareigūnams pareikštus įtarimus dėl galimų vagysčių. Iš tikrųjų nurodytose publikacijose pareiškėjas nebuvo minimas. Apylinkės teismas gavo iš prokuratūros dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad pareiškėjas nebuvo jokio ikiteisminio tyrimo dalyvis ir niekaip nėra susijęs su portalų „Delfi“, „15min“, „LRT.lt“ publikacijomis. Taigi V. K. neturėjo jokio pagrindo netgi sąžiningai klysti, kad viešai skelbiama informacija galimai buvo apie pareiškėjui pareikštus įtarimus. Apylinkės teismui pateiktame prokuratūros rašte nurodoma, kad Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių ir sudėties. Tai paneigia apygardos teismo išvadą, kad minėti V. K. teiginiai laikytini pagrįsta kritiška nuomone apie viešą asmenį ir patvirtina, jog pirmiau nurodytais teiginiais V. K. siekė pažeminti pareiškėją ir jį įžeisti (beje, apygardos teismas, spręsdamas apie išsakytų teiginių, atskirų žodžių reikšmę, nesivadovavo byloje vertimų biuro oficialiai pateiktu vertimu). Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 gegužės 23 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1053-580/2024 konstatuota, jog V. K., siekdamas išvengti atsakomybės už savo parašytus ir viešai paskelbtus kitus asmenis įžeidžiančius komentarus (skelbdamas kitiems asmenims melagingas ar įžeidžiančias žinias), naudojo išsireiškimą „yra nuomonė“, taip bandydamas melagingą ar įžeidžiančią žinią, pateikti kaip nuomonę. Tačiau šios aplinkybės apygardos teismas nevertino. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, „nuomonės“ ir „žinios“ sąvokų išaiškinimas turi svarbią reikšmę, nustatant pažeidimą padariusio asmens tyčios kryptingumą ANK 508 straipsnyje nurodytos veikos prasme.
Pasak pareiškėjo, V. K. būdamas laikraščio leidėju ir socialinio tinklo grupių, turinčių virš 4000 narių, administratoriumi, vartodamas administraciniame kaltinime nurodomus išsireiškimus turėjo suvokti, kad įžeidžiamus ir žeminančius žodžius taiko asmeniui, su kuriuo straipsnių turinys nėra tiesiogiai susijęs. Taip buvo siekiama pažeminti pareiškėją kaip policijos pareigūną ir žmogų, pakirsti pasitikėjimą juo visuomenėje, kolegų, aukštesniųjų vadovų ir artimų asmenų tarpe, menkinant jo kaip policijos pareigūno įvaizdį ir gerą vardą, kartu darant žalą visai policijai. Minėtais V. K. veiksmais pareiškėjas buvo įžeistas, pažeminta jo kaip žmogaus ir policijos pareigūno garbė ir orumas. Taigi V. K. veikė tyčia. Nustatant tyčios kryptingumą, reikšminga ir tai, kad V. K. skelbia melagingą informaciją apie policijos pareigūnus sistemingai ir per kelerių metų laikotarpį už tokius veiksmus yra teistas ir ne kartą civilinėse bylose teismų pripažintas skelbęs Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnus žeminančią, tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai patvirtina, kad jam puikiai žinomi teisės aktų normų, reglamentuojančių viešą informacijos skelbimą, reikalavimai. Į šias svarbias aplinkybes apygardos teismas neatsižvelgė.
Prašyme teigiama, kad bylą nagrinėjęs apygardos teismo teisėjas M. Povilanskas buvo asmeniškai nusiteikęs prieš pareiškėją, nes praeityje viešai smerkė jį ir vertino kaip grėsmę visuomenei. Šis teisėjas, būdamas vienu iš apygardos teismo vadovų (skyriaus pirmininku), apribojo jo kaip nukentėjusio asmens teisę pareikšti jam nušalinimą, nes, pažeisdamas ANK reikalavimus, neinformavo pareiškėjo apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir teismo teisėją, kuris nagrinės bylą. Todėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis ANK 579 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir pareikšti minėtam teisėjui nušalinimą. Apie apygardos teismo sprendimą šioje byloje pareiškėjas sužinojo iš spaudos.
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.
Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo teisena, pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
Prašyme atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su apygardos teismo sprendimu panaikinti apylinkės teismo nutarties bei Institucijos nutarimo dalis dėl V. K. nubaudimo pagal ANK 508 straipsnį už pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, garbės ir orumo pažeminimą ir V. K. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, susijusios su administracinio nusižengimo padarymu ir pažeidėjo asmenybe, dėl to, jo manymu, apygardos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Iš tokio prašymo turinio matyti, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai nurodomi deklaratyviai, reiškiant subjektyvią nuomonę dėl apygardos teismo atlikto bylos duomenų vertinimo, jų pagrindu nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl V. K. veiksmų teisinio vertinimo. Nesutikimą su apygardos teismo išvada, kad V. K. veiksmuose nėra ANK 508 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių, pareiškėjas ginčija ne teisiniais argumentais, o selektyviu, nesusietu su byloje nagrinėtos situacijos kontekstu, atskirų V. K. veiksmų vertinimu. Tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.
Prašyme taip pat dėstomi deklaratyvūs teiginiai apie galimą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teisėjo šališkumą ir pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo, teisės reikšti teisėjui nušalinimą suvaržymą, dėl to, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir teismo teisėją, kuris nagrinės bylą. Pažymėtina, kad ši administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ANK 650 straipsnio 3 dalimi, apie bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimą šalims pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir teismo skelbimų lentoje. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju, todėl pareiškėjas, gavęs iš apylinkės teismo pranešimą apie V. K. apeliacinio skundo su administracinio nusižengimo byla išsiuntimą į Vilniaus apygardos teismą, turėjo pareigą pats domėtis ir ieškoti informacijos apie tai, kada bus nagrinėjama byla ir koks teisėjas ją nagrinės. Tokia informacija skelbiama viešųjų tvarkaraščių paieškos informacinėje teismų sistemoje „Liteko“.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo A. G. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Danutė Jočienė
Sigita Jokimaitė
